Salių
proletarai, vienykjtesi
r.mvniDis visų
Siame NUMERYJE: FILOLOGUOS FAKULTETO KOMUNISTŲ ATASKAITOS XXX
PROLOGAS Nr. 4 XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Išeitis viena DIRBTI! FAKTAS, VERGIĄS SUNERIMTI. — Sunku apie mus ką gero pasakyti, — lyg garsiai mąstydamas prasitarė prodekanas doc. A. Nagelė. Iš tik ro sunku, nes jau keletas metų Matematikos fakulteto pažangumas yra žemas. Sis faktas verčia paminėti dar liūdnesnius faktus. Į Ma tematikos fakultetą praėju siais mokslo metais buvo 250 vietų. Pareiškimų gauta kur kas mažiau. Pasiūla ne atitinka paklausos. „Laisvas" vietas užpildė moksleiviai, neįstoję į kitas specialybes. Liūdniausia, kad vėliau šie „skrajūnai”, be noro, pasiry žimo, „priverstinai" atėję studijuoti matematikos, daž niausiai tampa fakulteto naš ta. Doc. A. Nagelė: „Ne pirmi metai sprendžiame stojančių jų stokos problemą. Konkur sas yra būtinas, nes aukšto
Nr. 28(1247)
1983 m. rugsėjo 30 d., penktadienis
ji mokykla — gabiausiems, atkakliausiems, darbščiausiems studentams. Esame nu matę priemonių, kurios gal būt padės populiarinti mūsų specialybę". Kodėl matematikos specia lybė nepopuliari? Tai kitas klausimas ir tam reiktų atskiro pokalbio. LIŪDNA VIENO EGZAMINO STATISTIKA SU KOMENTARAIS. Kas ateina universitetan — labai svarbu, bet tai dar nelaiduoja sėkmingų studijų. Dažnai įstojusieji nieko dau giau nesiekia: svarbu neiš kristi. „Deja, aukštoji mo kykla neištaisys tų darbinio auklėjimo spragų, kurios su siformuoja šeimoje ir mo kykloje" (iš doc. A. Miškelevičiaus ataskaitos). Bet au kštoji mokykla negali taiks tytis ir su pavojinga trejetų tendencija. Ypač bogi buvu sio II kurso pavasario sesi-
jos rezultatai. Pažangumas — 80,09 °/o. Gauta daugiausia dvejetų. Čia gausus skolinin kų būrys (po sesijos buvo net 44!). Blogai studentai laikė matematinės analizės egzaminą. Šios disciplinos programa labai plati. Moky tasi dvejus metus. Iš jų aštundalį laiko studentai pra leido talkose. Iš pirmo karto tik pusė laikiusiųjų gavo teigiamus pažymius. 10 studentų liko skolininkai. Duomenys ver čia susimąstyti. „Silpnieji" studentai dažnai nesugeba suformuluoti apibrėžimų, pa rašyti formulių, kurios rei kalingos sprendžiant uždavi nius. O ką jau kalbėti apie įrodinėjimus? Nemokėjimą logiškai mąstyti, įrodinėti jie atsineša iš vidurinės mokyk los. Čia mes juos užverčia me šūsnimis sąvokų, teore mų ir galutinai „paskandina me". Mokome to (ir galbūt taip), ko jie nesugeba sąmo ningai įsisąvinti. Vadinasi, iškyla dėstymo metodikos svarba, Atrodo, šiuo atveju turėtų vyrauti du reikalavimai: 1) dėstymas turi būti probleminis (kur tai įmano ma, ypač apibrėžiant pagrin-
dines sąvokas, gerai parinkti pavyzdžiai turi sąlygoti tų sąvokų natūralų atsiradimą ir apibrėžimą), 2) dėstyme turi vyrauti indukcinis meto das: nuo atskiro prie bend ro" (iš doc. A. Miškelevičiaus ataskaitos). Didelė yra pratybų svar ba. Čia būtina įtvirtinti pa praktigrindines sąvokas, kuoti nesudėtingą teiginių įrodinėjimą ir kt. Doc. A. Miškelevičius skiria kiekvienam individualias namų užduotis. KOKIA TAVO POZICIJA, SKOLININKE? — Sunku mokytis, nesu prantu, — teisinasi skolinin kas, jau n- tąjį kartą varsty damas auditorijos duris. — Ar sistemingai mokeisi? Tyla. .. Norėčiau perfrazuoti joįo žodžius: reikia mokytis, nes neįsisavinus matematinės analizės pagrindų, nebesu prasi diferiancialinių lygčių. Ir suksis vėl ta pati karu selė: neišlaikytas koliokviu mas, vėliau šiaip taip gauta įskaita, po to — dvejetas iš egzamino ir... vėl skola.
Ugnė NARUŠAITYTĖ
FAKULTETUOSE VYKSTA KOMJAUNIMO ATASKAITOS IR RINKIMAI Rugsėjo 21 dieną (vy ko EKFF komjaunimo ata skaitinė rinkiminė kon ferencija. Kaip dirbo EKFF komjaunimo komi tetas? Kokios mintys ky la naujai sekretorei? Žmonės pasikeitė. Ar kel sis organizacijos veikla? Kokios komjaunuoliškos veiklos perspektyvos?
PRIEŠ
KONFERENCIJĄ. ..
EKFF komjaunimo organi zacija viena iš geriausiai dir bančių Universitete. Apie tai galima spręsti iš pirmų jų vietų sąskrydžiuose, kon kursuose, Kaip pasiekti tokio organizuotumo, kaip, įsukus pirmiuosius ratus mašinepasitenkinti tingiu nai, judėjimu, neapsvaigti jos nuo sėkmės? Tai laibai pra klauso nuo komjaunimo or ganizacijos sekretoriaus, ko miteto narių, jų darbų, jų energijos. Tris metus šiai organizaci jai vadovavo Dalia Kargytė. Labai energingas, sugebantis dirbti komjaunimo darbą žmogus. Taip ją apibūdino draugai. Bet ar pakanka vie no žmogaus, kad taip sustip rėtų visa organizacija, išsiplėstų jos veikla? Pasirodo, be geros sekretorės buvo šaunus ir visas komjaunimo komitetas, Tai tobula mašina, kurios kiekvienas sraigtelis atlieka savo darbą, kar tu padėdamas įsukti ir kitus. Gali atrodyti, kad vienas ar kitas žmogus svarbesnio 'vai dmens nevaidina, o paban dyk jį išbraukti, ir jau ne be tas, kas buvo. Kažko
trūksta, kažkas ne taip. O ką mano pati Dalia? —- Dirbti komjaunimo or< ganizacijoje — dirbti ne su komjaunimo komitetu, o su žemiausiomis grandimis . — grupių organizacijomis, Būtinas visų grandžių sudeTarp fakulteto rinamumas. komjaunimo komiteto, specialybių biurų ir grupių turi būti palaikomi glaudūs ryšiai. Mūsų, kaip komjaunimo komiteto, autoritetas kyla dar ir todėl, kad, svarstant įvairius klausimus, mums tenka toli gražu ne paskuti nis balsas. Dažnai dekanatas veikia per mūsų organizaci ja Tikrai gera, kai didelę pa galba teikia dekanatas, ta kulteto partinis biuras, kai į prašymą atsiliepia ne balsą pakartojantis aidas. ...PO KONFERENCIJOS
„Musų, komjaunimo, uždavinys — auklėti po litiškai subrendusius aktyvius partijos pagalbininkus komunizmo statyboję". (B EKFF komjaunimo
komiteto ataskaitos)
sekretorei reikės ne tik to liau tęsti pradėtą darbą, bet ir įtraukti naujus žmones. O daugelis iš jų beveik nepa žįstami. Ar jie sugebės atlikti jiems skirtą darbą? Ar norės dirbti dar geriau? — Nepamirškime, kad komitete daug naujų narių, — kalba Vilma Šleinotaitė. — Bendri rūpesčiai tu ri vienyti visus, priversti pa jausti asmeninę atsakomybę prieš draugus, prieš save pa tį. Labai svarbiu, kad komi tetas būtų energingas, vien tisas kolektyvas. Taip, labai svarbu, kad komjaunimo komitetas pa justų savo, kaip vienalyčio kolektyvo įtaką visiems fa kulteto komjaunuoliams, kad tolydžio kiltų jo autoritetas. Reikia dar glaudesnių ryšių su grupėmis. O tai pasiekti tikrai nelengva, kai jų fakul tete virš 50. Pirmiausia reikia patiems komiteto na riams įrodyti šio glaudumo būtinumą, jo reikšmę. — Dabar svarbiausia, — tęsia Vilma, — vėl įsukti visą darbo mašiną. Reikės daug dirbti su pirmakursiais, kad jie suprastų, kokia kry ptimi dirba komjaunimas, jo darbo svarbą. Pirmakursių adaptacija — pats svarbiau sias klausimas. Daug reikės dirbti sekre torei, komitetui. Reikės in tensyvinti agitacinį darbą, daugiau dirbti su žmonėmis.
einančių, išeinančių, klau siančių, patariančių. Beveik visiems reikia sekretorės pa tarimo, jos pagalbos. Tačiau naujų veidų tik vienas ki tas, komitetą dažniausiai lan ko senieji, buvę jo nariai. Po pirmojo biuro posėdžio naujieji kolegos stengsis pa remti savo pirmtakų paliki mą — turtingą darbo patir tį, — pagerinti jiems patikė tų sektorių darbą, Svarbu įveikti „perdavimo" per.iodą. ...IR BAIGIANT Posėdis jau įvyko. Nors jame pabuvoti neteko, tikė sime, kad jis praėjo sklan džiai, pagal kruopščiai pa ruoštą darbotvarkę, ir ko ge ro visai nereikėjo Vilmos Šleinotaitės prieš tai nerimo Tuo labiau, kad ji ne naujo kė komjaunimo baruose. Baigiant palinkėsime visai EKFF komjaunimo organiza cijai, jos komitetui energijos ir kūrybingu>»o. Laima SKRIDLAITĖ IF II kurso žurnalistikos specialybės studentė
VIEŠNAGĖ MONGOLIJOS LR
Kaina 2 kap.
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Rugsėjo 26—29 dieno mis mūsų Universitete vyko 7-oji tarptautinė jo ninės implantacijos kon ferencija, kurios (organi zatoriai — Vilniaus V. Kapsuko universitetas KPI, Mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos in stitutas. Į konferenciją buvo atvykę apie 300
TAU, PIRMAKURSI
mokslininkų iš Bulgarijos, Lenkijos, Čekoslovakijos ir kitų socialistinių šalių, taip pat ir visos Tarybų Sąjungos atstovai. Si, kas dvejus metus vykstanti konferencija mūsų šalyje bus *vėl organizuojama tik po 12 metų. „T.S." inf.
|inUII||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||lil||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||[||||||||||||||B
Bibliografinis aptarnavimas Vilniaus universiteto MoB'i'bkslinės bibliotekos liografinio aptarnavimo skyriaus vienas svarbiausių uždavinių — pagalba Universi teto studentams jų mokymo si procese ir mokslinėje veikloje. Dėl to yra kom plektuojamas specialus lite ratūros fondas, vedamos įvai rios kartotekos, sudaromi li teratūros sąrašai. Bibliografinių ir informaci nių leidinių fondas, kuriame sukaupta per 21 tūkst. egz. knygų ir 50 tūkst. egz. pe riodinių leidinių, yra biblio grafinio aptarnavimo bazė. Ypač svarbi jo dalis yra prieškariniai užsienio leidi niai, kurių ne visus rasime kitose Lietuvos mokslinėse bibliotekose. Gausiai sukaup ta tarybinių enciklopedijų, žinynų, žodynų, stengiamasi įsigyti ir naujausių užsienio informacinių leidinių. Keis damiesi literatūra su kitų šalių bibliotekomis ir moks lo įstaigomis turime la bai brangių leidinių, išleis ki Anglijoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Vokietijos Fe deratyvinėje Respublikoje, Ispanijoje ir kt. šalyse. Nuosekliai kaupiami tary biniai bibliografiniai leidi niai, kurie padeda išsiaiškin ti, kokios knygos išleistos mūsuose, kokie eina periodiniai ir tęstiniai leidiniai, to kie straipsniai juose publikuojami, kokie užsienib leidiniai yra patekę į Tarybų Sąjungos bibliotekas. Užti kęs sau reikalingą literatūrą kiekvienas studentas gali ją gauti laikinam naudojimui, o jos nesant Universiteto Mokslinės bibliotekos fon duose, gali užsakyti per tarpbibliotekinį abonementą
iš kitų bibliotekų. Bibliografinio aptarnavi mo skyrius padeda studen tams, rašantiems diplominius, kursinius, kontrolinius dar bus, referatus, pranešimus. Ieškant literatūros viena ar kita tema siūloma pasinaudoti tam tikros mokslo šakos bibliografiniais leidiniais ar teminėmis bibliogra finėmis rodyklėmis. Organi zuojama ir Sisteminė strai psnių kartoteka, kurioje su rinkta įvairių mokslo sričių publikacijos. Surasti literatū rai apie mokslo, meno ir vi suomenės veikėjus vedama Personalijų kartoteka. Kar tais studentai neranda bib liotekos skaitytojų kataloge žinomos knygos aprašo, nes būna pamiršę jo autorių ar ba jį prisimena neteisingai. Tokiais atvejais jie gali kreiptis į grožinių kūrinių Pavadinimų kartoteką. Gre ta jos vedama ir Recenzijų kartoteka. Bibliografinio aptarnavimo skyrius yra paruošęs daug teminių literatūros sąrašų, be to, bibliografinius sąra šus ir rodykles pagal skaity tojų pageidavimus užsako ir iš kitų mokslinių ir aukštų jų mokyklų bbiliotekų. Bibliotekinių ir bibliografi nių žinių propagavimo tiks lu 'studentams, yra teikiamos grupinės ir individualios konsultacijos literatūros pa ieškos ir bibliografinio apra šo klausimais. Bibliografinio aptarnavi mo skyrius yra įsikūręs Uni versiteto centrinių rūmų trečiame aukšte ir lankyto jus priima kasdien {išskyrus sekmadienį) 9—20 vai. Rima KLUSOVSKIENE
FILOLOGUOS RUDUO-83
Jau daugiau kaip savaitė praėjo po ataskaitinės - rin kiminės konferencijos, dau giau kaip savaitę gyvuoja DĖMESIO! naujai išrinktas EKFF kom jaunimo komitetas, vadovau PRIEŠ PIRMĄJĮ BIURO Visus norinčius kvie jamas Vilmos Šleinotaitės. POSĖDĮ čiame dalyvauti tradici Komitetas tikrai labai atsi „Filologijos runaujino — pasikeitė 10 na Komjaunimo komitetas niame rių, o tai jau daug. Naujai ūžia kaip avilys. Daug at- dens-83" festivalyje. Da-
lyvauti gali rašantys ei fakulteto kultūros klubą les, prozą, dainuojantys iki spalio 22 dienos (pa savo ir kitų autorių dai geidautume su tekstais). nas, bei kiti kūrybingi žmonės. Pasiryžusius pra Filologijos fakulteto šome atvykti į Filologijos kultūros klubas