VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TESI
1967 m.
TT
7/2) O
°_/7
TUbENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
spalio mėn. 18 d. TREČIADIENIS i—
Nr. 27 (613) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
PROFESORIUS ALFONSAS ŽILĖNAS
945 metų pradžia. Į Lietuvos TSR Statis tikos valdybą atėjo šviesiaplaukis vaikinas susi tarti dėl statistikos teorijos egzamino. Sutarėme, kad at vyktų baigiantis darbui. Eg zaminuoju. Nustebina jo eru dicija. Duodu vis sunkesnius klausimus, j visus atsako. 1945 m. pavasaris. Liau dies ūkio statistinės apskaitos egzaminą laiko 7 finansųkredito specialybės studentai. Dviem pasirašau labai gerai, tame tarpe studijų knygutės Nr. 1578 savininkui, busima jam profesoriui A. Žilėnui. 1945 m. gruodžio mėn. vyksta valstybiniai egzami nai. Pirmininkauja prof. V.
Mykolaitis-Putinas. Diplo mantas A. Žilėnas atsakinėja puikiai. Iš 15 išlaikiusių valstybinius egzaminus palie kami fakulteto asistentais trys: vienas Politinės ekono mijos katedroje, vienas Sta tistikos katedroje, o A. Žilė nas Finansų-kredito katedro je. Ir štai reikia pradėti skai tyti finansų spec. studentams platų TSRS finansų kursą. Jį skaito jaunas vyr. dėst. A. Ži lėnas. Vėliau dar jam pave dama skaityti kitų specialy bių studentams finansų ir kre dito kursą. Skaito gerai. Kurį laiką kaip antraeilininkas Lietuvos TSR Valstybinėje konservatorijoje skaito poli tinės ekonomijos kursą. Atsi liepimai vėl geri, net gana reiklių tikrintojų. Kartu, lai komi kandidatinio minimumo egzaminai. Pradedama rašyti kandidatinė disertacija. Bet štai... pasigirsta kriti nių pastabų, net spaudoje. Kodėl, dėl ko kritikuojamas? Dėl mados. Atseit, jaunas dėstytojas, todėl gali būti ir klaidų. Drg. A. Žilėnas jau galvojo pasitraukti iš Univer siteto. Žmona, jauna gydyto ja, skiriama į Uteną. Ir jis
rasiąs Utenos rajono finansų skyriuje kokį nors darbą. O kadrai reikalingi ir Universi tetui. Dekanui pasiseka šiaip taip jį perkalbėti, nuraminti, kad kritika, tai ne varymas iš Universiteto. Užgulama visu svoriu di sertacija, aiškinama, kad buržuazinėje valstybėje mo kesčiai yra papildomo išnau dojimo priemonė. Iš pradžių išeina siaura, diplominio darbo apimties. Bet nenusi menama. Po metų kitų diser tacija baigta, galima būtų ginti. Atsiranda kritikų. Sa ko: parodyk, kokie Tarybų Lietuvos laimėjimai. Po pus mečio yra priedas ir apie liaudies ūkio vystymąsi Tary bų Lietuvoje. Disertacija pa rašoma be jokių kūrybinių atostogų. 1954 m., praėjus devyneriems metams nuo Uni versiteto baigimo, disertacija apginama. Nesustojama. Rašomi straipsniai, leidžiamos bro šiūros. 1958 m. A. Žilėnui su teikiamas mokslinis docento vardas. Dabar jau atviri visi keliai į mokslą. Niekas nebetrukdo, o visi skatina: rašyk daktaro disertaciją. Tyrinėja-
ma finansų politika Lietuvoje nuo baudžiavos panaikinimo iki šių dienų. Medžiagos daug. Ii vos sutelpa į tris to mus. Oponentai, gavę tris to mus, išsigąs. Reikia kiek su mažinti apimtį. Ir štai po de šimties metų nuo kandidati nės disertacijos gynimo, 1964 m., apginama ekonomi kos mokslų daktaro disertaci ja. Po to greitai gaunamas ir profesoriaus mokslinis var das. Dirbama ne tiktai dėl di sertacijos. Parašoma visa ei lė paskaitų „Žinijos" draugi jos lektoriams. Ruošiama dau gybė mokymo priemonių stu dentams — neakivaizdinin kams: ikikapitalistinių valsty bių finansai, kapitalistinių valstybių finansų bendroji charakteristika, tiesioginiai ir netiesioginiai kapitalistinių valstybių mokesčiai ir kt. Dar bas Studentų mokslinėje drau gijoje, vadovavimas aspiran tams, pranešimai įvairiose konferencijose, aktyvus daly vavimas mokslinėse tarybose ir t. t. ir t. t. Ir visada drg. A. Žilėnas taktiškas, nesusier zinęs, klausąs kitų patarimų ir linkęs kitiems padėti. Doc. J. DAGYS
Docentas Jonas Miškinis
puikių žmonių,
Į Jjgerų tarybinių specia-
listų paruošė Vilniaus universiteto Ekonomikos fa kultetas. Nemažas fakulteto auklėtinių būrys liko ir seno joje Alma Mater. Čia jis ruo šia naujas ekonomistų laidas. Pedagogo kelią pasirinko ir šio fakulteto auklėtinis, o da bar vienas jo vadovų docen tas Jonas Miškinis, Tylus, ramaus budo jaunuo lis iš dainingos Dzūkijos 1950 m. pravėrė Vilniaus Valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto duris, Jau nuo pirmųjų mokslo dienų senajame Universitete studijų draugams krenta į akis Jono Miškinio susikaupimas rimtam darbui, jo pareigingumas, nuoširdumas, domėjimasis visuomeninio gyvenimo problemomis. Netru-
kus Jonas priimamas į kom jaunimo eiles. 1953 m., organizuojant pirmą kartą fakulteto istori joje politinės ekonomijos spe cialistų ruošimą, pakviečia mas ir Jonas Miškinis, kaip vienas gabiausių ■ studentų, aktyviausių visuomenininkų. Tarp studentiškų rūpesčių ir džiaugsmų virtine nepaste bimi prabėga penkeri studijų metai. Jau 1955-jil ftemptai dirbdamas, Jonas Miškinis parašo ir sėkmingai apgina diplominį darbą iš Lietuvos ekonominės minties istorijos. Gabus, perspektyvus specia listas paliekamas fakultete Politinės ekonomijos kated ros dėstytoju. Pirmosios savarankiškos paskaitos ir pirmieji semina rai. Dešimtys paskaitų planų ir konspektų variantų, se minarų metodikų. Didžiausi kalnai naujausios literatūros. Studentų susirinkimai, moksliniai būreliai, komjaunimo biuro posėdžiai... Visiems šiems darbams Jonas Miškinis randa laiko, energijos, visur įneša kūrybinę ugnelę, Neveltui jis pasižymėjo atkaklumu darbe. 1957 m. jis priimamas į šlovingosios Tarybų Sąjungos Komunistų partijos eiles. Vėliau
eilę metų renkamas į fakulteto partinį biurą, kelis me tus lš eilės vaisingai dirba partinio biuro sekretoriumi. 196U metais Jonas Miškinis paskiriamas Ekonomikos fa kulteto prodekanu staciona ro reikalams. Fakultetas gana sparčiai auga. Šimtai studentų su tūkstančiu savų, be galo svar bių ir neatidėliotinai spręsti nų reikalų. Ir visi pas prodekaną. O prodekanas visiems randa laiko, dėmesio. Vieną švelniai pabara, kitam ištiesia vyresniojo draugo ranką, tre čią geru žodžiu paguodžia, o su kai kuriais tenka ir gana griežtai kalbėtis.. Prodekanas Jonas Miškinis visada, atro do, ramus, mandagus, netgi didžiausiojo prasikaltėlio kaip reikiant neaprėks. Toks jau jo būdas. Bet širdyje jis visuomet giliai pergyvena savo auklėtinių ir laimėji mus, ir nesėkmes. Neveltui ankstyvu sidabro šerkšnu pasipuošė smilkiniai... • Metai veja metus. Buvę studijų draugai vienas po kito gina disertacijas. Varant tokį platų darbo barą fakulte te, Jonui Miškiniui mažokai lieka laiko moksliniam dar bui. Vienok surandama: nors pamažu, bet atkakliai Jonas
Miškinis deda plytą prie plytos savo moksliniame dar be. 1965 m., gavęs metus kū rybinių atostogų, pilnai užbai gia ir 1966 m. apgina kandi datinę disertaciją „Visuome ninių vartojimo fondų reikš mė komunizmo statyboje". Apgynęs kandidatinę diser taciją, Jonas Miškinis vėl plačiai įsijungia į fakulteto visuomeninį gyvenimą. O su darius atskirą vakarinį Eko nomikos fakultetą, visuome ninės fakulteto organizacijos vėl, kaip prieš septynetą me tų, iškelia Jono Miškinio kan didatūrą į vadovus. Sį sykį į vakarinio Ekonomikos fa kulteto dekanus. Ir vėl ne lengva rūpesčių našta gula ant jo pečių. Betgi ir Jonas Miškinis šiandien ne tas: tai docentas, ekonomikos mokslų kandidatas, turįs dešimt metų partinio stažo komunistas. Didžioji žmonijos revoliu cija, prasidėjusi Spalyje, iš liaudies gelmių iškelia ir nu kaldina savus talentus, kurie toliau neša jos skaisčią vėlia vą. Doc. A. VENGRYS Ekonominės kibernetikos ir ekonominės statistikos katedros vedėjas
ARTĖJANČIO DIDŽIOJO SPALIO JUBILIEJAUS PROGA TĘSIAME PASAKOJIMĄ APIE UNIVERSITETO FAKUL TETUS. ANKSČIAU SUPAŽINDINOME SU FF BEI MMF ISTORIJA IR JŲ DABARTINIU GYVENIMU, ŠIANDIEN — ESTAFETĘ PERIMA EKONOMIKOS FAKULTETAS.
ŪSŲ Universiteto Ekonomikos fakultetas vienmetis su Tarybų Lietuva. Bet ekonomikos mokslų tradicijos, pažangios, progresyvios ekono minės-socialinės tendencijos Vilniaus universitete sie kia jau pirmuosius šio Universiteto gyvavimo metus. Senasis Vilniaus universitetas buvo įkurtas beveik prieš 400 metų — 1579 metais. Kaip jėzuitų ordino įsteigta mokslo įstaiga, jis, žinoma, pagal savo paskirtį ir prigimtį buvo reakcijos lizdu. Bet ir tuo metu Uni versitete (vadinamojoje tada Vilniaus akademijoje) bū ta progresyviai galvojančių mokslininkų. Kas yra lan kęsis mūsų Universiteto senų knygų ir rankraščių sky riuje, gal pastebėjo daugiau kaip prieš 300 metų (1651 m.) Vilniuje išleistą knygą „De politica hominum". Tai knyga apie tuometinę socialinę visuomenės struktūrą. Šią knygą parašė pakviestas 1644 metais į Vilniaus universitetą profesorius Aleksandras Olizarovius. Joje jis moksliškai, principingai pasisako prieš bandymus prilyginti valstiečius vergams, prieš galutinį valstiečių Įbaudžiavinimą; laiko neteisingomis valstie čiams uždedamus sunkias natūrines prievoles, reikalau ja pripažinti jiems kai kurias teises ir laisves. Bet tai buvo tik atskiros nuotrupos. Ekonomikos mokslai, ekonominė teorija tuos metus ir dar ilgą lai ką nebuvo dėštoma Vilniaus universitete. Ji buvo pra dėta dėstyti 1783 m, t. y. maždaug prieš 180 metų, panaikinus jėzuitų ordiną Lietuvoje ir pertvarkius jo įvestą mokymo sistemą. Ekonominės teorijos elementai buvo dėstomi tada žinomo fiziokrato Jeronimo Stroinovskio „Prigimtinės teisės, politinės teisės, politinės ekonomijos ir tarptautinės teisės mokslo" kurse. Po dvidešimties metų, t. y. 1803 metais, Universitete buvo įkurta jau atskira Politinės ekonomijos katedra. Tai buvo pirmoji visoje Europoje ir Rusijos imperijoje Po litinės ekonomijos katedra. Įsteigus šią katedrą, politi nės ekonomijos kursas buvo išskirtas iš bendro pri gimtinės teisės kurso kaip atskira disciplina; pradėtos dėstyti ir kitos ekonominės disciplinos: mokslas apie viešąsias pajamas, mokslas apie prekybą, bankus, ana lizę, žemės ūkio ekonomikos metmenys. Taigi, j#u XIX šimtmečio pradžioje mūsų Universite te susikūrė Ekonomikos fakulteto užuomazga. Tačiau, caro valdžiai po 1831 m. sukilimo uždarius Universitetą, ilgam nutrūko ir ekonomikos mokslų dės tymas Lietuvoje. Tik Tarybų valdžia 1919 m. kovo 19 d. dekretu atgaivino senąjį Vilniaus universitetą — Vilniaus darbo universiteto vardu. Tarybų valdžios at kurtame Universitete visuomenės mokslai, jų tarpe ekonomikos mokslai, turėjo užimti vieną žymiausių vietų. V. Mickevičiaus-Kapsuko pasirašytame dekrete apie Universiteto įsteigimą nurodoma, jog Universitetas turįs būti kūrybinės minties židiniu, kur „galėtų susi burti mokslinės jėgos, sugebančios savo žiniomis ir patyrimu padėti platiems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuomeninį gyvenimą kūrybinių komu nizmo idealų principais". Trijų Universiteto skyrių tar pe buvo numatytas specialus skyrius, kuris turėjo ruoš ti visų gyvenimo ir visuomeninio ūkio šakų specia listus. Deja, laimėjus kontrrevoliucijai, šie Tarybų valdžios sumanymai nebuvo tuo metu Įgyvendinti. Buržuazinės Lenkijos įsteigtame St. Batoro Vilniaus universitete ekonomistai nebuvo ruošiami. Tik nuo 1924/25 mokslo metų buvo įsteigtas Žemės ūkio ekono mikos fakultetas. Jis turėjo vos 72 studentus ir po trejų metų vėl buvo uždarytas. Kauno universitete ekonomistai pradėti ruošti 1923 m. Bet atskiro Ekonomikos fakulteto nebuvo. Ekonomistai buvo ruošiami Teisių fakulteto ekonomi jos skyriuje, kuriame buvo 4 ekonominės katedros (Politinės ekonomijos ir statistikos, Finansų mokslo, Privatiniė ūkio mokslo, Ekonominės politikos). Ekono mistų mokymo planai buvo perkrauti teisinėmis dis ciplinomis, kartais jomis buvo „pavaduojamos" ir gry nai ekonominės disciplinos. Pavyzdžiui, ilgą laiką vie toje finansų mokslo buvo skaitomas finansų teisės kur sas, iki pat 1940 metų prekybos ekonomikos ir orga nizavimo kursą „pavadavo" prekybinės teisės kursas. Dėl to ekonomistai buvo ruošiami plataus ekonominiojuridinio profilio. 1934 metais Klaipėdoje buvo įsteig tas Prekybos institutas (iš esmės Komercinis institutas) su 3 metų mokymu. Siame institute buvo trys skyriai: prekybinis, bankinis ir konsuliarinis. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdą, šis institutas 1939 metais buvo per keltas į Šiaulius.
M