\f48Ų SALIŲ PROlgT ARAI. VIENYKJT&S1
SIAME
CTMJVBIPIS
sccioencas
NUMERYJE: į XXX ,SMD ŽINIOS" Nr. 9. ŠIANDIEN SKIRIAMOS ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTU MOKSLINEI VEIKLAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS________________________________
EfDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. rugsėjo 21 d., penktadienis
C&RJ/BIFlfS! INTERVIU sccioenuas ------------------
Sėkmę lems
DARBAS Naujieji mokslo metai jau prasidėjo. Šimtai vaikinų ir merginų kasdien skuba į sa vąją Alma Mater. Skirtingi jie visi, bet jungia juos vi sus vienas bendras troški mas — siekti mokslo aukš tumų. kuo didesnį žinių krai tį išsinešti iš senojo Univer siteto. Gal rečiau susitinka me su neakivaizdininkais, bet jie taip pat priklauso gausiam Universiteto studen tų būriui. Apie studijas neakivaiz diniame ir vakariniame sky riuose paprašėme papasakoti Universiteto prorektorių Ig ną Žeberskį. — Gerbiamasis prorekto riau, prašome pasakyti, kaip sekėsi šįmet komplektuoti neakivaizdinio skyriaus kon tingentą? — Vilniaus V. Kapsuko universitete, be stacionarinio skyriaus, yra neaklvalzdnls ir vakariniai skyriai, taip pat veikla Universiteto Kau no vakarinis fakultetas. Pri ėmimas j pastaruosius sky rius vyksi;: birželio ir rug pjūčio mėnesiais. Reikia pa sakyti, kad šjmet labai gerai buvo organizuotas priėmi mas j Kauno vakarini fakul tetą daug padirbėjo dės tytojai, Kauno miesto įmo nėj organizacijos. Dar ge ro! ai prieš stojamuosius egzanlnus, miesto ir rajono laKraščtuose, taip pat visuo se žinybiniuose leidiniuose nr kartą buvo spausdinami straipsniai, supažindinantys ra (vairiomis specialybėmis kurias galima įsigyti studi juojant Universiteto Kauno vakariniame fakultete. Todėl nenuostabu, kad į Kauno va karinio fakulteto visas spe cialybes buvo konkursas. Šį met Universiteto pirmakursių Kaune — 240. Pirmą kartą Kauno radijo gamykloje buvo organizuotos detalesnės kon sultacljoti Ir egzaminų prl ėmimas i darbo ekonomikos buhalterinės apskaitos, pra monės planavimo ir finansų specialybes. Iš 25 stojusiųjų tik keli studentai gavo nepa tenkinamą pažymi. Tokią ini clatyvą reikia palaikyti. Neatsitiktinai pradėjau po kalbį apie Kauno vakarin fakultetą — šjmet ten buvo tikrai daug staigmenų ir vi sos labai malonios. Deja apie studentų priėmimą Vilniaus fakultetus šito paša kytl negalima. Čia taip pa buvo staigmenų, bet jos grel čiau sukėlė rūpesčių, n< džiaugsmo. Visų pirma — bu vo labai skirtingas konkur sas. Daug norinčių buvo stu . dijuotl teisę, biologiją, pre
bo šįmet Istorijos fakulteto dekanatas: buvo užmegzti ryšiai su LTSR Kultūros mi nisterija, kuri pavasari suor ganizavo renginį „Pokalbis su dirbančiais bibliotekinin kais, kurie nebaigė aukštojo mokslo“. Po to, VU rektora to ir Kultūros ministerijos iniciatyva, buvo organizuoti kursai bibliotekininkams. Jų metu buvo skaitomos paskai tos iš tų disciplinų, kurios Įeina ( stojamuosius egzami nus. Darbas davė gerus re zultatus: iš 75 studentų, ku rie šįmet Įstojo Į biblioteki ninkystę, 55 dirba pagal specialybę, o abiturientų ne buvo priimta nė vieno. — Nėra lengva studijuoti neakivaizdiniame skyriuje tad norėtume paklausti, kaip organizuojamas mokymo pro cesas neakivaizdiniame ir va kariniame skyriuose? — Čia yra nemaža spragų Išdėstyti kursą neakivaizdinio ar vakarinio skyriaus studen tams, katedros patiki nepatyruslems dėstytojams. O neakivaizdininkui reikia kaip tik kvalifikuotesnio dėstymo medžiaga turėtų būti patei kiama aiškiai. Šiais me tais fakultetuose, kur yra neakivaizdinis skyrius, sie kiama, kad neakivaizdininkai būtų priimami kiekvieno mė nesio pirmąjį šeštadienį — laikyti egzaminus, įskaitas visuomenės mokslų katedro je, 2-ąjį šeštadienj neakivaiz dininkų laliks matematikos ir užsienio kalbų katedros, o paskutinį šeštadienį Juos pri ims fakultetų katedros. Ži noma, tai sukels nepatogumų dekanatams, bet jie gali šj klausimą išspręsti. Iki šiol studentai neakivaizdininkai atvykdavo paskutinį mėnesio šeštadienį ir sudarydavo kamšatis, buvo perkraunami dėstytojai, o studentai, kad ir kaip stengiasi, išsilaikyti kelių jskaitų, egzaminų per vieną dieną nepajėgia. Ti kimės, kad šjmet studijuoti neakivaizdiniame skyriuje bus geriau. Mes dėsime visas pastangas, kad page rintume mokymo procesą' Universitete. — Galbūt mūsų skaityto jui bus įdomu sužinoti, ko dėl ne visi fakultetai ir ne visos specialybės turi neaki vaizdinį skyrių? — Visų pirma, studentų skaičius yra planuojamas Žiūrim, kokių specialistų la biausiai reikia, į tą specialy bę Ir daugiau priimama. An tra priežastis, tai specialybės kurias baigę studentai, sun kiai gauna darbo, pavyz džiui, psichologai. Jųi kol kas nereikia daug, tai dau giau ateities specialybė. Ir dar — pavyzdžiui, chemikai Jų nemažai ruošia kitos au kštosios mokyklos. Norėtųsi, kad visi, kurie stoja Į Universitetą, gerai pasvertų savo gabumus bei norus, nebijotų darbo ir džiugintų mus gerais rezul tatais. Dėkojame už pokalbį.
kybą. I kitas specialybes taip pat buvo konkursas, kuris svyravo nuo 0,5 Iki 1,5 žmo nių | vietą. Pradėdamas kal bėti apie priėmimą j Vil niaus universiteto neakivaiz dinį ir vakarini skyrius užsi miniau apie nelauktas staig menas: vieną iš tokių „siurp rizų“ pateikė EKF fakultetas Tat vienintelis fakultetas, Į kurt šįmet nebuvo konkurso. Negana to, Į kai kurias spe cialybes nesurinktas kontin gentas. .. — Galbūt yra kažkokios priežastys, paaiškinančios to kią situaciją? — Viena iš tokių priežas čių — studentų komplek tavimo darbui ( vakari nį ar neakivaizdini sky rius yra skiriamas per mažas dėmesys. Busimuoju kontin gentu susirūpinama tik pasku tinėmis dienomis. O tai re zultatų nepakeičia. SĮmet gerą pavyzd) parodė Kauno vakarinis fakultetas. Juo rei ktų sekti ateityje. Ir antra, reiktų rimtai ap skaičiuoti, kokių specialybių žmonių dar labai trūksta, o kokių specialistų ruošima reiktų sumažinti. Žinoma, ta! ateities darbas, bet jj rei kia padaryti. Trečia problema — tai dar palyginti žemas stojančiųjų Į vakarini ir neakivaizdinį skyrius, pasiruošimo lygis šią problemą turėtų padėti išspręsti rektoratas, fakulte tų dekanatai. Pateiksiu fak tą: j Vilniaus universiteto vakarini Ir neakivaizdini skyrius buvo paduoti 1524 pareiškimai, išlaikė egzami nus teigiamai 923 žmonės. J Universitetą buvo priimta 800 studentų. Įsigilinkime j skaičius — 123 asmenys liko už borto ir... 600 stojančių jų gavo neigiamą pažymį Taigi, stojamieji egzaminai — rimtas barjeras, iškyla klausimas, kaip, kokiu būdu pradėti ruošti žmones stoja miesiems egzaminams. Apie 1985 m. studentų komplekta vimą privalome galvoti jau šiandien. Verta labai rimtai pagalvoti, kur ir kaip organi zuoti paruošiamuosius kur sus, pradėti kontaktuoti su organizacijomis ir žinybomis. — Ar yra Universitete ko kia nors specialybė, kuri . pažengė“ į priekį? — Taip. Bibliotekininkys tė. Dar neseniai j šią specia lybę labai nenoriai stojo žmonės, vos surinkdavo kontingentą. o ką jau ten kalbė ti apie konkursą... Bet, štai jau keleri metai, kaip norin čiųjų studijuoti šią specialy bę, daugėja. Ypač daug dir Kalbėjosi Eugenija VITKIENE
Nr. 27 (1286)
XXX
Kaina 2 kap.
® RUDENS TALKOS @
Čia reikalingos mūsų rankos Ar Jums kada nors teko keliauti po Trakų rajoną? Ne vasarą, kai visi skuba me ilsėtis prie ežerų, o ru denį, skinant žemės subran dintus daigus. .. Truputį pavydėjau tądien mūsų Universiteto studen tams. Marytės Melnikaitės kolūkyje talkininkauja Pra monės ekonomikos pramonės planavimo I—II grupių stu dentai. Aplankiau juos ką tik sugr.žusius iš valgyklos. — Džiaugiamės, kad labai gerai organizuoti darbai kol ūkyje talkininkams, — pasa kojo ekonomistų vadovė Onutė Lavrinovič (PEF, pra monės įmonių planavimo ka tedros vyr. laborantė). Kad studentai gerai dirbtų, nepri trūktų darbo ir lietui lyjant, rūpinasi kolūkių vadovai. — Visai nelaukiame lie taus, tada tenka dirbti san dėliuose. Pailsėti niūresnę dieną niekaip neišeina, , — juokavo merginos. M. Melnikaitės kolūkio talkininkai per dieną suren ka po 17—18 tonų bulvių. Normas įvykdo visi — pri renka po 510 kg. bulvių. Būna dienų, kai prikasa po 600—671 kg. bulvių. Tada, sako, dienos sėkmingos bū ta. . . Kolūkio kontoroje pasako jo apie studentus, jų globą. Kas vakarą atveža šviežio pieno, netrūksta obuolių, daržovių. — Kolūkio pirmininkas Kostas Žukauskas pats daž nai atvažiuoja į laukus mū sų lankyti. Vis rūpinasi, ar pavalgę, nesušalę, — kalbė jo vadovė O. Lavrinovič. Iš tiesų, patiems talkinin kams nesinori kolūkio ap vilti. Juk čia taip reikalin gos jų rankos, brangi kiek viena minutė, kiekviena bul vė, nuriedėjusi į kolūkio aruodus.
— Studentai — rimti tal kininkai. Penkti metai Jūsų Alma Mater auklėtiniai — mūsų pagalbininkai. Kitąmet tokių gerų ir darbščių vai kų aš lauksiu, — pasakė kol ūkio pirmininkas K. Žukaus kas. Dar dvi savaitės, ir WU auklėtiniai atsisveikins su vaizdingomis Pastrėvio apy linkėmis, Strėvos upelio pa krantėmis, kolūkio tvenkinių mėlynėmis, kalvotais miške liais. . . XXX
Daugiau nei dešimtį metų rajono „Lenino" kolūkis draugauja su Universiteto studentais. Šiemet 51 Teisės fakulteto studentas dirba rudens talkose. Jau į kolūkio aruodus stu dentai supylė 210 tonų bul vių. Kiekvienas iš jų per dieną turi prikasti 500 kilo gramų bulvių. Normas jie (vykdo, net viršija. — Net sunku išskirti pa čius darbščiausius, — pasakė kolūkio vyriausioji ekono mistė Teresė Zapareckienė. Ovidijus Burkauskas, Vytau tas Krikščiūnas, Kęstas Gaubys, Osvaldas Martinkus, Ingrida Kiseliūtė, Jolanta Slikaitė, Rima Rimšaitė, Ele na Sandaraitė — šį sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti, nes jų daug. . . Bet čia tik tie, kurie neleidžia kitiems aptingti. Kolūkis talkininkams pa statė naują bendrabutį. Kam bariai erdvūs, šviesūs. • Gyvenimas kaip kuror te, — juokavo studentai. — Turime televizorių, radiją, yra vonia, šiltas vanduo. — Tik bulvių vagose per dieną lankstytis prailgsta, tai nieko — .iškęsime, — tei sininkės optimistiškai nusi juokia.
© KONKURSUI
XXX Iš tiesų, šių metų rugsėjį gamta pašykštėjo gero oro. Sunku kolūkio vadovams, sunku talkininkams. Proble mų daug. Neįmanoma bulvių priart: visai dienai, nes ne žinai, lis ar ne po pietų. O išartos bulvių vagos ir neiš rinktos į aruodus — jau nuostolis. Kaip skubiai išarti bulvių kuo daugiau, jei gerą pusdienį buvo giedra? — Skubu visiems. „Leni no" kolūkyje 80 hektarų bulvių. Studentai jau prika sė 210 tonų bulvių. Pagal planus jie turėtų nukasti 600 t. bulvių. Ko gero, kad dėl blogų oro sąlygų planus teks sumažinti, — pasakojo, kolūkio partinės organizaci jos sekretorė Adelė Speičienė. Myli studentus kolūkiečiai. Pasirūpina, kad kas vakarą gautų šilto pieno, daržovių. Gali kas vakarą kino filmus žiūrėti, savaitgaliais į šokius eiti. Viskas vietoje — stu dentų bendrabučiai, kultūros namai. Studentų vadovas vyr. d. A. Andriuškevičius pasakojo, kad vaikinai Seme liškių vidurinės mokyklos salėje sportuoja, rengia sporto varžybas. Nepamirš studentai darbo akimirkų- Tų pirmųjų, kai labiausiai nuvargę krisdavo į lovą. O rytojaus dieną džiaugdavosi, kad šis tas jau padaryta. . . Prisimins ir eks kursiją su dėstytoju K. Virkiečiu j Trakų pilį, pasivai kščiojimus po Trakus. Laukia dar keletas įdomių ekskursi jų. Kolūkio partinės organiza cijos sekretorė A. Speičienė su studentų vadovu A. And riuškevičiumi daug rūpinasi, kad studentai būtų viskuo aprūpinti. Aldona ŠILALYTE, neetatinė „T.S.“ koresp.
„TRECIASIS SEMESTRAS" &
GERUMO NEGALIMA PAMIRŠTI trumpas, bet... Kai jau seniai buvo pasi baigus! vasara, rodos, už miršti jos darbai ir prisėsta prie naujų, Universitetas ga vo laišką su... vasaros at garsiais. Leningrado gyven toja V. Michailova rašo: „Noriu papasakoti apie Vil niaus universiteto dviejų studenčių gerą darbą... Rugpjūčio 18 d. vykome 604 traukiniu iš Kretingos į Vil nių. n vagone nebuvo švie sos. Per dvi minutes tamsoje reikėjo sulipti, susirasti sa vo vietas... Palydovės vi siems padėjo Į vagoną įkelti daiktus, išvedžiojo keleiviui į vietas. Atsiprašė, kad ne Geležinkelio traukinių pa gali išvirti arbatos... O ry lydovės sutinka ir išlei te — jos vėl ant kojų. Ste džia žmones. Bendravimas bėjomės, kaip dvi visai neNė vienas nesuabejos, kad labai svarbu savo darbą ge rai dirbti. Ir ne vien dėl konkrečių rezultatų. Dažnai jie būna neapčiuopiami, bet daug ką sakantys. Sutinki kartais žmogų ir jauti, kad tau geriau pasi daro, lyg viskas nušvistų. Ir pats nori būti geresnis. Tai nuostabi žmonių bendravimo šiluma, nematomi gėrio spinduliai, prasibraunantys j tave. Ir nereikia kažko labai daug: kartais užtenka pa prasčiausio dėmesio kitam, žodžio, gerai dirbti savo dar bą. XXX
galiūnlškos išvaizdos mergi nos Į abi kelio puses (Vil nius—Klaipėda—Vilnius) dė mesingai aptarnavo vagoną be šviesų". XXX Mes visai nežinome, kas tos merginos. Jos — Univer siteto studentės. O tame re gione, iš kurio atėjo laiškas — kelionės nuotrupa, dirbo trys specializuoti studentų būriai: „Kontikis“ (FilF), „Palydovas" ir „Ekspresas" (EKFF). Gėris niekada nebūna pa mirštas. Vienaip ar kitaip jis lieka žmonėse. Ir pats didžiausias gėris, kurį galime teikti kitiems — mūsų pa čių geras darbas. i Jūratė MARKEUONAITE