hinc iturad astra 1989 m. Gruodžio 22 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus ĮĮnivcrsiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 28 (1486)
BALANDŽIO 15 D.
Atsisėdęs prie Kūčių stalo, pri. sitnink, kad esi pašauktas mylėti kitą, atleisk tam, kuris įskaudi no tave. Prisimink: Kūčios —- tai šeimos šventė. Pagalvok, koks esi laimingas, jei šį vakarą ėsi su artimiausiais žmonėmis. Šaukiu apie tai, dėl ko labiaui šiai skauda. Žinok ir tu: vien | Vilniuje yra daugiau kaip 200 i vienišų, iš lovos nesikeliančių
§e
Kristaus Gimimo proga sveikinu Vilniaus Universiteto studentus. Linkiu Jums šios šventės švie sos, tos nakties žavesio, tos die nos žadėtos ateities. Kunigas Domininkas Valentls, Kauno kunigų seminarija Kunigas, profesorius Dominin kas Valentis atvyko iš Vakarų Vokietijos ir jau ketvirtas mė nuo dėsto Kauno kunigų semina rijoje. Puikiai moka lietuvių kal bą ir nežada išvykti iš Lietuvos.
Ar būsim tikresni, ar siela taps švaresnė?.. Sustokim tą šven tą Kalėdų rytmetj, susimąstę klm, kur veda mūsų kelias? Kad palikę tamsiam gamtos metui (kaip ir pati gamta) visus užbaig tus darbus, rūpesčius, paslaptingąją nakt) pajutę savo būties pra smę, tarsi naujai užgimę vėl pradėtume gyventi... J. Keliūnaitės fotonovelė
Universiteto Studentų sąjun gos Parlamentas sveikina VU profesorius, docentus, aspirantus, dėstytojus bei visus studentus šv. Kalėdų ir artėjančių Naujų jų Metų proga. Linkime visiems sveikatos, žvalios nuotaikos eg zaminų sesijos metu!
žmonių, Neužsidenkime akių prieš realybę — 30 iš jų neturi pa talynės ir guli lovoje su viršu tiniais rūbais. Kartą per dieną juos aplanko slaugė iš Raudo nojo Kryžiaus, Vilniaus m, Le nino rajone yra apie 300 vaiku čių, kurių tėvai neverti šio var do — teisti, gydyti nuo alkoho lizmo, valkatos, prostitutės. Ar
Kalėtų rytą šie vaikai ras do- ' vanėlių? Jų vargas — visų mūsų geda. Kas išgydys sielos ligas? Apie tai susikaupęs pamąstyk, laukda mas Išganytojo gimimo, ir įsi dėk j širdį VYDŪNO žodžius„Tėra vienas tikslas — žmogiš kumu nušviesti gyvenimą". I Agnė ANDRIULYTE
ĮVYKIS PO ĮVYKIO VU Rektoriaus įsakymu skelbiama, kad: rudens semestro mokymo procesas baigiamas š. m. gruodžio 25 d., o toms specialybėms, kur mokymo procesas pagal mokyme planus tęsiasi ilgiau, nei Iki gruodžio 25 d., tai sprendžia fakul tetai. Įskaitas leidžiama laikyti nuo 1990 m. sausio 2 d. Iki sausio 6 d. Nuo š. m. gruodžio 26 d. Iki 1990 m. sausio 2 d. — Kalėdų atostogos. Studentai jų metu taip pat gali laikyti įskaitas. Egzaminai laikomi nuo 1990 m. sausio 6 d. iki sausio 31 d. imtinai. Pavasario semestro pradžia — vasario 12 d. XXX šių metų pavasarį atsikūrusios Lietuvos — Švedijos draugijos iniciatyva gruodžio 16 d. VU Teatro salėje įvyko susitikimas su Gioteburgo universiteto profesore, etnologe Ulla Centegran. Viešnia papasakojo apie tradicines švedų šventes, plačiau ap sistodama ties Kalėdomis. Vakaro metu dainavo Vilniaus 22-os vidurinės mokyklos folklorinis ansamblis. Po to aptarti drau gijos reikalai.
Tarsi viskas kuriama iš naujo Iš kur pas mus atėjo Kūčios ir Kalėdos? Labai seniai Romoje pa goniška atgimstančio Saulės dievo šventė, paplitusi daugelyje tautų, sutapatinta su krikščioniška Kri staus gimimo švente. Ši diena (gruodžio 24—25 d.) atgimstan čio Saulės dievo šventė vadina ma neatsitiktinai: astronomiškai sutampa su žiemos saulėgrįža, kai diena nustoja trumpėjusi. Kalbininkas K. Būga Kalėdų vardą kildina iš lotyniško žodžio (kalare) — iššaukti, iškviesti. Se novės Romoje žynys „iškviesda vo“ pirmą metų dieną, kiekvie no mėnesio pirmą dieną. Ir net Mėnulio kalendoriuje pirma mė nesio diena vadinosi kalenda (jauno mėnulio pjautuvėlio pasi rodymas). Manoma, kad iš čia kilęs ir kalendoriaus pavadinimas. Krikščionybė žiemos šventes priskyrė prie Kristaus gimimo švenčių apeigų. Viskas praside da adventu (lapkričio 30 d., šv. Andriejaus dieną): laukiama Kri staus gimimo. Žmonės tikėjo, kad tada vaikščioja įvairios dvasios, galinčios pakenkti žmonėms, jų darbams, pasėliams. Todėl tuo metu laikėsi įvairių draudimų. Nedirbdavo svarbesnių darbų, nesilinksmindavo iki gruodžio 24 d. Šiuo tamsiu, vadinamu dvasių metu, būdavo daug bū rimų apie būsimą derlių. Stebėdavo dangų, pvz.: jei dan
gus tamsiai mėlynas, žvaigždės aiškiai šviečia, mėnulis baltas — bus giedra, šalta. Jei žvaigždės labai mirga — bus dargana. Jei saulė, mėnulis, žvaigždės rausvo atspalvio — bus lietaus. Jei apie mėnulį ratas (drignis) — bus blogas oras. Prieš Kūčias žmonės stengda vosi pabaigti visus darbus, ati duodavo skolas, susitaikydavo su visais. Ypatingą reikšmę prie Kū čių stalo turėjo palinkėjimai; žo dis virsdavo kūnu. Kūčios sim boliškai tęsdavosi visą naktį. Prie palikto stalo naktį ateidavo šei mos mirusiųjų vėlės. Burdavo ir Kūčių naktį: jei daug žvaigždžių ir jos susimetę į krūvas — geri metai bus. Jei pirma Kalėdų diena šalta — Ve lykos bus su sniegu, vėlyvas pa vasaris, jei sninga — kitais me tais bus daug pelių, kurios sukirs javus. Jei saulėta — bus geri metai, derlingi. Nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki sausio 6 d. tęsiasi šventvakariai. Sakoma, kad per šį laikotarpį diena pa ilgėja per gaidžio žingsnį (avi no šuolį). Sausio 6 d. (per Tris karalius) Saulės sugrįžimo šventė baigdavosi. Tą dieną vaikščiojo visokie persirengėliaį, nešiodavo si Saulės atvaizdą, linkėdavo ge ro derliaus. Šis švenčių cikias tapatinamas su žmogaus gyvenimu (tik vis kas kitu mąsteliu). Kaip diena
VU Studentų Parlamentas gruodžio 27 d. 16 vai. JK 2 aud. rengia susirinkimą, kuriame bus keliamas kandidatas į LTSR AT. Studentus bei dėstytojus, besimokančius Saulėtekio alėjoje, kvie čiame dalyvauti!
baigiasi vakaru (ramybe, miegu), kaip savaitė baigiasi šventa die na sekmadieniu (nedirbi, apmąs tai nuveiktus darbus, pailsi, su sikaupi naujai savaitei), taip ir metai baigiasi tokiomis dienomis, kai būtina sustoti, susimąstyti, tarsi apsivalyti nuo visų rūpes čių, darbų, kad vėl galėtum tar si naujai užgimęs gyventi, kad tavęs neslėgtų praeitis. Tą pa daryti būtina. Kitaip mes pavė luosime „atsinaujinti" ir paskui nesuprasime, kodėl mums nesi seka. Juk tai daro ir pati gam ta: tarsi ruošiasi viską kurti iš naujo. Žmogus irgi tai daro, tik daugiau ar mažiau susimąsto. Šis tamsus metas — tai gamtos žen klas žmogui susimąstyti. Kiek žmogui tas ženklas reikšmingas, tiek ir sėkmė jį gali lydėti. O nepalankus ženklas turi kitų ap eigų, kurios gali panaikinti tą spėjamą nesėkmę. Kalėdos — tai tokia diena, kuri suformuoja žmogaus pasiryžimą veikti visus metus. Kokia mums bus ši die na, priklausys nuo mūsų pačių, nuo mūsų nusiteikimo. Visatoje šiuo tamsiuoju metu juodosios chaoso jėgos įgauna didelę ga lią. Žmogaus pastangos padeda gamtai pereiti šią būklę — ir viskas tarsi kuriama iš naujo. Jonas VAIŠKŪNAS, astrofizikas
Bendrabučiuose Saulėtekio ai. Nr. 4 Ir 8 pradėjo budėti mili cininkai — kooperatyvo „Užkar da“ nariai. Budima naktį.
RAIMONDO KUGINO nuotraukoje — VU prorektorius, Lie tuvos—Švedijos draugijos pirmininkas J. Vaitkus {telkia vieš niai albumą „Vilniaus universitetas dailėje". XXX Gruodžio 18 d. {vyko VU Studentų sąjungos Parlamento po sėdis. Pirmininkavo Parlamento Prezidentas N. Šyvis. Buvo svar styta kandidato j LTSR AT deputatus kėlimo nuo Studentų są jungos; Universiteto klubų; gėrimų pardavimo studentams Nau jųjų Metų proga; studentų kelionių žiemos metu ir jų apmokėjimo; pašalpų telkimo; fakultetų sekretorių ir parlamen tarų statuso; atstovavimo Lietuvos studentų koordinacinėje tary boje klausimai. Nuspręsta iškelti kandidatą j LTSR AT deputatus nuo studen tų, (studento kandidatu į deputatus nuarta nekelti), gėrimų par davimą organizuoti per fakultetų sekretorius; kelionių po Są jungą kelialapius Išdalini fakultetų sekretoriams, užsakyti papil domų kellaTapių, ar apmokėti kel ionę — spręsti kiekvienu konkre čiu atveju fakultetų studentų savivaldos organų teikimu; para ginti fakultetų atstovus kuo greičiau atsiimti jų fakultetams skir tas pašalpas. Klubų veiklos bei atstovavimo VU studentų są jungai Lietuvos studentų koordinacinėje taryboje svarstymas ati dėtas kitam posėdžiui. Fakultetų sekretoriams pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežas čių kai kurie studentai dar neužsimokėjo už bendrabutį. „Pik tybiškai" nemokančius nutarta šalinti iš bendrabučio. XXX Įvyko Istorijos fakulteto dekano rinkimai. Rinkti teisę turėjo visi fakulteto darbuotojai, pradedant asistentais. Penktą dalį rinkėjų sudarė studentai. Kandidatai — net penki. (Skliausteliuo se nurodyta, kiek gavo balsų). Tai — doc. Alfonsas Bacys (4), vyr. dėstytojas Alfredas Bumblauskas (43), doc. Sigitas Jegelevlčius (17), doc. Stanislovas Dubauskas (10). Profesorius Ro mualdas Broniukaitis savo kandidatūrą prieš pat balsavimą at siėmė, Taigi, naujuoju Istorijos fakulteto dekanu tapo A. Bumb lauskas.