hinc iturad astra 1989 m. Gruodžio 45 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1959 M.
Nr. 27 (1485)
BALANDŽIO 15 D.
LIŪDNOS
Mielas studente,
MINTYS APIE Šiandien esi vieno seniausių Europoje Universiteto pilietis. Priklausai Universitetui, kuris kartu su visa tauta siekia naujos, suverenios, susitelkusios, darbščios, intelektualios ir kultūringos Lietuvos. Lietuvos, kurią Tu kuri kasdieniu savo darbu, Lietuvos, kuri žiūri j Tave kaip 1 savo didžiausią viltj. Deja, tą vlit| pastaruoju metu vis dažniau aptemdo amoralu mo, dvasinės prostradjos ir tiesiog fizinės degradacijos apraiš kos. Iškreiptai suvokta studentų „savivalda“ — demokratijos pa rodija, piktnaudžiavimas galimybe šviestis, taurinti sielą ir lavin ti kūną — kai kam jau bevelk tapo studentiško bendrabutinio gyvenimo norma, jo kasdienybe. Dėl nesusipratėlių, nežinia, ko atėjusių j mūsų Universitetą, šiandien vis labiau kenčia tie, ku riems Universitetas yra mūsų tautos šventovė, žinių ir kultūros šaltinis. Pašlijusi tvarka bendrabučiuose, jau vos ne gyvenimo būdu virstąs girtuokliavimas, smurto atvejai negali būti pateisin ti jokiomis nuorodomis i bendrąjį etinį mūsų visuomenės nuos muki. Jokie motyvai mums neleidžia ir neleis susitaikyti su to kiais mūsų Alma Mater žeminančiais reiškiniais. Universitete turi būti grąžinta tvarka, garantuotas normalus, akademinio jaunimo vertas gyvenimas ir bendrabūvis. Kaip tik todėl jau naudojamos ir toliau bus taikomos veiksmingiausios priemonės, tarp jų — griežtas Rektoriaus {sakymas dėl elgesio, nesuderinamo su Vilniaus universiteto studento vardu, uždaromi ir panaikinami betvarkės ir amoralumo židiniai. Šalinimas iš Universiteto — priverstinė, tačiau būtina priemonė, besąlygiš kai taikytina tiems kurie daro kitų gyvenimą neįmanomą. Į š| apsivalymo darbą turi įsijungti visi Universiteto piliečiai — studentai ir dėstytojai, tarnautojai ir profesoriai. Ypatinga — šeimininkų — atsakomybė čia tenka fakultetams, jų vadovams, darbuotojams ir visoms visuomeninėms organizacijoms. Nuolatos rūpintis normaliomis gyvenimo sąlygomis bendrabučiuose, imtis ryžtingų priemonių, užtikrinant, juose tvarką — fakultetų admi nistracijos priedermė. Tokios pat atsakomybės — kartu su stu dentais — ji turi imtis už fakulteto renginius, jų turint ir tvar ką. Universitetas yra ne tik mokymo, bet ugdymo ir auklėjimo Institucija. Bendromis pastangomis, konkrečiu, kasdieniu darbu turime įro dyti, kad galime gyventi civilizuotai, tokioje demokratijoje, ku rioje tvarka — esminė gerbūvio, pažangos, normalaus kūrybingo darbo sąlyga. Tokiam darbui turime nusiteikti jau šiandien, ar tėjant nelengvai žiemos sesijai. Tokiam darbui mus Įpareigoja nūdiena, tokiam darbui mus įpareigoja Lietuvos ir Universiteto ateitis. UNIVERSITETO TARYBA IR REKTORATAS
ĮVYKIAI * Medicinos fakulteto dekanu išrinktas profesorius G. Česnys. * Antradienį Universitete jvyko steigiamasis Lietuvos -— Vo kietijos draugijos posėdis. * Tą pačią dieną rektorato posėdžių salėje pirmą kartą susi rinko Europos forumas — nepriklausomas visuomenės susibūri mas, j kurio-iniciatyvinę grupę įeina ir VU prorektorius R. Pa vilionis bei TF docentas Z. Namavičius. Kalbėta šiomis temo mis: Lietuva ir Europos integracija; naujasis Lietuvos valstybin gumas, jo samprata, lietuvis Eu-ropoję. * Gruodžio devynioliktoji skelbiama Donorų diena. Norinčius atlikti šią humanišką misiją prašome nuo 9 iki 12 vai. ateiti i kraujo perpylimo stotį Žolyno 34. Informacija telefonu 74 05 11. Šiuo metu labai reikia IV gr. Rh (—į kraujo.
LPS VU tarybos kreipimasis Artėja rimtų išbandymų metas — 1990 m. vasario 24 d. įvyks rinkimai j Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Manome, kad jie turės lemiamos įtakos Lietuvos valstybės atkūrimui. Svarbus, atsakingas laikas — rinkiminė kampanija. Remdamiesi tiesos žodžiu, sąžiningumu, nuoširdžiu darbu, mokysimės demok ratijos, žengsime harmoningos visuomenės link. Kreipiamės į jus, senosios Alma Mater studentai, su raginimu: nebūkite abejingi ir p a-s y v ū s šiuo atsakingiau siu Lietuvos ateities kūrimo momentu! Kvie čiame jus aktyviai dalyvauti ne uk pačiuose rinkimuose, bet ir organizuojant juos. Jūsų energijos reikia rinkiminėse apylinkių komisijose, agituojant ir aiškinant, stebint rinkimų vykdymo tvarką. Tikime, kad jūsų įnašas j šį reikalingą ir reikšmingą dar bą bus ženklus. T i k k ar t u mes nugalėsime!
LINKSMĄ ŠVENTĘ Fiesta — jei tarsime lietuviš kai — linksma šventė. Nežinau, ar visiems buvo linksma šieme tinėje studentų fiestoje. Ne tai man labiausiai ir rūpi. Rūpi — kokiais būdais siekė linksmybės šventės organizatoriai, ar jaunat viškame šėle nedužo tos trapios mūsų viltys, kad jau atgijome ir susiprotėjome. Ne visuose fies tos renginiuose teko būti, tačiau ir „liaudiškos" vakaronės, „vė liavos" šventinimo, Sarbievijaus „pasibuvimo" (spūdžių pakako, kad dr|sčiau viešai pasakyti sa vo nuomonę. Taigi — keletas stabtelėjimų. Pirmasis. VISI fojė. Vakaronės pradžia. Grūstis rūbinėje. Triukš mas ir sumaištis. Čia pat — Lie tuvos himnas. Kas geria alų, kas gieda, kas kalbasi, o dauguma... nieko nesupranta. Po valandėlės — Latvijos himnas. Sumaištis di
dėja. Estijos himnas tik bando mas giedoti ■— kelių estų stu dentų balsai paskęsta nesusivo kiančioje minioje. „Gaudeamus". Net pradėję giedoti moka vos pirmą posmį. Po poros minučių pauzės kažkas kitame kampe pri simena trečiąjį posmą, bet vis tiek supainioja žodžius. .. Antrasis. Vakaronė jau Įsisiū bavusi. Alus jau išgertas. I-ajame aukšte per mikrofonus diriguoja ma rateliams „su pasitampys mais". Per tuos pačius mikrofo nus mokomi latviški žaidimai greit uždūsta — miniai nereikia sudėtingesnės linksmybės. Pap rasta polka — dar dar. Antrame aukšte dvi armonikos bando per rėkti keturias kolonėles, plyšau jančias apačioje. Bet kelios po ros, tautiškiau pasipuošusios, šo ka vilties valsą, Zarasus, drailjną... pameta taktą ir pamažu
skirstosi. Būrys optimistų šoka grandsverą — jo taktas papras tesnis — nebūtina visą laiką gir dėti armonikas. .. Trečiasis. Arkikatedra. Klebo nas K. Vasiliauskas šventina vė liavą. Studentai. .. Studentai mie ga. Po linksmybių. Atėjusių vei duose — pigus susidomėjimas. Gerai, kad nors kai kurie prisi minė — reikia priklaupti. . . Ketvirtasis. VU rūmuose, ke liama vėliava. Studentai vėl pa springsta „Gaudeamus" — savo himnu... Dabar — keletas apmąstymų —klausimų. Ar reikia vakaronę vadinti liaudiška, jei ji labiau panaši j „pasiūliojimą" po akademinio fasadinio ansamblio „Lietuva"
Gerbiamos Ponios ir Ponai studentai, nors dabar ir žiema, labai prašyčiau neužmigti žie mos miegu. Štai jau beveik mė nuo egzistuoja naujai sukurta Vilniaus Universiteto Studentų sąjunga. Egzistuoja, bet neveikia ir nedirba. Nedirba ir negali dirbti todėl, kad šios Sąjungos struktūra nėra paremta vadova vimu iš viršaus. Sąjungos pag rindas — jūs, gerbiamieji. Ir la bai gaila, bet, matyt, šaltis, su kaustęs upes, užgesino ir jūsų aktyvumą. Tik iš trečio karto (ir tai ne visas) susirinko dirbti Par lamentas. O juk jis dabar — aukš čiausias studentų savivaldos or ganas, kurio narius jūs turite iš sirinkti patys. Bet kai kurie fakultėtai neskuba to daryti. Ko dėl? Nejaugi decentralizacija, ku rios visi taip norėjome, yra ne reikalinga? Senosios profsąjungos pagrin du sukurta visiškai nauja, savita ir nepakartojama organizacija nebegali dirbti senoviškais prin cipais. Jai mirtinai reikalingas „deguonis" iš apačios. Jei nori me, kad Studentų sąjungos or ganai galėtų deramai atstovauti ir ginti Universiteto studentiją (ko galbūt trūko senajai profsą jungai), fakultetai turi patys pe rimti daugelį juos, fakultetus, liečiančių sprendimų. Taigi, pa grindinė konferencijos idėjai ir buvo — fakultetai savo reikalus turi spręsti patys. Ar dabar to nebereikia? Vadinasi, šlovė dra konui, maištininkai žuvo. Nejau gi mes norime, kad atsirastų nau jas „stiprus centras", t. y. naujas drakonas? Labai nedaug terei kia. Tik taikstytis su esama pa dėtim, nesidomėti fakulteto rei kalais, galimybėmis. Tave skriau džia — ir gerai, taip ir turi būti. Kažkas „susiveikė" premiją — valio, jis apsukrus, o aš kvailas. „Centras" „baliavoja" — gerai, tam jis centras. Nedavė stipen
dijos — tiek to, nereikia. Išmetė iš bendrabučio — nieko, pašąlsiu lauke. Nesidomėti niekuo, nematyti nieko, nežinoti, svarbu neužkliūti. Atminkite — niekas be jūsų pačių jūsų problemų nesuras, ne sužinos. Tik tada, kai jūs nety lėsite ir neduosite ramybės savo fakulteto lyderiams, administra cijai, tik tada bus galima pasa kyti: „Ledai pajudėjo, ponai pri siekusieji. Jei norime, kad Stu dentų sąjungos sekretoriatas sėk mingai spręstų bendras visam Universitetui studentų problemas,
reikia, kad fakultetai sugebėtų patys išspręsti savo problemas. Centras nebenori būti centru. Sekretoriatas pasilieka sau tik vykdytojo funkcijas, kartu su Parlamentu — koordinavimą bei atstovavimą studentijai. Baigiu vienu dabar madingu sakiniu: „Skęstahčiųjų gelbėji mas yra pačių skęstančiųjų rei kalas". Tik nebijokite, kateris vi sada atplauks. Jei jūs to norė site. Osvaldas MARKEVIČIUS VU Studentų sąjungos sekretorius
(Nukelta j 2 psl.)