arštai sveikiname XV komjaunimo konferencijos dalyvius! Visų šalių proletarai, vienykitės!

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Eina

Nr. Nr. 28—29 1967 metų spalio mėn. 29 d. nuo 1950 m. (614—615) SEKMADIENIS KAINA 4 KAP.

ŠIA NDIEN—KONFERENCIJA IANDIEN — Lenino komjaunimo gimimo die­ na. Universiteto kom­ jaunimo komitetas šios įžy­ mios datos proga nuoširdžiai sveikina XV jubiliejinės komjaunimo konferencijos delegatus ir svečius. Mūsų organizacijos įkūrė­ jas V. I. Leninas mokė, kad, švęsdami mūsų šventes, su­ kaktis ir jubiliejus, mes turi­ me ne tik džiaugtis laimėji­ mais, kalbėti apie juos, o, vi­ sų pirma, atkreipti ypatingą dėmesį į neišspręstas proble­ mas, analizuoti darbo trūku­ mus ir klaidas.

Š

Prieš jus — statybos uždavinys, ir jūs galite jį išspręsti, tik įsisavinę visas šių laikų žinias, mokė­ dami paversti komunizmą iš gatavų iškaltų formu­ lių, patarimų, receptų, nurodymų, programų tuo gy­ vu dalyku, kuris vienija tiesioginį jūsų darbą, pa­ versti komunizmą jūsų praktinio darbo vadovu. Štai jūsų uždavinys, kuriuo jūs turite vadovautis visos jaunosios kartos švietimo, auklėjimo, pakėli­ mo darbe. Jūs turite būti pirmieji komunistinės vi­ suomenės statytojai tarp milijonų statytojų, kuriais turi būti kiekvienas jaunuolis, kiekviena jaunuolė. Nepritraukę prie šios komunizmo statybos visos dar­ bininkų ir valstiečių jaunimo masės, jūs komunisti­ nės visuomenės nepastatysite. ... Jūs turite save išsiauklėti komunistais. Jaunimo sąjungos uždavinys — savo praktinę veiklą sutvar­ kyti taip, kad mokydamasis, organizuodamasis, su­ sitelkdamas, kovodamas šis jaunimas auklėtųsi pats ir auklėtų visus tuos, kurie jame mato vadą, kad jis auklėtų komunistus. Reikia, kad visas šių laikų jaunimo auklėjimas, švietimas ir mokymas būtų ugdymas jame komunistinės moralės. (V. Leninas, Jaunimo Sąjungų uždaviniai. Kalba Rusijos Komunistinio Jaunimo Sąjunqos III visos Rusijos suvažiavime 192 0 m. spalio 2 d.).

O prieš dvejus metus, lapkričio 3 dieną, buvo įsteigta VVU komjaunimo Garbės knyga. Į ją kom­ jaunimo komiteto nutari­ mu įrašomi patys geriausi Universiteto komjaunuoliai už nuopelnus komjaunimo organizacijai. Knyga visam laikui pa­ siliks Komjaunimo komi­ tete. O 1946 m. Universitete buvo 45 komjaunuoliai. O 1950 m — 1033, ~~~ O 1955 m — 2385, O 1960 rr — 2345, O 1964 rr — 4023, O 1966 rr — 5024. Universitete O Šiemet yra 5580 komjaunuolių.

Manome, kad dalykiškas komj aunuoliškų mūsų rei­ kalų apsvarstymas — geriau­ sias 49-jų Lenino komjauni­ mo įkūrimo metinių pažymė­ jimas. Šiandien konferencijoje dienotvarkė numatoma tokia: 1. Komjaunimo komiteto darbo ataskaita (pranešėjas P. Vaitkevičius). 2. Revizinės komisijos ata­ skaita (pranešėja D. Zenkevičiūtė). 3. Komjaunimo komiteto rinkimai. 4. Revizinės komisijos rin­ kimai. 5. Delegatų į Vilniaus m. Lenino raj. komjaunimo kon­ ferenciją rinkimai.

TEGYVUOJA LENINO KOMJAU­ NIMAS — IŠTIKIMAS KOMUNISTŲ PARTIJOS PAGALBININKAS IR REZERVAS, JAUNŲJŲ KOMUNIZ­ MO STATYTOJŲ BŪRYS! (Iš TSKP CK Šūkių Didžiosios Spalio socialisti­ nės revoliucijos 50-osioms metinėms).

Mes statome baltus miestus, sodiname obelis. Mūsų širdyse dega šventa nerimo ugnis, uždegta pirmųjų penkmečių metais Komsomo Iske prie Amūro. Tą ugnį kaip gražiausią gė­ lę sėjame Divnogorske ir Elektrėnuose, kiekvienam Tėviškės kampely. Mūsų draugai-komjaunuoliai D. VAITKEVIČIŪTĖ (TF, III k.), B. BICKAITĖ (ChF, IV k.), L. RIŠKUTĖ (TF, IV k.), ir I. BARAUSKAS (IFF, III k.) jau dvi vasaras dirbo studentų pla­ netoje — Kazachstane. J. GIRDVAINIS juos nufotografavo šią vasarą — prieš kelionę.

2 PSL.

Man brangus komjaunimas

Revoliuciniu rūsčiui liepsnojantis Petrogradas.; Tylus Aukštaitijos miestas! Latvijos pasieny — Rokiš-j kis. Abu jie vienodai bran-J gus Irenai Povilavičiūtei. \ Pirmajame ji gimė, antra-? jame — augo, mokėsi gim-) nazijoje, 1935 m. įstojo į į komjaunimą. Vėliau I. Po-į vilavičiūtė studijavo Kau-\ no universitete, o fakulte-i tui 1939 m. persikėlus jZ Vilnių, — mūsų Universitete. Vilniuje kartu su kom- į jaunuoliais J. Kušneriu, £., Mieželaičiu, R. Margolyte,! I. Zaksu ir kt. dalyvavo į pogrindinėje komunistinė-' je veikloje. Oidžiojo Tėvynės karo j metais ir pokario laikotar-' piu — atsakingas darbas! LLKJS CK, LKP CK, Poli-( tinės ir mokslinės literatu- ' ros leidykloje, „Tarybinės’ moters“ redakcijoje. Dabar I. Povilavičiūtė ' dirba „Vagos“ leidykloje. \

ik savaitė mus skiria nuo šlovingo Tarybų valstybės pusės am­ žiaus gyvavimo jubiliejaus — 50-jų Didžiosios Spalio socia­ listinės revoliucijos metinių. Ruošimasis Didžiojo Spalio jubiliejui buvo būdingiausias Universiteto komjaunimo or­ ganizacijos darbo per visą ataskaitinį laikotarpį bruožas. Komjaunimo komitetas, vyk­ dydamas XIV komjaunimo konferencijos nutarimą, 1966 m. lapkričio mėnesį sudarė priemonių, skirtų Spalio 50čiui pažymėti, planą. Daugely­ je pirminių ir fakultetinių komjaunimo organizacijų įvy­ kę susitikimai su Spalio revo­ liucijos veteranais, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo daly­ viais parodė, koks tvirtas ry­ šys jungia mūsų laikų jauni­ mą su vyresnėmis kartomis, sukūrusiomis ir apgynusiomis pirmąją pasaulyje socialistinę valstybę. Šiais jubiliejiniais metais

T

*

TARYBINIS STUDENTAS

Problemų daug;

-w.ww

1967 m. spalio mėn.

spręskim

P. VAITKEVIČIUS nes, lankstesnes pov sustiprėjo socialistinis lenkty­ niavimas taip lakulfetinių or­ LLKJS Universiteto komiteto priemones naudoja užsi sekretorius propaganda. ganizacijų. Daug gero galim i Komjaunimo komitetas (Ataskaitinio pranešimo san­ pasakyti apie dviejų didžiau lat ieškojo būdų poli t šių fakultetų — Ekonomikos trauka) ideologinio darbo velk bei Istorijos ir filologijos gurnui didinti, glaudžiau sieti su studentijos gyvei lenktyniavimą. Sis lenktynių ir moksio keliamomis pi vimas tapo gražia, gera abiejų momls. Ola dideli vairi komjaunimo organizacijų atstovavęs respubliką Tartu suvaidino sociologinių ii, vykusioje studentų dainų sektorius, įsteigtas XIV ! bendradarbiavimo, keitimosi konferencijos m patyrimu forma. Reikia pa­ šventėje. Komjaunimo organi­ jaunimo mu. Sektoriui vadovavo M brėžti, kad šis lenktyniavimas zacijos pagalbininkas — agit- linlo komunizmo kat< daug davė šiems fakultetams, brigada „Faktas" per praėju­ dėstytojas drg. Venskevi sius metus paruošė net lu Pagrindinės temos, ki komjaunimo darbui. buvo tiriamos per moksli Universiteto komjaunimo miniatiūrų spektaklius. Ypač tus (kai kurios tiriamos didelio pripažinimo susilaukė liau ir dabar), yra šios; komitetas drauge su Interna­ 1. Šiandieninė studen cionaliniu klubu balandžio spektaklis „104 puslapiai apie karta ir darbo bei poilsio 29 — gegužės 5 dienomis tą patį", kur keliamos aktua­ vykių tradicijos. 2. Kai kurie Univer; pravedė Universitete. TSRS lios studentijos gyvenimo komjaunimo organiza. tautų draugystės dekadą „Di­ problemos. Mes sveikiname ideologinio darbo veiksm dysis Spalis sujungė mus". nuolatinį mūsų palydovą — mo klausimai. 3. Akademinio jaunim,. Šioje dekadoje dalyvavo visų pučiamųjų orkestrą, iškovoju­ teresai. ir komjaunimo o broliškųjų respublikų ir dau­ sį geriausio respublikos savi­ nizacijos darbo kryptys. 4. Specializacijos įtaka gelio socialistinių šalių stu­ veiklinio orkestro vardą. Mus džiugina ir SMD pa­ dentų kulturinių-dvasiniu dentų delegacijos. Ši ir kitos reiklų formavimui. panašios priemonės parouė, siekti rezultatai. Neseniai įvy­ Komjaunimo komitetas auklėja kad šiandien musų jaunimo kusios XX SMD mokslinės ganizuodamas konferencijos metu buvo per ­ darbą, vadovavosi sočio: širdyse kaip niekada gyvas nių tyrimų išvadomis. Žiu skaityta net 321 pranešimas. proletarinio internacionalizmo, sociologiniai tyrimai —■ t; tarybinio patriotizmo jausmas, LTSR aukštojo ir spec. vidu­ blynų kepimas. Jų greita rinio mokslo ministro įsaky ­ atliksi. Tačiau pradžia į pasiryžimas saugoti patį di­ ryla gera, tyrimus reikia džiausią iškovojimą — tautų mu 7 mūsų studentai apdova­ ii ir loliau. noti Pagyrimo raštais už pa ­ draugystę. Jeigu mes prisimin­ Labai svarbiu uždai sime žiemos atostogų metu ruoštus darbus visuomeninių m’es laikome karinį-patri mokslų srityje. Šiems darbams įvykusį vakarą, skirtą solida jaunimo auklėjimą. Šio rumui su kovojančiu Vietna­ atiteko prizinės vietos visasą­ bo reikšmė dar labiau į mu, kuriame dalyvavo Vietna­ junginio studentų darbų vi­ dėjo, pasirodžius nai mo studentai, arba Medicinos suomeninių mokslų, VLKJS įstatymui apie visuotinę fakulteto komjaunuolių ini­ istorijos ir tarptautinio jauni­ nę prievolę. Partija ir vy ciatyvą laisvalaikiu dirbti kli­ mo judėjimo problemų srityje sybe skiria dar didesnį d. nikinės ligoninės statyboje ir konkurso respublikiniame tu­ si kariniam-patriotiniam uždirbtus pinigus pervesti į re. Pagrindiniu komjaunimo or­ nimo parengimui. Šį d. Vietnamo rėmimo londą, tai visų pirma, turi atlikti i suprasime, kad mūsų jauni­ ganizacijos uždaviniu komjau­ jaunimas Pa mas ne tik žodžiais sugeba nimo komitetas, fakultetų ko­ dinis mūsųir LDAALR. uždavinys kalbėti apie šį šventa reika­ mitetai ir biurai, pirminės or­ ganizacijos laikė studentijos srityje — ugdyti liepsnų lą. pasiruošusius auklėjimą Komunistų partijos patriotus, Neseniai po broliškųjų res­ ir tarybinės liaudies kovinių- kada su ginklu rankose publikų Universitetus pradėjo revoliucinių tradicijų dvasia, Tėvynę, ugdyti tokias mo keliauti komjaunimo komiteto tarybinio patriotizmo ir pro­ nes-politines ir psicholoj ir Interklubo įsteigtas albumas letarinio internacionalizmo jaunimo savybes, kurios „Raportuojame 50-jam Spa­ dėtų, reikalui esant, pa liui“. Sis albumas yėl sugrįš jausmo skiepijimą jai, gerai visus išbandymus. pas mus. Jo puslapiuose bus žinančių savo specialybę, są­ Laikas mums rasti pat. įrašyti visų sąjunginių res­ moningų, principingų, turin­ publikų Universitetų komjau­ čių tvirtą materialistinę pa­ ir įsteigti Universitete i. nuolių darbai, skirti šlovingam saulėžiūrą specialistų ugdy nės šlovės kambarį, la mą. Šiam tikslui tarnavo vi atidengti memorialinę i šalies jubiliejui. sos mūsų organizuojamos su žuvusių už Tarybų va Gražias dovanas Spaliui pa­ priemonės — vakarai, susi­ Universiteto studentų ir ruošė ne tik komjaunimo or­ rinkimai, išvykos, darbo ir tytojų vardais. ganizacija. Studentų profsą­ poilsio stovyklos —. žodžiu, Didelį vaidmenį patriot jungos komiteto dėka mūsų visas musų darbas. me studentijos auklėjime krūtines puošia dailus Univer­ Politinis-ideologinis darbas siteto ženkliukas, po pertrau­ jaunimo tarpe kaskart tampa rėtų suvaidinti Universi kos į šventinę demonstraciją sudėtingesniu, reikalaujančiu komjaunimo istorijos ir ti vėl išeisime pasipuošę studen­ daugiau žinių, lankstumo. Tas ei jų propagavimas. Graži mūsų komjaui tiškomis kepurėmis. Universi­ teto dainų ir šokių liaudies an­ darbas tam tikra prasme tam organizacijos tradicija — pa sunkesniu. Visų pirma, metiniai susitikimai su b; samblis Spalį sutinka, paruo­ šęs naują dviejų dalių progra­ mūsų laikų jaunimas kasdien siais Universiteto komj.> mą, surengęs eilę koncertų vis labiau tampa išsilavinu­ mo aktyvistais. Tai tikrai respublikos darbo žmonėms, siu, vis giliau ir sudėtingiau mintini vakarai, iš kurių 1 užsienyje, iškovojęs absoliu­ kelia klausimus. Tai natūra­ da išsineši kažką naujo, čiai geriausio respublikos an­ lus minties vystymosi progre­ junti mūsų spartų žing: samblio vardą. Gražių laimė­ sas. Antra, buržuazinės ideo­ Ateityje tokius susitiki: jimų pasiekė Akademinis cho­ logijos pasireiškimas vis la­ reikėtų organizuoti platu ras, papildęs savo repertuarą biau tampa nematomu, la­ auditorij ai. Kalbant apiė student naujais kūriniais, sėkmingai biau rafinuotu. Vis gudres­

1467 m. spalio mėn. 29 d.

w «.«.<•

TARYBINIS STUDENTAS

nuosekliai ir apgalvotai auklėjimą, negalima nutylėti •noralinių problemų. Faktai rodo, kad komjaunimo orga­ nizacijos šiems klausimams ■urėtų skirti daugiau dėme­ sio, griežčiau kovoti su mo­ ralės normų pažeidėjais, su1 taryti jiems nepalankią at­ mosferą. Mes, žinoma, šiam dien negalime tvirtinti, kad ntlsų studentija amorali, kad reikalai blogi. Tačiau sveika ■ne mūsų kūne atsiranda šašų, kurie kartais pradeda nuody T organizaciją. Tegu kalba faktai: už amoralų elgesį, va­ gystes, visuomeninio turto gadinimą, dokumentų klasto ii mą, girtuokliavimą iš kom aunimo per mokslo metus pašalinta 15 studentų, šešiems pareikšti griežti papeikimai. Panašių žmonių buvo ir iš nekomjaunuolių tarpo, buvo ir tokių, kurie išvengė atpildo. Tokiu būdu jų yra ne taip maža. Vieną gražią dieną į Uni­ versitetą iš prokuratūros at­ keliavo raštas, kuriame rašo na. jog dabartinio III k. žur­ nalistas Tokeris su bibliote­ kos darbuotoju Lazarevičittm iš aktorių namų pavogė 2 neiloninius lietpalčius ir odi­ nę striukę. Ten parašyta vis­ kas labai aiškiai, o III k. žur­ nalistai vis tiek rado argu mentų Tokeriui pateisinti. Gir­ di. jis tik nešęs Lazarevičiaus pavogtus lietpalčius ir nežino­ jęs, kad jie vogti. Kai mes pašalinome Tokerį iš VLKJS, komjaunimo komitetą aplankė žurnalistų delegacija. Jos su­ dėtyje buvo Petraitis su Ju­ revičium. Vėliau paaiškėjo, kodėl Petraitis ir Jurevičius buvo Tokerio advokatais. Ne­ užilgo po šio Įvykio sekė ki­ tas. Trijulė — Tokeris, Petrai­ tis; Jurevičius, plius Tokerio draugas Klabinąs (KPI VF) į Petraičio butą girti atsivedė merginų. Vieną Išprievartavo. Toliau: butas priklauso kurso draugei G. šalčiūtei. kuri ži­ nojo apie pastovias orgijas ten. Beje. Petraičio butas bu­ vo papuoštas kryžiais, porno­ grafinėmis nuotraukomis ir t. t. Dar daugiau, šiame bute dažnai lankydavosi net turin­ tieji partinius bilietus kurso draugai, ši pasaka be galo. Neseniai Klabiną Medicinos fak. I k. studentas Markovi■ ius namie gydė nuo' veneri nės ligos. 0 jeigu grįšime prie III k. žurnalistų principingu mo. tai pamatysime, kad jo nėra Vincas Jaskutėlis pašalintas iš VVU komjauni­ mo komiteto už elgesį, neati­ tinkantį komiteto nario rei­ kalavimų, ir darbo sužlugdy mą. Stasys Tamulevičius už darbo sužlugdymą pašalintas iš IFF komjaunimo komiteto sudėties, net 71% grupės stu­ dentų dėl blogo mokymosi negavo stipendijos. Katedra Į šiuos, dalykus žiūrėjo neleisti­ nai liberaliai, o kai kur net sąmoningai dangstė padėtį. Vasario mėn. komjaunimo ko mitetas . apsvarstė šios pirmi­ nės organizacijos darbą At­ rodo, dabar reikalai normali zuojasi. žurnalistai suprato, kad toliau taip gyventi nega­ lima.

Pavyzdžių užteks. Eikime prie išvadų. Tokie reiškiniai mūsų gražiame studentiškame gyvenime turi ir gali išnyk­ ti, jeigu mes būsime princi­ pingi, nenuolaidžiausime. VVU XIV komjaunimo konferencijos nutarime sako­ ma: „Blogą komjaunuolių

mokymąsi vertinti kaip grubų VLKJS įstatų laužymą ir pa­ grindinės komjaunuolio pa­ reigos nevykdymą. Tokie komjaunuoliai turi būti griež­ tai svarstomi pirminėse kom­ jaunimo organizacijose ir baudžiami iki pašalinimo iš VLKJS eilių“. Taip vadinamas mūsų aka­ deminis darbas daugiausia apsiriboja skolininkų svarsty­ mu, jų barimu ir sesijos re­ zultatų aptarimu. O nuo to skolininkų nemažėja. 1965/66 m. m. per abi sesijas nepa­ tenkinamus pažymius gavo 720 studentų, 1966/67 m. m. — 1069. „Pažanga" matosi. 1965/66 m. m. už blogą mo­ kymąsi iš Universiteto paša­ linti 96 studentai, 1966/67 m. m. — 100. Irgi padaryta „pažanga“. Labai gerais pažy­ miais egzaminus išlaikė per abi sesijas 1965/66 m. m. — 557 (žymiai mažiau, negu dvejetukininkų), o 1966/67 m. m. —- truputį padidėjo. Viena iš mūsų gerų prie­ monių kovoje su tinginiais yra susirašinėjimas su studen­ tų tėvais ir susitikimai su jais. Deja, paskutiniu metu pirminės komjaunimo organi­ zacijos pradėjo vis mažiau ir mažiau informuoti tėvus apie jų vaikų mokymąsi. Būtų galima surinkti visus skolininkus ir jų tėvams iš­ siųsti labai aiškius kvietimus. Ir siųsti pakvietimus turėtų ne dvejetukininkų bičiuliai, o dekanatai arba net Rektora­ tas. Keletas žodžių apie penketukininkus, kuriuos mes va­ diname mūsų „aukso fondu“. Jiems paskatinti yra 25% di­ desnės stipendijos ir. . . Gar­ bės lentos fakultetuose. Vis­ kas atrodo gerai. Bet pažiū­ rėkime į mūsų Garbės len­ tas! Jos tokios baisios ir ba­ nalios, kad geram žmogui net nesinori savo nuotrauką duoti. Jos visuose fakultetuo­ se vienodos. Todėl paminėsi­ me tik chemikų Garbės len­ tą. Ten miniatiūrinės nuo­ traukėlės taip „valdiškai" pri­ segtos smeigtukais, kad net gaila žiūrėti: susiraičiusios, apdulkėjusios... Argi tai Gar­ bės lenta? Būtina pagaliau turėti bendrauniversitetinę Garbės lentą. Rektorato ir vi­ suomeninių organizacijų nu­ tarimu studentai galėtų būti įrašomi į Universiteto Garbės lentą, o ta lenta galėtų pa­ būti du „Tarybinio studento" puslapiai. Šią Garbės lentą būtina tvarka reikėtų išsiųsti studentų 1 tėvams, į buvusias darbo vietas arba mokyklas Šiandien reikia , padaryti

priekaištą ir fakultetų deka­ natams, ypač ChF, FF, GF, kurie liberaliai žiūri į akade­ minės drausmės ir apskritai drausmės laužytojus. Universiteto komjaunimo komiteto akademinis sekto­ rius, kuriam vadovavo A. Skūpas, irgi nepakankamai ryžtingai vedė kovą su dve­ jetukininkais, neanalizavo blogo mokymosi ir paskaitų praleidinėjimo priežasčių. Mokymasis ne tik musų pagrindinė pareiga, mūsų duona, bet ir pagrindinė auk­ lėjimo priemonė, pagrindinis mokslinės-materialistinės pa­ saulėžiūros formuotojas. Mes, komjaunuoliai, negalime likti abejingi tiems, kas šios pa­ reigos nevykdo. Komjaunimo organizacijos turi dar griež­ čiau svarstyti tuos komjau­ nuolius, kurie abejingi visuo­ meninių mokslų studijavimui. Visumoje padėtis visuomeni­ nių mokslų studijavime blo­ ga, ypač EF ir MF, kur at­ skirose grupėse visuomeninių disciplinų egzaminų vidurkis svyruoja nuo 2,7 iki 2,9. Reikia visuomeninių mokslų studijavimui skirti nuolatinį dėmesį. Labai svarbi, patikrinta stu­ dentijos auklėjimo forma — studentų darbo ir poilsio sto­ vyklos. Stovyklos tapo šei­ mininkavimo, organizavimo mokykla, turiningu, prasmin­ gu poilsiu. Komjaunimo organizacija ateityje turi daugiau dėmesio skirti mūsų ryšiams su darbi­ ninkų, kareivių kolektyvais, mūsų ryšiams su gyvenimu. Ateityje kiekvienas fakulte­ tas turėtų pats pasirinkti sau šefavimo objektą ir šiam dar­ bui skirti rimtą dėmesį. Štai dabar gamtininkai pradeda šefuoti Namų statybos kom­ binatą. Jeigu jie dirbs rim­ tai, tai kontaktai su šia ga­ mykla bus naudingi, visų pir­ ma, gamtininkams. Keletas žodžių apie mūsų kasdieninį gyvenimą, mūsų buitinius reikalus, kurie šian­ dien labai aktualūs. Apskritai, visa Universite­ to ūkinė veikla yra apgailė­ tinoje padėtyje. Geriausias būdas būti nuo sekliais: jeigu blogai besimo­ kančius studentus šalinam iš Universiteto, tai blogus ūki­ nius vadovus turėtume vyti iš darbo. Visų pirma tuos, kurie labiausiai atsakingi už šį reikalą. Labai svarbus įvykis kom­ jaunimo gyvenime buvo do­ kumentų keitimas. Šis darbas pareikalavo iš mūsų daug darbo ir laiko. Visumoje do-

w w www-». ■» •»

J PSL.

ĮRAŠYTA i ■ GARBĖS KNYGOJE

Nors neilga, bet turi ninqa komjaunuoliška Al binos ULCINSKAITĖS bio grafija. Devyneri metai komjaunime pažymėti dau ‘ qybe pareiqų ir rūpesčių: mokykloje — pirminės or J ganlzacijos biuro narė, vė- ’ liau pionierių vadovė. Tre-j čius metus Albina išrinkta J VVU komjaunimo komiteto biuro nare. Jos pavardė įrašyta VVU komjaunimo Į Garbės knygoje.

kumentų keitimas praėjo or­ ganizuotai, gerai. Ypač lai pasakytina apie EF, MMF. Didžiausias darbo krūvis teko, be abejo, VVU kom­ jaunimo komitetui. Gruodžio birželio mėnesiais nuo ryto iki vėlaus vakaro pagrindi­ nės komiteto jėgos buvo ati­ duotos dokumentų keitimui. Reikia atvirai pasakyti, jog dėl to mes atitrukome nuo fakultetų gyvenimo, susilpni nome aktyvo mokymą, ne realizavome daugelio geru planų ir užmojų. Čia kita medalio pusė. Vargu ar tiks­ linga buvo dokumentų keiti­ mą pravesti jubiliejiniais me­ tais, pagrindines viso kom­ jaunimo jėgas skirti techni­ niam darbui. Džiugu, kad šiomis įtempto darbo sąlygomis, kai VV'J komjaunimo komitetas nega­ lėjo daugiau dėmesio skiri i kitiems reikalams, fakultetų komjaunimo komitetai visumoję dirbo geriau, kūrybin­ giau, negu praėjusiais me­ tais. Visas organizacinis dar­ bas fakultetuose ne susilpnė­ jo, o atvirkščiai - sustiprė­ jo. Universiteto komį aunimo organizacija per metus žengė dar vieną žingsnį, stiprinda­ ma savo gretas, gerindama politinį-ideologinį darbu.

1

4 PSL.

■

TARYBINIS STUDENTAS

~ -

-

,, C*! -

-

URININGA ir įdomi yra mūsų fakulteto komjau­ nimo organizacij os isto­ rija. Nuo pat pirmųjų fakulte­ to gyvavimo metų organiza­ cija vienijo daugumą fakulte­ to studentų. Fakulteto kom­ jaunimo organizacijos mo­ kyklą praėjo LKP CK sky­ riaus vedėjas Mišutis, dabar­ tiniai Universiteto dėstytojai: docentas Burkauskas, vyr. dės­ tytojas Nekrošius, Universite­ to partinio komiteto sekreto­ rius Nekrašas, Vilniaus m. komjaunimo komiteto pirma­ sis sekretorius Rukšėnas ir kt. Ir dabar fakulteto komjau­ nuoliai pasižymi, aktyviai dalyvauja Universiteto visuo-

T

"V

Mūsų komjaunimo organizacija meninėje veikloje. Tai J. Ži­ lys, V. Sviderskis, Z. Namavičius, A. Urmonas, R. Butke­ vičius, D. Vaitkevičiūtė ir kt. Savo visuomenine veikla, or­ ganizuotumu komjaunuoliai aktyviai padeda partinei or­ ganizacijai gerinti idėjinį-politinj studentų auklėjimų, stiprinti akademinę drausmę. Komjaunimo organizacija Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50-sias metines sutinka sustiprėjusi ir išaugu­ si. Fakulteto komjaunuoliai aplankė Pirčiupį, Rūdininkų girios partizanų žemines, su­ ruošė vakarą-susitikimą su partizaninio, revoliucinio ju­ dėjimo dalyviais, 16-sios Lie­ tuviškosios divizijos vetera­ nais ir kt. Gilų įspūdį paliko buvusio partizanų brigados

vado Miceikos prisiminimai apie tų dienų kovas. Ir šian­ dien komjaunuoliai geru mo­ kymusi, aktyvia visuomenine veikla tęsia tėvų tradicijas. Mokymosi atžvilgiu fakultetas parodė geriausius rezultatus Universitete. Tai didelis komjaunuolių darbo vaisius, 35 fakulteto studentai šefuoja Lenino rajono milicijos skyriaus vaikų kambarį, gru­ pė komjaunuolių dirba visuo­ meniniais prokuroro padėjė­ jais Vilniaus miesto proku­ ratūroje. Kriminalinės paieš­ kos operatyvinėje grupėje, kuriai vadovauja G. Boguška, dirba 12 komjaunuolių. Jie — aktyvūs viešosios tvar­ kos apsaugos organų pagalbi­ ninkai.Fakultete nėra nė vie­ no komjaunuolio, neturinčio

PIRMIEJI RŪPESČIAI

Mūsų fakultetas — inter­ taiko, kad gruporgai atlei­ džia vadžias, netenka autori­ nacionalinis. Su mumis moko­ teto, ir tada beprasmis rūpes­ si estų ir latvių studentai. AN atrodo, kad kiek­ tis apie kolektyvo formavi­ Biuras skiria ir skirs jiems vieną naujai „iškeptą" mą, pagrindinių grupės įpa­ nemaža dėmesio. Ruošiamės tinkamai sutikti fakulteto komjaunimo reigojimų vykdymą. Štai pa­ biurą užplūsta daugybė ne­ vyzdys. Neseniai komjauni­ Spalio metines. „Spalio kovų aiškių klausimų ir problemų. mo biuras organizavo mūsų aidai" — taip vadinsis mūsų Į galvą šauna daugybė realių fakulteto studentų talką į vakaras, į kurį kviesime dau­ tarybinį ūkį. gybę svečių — Spalio kovų ir nerealių sumanymų, pla­ Maišiogalos nų. . . Iš tikrųjų — kaip or­ Skaudu, kad atsirado tokių, dalyvių, revoliucionierių. Ra­ ganizuoti komjaunimo biuro kurie nepanorėjo važiuoti. šome fakulteto komj auimo darbą, kaip aktyvinti grupių Bet tokių mes turime nedaug, istorij ą, renkame dokumenti­ ir tikiu, kad vėliau ar anks­ nę medžiagą, kurią sutvarky­ veiklą? Nepasakyčiau, kad pir- čiau jie įsitikins savo netei­ sime šiam vakarui. Tvarkome ir puošiame fakultetą, paga­ mieji žingsniai būtų labai sumu. .. Mes visada džiaugiamės liau pasirodė Garbės lenta, su­ tvirti ir sėkmingi. Skubam, plušam, čia, žiūrėk, vieno nauju mūsų rezervu — pir­ sitvarkėme biurą, patalpas, nepabaigi, o jau nauji darbai makursiais ir dedame į juos sustiprinome pagalbą ir mūsų užplūsta. Tiesa, mūsų biuras, didžiausias viltis. Labai jaudi­ šefuojamiems objektams — atrodo, stiprus ir atkaklus. nomės, ruošdami jiems krikš­ Antakalnio vaikų namams, Nedaug tepasikeitė jo per­ tynas: ar bus jie patenkinti? Radiotechnikos mokyklai ir nykštė sudėtis. Ignas Kiudu- Tolimesniame jų studentiška­ kt. Ateityje ruošime įvairius su las, Genutė Ceputytė, Audro­ me gyvenime labai svarbūs vakarus — susitikimus nė Latakaitė, Onutė Mickū- pirmieji įspūdžiai fakultete, poetais, dailininkais, „Vil­ naitytė, Albertas Brilingas —■ vyresniųjų draugų pažiūra į niaus" būriu. O kur dar tai organizatoriai, branduo­ „fuksus". Tenka girdėti nuo­ geografų šventė, turistų ir lys, lemiamoji biuro jėga. .. monių, kad pirmakursiai per sporto vakarai.. . Amžina mūsų nelaimė ir Smagu, kai iš pirmų dienų daug apkraunami įpareigo­ pajunti, kad suprasi vienas jimais. Mano nuomone, tokia rūpestis — skolininkai, pa­ kitą ir viliesi, kad kolekty­ pažiūra yra neteisinga. Tegu skaitų praleidinėtojai. Sunku viai įveiksime visus sunkumus, pirmakursis nuo pat pirmų kovoti prieš tuos studentus, įvykdysime pagrindinius mū­ dienų įsitraukia į grupės, fa­ kurie, turėdami tik po vieną sų uždavinius. Bet kokie be­ kulteto gyvenimą. Tai ver­ skolą, per du mėnesius negali būtų dideli ir gražūs mūsų čia jį tapti atidesniu, parei- jos likviduoti! Bet būna ir to­ planai ir sumanymai, aišku, gingesniu ir žvalesniu. Man kių atvejų (ir gana dažnai!), jie pasiliktų popieriuose, jei atrodo, kad dėl to, jog nespė­ kada patys dėstytojai mažai pagrindinis mūsų pagalbinin­ jame laiku įtraukti savo jau­ kreipia j skolininkus dėmesio. kas, vykdančioji jėga nebūtų nesnių draugų į visuomeninę Aišku, biuras, dekanatas ir komjaunimo grupės. Tokiais veiklą, penktuose-ketvirtuose partinė organizacija skiria vi­ gruporgais, kaip Marytė Vai­ kursuose sutinkame daug ap­ sas jėgas šiems nemaloniems tiekūnaitė (II geografų), Ge­ snūdusių studentų, kurie neži­ dalykams likviduoti. Tokie mūsų artimiausi dar­ nutė Ceputytė (II geografų), no ir nieko nenori žinoti apie sugebančiais patraukti grupę fakulteto gyvenimą, išskyrus bai, tokie uždaviniai ir pers­ j savo pusę, mes galime tik savo asmenišką pasaulėlį. Ir pektyvos. A. ILEKYTE džiaugtis. Žiūrėk, čia ir pa­ tada stebimės: iš kur atsiran­ GF komjaunimo biuro žangumas geresnis, ir, atė­ da šiame technikos ir mokslo sekretorė jęs į kursą, prašviesėji. Pasi- amžiuje abejingų?

M

1967 m. spalio mėn. 29 d

komjaunuoliško įpareigojimo j Puikiai fakulteto komjau­ si nuoliai dirbo vasaros darbo į ir poilsio stovykloje, padėjo: kolūkio komjaunimo organi- r zacijai. Surengė ne vienų > koncertą, sportines varžybas i Ypatingai aktyvūs buvo kom­ jaunuoliai V. Gaidukevičius, ! V. Lūžys, V. Varšinskaitė, -. A. Bendikas, A. Sarpalius. ) Kolūkio valdyba, LLKJS Kap­ I suko rajono komitetas geru žodžiu atsiliepė apie juos. r Aišku, ne viskas pas mus vien tik blizga, pasitaiko ir nesklandumų, bet juos, nuo­ i širdžiai dirbant, galima įveik­ is ti. Spalio jubiliejų fakulteto komjaunuoliai, kaip ir visa l< tarybinė liaudis, sutinka su ■t dideliu pakilimu. Aš tikiu, kad fakulteto k komjaunuoliai įvykdys savo Ii įsipareigojimus ir įneš savo indėlį j komunizmo statybą 1 mūsų šalyje. R. VALENTUKEVlClUS Teisės fak. komjaunimo biuro sekretorius

rr

IH

GAMTININKŲ : SKAITYKLOJE Atėjai mokytis į Uni- £ versitetą. Gavai bibliote-a kos skaitytojo pažymėji-Į •t mą. Su juo gali vaikščioti ■ į bendrąją ir kitų fakulte-J tų skaityklas, kabinetus — ■ visur gausi reikiamos Ii-S teraturos. Kai kam iškyla toks J klausimas: ,,Kodėl į Gam-« p. tos fakulteto skaityklą at-J eina įvairių specialybių ■ studentai?“ J Atsakyti į šį klausimą ■ nesunku. Matematikas, pa-J klaustas, kodėl jis nesiruo- ■ šia savo fakulteto skaityk-{ loję, pasakė: „Pamanykit, ■ eisiu aš į Partizanų gatvę J ar į Centrinius rumus, jei ■ gyvenu bendrabutyje Nr. J 6“. Iš tikrųjų gamtininkų Į skaitykla stovi ant dauge- ■ lio bendrabučių tako. OJ greta — Teisės ir Mediči-■ nos fakultetai. Tai kodėl J gi neužsukti paskaityti, pa- ■ spręsti uždavinių, jei yra J laisvų vietų. Pernai padėtis buvo blo- J gesnė. Skaitykloje vykdą- ■ vo paskaitos, užsiėmimai. J Tai labai trukdė kitiems ■ studentams. „Truko patalpų“, — aiš- ■ fakulteto J kinasi Gamtos 1 dėstytojai. „Šiemet šiaip ■ taip susitvarkėm. Atre- Z tai ■ montavo auditorijas, persikėlėm į jas“, — paša-J koja fakulteto partinės ■ organizacijos sekretorius J H. Valukonis. Pakanka vietų skaityk- J loję ir gamtininkams. Bu-■ tų puiku, jeigu jie patys Į dažniau čia užsuktų ir ne- ■ rūstautų ant draugų — J matematikų, ekonomistų ir ■ kitų. ; n A. VAINYTE ■

11

4

1967 m. spalio mėn. 29 d.

5 PSL.

TARYBINIS STUDENTAS

) d.

a Kur mokslinio darbo pradžia?

Šiomis dienomis vyko ju­ liais (sociologijos bei darbo |ums būtinus savarankiško mo biliejinė SMD konferencija, ekonomikos). darbo įgūdžius, gilinsite pasi­ au skirta Spalio 50-čiui ir stu­ Šių metų konferencijos te­ rinktos specialybės žinias. rbo dentų mokslinės veiklos 20- matikoje plačiai atsispindi Pasirinktoji būrelyje tema ėjo :iui pažymėti. Ta proga no- tiek TSRS liaudies ūkio šakų, ilgainiui taps kursinio arba ini- ėčiau kai kuriomis mintimis tiek ir LTSR pasiekimai per diplominio ir net jūsų moks­ sna >asidalinti su jumis, jaunieji 50 metų. Tai, be abejo, dide­ linio darbo tema. XVII SMD >as Iraugai. lis fakulteto SMD tarybos, konferencijoje visi su įdomu­ Grįžkime į netolimą praei- jos pirmininko V. Abazoriaus, mu klausėmės dabartinio as­ ir į, į 1964 metus. Tada vyko būrelių mokslinių vadovų ir piranto A. Šileikos pranešimo itė, KVII :SMD konferencija. 1961 pirmininkų nuopelnas. Tačiau „BŪTINOJO IR PRIDEDA­ us. netai — tai ne tik Universi- reikėtų pagalvoti ir apie fa­ MOJO PRODUKTO SOCIA­ ip- eto, bet ir fakulteto studentų kulteto Studentų mokslinės LIZMO SĄLYGOMIS KLAU­ srn nokslinės veiklos pagyvėjimo draugijos istorijos užrašymą SIMU". Šiais jubiliejiniais netai. Studentų mokslinės arba išsamų pranešimą, ku­ mūsų valstybės metais drg. ;onferencijos vyksta rudenį, riame būtų analizuojama fa­ A. Šileika, tą pačią temą iš­ 1US studentų mokslinė plėtęs, gins disertaciją ekono­ ir <as įgalina geriau joms pasi- kulteto uošti. Antra, išleisti SMD veikla per 20 metų. mikos mokslų kandidato laips­ 10Jau keletą metų fakulteto niui įgyti. ik- statai, iš pagrindų pradėta varkyti narių įskaita. SMD taryba susiduria su sun­ Mokslinių būrelių veikla Visos šios priemonės turė­ kumais, įtraukiant į mokslinę turėtų daugiau domėtis ne ;to jo įtakos ir Ekonomikos fa- veiklą kursų, o tik jų vadovai, bet ir kiti isa iulteto SMD veiklai. XVII taip patžemesniųjų bei neaki­ katedrų dėstytojai (ypač tu­ su studentų mokslinė konferen- vaizdinio vakarinio skyrių studentus. rintieji mokslinius laipsnius). :ija mūsų fakultete pirmą Atskirų būrelių susirinkimuo­ Moksliniai būreliai turėtų !to sartą vyko sekančiai: plena­ se, ypač mokslinėse konferen­ palaikyti glaudesnius ryšius vo riniai posėdžiai bei darbas cijose, pranešimus skaito tik su įmonėmis bei organizaci­ vo itskiromis sekcijomis (bu- vyresniųjų kursų studentai ir jomis. Toks bendradarbiavi­ bą lalterinės apskaitos ir finansų tik atskirais atvejais — II mas duotų abipusę naudą tiek . redito, prekių mokslo ir pre­ kurso bei neakivaizdinio sky­ įmonei, tiek studentams. Stu­ kybos ekonomikos bei pra- riaus studentai, ii kurso stu­ dentas, analizuodamas vieną nonės ekonomikos). dentai, kurie dar nestudijuoja ar kitą gamybinės veiklos pu­ Si naujovė ypač pagyvino specialybės dalykų, lieka už sę, atskleistų nepanaudotus konferencijos darbą, paskati- SMD veiklos ribų. Tačiau ga­ rezervus, duotų pasiūlymų IB ro įsijungti į diskusijas gimi- bius bei darbščius pirmakur­ ūkinei veiklai pagerinti. Iš ; tingų specialybių studentus. sius nuo antro semestro gali­ antros pusės, būtų ir jam nau­ ■ (Ankstesniais metais rinkda- ma būtų įtraukti į atskirų bū­ dinga, nes jo mokslinis dar­ ; losi visų specialybių I—IV relių veiklą. bas, katedrai nutarus, būtų J kursų studentai. Tai atsiliepŠiais metais mūsų fakulteto įskaitomas kaip kursinis, ar J Javo konferencijų darbui, nes studentų būrys pasipildė 360 net kaip diplominis. J kalėje susirinkdavo 300—350 pirmakursių. Mieli pirma­ SMD bei atskirų būrelių J dudentų. Jie visi buvo pri- kursiai, kurie turite noro veiklos vaisiai tuo bus bran­ ■ versti klausytis ir jų nedomi- dirbti mokslinį darbą, daly­ desni, kuo racionaliau bus su­ • įančių pranešimų.) vaukite atskirų mokslinių bū­ vienyta mokslinio vadovo, bū­ S Praėjus trejiems metams, relių veikloje. Čia išmoksite relio ir katedros veikla. J Ekonomikos fakulteto SMD moksliškai analizuoti ekono­ J įasipilde dviem naujais būre­ mines problemas, ugdysite V. KINDURYS

TAURIEČIŲ DIENOS

Kai kurie bendrabučiai gavo naujų kėdžių, arba vilkas sotus, o avis — ne.

Rankšluostėlis tasai — mano džiaugsmas, viltis... Bendrabučiuose studen­ tai kažkodėl negauna rankšluosčių. (Faktas)

Tauro 108 vyrai teturi vieną dušą, o to pat namo

281 mergina tik. . . vienu dušu.

naudojasi vienviečiu

Būna ir taip. . .

Jubiliejui ruošiasi ir Universiteto „sidabriniai balsai“ — akademinis choras, kuriam Į Vilniaus m. chorų apžiūroje pripažinta pirmoji vieta. Foto GIRDVAINIO

6

PSL.

TARYBINIS STUDENTAS

Kaip ekonomistai buvo ruošiami buržuazinėje Lie­ tuvoje, rodo šie duomenys: iki 1939 metų pa­ baigos Kauno universiteto Teisių fakulteto ekonomijos skyrius teišdavė 209 ekonomisto diplomus, jų tarpe 29 moterims. Žemės ūkio akademija, pradėjusi ruošti agronomus-ekonomistus 1927 metais, iki 1939 metų pabaigos išdavė vos 8 diplomus. Prekybos institutas, apytikrėmis žiniomis, išdavė iki Tarybų valdžios atkū­ rimo Lietuvoje apie 10 diplomų. Taigi, buržuazinėje Lietuvoje iš viso buvo paruošta apie 230 diplomuotų ekonomistų. Bet ir tiek maža turint diplomuotų ekonomistų, dau­ gelis jų negalėjo rasti darbo pagal specialybę, dirbo mažareikšmėse, mažai teapmokamose pareigose. Padėtis iš pagrindų pasikeitė tik 1940 metais, at­ kūrus Tarybų valdžią Lietuvoje. Tada vėl vienas iš svarbiausių uždavinių buvo sukurti respublikoje V. Mickevičiaus-Kapsuko išsvajotąjį kūrybinės minties židinį, sugebantį savo žiniomis ii patyrimu padėti pla­ tiems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuome­ nini gyvenimą kūrybinių komunizmo idealų principais. Vykdant šį uždavinį, 1940 m. Vilniaus universitete, perkelto iš Kauno Teisės fakulteto ekonomijos skyriaus bazėje, buvo įsteigtas atskiras Ekonomikos mokslų fa­ kultetas, pradėjęs pirmuosius tarybinius mokslo metus 1940 m. spalio mėnesio pradžioje. Kaipgi Ekonomikos fakultetas vykdė šj be galo svarbu uždavinį? Trumpoje mūsų fakulteto istorijoje gan ryškiai iš­ siskiria keli etapai. Pirmasis (vos vienerių mokslo metų 1940—41 m.) lakulteto organizavimo ir jo darbo pertvarkymo tary­ biniais pagrindais pradžios etapas. Antrasis — hitlerinės okupacijos laikotarpio etapas. Trečiasis, apimąs 1944/45—19.50/51 m. metus, — fa­ kulteto atkūrimo ir galutinio susiformavimo laikotarpis. Ketvirtasis — apimąs 1951/52—1957/58 metus, — lakulteto stabilizavimosi ir jo spartaus augimo pra­ džios etapas.

Dabartinis, prasidėjęs septynmečio metais ir vis dar tebesitęsiąs, — fakulteto audringo augimo etapas. Kiekvienam šių etapų būdingi savi uždaviniai, savi sunkumai, kliūtys, savi laimėjimai, bet visiems jiems budingas vienas bruožas — fakulteto kolektyvo gilus siekimas nugalėti visus sunkumus, sparčiau ar lėčiau žengti į priekį, brandinti jėgas naujiems uždaviniams, naujiems darbams. Tas kūrybinis optimizmas, objekty­ vaus, istorijos vyksmo sąlygoto progreso perspektyvos pajautimas, atrodo, bus bene svarbiausias mūsų fa­ kulteto bruožas, lydėjęs jį per tą pirmąjį jo augimo ii brendimo daugiau kaip ketvirčio amžiaus kelią. Iš tikrųjų labai nelengva buvo pirmaisiais tarybi­ niais metais susivokti sudėtingose to meto apystovose, atsisakyti buržuazinėje aukštojoje mokykloje susiklos­ čiusios rutinos. Bet jau tais pačiais metais buvo pra­ duti pertvarkyti mokymo planai, nutarta atsisakyti nuo pernelyg plataus ekonominio-juridinio profilio, bu­ vo organizuotos iš esmės naujos net penkios spe­ cialybės (liaudies ūkio planavimo, pramones ekono­ mikos, finansų-kredito, statistikos, buhalterinės apskai­ tos, o nuo 1941/42 m. m. pradžios — prekių mokslo prekybos ekonomikos specialybes. Buvo ruošiamo:.

*^/W«^*^** 1967 m. spalio mėn. 29 d.

naujos programos, papildyta personalo sudėtis, paren­ kami pirmieji aspirantai ir t. t. ir t. t. Tuos didelius darbus sutrukdė klastingas hitlerinės kariaunos įsiveržimas. Bet ir tuo sunkiausiu ir juo­ džiausiu lietuvių tautos istorijoje laikotarpiu fakultete darbas visiškai nenutrūko. Net hitlerininkams 1943 m. kovo mėn. uždarius Universitetą, toliau slapta vy­ ko užsiėmimai (tiesa, negausūs) privačiuose butuose. Arba paimkime pirmuosius pokarinius 1944/45 m. m. Dabar to meto nepaprastai sunkios sąlygos išblėso at­ mintyje net tų, kurie tiesiogiai turėjo kęsti ir šaltį, ir maisto nepriteklių, tenkintis žibaline spinksule ir t. t. Šių sąlygų nė įsivaizduoti negali dabartiniai mūsų stu­ dentai, daugumas kurių tuo metu dar buvo neišvydę pasaulio. Neįstiklinti langai, neapkūrenamos auditori­ jos pasitiko studentus ir iš visų Lietuvos kampelių besiburiantį mokslo personalą atmintiną 1944 metų ru­ denį, kai dar tebegaudė patrankos, kai dar nebuvo iš­ vaduotas Žemaičių ir Klaipėdos kraštas. Dėstytojai ir studentai tada patys ruošė miške malkas, piovė ir skal­ dė ir tuoj pat žalias kūreno. Nelyginant simbolis tų sunkių laikų ir šiandien fakulteto dekanate, perduoda­ mi vieno dekano kitam, tebėra kirvis ir piūklas, ku­ riais buvo ruošiamos malkos dekanatui ir katedroms apkūrenti. —4—

Ir vis dėlto darbas ėjo į priekį. Sparčiai atsikuriant sugriautam po karo ūkiui, palyginti greit normaliza­ vosi darbo sąlygos, susikomplektavo būtiniausi moksli­ nio personalo kadrai. Prasidėjo didelis kūrybinis dar­ bas, tobulinant, mokymo procesą, vystant, mokslini darbą. Pradedant 1959-aisiais, keleriems metams stabiliza­ vosi priimamų į fakultetą studentų skaičius (75—100 studentų per metus). Tai turėjo savo pliusų. Stabili zavosi ir žymiai pakėlė savo mokslinę kvalifikaciją fakulteto mokslinis personalas; nusistovėjo mokslinio darbo kryptys; susicementavo nedidelis, bet pajėgus ir darnus dėstytojų kolektyvas; išaugo ir sustiprėjo, subrendo fakulteto partinė organizacija ir komjauni mas. Taigi, šis kiekybinis stabilizavimasis suteikė palan kias sąlygas kokybiškam fakulteto brendimui. Bet šis fakulteto kiekybinis stabilizavimasis neatitiko sparčiai besivystančio liaudies ūkio ir mokslo porei kių; jis tam tikru mastu stabdė ir kokybinį fakultete augimą. Jausdamas tai ir suprasdamas savo atsakomy bę prieš visuomenę, fakulteto kolektyvas ėmėsi iš plėsti ekonomistų kadrų ruošimą, labiau koncentruoti jį. 1955/56 m. metais prie fakulteto buvo organizuotas neakivaizdinis skyrius, perdavus jam visasąjunginių neakivaizdinių finansų ir prekybos institutų kontingen­ tus respublikoje; 1959 metais organizuotas vakarinis skyrius. Prasidėjo naujas — fakulteto audringo augimo — laikotarpis. Per pastaruosius metus ekonomistų-studentų skaičius Universitete padidėjo net 4,5 karto: nuo 1031 1958/59 m. m. iki 4544 šiais mokslo metais. Taip išaugus ekonomistų skaičiui Universitete, nuo šių metų sausio mėnesio iš fakulteto buvo išskirtas atskiras Vakarinis ekonomikos fakultetas, jungiąs be­ simokančius vakarine ir neakivaizdine forma studen­ tus. Sparčiai didėja ir ekonomistų skaičius 1961 m įsteigtame Universiteto Kauro bendramoksliniame fa­ kultete. Šių mokslo metų pradžioje Ekonomikos fa­ kultete buvo 1298 studentai, Vakariniame, ekonomikos fakultete — 2764 studentai, iš jų 866 vakariniame u 1898 — neakivaizdiniame skyriuje; Kauno bendramoks­ liniame fakultete vakariniu būdu stūdijudja ekonomi­ ką 482 studentai. Visos šios 4,5 tūkstančio studentų ekonomistų armijos studijomis rūpinasi, iš esmės, „senasis" Ekono­ mikos fakultetas, lame yra susibūręs visas pedagogi nis personalas, katedros, laboratorijos, jo taryba spren džia svarbiausius visų ekonomistų Universitete ruoši mo klausimus. Iš esmės per pastaruosius kelerius me tus fakultetas išaugo jau i ekonomikos. institutą Uni sudėtyje.

d

ri­ es o“te 43

50 SPALIS

y- Teatrinis menas — tai ne diatorių menas, kur vien? m. imas leidžia gyventi ki­ it- li. Teatras — kolektyvinis tį, nas. V. LIMANTAS t. Su šia meno u- Teatras. .. dę imi mes susiduriame gari- dažnai. Žmonės pamilo iš ių ios senovės atėjusio teatu- tradicijas, išmoko blaiviai iš- įtinti spektaklius. Teatras ir ^dieniniame gyvenime al­ į daugelį laikmečio li­ io tų įblemų. a- Ir šiandien, kada penkiasįmtmetė Tarybų šalis, paLlikdama jubiliejų, velkasi 1S ižiausią darbų rūbą, jame įlosi ir respublikos skaitlins teatralų šeimos darbų indinė. Nemažą darbo dačia įdėjo ir Universiteto įtrinės studijos studentai. lt <ai peržengiau Teatrinės a- dijos slenkstį, vyr. dėstyi- as Vladas Limantas kalbėr- i su . elektrikais. Jis nunj linėjo, kur kabinti prožėkius, kur įvesti rozetes, i- ng darbo vadovui — juk )0 dijos patalpos keičiasi iš ,į- i>rindų. Scena jau paruoš14 io (lgai laukiau, kol dėstytobaigs jam svarbų pokal15 Paskui nusišypsojo ir pa­ □, i šė: Taip nuo ryto iki va­ i ro. . .

i to {■

5ti is

TARYBINIS STUDENTAS

67 m. spalio mėn. 29 d.

Žiūriu j savo dėstytoją, įsų mylimą režisierių, ir Ivojų: jis negalėtų gyvenbe amžinų rūpesčių apie zariscenas, veikėjų uždaviis, potekstes. Jo visas gy­ nimas — kūryba. Kai po

7

PSL.

iš Teatrinės studijos gyvenimo repeticijos eini namo išbar­ tas už vaidybinį falšą, jauti, kaip gera, kad dirbi su tokiu žmogumi. — Pagrindinis mūsų uždavi­ nys — stacionarinio teatro sukūrimas. Spektaklius rody­ sime šeštadienį ir sekmadie­ nį. O premjerų ateityje bus daug. Dėstytojas Z. Buožis su trupe stato rusų klasiko

ir patys studentai. Dėstytojas VI. Limantas dirba su dviem grupėmis. R. Morkūno „Pa­ ryžiau, Paryžiau!" jau pa­ ruoštas. Belieka laukti „sezo­ no atidarymo". O jo data priklauso nuo remontininkų. Savo repertuarą studija žada pradėti atnaujinta 1. Ignata­ vičiaus pjese „Meilės eski­ zai". Labai sunkų uždavinį pasiėmė III studijos kursas.

Scena iš P. Merime vienaveiksmių pjesių „MEILĖ, DAN­ GUS IR VELNIAS": Baba Mustafa — B. Sližys (kairėje) ir Chadži Numanąs — R. Šavelis. Foto S. PUNTEŽIO

Gribojedovo komediją „Var­ gas dėl proto". Trupės pajė­ gumą rodo tas faktas, kad praėjusiais metais ji gavo prizą, kaip absoliuti viena­ veiksmių pjesių konkurso nugalėtoja. Jų Meterlinko „Gyvenimo druska" buvo tik­ rai aukšto meninio lygio. Naujoji premjera numatyta semestro pabaigoje. Naujais pasiekimais žada pradžiugin­ ti dėstytojo L. Ciunio trupė. J. Baltušio „Noveles apie meilę" žiūrovų teismui jie numatę pateikti prieš nau­ jus metus. Pjesę režisuoja

Jie ruošia Delendiko pjesę „Iššūkis dievams, arba keturi kiyžiai saulėje". Pagrindinį vaidmenį atlieka Ekonomikos fakulteto ekono­ minės informacijos specialy­ bės studentė Aldona Tubytė. — Teatro atidarymas bus skirtas Spalio jubiliejui, nors pirmąjį spektaklį, gal būt, parodysime tik po švenčių, - sako dėstytojas VI. Ei­ mantas. Su pirmu kursu dirba sce­ ninės kalbos dėstytoja Stefa Nosevičiūtė. Ji aiškina pa­ grindinius elementus, kurie

Scena iš B. Sruogos dramos „BAISIOJI NAKTIS": Jurgis Skumblnas — G. Banaitis ir lunia Skumbi nienė — A, KurpaitytėFoto J GIRDVAINIO

■

būtini kiekvienam į sceną iš­ einančiam žmogui. Sceninės kalbos dėstytojai irgi karštos dienos — juk Spalio švenčių metu mūsų studijos skaitovai Liaudies meno rūmų prašymu karių kapinėse skaitys S. Nė­ ries poemą .JKeturi", o gruo­ džio mėnesį dalyvaus jubilie­ jiniame vakare. — Kokie ateities planai? — klausiu dėstytoją VI. Limantą. — Ruošiamės tradiciniam poezijos pavasariui. Jis bus kitokio pobūdžio. Įjungsime užmirštosios mūsų dramatur­ gijos dalykus, skambės Ad. Mickevičiaus, J. Slovackio posmai apie Vilnių, Lietuvą. Paruošime etiudą, pantomimą-deklamaciią pagal Ed. Mieželaičio „Žmogų". Didelį siurprizą ruošia žiū­ rovams teatralai. Ten, kur kadaise apsisiautęs šventine toga rektorius Skarga skelbė mokslo metų pradžią, pasiro­ dys kiemo teatras. Žiūrovas išvys tokius spektaklius, kaip Vidūno „Pasaulio gaisras" ar Mickevičiaus „Vėlinės". Kitą semestrą dėstytojas VI. Li­ mantas statys Junesko „Ra­ ganosį”. Planai dideli, o kad juos įgyvendintume, reikia para­ mos. Studija dėkinga prorek­ toriams B. Sudavičiui ir Pr. Eigtninui, kuris buvo vienas pirmųjų studijos teatralų, už didelę pagalbą. Studijai rei­ kalingas dailininkas, o jo ne­ turėjimas apsunkina spektak­ lių sprendimą. Reikia gero menininko, kuriam nestokotų kūrybinio aštrumo. Žmonės studijuoja labai darbštūs. Tadas Perkauskas, Vladas Juras, Dalia Žadeikytė, Stasys Tamulevičius, Vir­ ginija Drungilaitė, Kęstutis Jasiūnas — tai tik keletas iš didelės studijos šeimos. — Mūsų teatras stengsis kondensuoti jausmus ir miniis. Jauniesiems artistams iškils didelis uždavinys — atidengti žmogaus vidinę ko­ vą su melu, baime, pataika­ vimu, karjerizmu. Studijoje nebus ypatingų kostiumų, gri­ mų, perukų. Naudosimės daugiau menamais ■. daiktais, kad sužadintume žiūrovo vaizduotę, nes pasyvus žmo­ gus — musų amžiaus liga. Kelsime daugiau rebusų, ne­ bijosime būti nesuprastais, lauksime draugų, norinčių kariu su mumis pergyventi, ruoštis gyvenimui, — pasa­ koja dėstytojas. Taip, teatras gera mokyk­ la. Reikia, kad ją lankytų daugelis studentų. I VOVERYTĖ

8

TARYBINIS STUDENTAS

PSL.

1967 m. spalio mėn. 29 d

tas nukreipė ir kontroliavc ISAS ideologinis parti­ kitas partinio švietimo fot nės organizacijos dar­ mas. Ataskaitiniu laikotarpi; bas glaudžiai siejasi su dirbo dar 4 viduriniosio pasiruošimu sutikti Didžiosios grandies rateliai, kur mokės Spalio socialistinės revoliu­ 139 žmonės, ir 14 politini, cijos 50-metį. Partijos komi­ švietimo ratelių administraci tetas kartu su Rektoratu pa­ jos personalui — juos lank ruošė smulkų pagrindinių ju­ 274 žmonės. Šių ratelių tema biliejinių renginių planą ir sistemingai kontroliavo jo timas parodė, kad dar yra po­ mečiui. Universitete vis daž­ tikoje ypač daug dėmesio bu vykdymą. litiškai atsilikusių komjaunuo­ niau lankosi įvairūs meniniai vo skiriama Tarybų šalia Visuose fakultetuose ka­ lių, kurie neįtraukti į aktyvų kolektyvai (KPI Vilniaus fi­ laimėjimams komunizmo sta tedrose ir laboratorijose jau­ visuomeninį darbą. Už politi­ lialo, konservatorijos, Vals­ tyboje aptarti. čiamas politinio darbo pakili­ nį nesubrendimą iš VLKJS tybinės filharmonijos, Moky­ Ataskaitiniu laikotarpi; mas, mokslo-pedagoginis per­ narių buvo pašalinti 7 studen­ tojų namų, Valstybinio Ope­ partijos komitetas, fakultet; sonalas ir studentija siekia tai. ros ir baleto teatro), stiprėja partinės organizacijos ir visa savo darbu prisidėti prie vi­ Ataskaitiniu laikotarpiu kūrybinis bendradarbiavimas Universiteto dėstytojų be sos liaudies laimėjimų, skirtų partijos komiteto ideologinė su kitomis aukštosiomis mo­ studentų kolektyvas atliko di Didžiojo Spalio 50-mečiui. komisija domėjosi tokia veik­ kyklomis (Rygos, Gardino, delį masinį-politinį darbą, or Partinis komitetas, partinės los sritimi kaip studentų tu­ Maskvos, Charkovo, Talino, ganizuojant ir pravedant rin organizacijos sustiprino savo rizmas. Mes manome, kad Minsko, Kišiniovo). kimus į Lietuvos TSR Aukš idėjinį poveikį kolektyvui. čia būtina nuolatinė kontrolė čiausiąją Tarybą ir vietine; Partijos komiteto iniciaty­ ir kryptingumas. AČIAU vis dar nepa­ Tarybas. va buvo organizuotas TSKP kankamai organizuo­ „Tarybinio studento" re­ CK Tezių nagrinėjimas. Dau­ dakcijos darbas ne kartą bu­ jamas estetinis darbas DEOLOGINIO darbi gelis partinių organizacijų, vo tiriamas ir nagrinėjamas fakultetuose. Tebėra labai ak­ klausimai buvo praėju „Žinijos" draugijos grupės iš­ partijos komitete. Tai davė tuali tradicijų problema. Jei­ šio ataskaitinio susi skiria lektorius Tezėms pro­ teigiamų rezultatų. gu Istorijos ir filologijos ir rinkimo ir jo priimto nutari paguoti už Universiteto ri­ Ekonomikos fakultetai šioje mo dėmesio centre. Kaip bu NIV„.„ bų. NTVERSITETO dėsty- srityje ieško naujo ir įdo­ vo įgyvendintas susirinkimi Kaip ir anksčiau, partijos kolektyvas, maus, tai kiti fakultetai akty­ nutarimas? Kaip žinome, par tojų komitetas pagrindinį dėmesį LDAALR organizacija vumo bei išradingumo vis dar tijos komitetas atliko tam tik skyrė ideologiniam darbui mums teikė neįkainojamą pa­ neparodo. rą darbą, organizuojant ko studentijos tarpe. Salia moky- ramą kariniame-patriotiniame Partijos komitetas, kaip ir munistus ir visą Universiteti mo-auklėjimo proceso, kuris auklėjime. Buvo pravesti 8 partinės organizacijos fakulte­ kolektyvą svarbiausiems ideo yra pagrindinė studentijos įdomūs susitikimai su Di­ tuose, ataskaitiniu laikotarpiu loginio auklėjimo klausi­ ideologinio auklėjimo sritis, džiojo Tėvynės karo didvy­ organizavo partinio švietimo mams spręsti. Tačiau šlami partijos komitetas mėgino su­ riais, organizuota virš 30 eks­ tinklą. darbe buvo ir nemaža trūku aktyvinti sąmoningą ir sava­ kursijų į įgulos kovinės šlo­ Fakultetuose veikė 16 teo- mų. Komunistai fakultet; rankišką pačių studentų po­ vės kambarį. Daugelyje kom­ rinių-metodologinių semina­ partinių organizacijų ataskai žiūrį marksistinės ideologijos jaunimo grupių įvyko įdomūs rų, juos lankė 643 Universite­ tiniuose susirinkimuose mui atžvilgiu, pakelti studentų, susitikimai su pilietinio karo, to dėstytojai, docentai ir pro­ kritikavo už tai, kad nebūvi ypač komjaunuolių, aktyvo revoliucinio ir partizaninio fesoriai, kurių tarpe apie 300 teikiama reikalinga pagalbi vaidmenį. Tuo tikslu partijos judėjimo dalyviais. Komjau­ komunistų. Ataskaitiniu lai­ fakultetų partinių biurų ideo komitetas savo išplėstiniame nimo komitetas organizavo 2 kotarpiu seminaruose dau­ loginėms komisijoms, kai posėdyje nagrinėjo studentų žygius „Tėvų kovos ir šlovės giausia buvo nagrinėjamos partijos komitetas mažai or moralinio auklėjimo proble­ keliais", susitikimą su buvu­ aktualiausios mokslų teori- ganizavo respublikos vadov; mas, Istorijos ir filologijos fa­ siais VVU komjaunimo akty­ nės-metodologinės problemos, ir žymių mokslininkų praneši kulteto partinės organizacijos vistais. siejant jas su Tarybų val­ mų komunistams aktualiais ei­ vadovavimą komj aunimui, Reprezentacinė meninė džios ir tarybinio mokslo pen­ namaisiais politikos klausi kartu su Universiteto Mokslo Universiteto saviveikla yra kiasdešimtmečiu. mais. Metai iš metų Univer­ taryba svarstė studentų poli- pasiekusi gražių laimėjimų. Beveik visi visuomeninių siteto partiniuose susirinki tinį-auklėjamąjį darbą Che­ Ansamblis, choras, agitmenine mokslų katedrų dėstytojai, muose buvo daromi priekaiš­ mijos fakultete. brigada „Faktas", pučiamųjų pirmiausia, TSKP istorijos, Fi­ tai aukštesniems organams ui Partijos komitetas, stiprin­ orkestras, atskiri dramos stu­ losofijos, Mokslinio komuniz­ tai, kad Universiteto dėsty damas proletarinio internacio­ dijos spektakliai įvairiose ap­ mo, Politinės ekonomijos ir tojai gauna labai menką in nalizmo idėjas studentų tar­ žiūrose yra laimėję pirmąsias Valstybinės teisės, Valstybės formaciją užsienio politikos ii pe, rėmėsi komjaunimo orga­ ar kitas prizines vietas. Su­ ir teisės teorijos ir isto­ kitais klausimais. nizacija. Nors mes neturėjo­ aktyvėjo Estetinio lavinimo rijos, Lietuvos TSR istorijos ir Nepakankamai partinės or­ me rimtų signalų dėl politinių katedros darbas, baigiamos kitų katedrų dėstytojai — viso ganizacijos domėjosi ideolo nukrypimų, tačiau tautų drau­ tvarkyti patalpos dramos stu­ apie 80 žmonių, buvo aktyvūs ginio darbo veiksmingumu ii gystės jausmų stiprinimas dijos ir muzikinių kolektyvų propagandistai už Universite­ efektyvumu. Šiuo požiūrii studentuose mums, komunis­ repeticijoms, įsigyta keli nau­ to ribų, LKP CK ir LKP MK sveikintina yra komjaunime tams, tebėra pirmaeilis užda­ ji fortepijonai, peržiūrimos bei RK neetatiniai lektoriai, komiteto sociologinių tyrinu vinys. mokymo programos. Teigia­ liaudies universitetų dėstyto­ sektoriaus iniciatyva tirti to­ Nepaprastai išsiplėtė Uni­ mai praskambėjo Estetinio la­ jai. „.Žinijos" draugijai talki­ kius svarbius klausimus, kai: organizacijo; versiteto ryšiai su socialisti­ vinimo katedros iniciatyva or­ ninkauja apie 300 Universite­ komjaunimo nėmis šalimis. Antra vertus, ganizuotas didelis poezijos to dėstytojų ir studentų; vien ideologinio darbo kryptys kieme, studentai per metus perskai­ specializacijos įtaka studentų Universitete lankosi daugybė vakaras filologijos kultūrinių-dvasinių poreikių užsienio delegacijų ir turistų. kur dalyvavo ne tik Univer­ tė 400 paskaitų visuomenei. Prie komiteto veikė jaunų formavimui. Čia komjaunimo Pavyzdžiui, ataskaitiniu lai­ siteto studentai, bet ir rašyto­ didesnę pagalbą kotarpiu Universitetą ir jai, aktoriai, konservatorijos komunistų mokykla, kurią komitetui Mokslinę biblioteką aplankė auklėtiniai. Pastaraisiais me­ lankė 49 komunistai. Tačiau turi suteikti Mokslinio komu­ 387 ekskursijos (4830 turistų), tais buvo daugiau dėmesio ši mokykla susidūrė su rim­ nizmo katedra ir sociologinių iš kurių 118 ekskursijų skiriama fakultetinei saviveik­ tais sukumals, nes nelengva tyrimų laboratorija. (1113 turistų) buvo iš užsie­ lai, kurios apžiūra praėjo ga­ buvo surasti užsiėmimams lai­ Universiteto partinė orga nio. Mes privalome geriau iš­ na organizuotai. Apžiūros re­ ką, tinkamą visiems įvairių nizacija ir toliau dės visas naudoti šias galimybes tary­ zultatai buvo apibendrinti ir fakultetų komunistams. Ma­ pastangas, kad garbingai binio mokslo ir tarybinės gy­ aptarti „Tarybinio studento" tyti, reikia pagalvoti apie įvykdytų partijos iškeltus už­ lankstesnes jaunų komtmistų davinius. venimo tikrovės propagavi­ puslapiuose. mui. Aktų salėje kultūros klu­ politinio lavinimo formas. (Iš buvusio partijos komite­ Komjaunimo organizacijo­ bas organizavo nemaža įdo­ Be paminėtų politinio lavi­ to sekretoriaus Pr. KURIO je ■ pravestas dokumentų kei- mių vakarų) skirtų Spalio 50- nimo formų partijos komite- ataskaitinio pranešimo).

V

PARTINE ORGANIZACIJA IR IDEOLOGINIS DARBAS

T

0

I

1967 m. spalio mėn. 29 d.

TARYBINIS STUDENTAS

Aktyvas 1. Tradicijos ŪSŲ fakultetas turi gra­ žias tradicijas. Ir nors jos palyginti neseniai atsirado fakultete, tačiau jau tvirtai įėjo į studentišką gy­ venimą, tapo neatskiriama fa­ kulteto veiklos dalimi. Komjaunimo komitetas kartu su fakulteto aktyvistais daug nuveikė, kad naujos studentiškos tradicijos prigy­ tų ir būtų studentų mėgiamos. Tradicijų ištakų reikia ieškoti pačiame studentiškame gyve­ nime. Ir čia reikia parodyti nemaža įžvalgumo, sugebėji­ mo, įžiebiant didelę šventės ugnį iš mažos studentiškos entuziazmo kibirkštėlės. To­ kios šventės, kaip rugsėjo pir­ moji, pirmakursių krikštynos, mediumas, diplomantų paly­ dos, yra labai studentų mėgia­ mos. Daug prakaito fakulteto ak­ tyvistams tenka išlieti, orga­ nizuojant mūsų šventes. Dar prieš mėnesį fakulteto kom­ jaunimo komitetas kartu su aktyvistais svarsto iškilmių scenarijų, papildo jį. Išrenka­ mas organizacinis komitetas. Jo uždavinys — parinkti sa­ viveiklininkus, organizuoti kiemo papuošimą ir reikiamų priemonių gaminimą. Į tų dar­ bą yra įtraukiami įvairių kur­ sų studentai. Pavyzdžiui, ruo­ šiant mediumą, I k. lituanis­ tai gamino fakelus, II k. isto­ rikai puošė kiemą, 11 k. žur­ nalistai ir V k. lituanistai ruo­ šė intermedijas. Prieš šventes beveik kiek­ vieną kartą tenka susidurti su įvairiausiais sunkumais. Pvz., iki šiol niekaip negalima at-

M

Antakalnyje teto pastatui.

naujinti kai kurių specialybių vėliavų, negalime gauti dau­ giau mikrofonų, o apie ap­ švietimą ir svajoti nesvajoja­ me, nes fakultete nėra nė vieno prožektoriaus. Todėl dažnai tenka atsisakyti vieno ar kito sumanymo. Mūsų fakulteto tradicijos ži­ nomos ne tik Universitete, respublikoje, bet ir užsienyje. Švenčių scenarijų prašo at­ siųsti Minsko ir Leningrado universitetai, Charkovo Poli­ technikos institutas ir kt. Šiemet rugsėjo 1-osios iškil­ mėse dalyvavo svečiai iš Cekoslovakijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Japonijos. 2. Darbas su aktyvu Didelis komjaunimo komi­ teto pagalbininkas yra fakul­ teto aktyvas. Su juo komite­ tas palaiko glaudžius ryšius, tariasi svarbiais klausimais. Tačiau ne visada galima rasti vietos ir laiko pasitarimui ar seminarui. Fakultete dėl pa­ talpų stokos paskaitos vyksta dviem pamainom, ir tai, žino­ ma, trukdo fakulteto visuomeniniam gyvenimui. Pirmakursius stengiamės kuo greičiau įtraukti į fakul­ teto gyvenimą, visuomeninę veiklą. Akademinis sektorius tikrina, kaip jaunesniųjų kur­ sų studentai ruošiasi visuome­ ninių mokslų seminarams, kontroliuoja lankomumą, Jau nuo pat pirmųjų dienų mes stengiamės užkirsti kelią skoloms, susitaikėliškumui, pasyvumui. Šiais metais mūsų fakultete pradės veikti visuomeninioorganizacinio darbo mokykla. Pagrindinis jos uždavinys — ruošti komjaunimo aktyvis­ tus. Komitetas svarstė mokyk-

9 PSL.

didelė jėga

los darbo planą, parinko dės­ tytojus. Į darbo planą mes įtraukėme, mūsų manymu, aktyvistui reikalingus retori­ kos pagrindus, ideologinio darbo organizavimo proble­ mas, komjaunimo darbo or­ ganizacinius klausimus. Teo­

tas, profsąjunga ne kartą kal­ bėjo dėl remonto paspartini­ mo. Bet mūsų balsas neina j „dangų". Siūlėmės padėti sta­ tybininkams, tačiau mums at­ sakė, kad remontuoti gali tik specialistai - restauruotojai. Esamos patalpos taip pat ne

Už pagalbą naujų tradicijų kūrime fakulteto vadovams K. Simaškai ir J. Balkevičiui — nuoširdus studentiškas „ačiū".

rinis kursas bus vedamas pa­ skaitų, seminarų forma. Ruo­ šiantis tokiems seminarams, teks ne tik skaityti nurodytą literatūrą, bet ir konkrečiai susipažinti su vienos ar kitos pirminės organizacijos veikla. Mokyklos klausytoj ai turės pravesti disputus, susitikimus, poilsio vakarus, organizuoti jų aptarimą. 3. Auditorijos ir paskaitų kokybė Mūsų fakultete ypač bloga padėtis su patalpomis. Jau seniai jos yra remontuojamos, o galo vis dar nesimato. Fa­ kulteto komjaunimo komite-

deda kertinį akmenį iakulJ. GIRAlClO nuotraukos

visos tinkamos, kai kurios auditorijos viso labo tik plo­ na faneros sienele perskirtos. Tokioje auditorijoje sunku gerai įsisavinti skaitomą pa­ skaitą, nes iš gretimos beveik viskas girdėti.

4. Ruošiamės šventei Ruoštis Spalio 50-mečiui pradėjome dar iš pavasario. Sudarydami bendrą planą, r.epamiršome ir renginių, skir­ tų jubiliejui paminėti. Mes numatėme suruošti konkursą geriausiai akademinei grupei išaiškinti, bendradarbiauti su Ekonomikos fakultetu, kartu ruošti tematinius vakarus, iš­ vykas partizanų takais, rašyti fakulteto komjaunimo istori­ ją. Šiuo metu jubiliejinis pla­ nas jau baigiamas vykdyti. Sudaryta komisija konkurso rezultatams suvesti. Komjau­ nimo komiteto patalpose vei­ kia paroda, pasakojanti fakul­ teto istoriją. Lapkričio pra­ džioje numatome kartu su ekonomistais suruošti baigia­ mąjį vakarą-minėjimą, kuria­ me suvesime bendradarbiavi­ mo rezultatus, numatysime planus ateičiai. Mūsų fakulte­ to saviveiklininkai ruošia me­ ninę programą, o literatai — montažą „Spalis žengia per planetą". Šventėms stengiamės kuo gražiau papuošti fakulteto ap­ linką, auditorijas. Tegu Spalio 50-metis būna graži ir įspū­ dinga šventė. K. MONKEVIČIUS IFF komjaunimo komiteto sekretorius

10 PSL.

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. spalio mėn. 29 d.

SAVARANKIŠKAS DARBAS SD KNYGA iekvienam aišku, kad

K

dabartiniu metu mūsų šalyje negali būti žmo­ MINTĮ PA­ gaus (ypač turinčio aukšto­ $ ŽIBINTAS, KURĮ REIKIA UŽDEGTI PILDYTI MINTIMI DVI LITERATŪROS GRUPES & sios mokyklos diplomą), kuris PASTABOS KNYGOS PARAŠTĖJE? $ nesiorientuotų grožinės litera­ tūros ir naujausių mokslo lai­ mėjimų pasaulyje. Nors mums labai svarbu turėti gerus specialistus, bet mūsų nepa­ sistemai ir planui. Tam būti­ kalingas. Čia jau pergalvotas tenkina žmogus, užsidaręs sa­ na išsiaiškinti: I) kuriam tiks­ skaitymas, išskiriant pagrin­ vo specialybėje. lui ir nuo ko pradėti skaity­ dinę mintį, apgalvojant išva­ Be to, dabartiniame moks­ ti, 2) kaip rasti medžiagą das, pergalvojant bendrą per­ lo lygyje jokia aukštoji mo­ duotu klausimu gausioje lite­ skaitytą veikalo planą, pada­ kykla, joks geriausias profe­ ratūroje. rant išankstinius atžymėjimus sorius pačiam gabiausiam ir Skaitymo darbas bus efek­ iš tų knygos vietų, į kurias darbščiausiam studentui ne­ tyvus tik tada, kada jis bus reikės atkreipti dėmesį, pakar­ galės visko duoti. Šiandien sistemingas, kada naujos ži­ totinai skaitant, arba kurias ypač reikėtų prisiminti dar nios bus jungiamos, papildo­ reikės išsirašyti. Plutarcho iškeltą mintį, kad mos, lyginamos su jau žino­ Pagaliau PAKARTOTINIS, jaunuolio galva ne indas, ku­ momis, kada jos liūs siste­ giliai apgalvotas skaitymas. rį reikia pripildyti žiniomis, o minamos. Svarbu, kad žinios Tai lėtas skaitymas, turįs tiks­ žibintas, kurį reikia uždegti, būtų tam tikru požiūriu gru­ lą, išsiaiškinti kiekvieną min­ kad vėliau jis šviestų sava puojamos. Iš knygų mes se­ tį ir jos pagrindimą atskirai, šviesa. Duoti pagrindinius at­ miamės kitų žmonių minties taip pat visą teiginių bei įro­ skirų šakų mokslo teiginius, ir patyrimo, tačiau šias min­ dymų sistemą. Čia jau vyksta sukelti problemas ir žinių tis ir patirtį mes lengviau gilus veikalo dalinis ir vi­ troškimą, mokyti įžvelgti ir įsisavinsim tada, kada jas pa­ suotinis studijavimas. Prie analizuoti problemą, mokyti pildysime ir patikrinsime sa­ sunkesnių klausimų kartais savarankiškai semtis žinių — vomis žiniomis ir patirtimi. grįžtama kelis kartus, kartais pagrindinis aukštosios mokyk­ Knygas reikia skaityti pagal atliekami lyginimas su kitais los uždavinys. aiškų tematinį planą, susi- šaltiniais, patikslinimas enci­ Tikram studentui (ne perė­ skirsčius pagrindinę temą po- klopedijų tipo žodynuose ir jūnui, veltėdžiui) reikalingas temėmis. Vieną potemę baigę, kt. Čia paprastai daromi įvai­ tam tikras subrendimas tiek nuosekliai pereiname prie ki­ raus tipo užrašai auklėjimuisi, tiek lavinimuisi, tos. Norint sau tokį planą su­ Svarbu įprasti sistemingai tiek savarankiškam darbui. sidaryti, jau reikia turėti dirbti bibliotekoje. Juk jis ne mokosi, o studijuo­ bendrą supratimą apie visą Nuo I kurso studentui bū­ ja, kuo iš esmės skiriasi nuo darbą, o tai iš pradžių ne taip tina mokėti naudotis katalo­ vidurinės mokyklos mokinio. lengva. Orientuotis padeda gais: alfabetiniais, sistemi­ Studento subrendimas studi­ paskaitos, atitinkamo dalyko niais, dalykiniais; bibliografi­ joms pirmiausia ir pasireiškia programos ir nurodytos prie niais nurodymais; anotacijo­ jo sugebėjimu savarankiškai programos literatūros išstudi­ mis. Tam padeda pirmame dirbti: mokėti planuoti savo javimas, dėstytojo konsultaci­ pusmetyje specialiai skaito­ darbą, savarankiškai dirbti be jos ir kt. Tačiau reikėtų steng­ mos paskaitos. kasdieninės kontrolės ir prie­ tis savarankiško darbo planą Svarbu išmokti greitai vartos iš šalies, mokėti akty­ susidaryti kiek galima sava­ orientuotis paimtoje į rankas viai klausytis paskaitų, suge­ rankiškiau. Toks planas bus knygoje (orientacinis skaity­ bėti dalyvauti seminariniuose lankstesnis, jį bus galima ra­ mas). Tam padeda - titulinis užsiėmimuose, mokėti kiek­ cionaliau keisti darbo eigoje. lapas (autorius, knygos pava­ vienu atveju susiiasti knygą Skaitomą literatūrą mes su- dinimas, leidimo metai), įva­ ir dirbti su ja. skirstome į dvi pagrindines das, kuriame nurodoma kny­ Baigę vidurinę mokyklą, grupes: 1) literatūra bendra­ gos paskirtis bei tikslas, turi­ jaunuoliai turėtų sugebėti sa­ jam akiračiui plėsti ir 2) li­ nys (kokie pagrindiniai klau­ varankiškai įsisavinti nesudė­ teratūra, susijusi su specialy­ simai knygoje nagrinėjami), tingus vadovėlių skyrius, be. Pirmos grupės literatūra išvados, knygoje duotoji bib­ naudotis knygomis ir periodi­ yra plati ir įvairi. Čia griež­ liografija, knygos recenzi­ ne spauda atskirų klausimų tas planingumas nebūtinas ir jos. Ne paslaptis, kad mūsų pagilinimui ir praplėtimui, net neįmanomas. Antros gru­ studentas šiems dalykams mokėti naudotis įvairiais žo­ pės literatūros skaitymas turi mažai skiria dėmesio. Dar pa­ dynais ir t. t. būti griežtas, planingas, tema­ sitaiko tokių atvejų, kad lai­ Tačiau, kaip praktika rodo, tinis. Antros grupės literatū­ kydamas egzaminą, studentas didelė dalis atėjusių į pirmą ros skaitymas taip pat nevie­ nežino to dalyko vadovėlio kursą studentų nesugeba pro­ nodas. Jis daug priklauso nuo autoriaus, nors vadovėlį skai­ duktyviai dirbti su knyga. Ši knygos skaitymo tikslo, nuo tė, jis buvo rekomenduotas priežastis ir verčia paanali­ teksto pobūdžio ir sudėtingu­ dėstytojo, nurodytas privalo­ zuoti šį klausimą ,-,Tarybinia­ mo, nuo jo mokslinės reikš­ mos literatūros sąrašuose. me studente". Būtina aiškiai žinoti, ku­ mės. Gali būti knyga skaito­ Svarbu, kad studentas aukš­ ma orientaciniam susipažini­ riam tikslui pasirenki knygą tojoje mokykloje ne tik iš­ mui. Toks skaitymas reikalin­ (mokslinę), pagalvoti, kas jau moktų savarankiškai dirbti su gas tam. kad susigąpfįytumė šiuo klausimu žinoma, į ką spausdintais šaltiniais, bet ir 1 itefatūroj e, i šsiaišklntume, reikės atkreipti ypatingą dė­ supiastų šio darbo būtinumą kur rasti medžiagos mums mesį. Jei knyga nedidelė, re­ it Įprastų reguliariai savaran rupimu klausimu. Toks skaity- komenduotina perskaityti vi kiškai dirbti. są iš karto (ištisinis skaity­ mas apžvalginis, greitas. Gerų darbo rezultatų, dir­ Gali, būti IŠTISINIS skaity- mas). Sudėtingesnės, didesnės ypač vadovėliai, bant su knyga, galima pasiek­ mas, jeigu orientacinis paro- knygos, ti Jk esant gerai apgalvotai do, kad toks skaitymas rci mokslinių straipsnių rinkiniai,

skaitomi pagal temas. Reikia skaityti neskubant, atkreipti dėmesį į apibrėžimus, išva­ das, į tai, kas išskirta kitokiu šriftu. Kas nesuprantama, skaitoma pakartotinai, pasi­ telkus žodynus. Jeigu nepa­ jėgi išsiaiškinti, suprasti, konsultacijų metu reikia pa­ siklausti dėstytoją. Skaitant nenukrypti į smulkmenas. Jei skaitomas gerai žinomas da­ lykas, nėra reikalo skaityti viską, pakanka peržiūrėti svarbesnes vietas. Perskaičius reikia pagalvoti, kas naujo sužinota, kokia klausimo isto­ rija, reikšmė, kuo autorius ar­ gumentuoja savo mintis. Skaitant nuosavą knygą, joje galima pažymėti savo pa­ stabas. Jų tikslas — sukaup­ ti dėmesį į pagrindines min­ tis, mobilizuoti mąstymą. Pa­ stabos turi būti saikingos ir įvairios, žiūrint į ką kreipia mas dėmesys. Būtina Įprasti užsirašinėti tai, kas skaitoma: susidaryti bibliografiją, skaitomo šalti­ nio planą (nuo paprasto prie sudėtingo), išrašus, tezes (pa­ prastas ir išplėstines), kon­ spektus, pastabas apie skai­ tytas knygas (vesti perskaity­ tų knygų ir straipsnių apskai­ tą, anotacijas, recenzijas), ra­ šyti referatus. Užsi rašinėjimas discipli­ nuoja skaitytoją, atkreipia dė­ mesį į lai, kas svarbu, vysto akiratį, atmintį, mąstymą, moko glaustai išdėstyti mintį, Užsirašinėjant įjungiamos sa­ varankiškos, kritiškos pasta­ bos, papildymai, kas verčia samprotauti, vysto kalbą. Užsirašinėj imas — svarbiausias darbo su knyga etapas. Kyla klausimas dėl užsirašinėjimo vietos darbo su kny­ ga procese. Griežtus re­ ceptus čia sunku būtų duoti. Tai priklauso nuo eilės fak­ torių: knygos pobūdžio, skai­ tymo tikslo, skaitytojo išsila­ vinimo ir kt. Mes šiuo atveju kalbame apie mokslinę litera turą. N. Tolkačiovas siūlo to­ kį planą: perskaičius knyga ar jos dalį, pergalvoti, ką autorius norėjo pasakyti, įro dyti, kokius faktus parinku įrodymams ir kt. Šiame eta pe N. Tolkačiovas siūlo su sidaryti skaitymo planą, vė­ liau pergalvoti turinį, atkrei­ piant dėmesį, ar teisingi tei­ giniai, ar teisingai išdėstyti faktai, ar jie tipiniai. Po to padaryti išvadas, ar sutinki su autoriumi, ar ne. Čia gali mi pasižymėjimai iš knygos Pagaliau, baigus skaityti, ap galvojamos visos, išvados, pa stabos ir daromi atitinkam: užrašai. Doc. M. KARČIAUSKIENE

967 m. spalio mėn. 29 d.

TARYBINIS STUDENTAS

11

PSL.

PAKALBĖKIME APIE SMD

Atvirai ir principingai tokiu daiktu, apie kurį gali­ Universitete SMD taryba pra­ ma kalbėti įvairiai, priklauso­ dėjo spausdinti studentų mai nuo sąlygų ir aplinkybių, mokslinių pranešimų tezes. priklausomai nuo to, su kuo Mes buvome pirmieji inicia­ ir kada kalbi ir iš kokios tri­ toriai respublikoje. Tada mes būnos. šaukėme iš kiekvienos lais­ Studentų mokslinei draugi­ vesnės tribūnos, gyrėmės ir jai dabar vadovauja Universi­ dalinomės savo patyrimu, ti­ teto centrinė SMD taryba, fa­ kėjome, kad radome tai, ko kultetuose taip pat yra tary­ PIZ; mūsų Universiteto bos su pirmininkais ir moks­ reikia tikram studentų moks­ Studentų mokslinę drau­ liniais vadovais, būreliai turi liniam darbui organizuoti. giją (SMD) buvo daug savo pirmininkus ir moksli Deja, praktika parodė, kad Dabar, gal būt, ilbėta, svarstyta, rašyta (mū- nius vadovus. Kaip matomo, apsirikome. dar sunku įrodyti, kad tezių i bibliografai surinko apie draugijai priklauso daug dės­ spausdinimas yra vienas iš JO straipsnių įvairiuose pe­ tytojų ir studentų, kurie or­ svarbiausių mūsų SMD darbo kliniuose leidiniuose). Vie ganizuoja ir vadovauja stu­ paradiškumo pasireiškimo fak­ ur nušviečiami SMD pasiekti dentų moksliniam darbui. Čia tų. Bet taip yra, tai jrarodė įmėjimai, kitur kritikuojami aš nekeliu tos minties, kad praktika. Žinoma, mums ma­ ilogiausiai dirbantieji buič­ pribrendo reikalas panaikinti lonu žiūrėti į gražiai išleistus iai, nagrinėjamos galimybės esamą SMD vadovavimo gra­ konferencijų tezių tomelius. ų veiklai pagerinti ir pan. daciją. Aš noriu pažymėti tik Bet juose studentų darbo landien norėtųsi pakviesti tai, kad pagal esamą sistemą maža. Tezės ruošiamos pavasa­ tytojus ir studentus padis- vieni fakultetai (būreliai, SMD rį, skubotai, kada pranešimai utuoti visais klausimais, ku- pirmininkai ir moksliniai va­ tik įpusėti. Daugelis tezių vė­ ie liečia SMD darbo orgaili- dovai) gamina gerą produkci­ liau neatitinka pranešimų pa­ ivitną. Aš noriu pakalbėti ją, kiti — broką. Tokiu būdu, vadinimo ir turinio, daugelis pie „techniškus" reikalus, j centrinė SMD taryba tampa jų -- žemos kokybės. Dažnai oriuos kartais kreipiame ma- „gerų ir blogų detalių surin­ studentai atsiduria „ceitnote" i.m dėmesio. kimo cechu”, kuris privalo iš­ ir tezes jiems padeda parašyti Man betarpiškai teko Suši­ leisti aukštos kokybės pro­ dėstytojai. Tai faktas, tai mū­ urti su Studentų mokslinės dukciją. Taip atsitiko ir šiais sų darbo praktika. Todėl Uni­ jdugijos veikla it mažiau ar metais su XX SMD konferen­ versiteto leidybinei grupei augiau aktyviai dalyvauti cijos programos ir dalinai te­ tenka labai daug darbo, kurį turėtų daryti patys studentai >je apie 10 metų. Patyrimas zių spausdinimu. Centrinė SMD taryba fak arba būreliai. O ir pačių te­ •lo, kad tie trūkumai, kurie ivo būdingi anksčiau, turi tiško! dirbu „juodą" technišką zių nauda nedidelė. Tezės lie­ įprias savo šaknis ir dabar. darbą. Dabar ji nepajėgi ir, ka tezėmis. Man atrodo, kad >dėl? Sunku atsakyti i šį atrodo, dar bus nepajėgi siste­ tikslinga spausdinti studentų -rusimą. Daug buvo konfe- mingai kontroliuoti ir akty­ geriausius mokslinius praneši icijų, pasitarimų, posėdžių, viai veikti studentų mokslinio mus, premijuotus konferenci­ sirinkimų, daug buvo iš darbo organizavimą pradinė­ jose, respublikinėse ir visa­ sta nurodymų, įsakymų. Ir je jo grandyje — būrelyje. sąjunginėse apžiūrose. Nauda veik visada ir visur mes SMD taryba kiekvienais me­ štai kokia: mes neprarandame rupsinome SMD: „šiais mė­ tais organizuoja studentų pra­ popieriaus (netgi galima jo tis buvo peiskaityta tiek ir nešimų tezių, konferencijų ekonomija, juk tezės sudaro iek pranešimų, mūsų SMD programų ir pačių mokslinių apie 15.0 sp. lankų), o ir pats Ubar jungia tiek ir tiek bū­ darbų (siunčiamų respubliki­ atspausdintas pranešimas jau klių, tiek ir tiek narių, mes nėms ir visasąjunginėms ap­ bus laikomas kaip tikras 'laikome glaudžius ryšius su žiūroms) spausdinimą lietuvių mokslinis darbas. Aktyvus šimtimis aukštųjų mokyklų, ir rusų kalbomis. O kiek mes studentai ■— SMD nariai, bū­ ūsų studentai — konkursų, turime kitos korespondenci­ simi aspirantai ar mokslo uodų, apžiūrų nugalėtojai" jos! Atrodo, kad tai yra |>a- darbuotojai, jau studijų me­ t. t. ir pan. Beveik visada prastas dalykas, bet pabandy­ lsis turės paskelbę spaudoje ritikavorhe, davėme pamo­ kite Universitete atspausdinti po kelis straipsnius. kinus, leidome įsakymus: bent 20 puslapių SMD konfe­ Beveik kiekviename nutari­ i stiprinti SMD darbą, dau­ rencijos programėlę ir tuoj me, nežiūrint, kas jį pareng­ žtu dėmesio skirti būrelių pat. įsitikinsite, kad SMD yra tų — Universiteto partijos ar ciklai, daugiau skatinti ir „administracijos baubas" ir komjaunimo komitetas, res­ n. Kiekvienais metais visko kad visos Universiteto maši­ publikinė SMD taryba ar ilgiau: pagyrimų ii kritikos. ninkės ir jų viršininkai labai aukštojo ir specialiojo mokslo ' ar ta kritika ir pagyrimui džiūgautų, jeigu jis vieną ministerija, yra punktas, re­ ivo adresuojami . tikrajam dieną mirtų. komenduojantis daugiau ska­ Iresatui? Keista, bet toji kri­ Šiais metais mes švenčiame tinti studentus, SMD narius. tei retai, pasiekdavo konkre- SMD 20 metų jubiliejų. Nori­ Tai gera priemonė, mes ja ts katedras, kurios yra si ji reikiamai pažymėti. Ta­ naudojamės. Mūsų SMD turi 'grindinis studentų moksli- čiau skaudu girdėti, kai atei­ nemažai lėšų ir ateityje pa­ o darbo organizatorius Taip, ni su prašymu ką nors a' • jėgi skatinti dar daugiau. Ta­ cs abstrakčiai kritikuojame spausdinti, gerai suredaguotas čiau ar verta? Tiek šiais, tiek draugiškai patarinėjame - replikas SMD adresu, „mes ir praėjusiais metais studentai, ikejo daryti tą, reikėjo da­ neaptarnaujame SMD", „ir vėl užėmę konferencijose pirmą­ li taip, — iš tikrųjų nepa- SMD", „viršininke, ir ve! tas sias vietas, buvo apdovanoti ižiavę toje mašinoje, kurio- Mackevičius” ir t. t. ir pan. Garbes rastais ir asmeninemi.sėdime Todėl SMD tapo Prie;- ketvertą motu mū-U d*'vant‘miu. ° užeinu.-joji I! u

X

III vietas — Garbes raštais. Keista, bet daugiau kaip pusė premijuotų studentų neateina atsiimti apdovanojimų. Čia peršasi tokiu mintis: ar, masiš­ kai apdovanodami Universite­ to Garbės raštais, mes jų ne­ nuvertiname. Gal būt, tikslin­ ga apdovanoti tikrai gerus darbus ir skirti vertingesnes asmenines dovanas. Žinoma, čia iškiltų nauja problema — atrinkti pačius geriausius dar­ bus. Dabar ši problema be­ veik neegzistuoja, nes mažose sekcijose, kur skaitoma 5—6 pranešimai, atrinkti 3 geriau­ sius nėra sunku. Čia aš paliečiau tik keletą SMD darbo organizavimo klausimų, žvelgiant iš centri­ nės SMD tarybos pozicijų. O kokia padėtis yra fakultetuo­ se ir atskiruose būreliuose? Ar verta ieškoti kelių refor­ moms? Pakalbėkime apie tai principingai ir atvirai.

.1. MACKEVIČIUS Universiteto SMD mokslinis vadovas ir pirmininkas

LITERATŪRINĖS NUOTRUPOS

j

C v — Kurinį reikia išne­ šioti ne tik kišenėje, bet c ir širdyje, — pasakė jau­ nas literatas, kelis kartus iš eilės apėjęs visas re­ dakcijas ir nuplėšęs dvie­ jų porų batų puspadžius.

PATIRTIS

>

TALENTINGAS TYLENIS Naktimis daug galvodavo, susirinkimuose visuomet tylėdavo. Niekas, iš­ skyrus jį patį, nežinojo, kad jis talentingas žmogus.

Į (

< ‘

KOLEGOS KALBASI AUTORIUS: — Kaip tau patiko ma- j paskutinioji apysaka?! KRITIKAS: — Nieko sau... Gramatinių klaidų lyg ir nepastebėjau. . . no

SPORTININKAI APIE LITERATUS TIK TRECIAS ATSKYRIS PIRMASIS: — Perskaičiau jaunojo Silpnai poeto rinkinį. . . startuota. . . ANTRASIS: spor to — Taip! Iki meistro no? »yįos jam dar tok.

1

( j \ į \ į

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. spalio mėn. 29 o c

DAINOS GIMIMAS Abejingas palikt negali, Kada veržiasi džiaugsmas verpetais. Kai darbe ir kely Tu jauti draugo širdį ir petį. Kada žemę ir saulę alsuojant girdi, Kada kraujas užkaista širdy, Kada gintaro varpomis duona prabyla, O sparnuota daina drumsčia vakaro tylą, — Nuo ugningų minčių svaigsta protas. Ne, tada ištylėt negali, Ne, tada ištylėt negali! Ir negali negimti daina, Šitiek laiko krūtinėj nešiota! * * * Įsupkite mane, rudens ugniniai vėjai, Kaip mažą paukštį tėviškės beržai. . . Ar pasiguosiu aš, kad tu mane mylėjai, Kad laiškus man iš ilgesio rašei?

Pašaukite, keliai, laivų sirenos tolimos, Ankstyvos baržos mano Nemune.. . Aš tau, gyvenime, avansu įsiskolinau Už nerimą, už ilgesį ir už — save! * * * Nukrenta lašas stiklinis —■ Begalinė nubunda tyla. Ak, koks savas šis takas gimtinis, Ak, kokia samanėlė miela!

Niekada neiškeisčiau beržų Nei gegutės linelių ant kalno. Aš pati pasiversiu lašu Ir ištirpsiu ant tėviškės delno. Prie pušies prisiglaudus senos, Iš širdies su ja dainą užtrauksiu, Nes žinau, — vieną dainą dainuos Tie, kurių pasiilgusi lauksiu! J. BURAITE I k. žurnalistė RANKOS Kažkodėl man vis vaidenasi Tos didžiulės sugrubusios rankos, Švelniai šildančios žydrą Žemės rutulį Lyg speige sušalusį paukštelį... UŽGESUSIOS ŽVAIGŽDĖS ŠVIESA Užgeso žvaigždė prieš tūkstantį metų, O jos spinduliai Erdvėm, nutįsusiom milijonais šviesmečių, Dar daugelį metų atplauks į mano akies vyzdį, -— Toksai skaidrus ir tolimas paminklas... * * *

Kai numirsiu — atidarykite balkoną. . . F. G. LORKA .. .Bet nuo šūvių papliūpos tą tylų rytą Suvirpo dulkini langų stiklai, Ir durys į balkoną, gailiai sugirgždėję, Atsivėrė pačios... B. RIBOKAS I k. bibliotekininkas

AS sugrįsiu, mama

Aš sugrįšiu — kaip iš kito pasaulio, nevisai tau suprantamo, tiktai valandai kitai. . . Tiktai paskubom sugirgždant trobos durim. Aš sugrįšiu — apsunkęs nuo triukšmo ir gaudesio, ir nerandamų rimų, atsiduoti lyg įkvėpimui tavo šiltiems delnams. Sugrįšiu, ošiant pakluonėj guobom, — Tu lauksi manęs ant slenksčio ta pati, su geriausia žemėj širdim.

Žvakės širdy nebedek, Tenedvelkia ji kapu. Leiski man būti žvaigžde, Būti Paukščių taku.

Naktį, kaip krištolas švarią, Duoki svajai sparnus. Aš parodysiu kelią Tiesiai Į saulės namus. Sieloj jei bus tamsu, Svaja pas mane atlėk. Būsiu aš Paukščių taku, — Tik žvakės širdy nedek. . . V. LŪ2YS II k. teisininkas KEPKIM BULVĘ Tu duok man vieną vienintelę bulvę. Mes kepsim ją didžiausioje miesto aikštėje ir valgysim — juodą, apgruzdusią. Ir grįšim į obelų sodus, ir grįšim į žiogų pievas, ir grįšim į savo vaikystę... Tik iš kur gausim šakų savo laužui?!

PASKUTINĖS GERVĖS Išskrenda, visos išskrenda. O vieną matau pasiklydusią. — Kur dingsi, sesule, — Kur tūpsi, sesule, — Kur sparnelius priglausi?! — O gal pavysi brolelį, — O gal pavysi seselę, — O gal tėvelius pavysi?!

Nuslinko švininiai debesys, Ir properšoje visus pavijo... Išskrenda. Kaip atskridusios. Visos. G. GRIŠKEVIČIUS II k. lituanistas

Į Žemaitiją lekia

lėktuvai žvalgos i žalią žemę. O Žemaitijoj viskas, kaip buvę, Dienas iš rankų žeriame. Laukiam lėktuvų, laukiam lauktuvių Šilto ir giedro žvilgsnio. Dirbame darbą. Po pabaigtuvių Kito vėl pasiilgstam.

Ir tikim žemei. Tikime duonai. Saugom namus nuo vėjų. Aerouostuos — šviesos raudonos Lėktuvai nuskardėjo. . .

K. M. Dienos sėda kaip dulkės Ant daiktų ir ant knygų. — Dienos lengvos ir smulkios, Bet vis sninga ir sninga. Viską slėpt ir ištrinti Dienos stengiasi baisiai... Tik širdis — jei šaltinis, Jokios dulkės nebaisios.

BRIEDŽIAI Guls ruožais rudeninis rūkas Raudonuos drebulynuos. Tarpumiškėse briedžiai ūkaus Slaptus takus pramynę.

IS o Ii ič L.'

L e I it !'( ki I f

ė

u i

M Z >r a ii i! ■

S r

'1 oi ir ir P >1 U: ą o n, n rl ai

Klausysies tęsiamo jų balso. Šalna ražienas dilgys. Į širdį nerimas ims belstis, Miškų spalvom sužvilgęs. Klajos laukinis briedžių garsai Tarp drebulynų guotų. — Gaus kluone kuliamoji, tarsi Kas ilgesį dainuotų. .. P. SKIRMANTA: I k. lituanistą EIME ( Pavargot? Šypsena brangi. O gal raukšlelės metų? . . Keliai. Maršrutai tolimi, Ir laikas lyg patrakęs. Pavargote? O ne! Dar per anksti. — Eime per metų griūtį! . Keliai dar prieky tolimi. p I: tolimi maršrutai. IX FORTAS Visiems, kurie čia praėjo, 0 Linkėjo motinos Tūkstančius laimingų žingsniu 51 Ką atsakyti motinoms, v Šaltas forto granite?! s’ S. GRUZDĄS < IFF, V k. neakivaizdininku ™ F<

d.

967 m. spalio mėn. 29 d.

TARYBINIS STUDENTAS

13 PSL.

Buvo studentiška vasara Jau senokai pasibaigė dar­ ei ir poilsio vasara, bet jos ipudžiai tokie gilūs, kad ir andien dar nerimsta kalbos, aikinams ir merginoms noisi išlieti viską, kas džiugio ir kas drumstė gerą nuojiką. Apie vasarą kalbama ičiulių draugijoje ir grupių usirinkimuose, dekanatuose konferencijose, rašome likraščiuose ir fakultetų ėnlaikraščiuose. Pratęsdami šį pokalbį, žodį .įteikiame Universiteto komlunimo komiteto vadovams rg. drg. P. Vaitkevičiui ir A. krupskeliui. KAIP NORĖJOM. . . P. VAITKEVIČIUS: Norėdai sužinoti studentų pageijvimus, dar vasario-kovo ėnesiais pravedėme anketi> apklausą. Paaiškėjo, kad udentai laoiausiai nori dirbkolūkiuose, po 40 — 50 žmoų pamainoje. A. SKRUPSKELIS: Prieš >rą metų organizavome paainas po 25 — 30 žmonių. ii buvo geros stovyklos. Jos įlaikė glaudų ryšį su koltiečiais, turėjo savas tradijas. Bet bėda ta, kad mažai rime vaikinų — vidutinišli į pamainą patekdavo po Dirbti galima, bet, norint ganizuoti kokias nors priejnes, pavyzdžiui, sportines iržybas, tas trūkumas iš rto pajuntamas. Praėjusiais metais Kauno • litechnikos institutas Alyus rajone organizavo stamą stovyklą, kurioje dirbo U studentų. Aš lankiausi i, ir man patiko. Toks stuntų būrys galėjo ne tik rbti, bet ir ruošti stambaus kultūrines priemones.

P. VAITKEVIČIUS: Studen­ tai pageidauja vykti i stovyk­ las, organizuojamas broliško­ se respublikose ir užsienyje. Tokias stovyklas organizavo­ me Kazachstane, Moldavijoje, Krasnodaro krašte ir Vokie­ tijoje. VDR mūsiškiai kartu su Graifsvaldo universiteto studentais dirbo Riugeno sa­ loje, Bergeno grūdų paruošų organizacijoje. Tarptautinė stovykla taip pat buvo orga­ nizuota Vilniuje, Sporto rūmų statyboje. Pas mus talkinin­ kauti buvo atvykę to paties Graifsvaldo universiteto stu­ dentai. REZULTATAS P. VAITKEVIČIUS: Buvo or­ ganizuotos 9 darbo ir poilsio stovyklos, kuriose darbavosi 1387 studentai. Palyginus su praėjusiais mokslo metais, be­ veik 500 daugiau. Apytikriais musų apskaičiavimais atliktų darbų sąmatinė vertė siekia 816 tūkstančių rublių. Stovyklose perskaityta virš 170 paskaitų, surengta 40 koncertų, pravesta 150 sporti­ nių varžybų su vietos kom­ jaunuoliais, organizuoti 9 komjaunimo susirinkimai. A. SKRUPSKELIS: Rezulta­ tai gražus, bet, jei paimsime atskiras stovyklas, pamatysi­ me, kad mūsų norai daug kur sužlugo. Turėdami savo senas tradi­ cijas, norėjome organizuoti nedideles stovyklas. Tačiau Statybos ministerija Jonavos gamyklos statybai pareikala­ vo 200 žmonių į pamainą. Respublikinio stovyklų štabo nurodymu taip ir buvo pada­ ryta. Tai pirma stambi sto­ vykla. Statybos ministerija į pamainą pareikalavo atsiųsti po 200 — 300 žmonių. Tačiau,

kai mes nusiuntėme 200, sta­ tybos valdybos vadovai ėmė spyriotis, girdi, kur mes tiek dėsime — užteks ir 80. P. VAITKEVIČIUS: šios sto­ vyklos atliktų darbų sąmatinė vertė neaiški, kadangi nebu­ vo vedama apskaita. Valdy­ bos vadovo tvirtinimu, stu­ dentai vos užsidirbo valgy­ mui. Darbo organizacija buvo labai bloga — trečdalis lai­ ko praleista veltui. Valdybos vadovai nerimtai žiūrėjo į stovyklą, neįvykdė pasirašy­ tos sutarties, neaprūpino nu­ matytu inventorium. A. SKRUPSKELIS: Stovyklų klausimus su ministerijomis derino respublikinis štabas. Jis nustatė reikalavimus, bet visus juos paliko popieriuje, nepajėgdamas pareikalauti iš ministerijų ir įgyvendinti. Šta­ bas net nepatikrino, ar Jona­ va tinkamai pasiruošusi pri­ imti studentus, nieko nepajė­ gė padaryti ir vėliau. P. VAITKEVIČIUS: Ateityje Universitetui netikslinga or­ ganizuoti panašaus pobūdžio stovyklas, nes jose neužtikri­ nama darbo organizacija ir normalios poilsio sąlygos. A. SKRUPSKELIS: Mano manymu, stovykla buvo blo­ ga ne todėl, kad buvo stam­ bi, o todėl, kad statybinės or­ ganizacijos nebuvo pasiruošu­ sios priimti ir blogai parinko stovyklos vietą. Aplinka buvo tokia, kad teko įvesti karinę drausmę. Tad apie kokį poilsį čia gali būti kalbama. . . P. VAITKEVIČIUS: Mums priimtinos tokio tipo stovyk­ los, kokia buvo Kapsuko ra­ jono S. Nėries vardo kolūky­ je. Čia dirbo 4 pamainos po 45 žmones. Stovykla buvo gražioje vietoje, žmonės gerai

dirbo ir puikiai pailsėjo gam­ tos prieglobstyje. A. SKRUPSKELIS: Didelį pasisekimą turėjo ir mūsų tarptautinės stovyklos, nors tai buvo tik pirmas žingsnis šioje srityje. Žmonės turėjo galimybę pamatyti svetimą kraštą, susitikti užsieniečius ir tenykštį gyvenimą ir dar­ bą galėjo vertinti pagal savo kriterijų. Tokiu būdu sudaro­ mos puikios sąlygos politiniam-idėjiniam auklėjimui. KAIP DARYSIM. . . P. VAITKEVIČIUS: Tarptau­ tinių stovyklų organizavimas yra viena iš svarbiausių mū­ sų problemų. Visi mes jų no­ rime, bet ne viskas nuo mū­ sų priklauso. Sekančiais me­ tais norėtume pasikeisti sto­ vyklomis su Krokuvos ir Pra­ gos universitetais, su kuriais jau palaikomi moksliniai ir komjaunimo ryšiai. A. SKRUPSKELIS: Kaip ma­ tėme, ne taip jau lengva or­ ganizuoti stovyklas ir na­ muose. Teks daug ką pergal­ voti. Daugelis stovyklų yra sta­ tybinio charakterio, joms rei­ kalinga daugiau vyrų ir į jas žiūrima kaip į pagalbą orga­ nizacijoms ir kaip į priemo­ nę užsidirbti pinigų. Bet mū­ sų stovyklose pamainos yra tik dviejų savaičių, mes dau­ giau keliame auklėjamojo darbo sau ir kolūkiečiams svarbą. Tačiau, jei siekiame, kad studentai dirbtų lygiai su kitais, net pamainomis, — čia kitas reikalas. Tiesa, yra ne­ maža studentų, kurie vasarą nori užsidirbti pinigų. Tad ar nebūtų tikslinga iš šių žmo­ nių sudaryti ir tokias stovyk­ las, A. BUMBLAUSKAS

Jei komjaunuolis - visuomenininkas AKULTETO komjauni­ mo organizacija narių skaičiumi jau kelinti lai peržengusi tūkstantinę ą. Kuo didesnė organizacitao didesni jai keliami kalavimai. Kaip pasiekti ;anizuotumo ir kaip įtraukti us komjaunuolius į visuoninį darbą, kaip padaryti, i didžiausia organizacija ėtų įgyvendinti jai kelias reikalavimus? Praėjusiais metais mūsų XI nferencija išrinko į fakulo komjaunimo komitetą narius Komitetą sudarė i sektoriai, septyni nariai vo atsakingi už specialyVisų pirminių organizaci­ ni) aktyvą sudarė 123

F

"akulteto komjaunimo koteto ir pirminių komjauni' organizacijų ryšiai buvo aikomi per atsakingus už ?cialybes, kulių kiekvienas lovavo vidutiniškai 6 biu-

rų sekretoriams. Nuo visų šių grandžių darbo ir priklau­ so mums keliamų uždavinių įgyvendinimas. Organizaciniu atžvilgiu bu­ vo pasiekta kai kurių laimė­ jimų. Vieningai ekonomistai išeidavo į fakulteto organi­ zuojamas talkas. Gerai dirbo visuomeniniai kontrolieriai. Neblogai fakultete renkamas nario mokestis. Buvo stengiamasi komjau­ nuolius sutelkti pagal specia­ lybes j didelius kolektyvus, tačiau tai nepajėgėme pa­ siekti, nes iki šiolei neturime kur susiburti laisvais vakarais. Siekėme kuo daugiau kom­ jaunuolių įtraukti į visuome­ ninį darbą. Pateikiame skai­ čius iš fakultete pravestų ty­ rimų — kaip komjaunuoliai dalyvauja visuomeniniame darbe. Iš komjaunuolių, esančių mūsų fakultete, mokyklos visuomeninėje veikloje daly­ vavo 76%, nedalyvavo 24%. Iš pirmakursių visuomeninėje veikloje dalyvavo 77%, ne­

dalyvavo 23%. Antrame kur­ se atitinkamai 87% ir 13%. Trečiame kurse —■ 83% ir 17%, nes daugelis III kurso studentų įsijungė į SMD dar­ bą :(ko studentai, pildydami anketas, nepažymėjo). Štai pramonės planavimo II k. II gr. kiekvienas kom­ jaunuolis per savaitę visuo­ meniniame darbe užtrunka 3.15 vai. Šiais metais komjaunimo komitetas stengsis, kad visi komjaunuoliai dalyvautų visuomeniniame darbe. Akty­ vui reikia ieškoti tokio darbo turinio, kuris Kuo daugiau komjaunuolių įtrauktų į vi­ suomeninį darbą. Komitetas šiais metais planuoja įjungti j visuomeninių kontrolierių darbą 250 komjaunuolių ir visų pirma nedalyvauj ančius visuomeniniame darbe. Šiemet ir mūsų fakultete įvyko keletas puikių švenčių. Gegužės pradžioje ekonomis­ tai patraukė į Nemenčinės plento 10 kilometrą, kur bu­ vo švenčiama ekonomistų

pavasario šventė. Gegužės pabaigoje pražydo gėlėmis fakulteto kiemas. Čia susirinko trečiakursiai paly­ dėti diplomantų Į valstybi­ nius egzaminus. Rugsėjyje pirmakursiai bu­ vo pakrikštyti pagal senas ekonomistų tradicijas. Visų šių švenčių organiza­ vimas pareikalavo daug dar­ bo. Vien pirmakursių krikš­ tynų paruošime dalyvavo daugiau kaip 100 komjau­ nuolių, neskaitant visų antra­ kursių, kurie kūrė pamoky­ mus pirmakursiams. Taigi, daugiau kaip 100 žmonių galėjo vystyti savo kūrybinę minti, pasidžiaugti savo darbo rezultatais. Tiks­ linga būtų visas šias šventes metai iš meti) tęsti, kad jos taptų ekonomistų tradicijo­ mis. Stengsimės, kad mūsų organizacija galėtų pasigirti ne tik narių skaičiumi, bet ir atliktu darbu. V. SOPYS EF komjaunimo komiteto sekretorius

14 PSL.

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. spalio mėn. 29

Tinkamai ruoškime aktyve V

IANDIEN mūsų šlovin­ gasis komjaunimas švenčia savo 49-ąsias gimimo metines. Išbandytas frontuose, pirmųjų penkme­ čių statybose, pogrindyje, komjaunimas šiandien pirma­ sis partijos pagalbininkas, auklėjant komunistinės vi­ suomenės žmones. Kiekvienas jaunuolis sten­ giasi surasti save, savo vietą mūsų visuomenėje. Padėti tai

Š

padaryti komjaunimo or­ ganizacijos pagrindinis užda­ vinys. Šiuo metu komjaunimo dar­ bas reikalauja aukštesnio in­ telektualinio lygio, naujų formų, geresnių visų komjau­ nimo priemonių organizavi­ mo. Norint tai padaryti, rei­ kalingas komjaunimo aktyvo mokymas. Apgalvotas, nuo­ seklus, pradedant pirminių komjaunimo organizacijų sekretoriais ir fakultetų kom­ jaunimo biurais. Universiteto komjaunimo organizacijoje to nėra. Kiekvienas supranta,

kiek tai duotu naudos ne lik mūsų komjaunimo organiza­ cijai. Universitetas ruošia no „siaurus specialistus", bet for­ muoja žmogų, pedagogą, ga­ mybos vadovą. Fakulteto komjaunimo biu­ rai pajėgūs organizuoti kom­ jaunimo aktyvo mokymą. Du ar tris kartus įvykę Universi­ teto komjaunimo aktyvo su­ sirinkimai buvo silpnai pa­ ruošti, nesimatė jokio nuo­ seklesnio plano. Aktyvistai tokiais susirinkimais, kur visą valandą įrodinėja, ką galima daryti komjaunuoliui ir ko

negalima, greitai nusivil Aišku, kad toks aktyvo n kymas nieko neduoda, gaištamas brangus laikas. Mūsų fakultete daug ko. jaunimo aktyvistų, ieškanč norinčių padaryti komjaui mo organizacijos gyveni; įdomiu, turiningu. Pad jiems, išmokyti suprasti ko jaunimo problemas ir sprr jas — komjaunimo akty mokyklos uždavinys.

J. BALTRUŠAITIS MMF komjaunimo komiti sekretorius

Jei sekretorius gerai pažins studentą... ŪSŲ fakulteto komjauni­ mo organizacijoje pa­ grindinė ir opiausia yra aktyvo problema. Pirminių organizacijų sekretoriams, ku­ rie yra pagrindinė ir gausiau­ sia komjaunimo aktyvo dalis, dažnai stinga patyrimo darbe su žmonėmis. Aktyvo moky­ mas, kuris organizuojamas fa­ kulteto ar net Universiteto mastu, dažnai būna nereikš­ mingas. Reti susitikimai su

M

^Z)MEDI ^CINO§. KitiiiiiiiiimiHniiilIliill OKIAIS darbais, kokiom dovanom sutinkame ju­ biliejų mes, Medicinos fakulteto komjaunuoliai? Pirminėse grupių komjauni­ mo organizacijose pravesti pokalbiai „Geru mokymusi, aktyviai dalyvaudami visuo­ meninėje veikloje sutikime 50-ąjį Spalį“. Šį pažadą gar­ bingai įvykdė VI k. VII gr. (sekretorė Naujokaitytė), V k. IV gr. (sekretorė Mušeikytė), VI k. VI gr. (sekretorė Gruodytė) ir daugelis kitų. Spalio 50-inečio garbei pravedėme konkursą geriausiai akademinei grupei išaiškinti. Nugalėtoja tapo VI k. VII grupė. Didelį dėmesį skyrėm nuo­ sekliam ir geram visuomeni­ nių mokslų studijavimui, ku­ ris yra pagrindas žmogaus marksistinės pasaulėžiūros for­ mavime. Palyginus su praėju­ siais metais, pažangumas pa­ gerėjo IV ir V kursų pirmi-

K

didelį gyvenimo patyrimą tu­ rinčiais žmonėmis, kurie papa­ sakotų, patartų, kaip dirbti. Dėl gyvenimo patyrimo ir ži­ nių stokos dažnai pirminės organizacijos sekretorius ir kiti komjaunimo vadovai ne­ sąmoningai didina „pasyvą", nes, duodant įpareigojimus, neatsižvelgiama į komjaunuo­ lio gabumus, polinkius. Visuomeninio darbo knyge­ lės padeda kontroliuoti, kaip komjaunuoliai dirba visuomerinj darbą. Kartais pirminės organizacijos sekretorius ilgai galvoja, ką įrašyti į visuome­

ninio darbo knygutę komjau­ nuoliui, ir atsiranda įrašai, panašūs į šį: „grupės futbolo komandos narys“. Tokie įra­ šai yra geriausias įrodymas, kad grupių sekretoriai nepa­ kankamai įtraukia į visuome­ ninį darbą komjaunuolius, kad dalis jų lieka be įpareigojimų. Komjaunuoliai įpranta, kad grupėje visą darbą dirbtų gruporgas ir jo pavaduotojas, ir tai ilgainiui tampa bloga tradicija. Dar ne visi grupių sekreto­ riai supranta, kad duoti kom­ jaunuoliui įpareigojimą — tai

nereiškia pasakyti, ką ko; jaunuolis turi padaryti, b reikia parinkti tokį dari kad komjaunuolis atliktų su malonumu, įdėdamas š dies dalelę. Tai bus galit padaryti tada, kai grupės se retorius gerai pažins sa žmones, jų charakterio ypaf bes ir žinos, kaip jas geri, panaudoti. Tai ir turėtų du aktyvo mokymas. Z. KUPLIAUSKIS FF komjaunimo biuro sekretorius

Musų darbai nedideli nėse komjaunimo organizaci­ jose Nemažiau svarbus uždavi­ nys — komunistinis žmogaus auklėjimas. Jo esmė — ne supažindinimas su gyvenimu, o aktyvus jauno žmogaus skverbimasis į gyvenimą. Šis klausimas, o taip pat studen­ tų elgesio, kalbos, kultūros, moralės temos buvo nagrinė­ jamos 111, IV, V kursų pirmi­ nėse komjaunimo organizaci­ jose ((atsakingi už kursus Če­ pulis, Butkus, Zavadskis). VI kurso studentai į savo „Žibu­ rėlį“ pakvietė svečius prof. STUDENTIŠKAS VARIANTAS — Dabar tikriausiai žū­ siu, — pasakė drugeliui studentas prieš egzaminą. Suglaudė ausis ir nėrė į nežinią. Atsitrenkė ( kažką kietą. Tai švytėjo mokyto vyro plikė. Ir studentas „sudegė“. . . MEILĖ IR KALKĖS Vienos lovelasas meilės laiškus rašydavo mašinėle ir per kalkę. Jis gavo to­ ki atsakymą:

Norkūną, doc. Petkevičių, doc. Horodničienę, rašytoją M. Sluckį ir kt. Mums buvo įdomu sužino­ ti, kaip pasikeitė Vilnius Ta­ rybų valdžios metais. Organu zavome ekskursijas po mies­ tą, atkreipėme dėmesį į paki­ timus, įvykusius mūsų sosti­ nėje per 50 metų. Šią vasarą nemažai kom­ jaunuolių dirbo stovyklose, talkininkavo klinikinės ligo­ ninės Antakalnyje statyboje. Mes — medikai. Studijoms skiriame daug laiko. Dažnai ir mūsų laisvalaikis būna la­

„Mėgstu tik negesintas ir švarias kalkes. Juodos labai tepa.“ DVIKOVA NEĮVYKO Jis iškvietė jį į dvikovą.

bai trumpas. Tačiau, ka mus pakvietė talkininkai, galutinai įruošiant ligoni; mes neatsisakėme. Mes visais norime džiaugtis, ka. švenčių išvakarėse erdvios : geminės palatos atvers duris Fakultete organizuota džiulė meno saviveiklos žiūra. Nugalėtojais tapo kurso studentai. Mūsų darbai nedideli, I. ėiau tai mūsų komjaunuolis; dovana tau, Didysis Spali! G. LUKŠYTĖ MF komjaunimo komitet. narė

Vienas rinko ginklą, kitas — vietą. — Kausimės vandens pistoletais. Užtaisysime vietoje. — Susitiksime mėnulio slėny... Abu, aiškiai, buvo gud­ ragalviai. Trečias sekun­ dantas nepasirodė. Mėnu­ lyje nerado vandens. Dvikova dėl techninių kliūčių neįvyko. L. ROTUNDAS

15 PSL.

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. spalio mėn. 29 d.

PLAČIAJAM PASAULY...“ USŲ Universitete inter­ nacionalinis klubas įkur­ tas visai neseniai. Šie­ met jis atšventė savo trimetį. Gausi interklubo šeima. Tik gaila, kad jos pagrindą suda­ ro filologai ir vienas kitas ekonomistas. Kodėl nėra žmo­ nių iš Matematikos, Chemijos ir kitų fakultetų? Gal todėl, kad kiekvienas interklubietis turi puikiai žinoti užsienio kalbas. Juk, padedant vertė­ jui, taip nepasikalbėsi, kaip su pačiu žmogumi. Kažkas juo­ kėsi: „Girdėjom, tiksliųjų mokslų genijai kuriai savo „partizanines" interklubo grupeles". Kalta čia klubo ta-

M

Bendradarbiavimas Spalio 18 d. įvyko interklu­ bo tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Kultūriniu ryšių su užsienio šalimis draugijos pirmininko pavaduotojas A. Paragys. Svečias papasakojo apie draugijos darbą ir ry­ šius su socialistinėmis, o taip pat ir kapitalistinėmis šali­ mis. Artimiausiomis dienomis in­ terklubo nariai apsilankys draugijoje, susipažins su jos darbu. Draugijos padedami mes propaguosime lietuviš­ kus leidinius išeivių lietuvių tarpe. Taip pat gausime įvai­ rios medžiagos, kuri supažin­ dins su tėvynainių gyvenimu. Paruošti stendai pasakos apie užsienio šalių jaunimo gyve­ nimą. Tikimės, kad interklu­ bo darbas bus įdomesnis, bendradarbiaujant su šia draugija. A. BENDŽIŪTĖ

♦ ♦♦

TRUMPAI O Pas mus viešėjo Lenkijos LR Krokuvos universiteto studentų delegacija, vadovau­ jama tos aukštosios mokyklos Lenkijos Socialistinės Jaunimo Sąjungos pirmininko Jano Kraševskio. Draugų lenkų ke­ lionės tikslas — užmegzti draugiškus ryšius su musų Universiteto komjaunimo or­ ganizacija, susitarti dėl pasi­ keitimo studentų grupėmis. O Penktadienj iš Vilniaus išvyko ir mūsų seni draugai — VDR Graifsvaldo Universi­ teto studentų grupė. Jos va­ dovas — Berndtas Frišas. Svečiai iš Vokietijos tarėsi su VVU komjaunimo komiteto na­ riais dėl tolesnio bendradar­ biavimo. Jie aplankė Trakus, susipažino su architektūriniais ir kultūriniais Vilniaus paminklais. O Praėjusį sekmadieni Uni­ versiteto Aktų salėje įvyko vasaros darbo ir poilsio stovykių aptarimas-vakaras. Da­ lykiškai buvo vertinamas kiekvienos stovyklos darbas. Vakaro metu geriausiai pasi­ žymėjusiems darbe įteikti Gar­ bės raštai. (Reportažą iš įvy­ kusio vakaro skaitykite sek. numeryje)

ryba. Ji turi tuo pasidomėti, sujungti visų specialybių žmones, norinčius dirbti tokį darbą, j vieną būrį. Pirmakursis dažnai klausia: „Ką veikia interklubas? Ar verta Į jį stoti?" Praėjusiais mokslo metais interklube įvyko daugybė įvairiausių susitikimų. Švenčiant Vokietijos De­ mokratinės Respublikos 17ąsias metines, Aktų salėje su­ ruoštame vakare svečiavosi Erfurto dainų ir šokių an­ samblis. Universitete viešėjo stu­ dentai iš Minsko, Rygos, Ba­ ku, Argajašo, internacionali­ nė grupė iš Leningrado. Per žiemos atostogas daug interklubo narių išvyko į namus. Bet tie, kurie pasiliko, organizavo vakarą, skirtą ko­ vojančiam Vietnamui. Pa­ kvietė studentus vietnamie­ čius, besimokančius Maskvo­ je. Per Gegužės šventes Uni­ versitete viešėjo svečiai iš kaimyninių respublikų, dide­ lė grupė studentų iš Tarptau­ tinių santykių instituto, Mol­ davijos, Azerbaidžano, Japo­ nijos, Lenkijos, Kongo, Veng­ rijos, Vietnamo jaunuoliai, studijuojantys Maskvoje. Interklubą aplankė ir ško­ tai, Amerikos lietuviai. Daugelis studentų susižavi interklubu: susitikimai, pa­ žintys su užsieniečiais... To­

aponija — labiau­ siai išsivysčiusi ka­ pitalistinė Azijos ša­ lis. Pagpl ekonominį išsi­ vystymą šalis užima vie­ tą pirmame kapitalistinio gasaulio šalių penketuke, alyje yra 346 aukštosios mokyklos, kuriose mokosi apie milijoną studentų. Ja­ ponų (statyme rašoma, kad „kiekvienas japonas turi teisę į aukštąjį mokslą“, bet gyvenimas rodo ką ki­ ta. Beveik visada tarp streikuojančių darbininkų — studentiškomis palaidi­ nėmis ir kepurėmis jauni­ mas su šūkiais „Salin ran­ kas nuo Vietnamo!“, „Pro­ testuojame prieš kainų au­ gimą!“ Taigi, įstatymas lieka tik įstatymu popieriuje, bet ne gyvenime. Įvairus sunku­ mai užtrenkia Japonijos jaunimui duris į aukštąjį mokslą. Problema numeris pirmas yra žymus mokes­ čio už mokslą padidini­ mas. Per paskutinius 10 metų jis išaugo 2 kartus. Jeigu anksčiau studentas kasmet mokėjo 84 tūkstan’ čius jenų, tai dabar — 200 tūkstančių. (Vidutinis darbininko ir tarnautojo mė40 nesinis atlyginimas tūkstančių jenų.) Kainų už mokslą kilimą Japonijoje dalinai apspren­ džia atlyginimai dėstyto­ jams bei naujų įrenginių

dėl mokslo metų pradžioje į interklubą stoja daug žmo­ nių. Vėliau lieka trečdalis, nes internacionalinis darbas sunkus. Koks tu interklubo narys, jeigu nežinai savo Universiteto, Vilniaus, Lie­ tuvos istorijos? Dažnai sve­ čiai užduoda painių klausimų apie tarptautinę padėtį. Būk geras, jiems išaiškink. O tam reikia kantrybės ir, svarbiau­ sia, būti apsiskaičiusiam. To dėl interklubas paprašė dėst. A. Šidlauską, kad jis paskai­ tytų trumpą istorijos kursą. Bet ne visi studentai noriai lankė užsiėmimus. Įdomiai kalbėjo ideologijos klausimais Filosofijos katedros dėst. N. Solovjovas. Kai kurie interklubo nariai lankė paskaitas „Žinijos" draugijoje. Interklubas ne tik priima svečius, bet ir organizuoja darbo ir poilsio stovyklas kitose respublikose. Pernai ir.terklubiečiai pabuvojo Mol­ davijoje, šią vasarą — Vo­ kietijoje, Tamanėje. Interklubo taryba suorga­ nizavo keletą radijo laidų, kurių metų papasakojo apie savo darbą. O radijo stotis „Junost“ transliavo interviu su mūsų interklubu. Apie in­ ternacionalinį darbą rašė res­ publikiniai laikraščiai. „Sunku įsivaizduoti inter­ klubą be mūsų entuziastų, to darbo pradininkų — I. Ro-

••■(••••a

J

u:

RYTUOSE JAPONIJA aukštosioms mokykloms pirkimas. Ir visa tai gula ant studentų pečių. Kaip pripažįsta laikraštis „Džapan taims“, 50 procentų ja­ ponų studentų turi ieškoti darbo, kad baigtų mokslą. Ir studentams iš šeimų su kuklesnėmis pajamomis darosi vis sunkiau ir sun­ kiau baigti aukštąjį moks­ lą. Ir nenuostabu, kad di­ džiulėse demonstracijose prieš kainų kilimą eina studentai. Kaip praneša Japonijos spauda, per pas­ kutinius 2 metus 70 ša­ lies universitetų buvo ap­ ėmusi studentų demonstra­ cijų banga. Mesta prieš streikuojančius policija praliejo kraują, tūkstan­ čius jų sukišo į kalėjimus. Sunkia materialine stu­ dentų padėtimi bando pa­ sinaudoti verbuotojai į ar­ miją. Jie dažnai pasirodo

tomskytės, I. Tumav ičiūiės, S. Vanglikaitės, R. Jurgelionio ir kt." — sako buvusi inter­ klubo pirmininkė S. Janutai­ tė. Šiais metais interklubas nusprendė savo darbą pasukti kitu keliu.

Vieną šeštadienį kavinės skliautais nuaidėjo muzika. Du lituanistai, visų krikštynų neprašyti svečiai, tarė: „Paskubėkim! Vėl kažką krikšti­ ja." Taip, krikštijo interklubo fuksus. O krikštatėviai susi­ rinko iš trijų pasaulio šalių: Negras (S. Pulkauninkas), ja­ ponė (S. Radišauskaitė), lie­ tuvaitė (A. Kurpaitytė). Nedrąsiais žingsneliais pir­ makursiai artinasi prie krikš­ to tėvų. Baugi tamsa verčia ne vieną širdį smarkiau plak­ ti. Tik: „Ai!" — pasigirsta moteriškas balsas. Negras ne­ sigailėdamas šlaksto iš „inter­ nacionalinio" puodo. Kiekvie­ nam klubo naujokui ant ran­ kos nupiešiamas interklubo ženklas. Visi choru kartoja lietuvaitės skaitomus priesai­ kos žodžius. „Štai mes jau ir „šventi" interklubiečiai!" — sako I k. žurnalistė Z. Jonušaitė. Garuoja karšta kava, tuštė­ ja obuolių lėkštės, girdisi pri­ siminimų apie vasaros stovyk­ las nuotrupos. .. A. VALIONYTC

įvairių mokyklų auditori­ jose, vesdami jaunimo mi­ litarizavimo propagandą. Japonijos spaudos prane­ šimu, karinė žinyba jau įsteigė eilėje šalies aukš­ tųjų mokyklų „nacionali­ nės gynybos klubus“. Ja­ ponijos karinė žinyba įvai­ riausiomis priemonėmis stengiasi suvilioti sunkio­ je materialinėje padėtyje atsidūrusį studentą, kad pastarasis pakeistų civili­ nius drabužius į karišką palaidinę. Japonijos, kaip ir visų pasaulio šalių, studentija turi savo problemas, sprendžia jas. Šiandien ji stoįa prieš reakciją, su politiniais lozungais eina demonstracijose. Dešimtis tūkstančių studentų jungia tokios progresyvios stu­ dentų organizacijos, kaip Japonijos studentų federa­ cija, Japonų jaunimo ko­ vos prieš karą Vietname komitetas, Japonijos jauni­ mo federacija ir kitos. Ja­ ponijos studentija daly­ vauja parašų rinkime prieš JAV atomini laivų įplaukimą į Japonijos uos­ tus, JAV karą Vietname, taikos išsaugojimą Toli­ muosiuose Rytuose. Japo­ nijos studentai kovoja, ir jų pasiektos pergalės su­ randa atgarsį įvairiuose planetos kampeliuose. Paruošė A. BUDA

GEROS TRADICIJOS

Zitos Vizbaraitės pavardę išgirdau seniai. Bendros tre­ niruotės stovyklose, varžybos dar labiau suartino mane su pajėgiausia respublikos sprin­ tere. . . .Tik ką baigusi distanci­ ją, sprinterė pažvelgė į tribū­ nas. Jos ūžė, bangavo, svei­ kino savo krašto mergytę su respublikos čempionės meda­ liu. Tik dabar Zita pajuto,

jos pavardę jau spėjo išgirsti Rygos, Leninakano, Sočio, G. MEDZEV1ČIAUS ir M. KURAIČIO nuotraukoje: Minsko, Maskvos sporto mė­ ,,Mokslo treneris S. Batoras duoda nurodymus mu­ gėjai. sų merginoms. Universitetas, paskaitos, Universiteto tinklininkių Universiteto studentės I. žilaistadionas — tai Zitos neat­ komanda respublikoje žino­ tytė, V. Čiuladytė, T. Mitrofaskiriami draugai. Sunku su­ ma kaip pajėgus kolektyvas, nova, B. Čelkonaitė, A. Žaldarytė, R. Čepikova, S. Braspėti, o jos pilna visur — ir turintis geras tradicijas. 1966 m. Europos tinklinis pergyveno zinskaja. stadione, ir Universitete. Ten­ duMoterų T. etapus. Nuo Universiteto jaunimo čempione tampa ka dažnai laikyti po du eg­ sporto klubo egzistavimo pra­ Mitrofanova. Šiemet komandos sudėtis zaminus: auditorijoje ir bė­ džios Universiteto moterų ko­ T. nuolat užima pirmą­ pakito. Į Maskvą išvyko gimo takuose. Sunku spręsti, manda vietas Vilniaus m. pirme­ Mitrofanova. Įsiliejo ir naujų kuris egzaminas būna sun­ sias nybėse ir kitose varžybose. sportininkių: T. Tichonova, E. kesnis, tačiau viena aišku — 1952 ir 1953 m. m. Universi­ Trakimavičiutė — Ekonomikos tinklininkės — LTSR fak. studentės, J. Kuolaitė — ji kiekvienam atkakliai ruo­ teto čempionės. Dalyvaudama 1953 medikė ir kt. šiasi. Šiuo metu komanda žaidžia m. TSRS pirmenybėse, moterų O kartais būna ir taip, kad komanda geriausių šalies 23 „Sporto“ taurės varžybose ir šių varžybų finale per patį įtempčiausią varžy­ komandų tarpe užėmė 12 vie­ dalyvaus Prie visų pergalių daug Druskininkuose. bų momentą jos rankose at­ tą. Universiteto tinklininkės prisidėjo Palionienė, žalniesiduria vadovėlis. Kaip sunku riūnaitė, Žilinskaitė, o taip dažnos viešnios Lenkijoje. Tradicines varžybas kasmet pat komandos treneris Lunecprisiversti galvoti apie skai­ žaidžiam su Gdansko AZS čius, analizę, kuomet tavęs kas. Antrą kartą komanda at­ (studenčių rinktinė). Praėju­ laukia startas O Zita viską gimsta 1958 m. Merginos iš- siais metais Gdanske dalyva­ kovoja LTSR čempionių var­ vom tarptautiniame turnyre, nugali, netgi savo nervus. dą, pat susigrąžina pra­ kur susitikom su Prahos stu­ Neseniai Z. Vizbaraitė vėl rastątaip vietą TSRS pirmenybė­ dentų rinktine, Sofijos „Levspradžiugino respublikos spor­ se. Iš eilės devynis kartus kiu“ ir aukščiau minėtu respublikos ir aukštų­ Gdansko studenčių kolektyvu. to mėgėjus: Leninakane per tampa Ateityje tikimės tęsti pradė­ mokyklų čempionėmis. Į olimpinių rinktinių mačą jų respublikos rinktinę patenka tas geras tradicijas. S. BATORAS 200 m distanciją ji prabėgo 12 sportininkių. IV TSRS Tau­ LTSR nusipelnęs treneris rekordiniu laiku — 24,2 sek. ! tų spartakiadoje dalyvauja Šis rezultatas ir laikomas da­ bartiniu respublikos rekordu. Ta proga pateikiau keletą klausimų rekordininkei. 1. KOKIAS VARŽYBAS JUS GERIAUSIAI ĮSIMENA­ TE? žymėtina, kad šiose rungty­ Rygoje vykusias jaunimo nėse net 7 įvarčius pelnė ko­ mandos kapitonė D. Raižytė. pirmenybes, kur pirmą kartą Antrą varžybų dieną žaidėme pasiekiau respublikos rekor­ su „Nemuno“ rinktine. Ir vėl dą. pergalė — 18 : 6. Paskutinėse rungtynėse susitikome su 2. KOKS STADIONAS Mėnesio viduryje panevė­ „Ekranu“. Pirmąjį kėlinį lai­ JUMS LAIMINGIAUSIAS? mėjome „sausu“ rezultatu žiečiai Spalio penkiasdešimt ­ Rygos „Dinamo". mečio garbei buvo suruošę 5 : 0. Tik paskutinėje rungty­ 3. KOKIE PLANAI? draugišką rankinio turnyrą. nių minutėje varžovės pasie­ įvartį. Rezultatas — 8:1. Bėgti dar greičiau. Galvoju Jame, be Panevėžio ,,Ekra­ kė no“, „Nemuno“ rinktinės ir Mūsų rankininkės tapo turny­ „išlipti" iš 24 sek. 200 m bė­ LŽŪA rankininkių, dalyvavo ir ro nugalėtojomis, šią pergalę gime. penkiasde­ mūsų „Mokslo“ merginos. Pir­ jos skiria Spalio O kokios nuomonės apie masis susitikimas tarp abiejų šimtmečiui. studenčių komandų buvo ga ­ Zitos Vizbaraitės planus yra na atkaklus. Laimėjo musų V. BRIEDELYTĖ rankininkė dabartinis treneris A. Sabec- merginos rezultatu 12 : 8. Pakis? — Pamatysim sekančiais metais. Viskas priklausys nuo jos darbo. Tad reportažo pabaigoje buvo apdovanoti Spalio rajono komjaunimo činskas mums belieka Zitai palinkėti Spalio rajono komjaunimo komitetas jubiliejaus garbei pergalių ir atkaklaus darbo. komiteto prizais. M. MARCINKEVIČIŪTE praėjusį sekmadienį Vingio parke surengė kroso varžy­ J. VASILIAUSKAS bas, kuriose dalyvavo ir mū­ iškeliavo šiais maršrutais: sų Universiteto sportininkai. 1. ŠVENTOSIOS PAKRAN­ Merginų grupėje greičiausiai Redaktorius TES — VEPRIAI — AKMUO 500 m nuotolj įveikė Z. Viz­ J. GIRDVAINIS MOKAS — UKMERGĖ 2. VILNELĖS PAKRANTĖS baraitė, o vyrų komandos da­ milllllllIIlIIIIIIIIIIIIIIIlIllllllllllllllllĮII' — JUOZAPINĖS KALNAS lyvis A. Kupčinskas 1000 m Redakcijos adresas: Vilnius, (aukščiausias Lietuvoje). distancijoje finišavo trečias. Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ 3. NERIES PAKRANTĖS — Susumavus rezultatus, pa­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP KERNAVĖS PILIAKALNIS Jeigu tu nori pasigrožėti aiškėjo, kad mūsų komanda CK laikraščių ir žurnalų lei­ rudenio gamta, jeigu trokšti užėmė pirmąją vietą ir iško­ dyklos spaustuvė. romantikos, ateik kiekvieną penktadienį 20 vai. į Turistų vojo pereinamąją taurę. Z. Vizbaraitė ir A. Kup­ LV 06704 Užs. Nr. 5569 klubą (Sporto katedra).

RANKININKIŲ DOVANA

koks brangus ir artimas šią akimirką jai tapo Panevėžio stadionas. Tie patys bėgimo takai, sektoriai, tribūnos, kur ji pirmą kartą pradėjo spor­ tuoti, kur pirmą kartą pamilo lengvąją atletiką. Iš lėto ji grįžo atgal, į starto vietą. Rimtą veido išraišką greit pa­ keitė šypsena — ji triskart respublikos čempionė! Varžy­ bos baigėsi, praeity liko jau­ dinimasis, dabar galima ir su pirmuoju treneriu A. Kukšta pasišnekučiuoti, pasidalinti mintimis su žemiečiais. Kaip smagu grįžti į Pane­ vėžį, kai žinai, kad tavęs lau­ kia pažįstami, artimieji, drau­ gai! .. Grįžti.. . Kiek kartų Zita grįžo nugalėtoja iš Kau­ no, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių. Ir ne tik iš čia -—

TURISTŲ ŽYGIAI Spalio 28 — 29 d. d. turistai

Pereinamoji taurė — „Mokslui“