V/SŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
RESPUBLIKINĖ
KONFERENCIJA
UNIVERSITETAI
IR PAŽANGA Rugsėjo 20 d. prasidėjo respublikinė konferencija „Universitetų vaidmuo šiuo laikinės mokslo ir technikos pažangos sąlygomis sutinka mai su TSKP XXV suvažia vimo nutarimais". Joje da lyvauja Tarybų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, kiti žinomi mokslininkai, bro liškų respublikų universitetų rektoriai bei prorektoriai. Didžiosios Spalio revoliuci jos 60-mečlui skirtą moksli ninkų pokalbį pradėjo Lietu vos KP Centro Komiteto sek retorius L. Šepetys. Plenari niame posėdyje padaryti du pranešimai. Uetuvos TSR aukštojo Ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras profe sorius H. Zabulis skaitė refe ratą tema „Universttetų vaidmuo ir reikšmė tarybinės aukštosios mokyklos sistemo je Ir aktualūs jų veiklos to bulinimo klausimai". Praneši mą apie Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko universiteto 400 metų raidos kelią bei jo indėlį į mokslo ir kultūros vystymą skaitė šios aukšto sios mokyklos rektorius aka demikas J. Kubilius. Po to prasidėjo darbas sekcijose. Jose trisdešimties TSRS miestų universitetų va dovai gvildeno studentų ko munistinio auklėjimo, specia listų ruošimo tobulinimo, in dėlio į mokslą didinimo pro blemas. Dvi dienas trukusioje kon ferencijoje pasidalyta patir timi, numatytos ateities bend radarbiavimo gairės.
U?XRŽ/BOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Tartas žodis-veiklos žingsnis Gausus delegatų būrys — 232 — susirinko į Filologijos fakulteto komjaunimo X konferenciją. Buvo apie ką pakalbėti komjaunuoli ims, aptarti per metus nuveiktus darbus. Visas šios veiklos etapas buvo skirtas garbin gam Didžiojo Spalio jubilie jui. Universiteto komjaunuoliai svarsto ir karštai pritaria naujam TSRS Konstitucijos projektui, kuriame įrašyta ir teisė j mokslą. „Šiandien ir turėtume pasvarstyti, kaip mes pasinaudojame šia tei se, pakalbėti apie mokymo si pažangumą, darbo metodus ir formas", — pabrėžė ata skaitiniame pranešime fakul teto komjaunimo biuro sek retorius K. Urba. Akademiniam darbui vado vavo mokymo auklėjimo ko misija (pirmininkė V k. ro maniste D. Šleikūnaitė). Dau giausia kontroliuota paskaitų lankymas. Deja, apie reidų rezultatus nebuvo rašoma sieninėje spaudoje, jie ap tarti vos keliose grupėse. Didelis dėmesys buvo ski riamas pirmakursiams. Jiems
buvo surengta paskaita-konsultacija „Kaip pasiruošti pir majai sesijai". Jaunieji fa kulteto studentai susipažino su Universiteto visuomeninių organizacijų veikla. Pasisekė ir Pirmūno diena. Vis dėlto akademinis sektorius ne vis ką padarė, kad studentų pa žangumas gerėtų. K. Urbos nuomone, Mokymo auklėjimo komisijai reikėtų ir į bendra butį žvilgtelėti, patikrinti mokymosi sąlygas. Geras pa žangumas, pasak IV k. pran cūzų k. ir lit. specialybės studentės B. Binku’.ytės, visų pirma priklauso nuo paties studento. Tik stropumas, re guliarus darbas padės gerai išlaikyti sesijas. Ir dekanatas, ir komjauni mo biuras patenkinti per nykšte pedagogine praktika. Geriausiai ją atliko lituanis tų V kursas. Padėkos raštus Universiteto vadovybei at siuntė Vilniaus 27-oji, 35-oji vid. mokyklos. Jose puikiai dirbo lituanistai Z. Mockutė, J. Varnaitė, R. Jogminaitė, R. Baura, J. Rymas ir kt. „Gaila, kad šių jaunųjų spe cialistų sėkmė buvo išanali
zuota tik šio kurso susirinki me, — kalbėjo K. Urba. — Beje, mums turėtų būti svar bi išvada, kurią priėjo pra eitų metų studen'ai praktikantai: visuomeninės veiklos patirtis Universitete nepa prastai gelbsti, kai dirbi mo kykloje." Konferencijoje pasidžiaug ta ir kitais gerais organiza cijos darbais. Aktyviai kom jaunuoliai dalyvavo žygyje „Mano Tėvynė — TSRS", Universiteto I sąskrydyje „Tų dienų šlovė neišblės" filologai buvo treti. Gerai sporto sektoriui vadovavo IV k. lituanistas A. Lučiūnas. Tarpfakultetinės spartakiados teniso varžybose merginos buvo pirmos, krepšininkės iš kovojo II vietą, bėgikės — trečią. Pajudinti ir saviveiklos ba rai. Tvirtai skamba kaimo kapela, gražiai rengiamos įvairios fakulteto šventės. Suaktyvėjo šefavimo dar bas. Entuziastas IV k. anglis tas T. Jacukovičius subūrė gerą aktyvą. Šefuojamose S. Nėries ir 19-ojoje vidurinėse mokyklose surengti susitiki
mai su studentais, ekskursi jos į Universitetą, politinlormacijos. Studijų rūpesčiai, komjau nuolių visuomeninė veikla turėtų atsispindėti sieninėje spaudoje. Vaizdinė agitacija ir sieninė spauda — fakulte to „Achilo kulnas". Keista, kad filologai nemėgsta rašyti į sieninę spaudą. ,Ypač sun ku prikalbinti parašyti mūsų sienlaikraščiui eilinį komjau nuolį", — sako biuro narė, atsakinga už sienlaikraščio leidimą, D. Cepaitytė. Daž niausiai rašo patys biuro na riai. Konferencijoje buvo pa teikta pasiūlymų, Kad page rėtų sieninė spauda. Fakulte to sienlaikraščio „Studijų dienos" vieną skiltį nutarta skirti Universiteto 400 jubi liejui. Šalia „Studijų dienų" kabo ir specialybių sienlaik raščiai, bet tik vieni rusistai savąjį tvarko išradingai, su maniai. Apie politinį studentų auk lėjimą, internacionalinį bei kultmasinį darbą pasisakė konferencijoje III k. anglis te T. Volkovaitė, 1 k. ger manistė A. Beinoriūtė, III k.
tuntos klasės vaikinukas iš Kazlų Rūdos pradėjo rimtai užsiiminėti. Dalyvavo trijose respublikinėse jaunųjų chemikų olimpiadose, devintoku ir vienuoliktoku būdamas, už-
ėmė Il-ąsias vietas. Valenti nas viską atlieka Kruopščiai, pirmakursių seniūnas jau pa tyręs chemikas. Netoliese bendrosios che mijos laboratorinius darbus atlieka Sofija Vasiliauskaitė iš Vievio ir kaunietė Nerin ga Žukauskaitė. Sofijai taip pat labai patinka bandymai bei. teoriniai skaičiavimai — todėl ji ir nutarė tapti che mike. Neringa pasekė mamos — mokslinio tyrimo instituto darbuotojos — pėdomis. Pir makursių laisvalaikis taip pat įvairus. Sofija Vasiliaus kaitė, kaip ir mokykloje, ža da dalyvauti ateistų veikloje, o Neringa dainuoja Universi teto Akademiniame chore. Susipažįstu ir su kitais pir makursiais. Rūta Rauckytė iš Vilniaus 15-osios viduri nės prisipažįsta, kad ją mo kykloje chemija labiausiai sudomino mokytojas G. Taukevičius. Dabar Rūta — jau ir Universiteto orientacinio sporto sekcijos narė. Dar
vienas „prisiekęs" chemikas — Arvydas Neniškis iš Vil niaus 16-osios vid. mokyk los. — Mūsų mokyklos moky toja G. Banevičienė tikrai daug nusipelnė, sudominusi daugelį moksleivių chemija. Tarp jų dabartinis Universi teto diplomantas E. Norkus, trečiakursiai J. Vienožinskis. G. Baltrūnas, — pasakoja Ar vydas .Todėl ir jis pats nuo VII klasės susidomėjęs che mija. 1975 m. dalyvavo są junginėje chemikų olimpia doje Vilniuje. Šiaip Arvydas Neniškis linksmas vyras, jau derina gitaros stygas fakul teto estradiniame ansamblyje, žada užsiiminėti SMD! Taigi ■— pirmakursiai eks perimentuoja. Vienas po ki to tiriami tirpimo, reakcijų greičiai, druskų tirpumo, elektrolizės, hidrolizės, kata lizės, nikeliavimo r kiti reiš kiniai. Nuotaika visų kuo puikiausia. Pirmos studijų dienos — geros.
PIRMASIS
LABORATORINIS Kaskart vis labiau pūsteli žvarbus rudens vėjas, pasie kia žemę lietaus lašai. Žen gia rugsėjis, atnešęs pirmuo sius mokyklinius džiaugsmus pirmokui, atnešęs svarbius rūpesčius ir pirmakursiui. Negęsta šviesa pavakariais Chemijos fakulteto neorgani nės chemijos laboratorijoje. Čia eksperimentuoja pirmo kurso chemikai, vadovaujami vyr. dėstytojos L. Bunikienės. Kokie gi tikslai atvedė čia mane? Ogi no as pažinti savo bendraamžių pirmąsias studijų dienas, nuotaikas, pirmuosius savarankiško gy venimo žingsnius.
1977 m. rugsėjo 23 d. Nr. 27 (1011)
Tąkart eksperimentavo antroji chemikų grupė. Pirmiaušia laboratorijoje sutinku grupės seniūną Valentiną Mieldažį. Jau seniai jo svajone buvo chemija. Nuo aš-
i K. ŽURNALISTO KLAUDIJAUS DRISKIAUS FOTOREPORTAŽAS
NUOTRAUKOSE:
I k. chemikai A. Neniškls ir L. Naglytė nustato anglies dioksido molekulinę masę (viršuje).
Laboratorinius darbus atlie ka S. Vasiliauskaitė ir N. Žu kauskaitė (apačioje dešinė je).
Kaip sekasi draugams, at ėjo žvilgtelėti grupės seniū nas V. Mleldažls (apačioje kairėje).
rusistė D. Semėnaitė. Kom jaunimo organizacijos darbą apibendrino fakulteto prodekanas doc. A. Jovaišas. Kon ferencijoje dalyvavęs LLKJS Universiteto komiteto sekre toriaus pavaduotojas G. Kalčinskas kalbėjo apie dorovi nį auklėjimą komjaunimo or ganizacijoje. Praėjo konferencija. Dele gatai aptarė veiklą, nužymė jo gaires ateičiai. Aktyviau siems komjaunuoliams įteik ti Universiteto komjaunimo komiteto Garbės raštai, atsi sveikinant buvusiems biuro nariams dovanoti raudonų gvazdikų žiedai. Įvykusi kon ferencija — tai kartu ir nau jos, dar aktyvesnės komjau nuoliškos veiklos pradžia. Z. MIELYTfi I k. žurnalistė
PASTABOS PARAŠTĖSE
Čia greičiau ne šios ko respondencijos papildymas, o filologų komjaunimo konfe rencijoje girdėtų Ir kilusių minčių tęsinys. Tai buvo jų šventė, nes siela visada džiaugiasi atlik tu darbu, nugalėtais sunku mais (turime tokį posakį „moralinis pasitenkinimas"). (Nukelta į 4 psl.)
PUIKIU MOKYMUSI, AKTYVIA
VISUOMENINE VEIKLA
SUTIKSIME DIDŽIOJO SPALIO 60-METĮ 60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE
STUDIJUODAMAS NELEISK TUŠČIAI NĖ VIENOS DIENOSI