Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TESI

1967 m.

TT

7/2) O

°_/7

TUbENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

spalio mėn. 18 d. TREČIADIENIS i—

Nr. 27 (613) Eina nuo 1950 m.

Kaina 2 kap.

PROFESORIUS ALFONSAS ŽILĖNAS

945 metų pradžia. Į Lietuvos TSR Statis­ tikos valdybą atėjo šviesiaplaukis vaikinas susi­ tarti dėl statistikos teorijos egzamino. Sutarėme, kad at­ vyktų baigiantis darbui. Eg­ zaminuoju. Nustebina jo eru­ dicija. Duodu vis sunkesnius klausimus, j visus atsako. 1945 m. pavasaris. Liau­ dies ūkio statistinės apskaitos egzaminą laiko 7 finansųkredito specialybės studentai. Dviem pasirašau labai gerai, tame tarpe studijų knygutės Nr. 1578 savininkui, busima­ jam profesoriui A. Žilėnui. 1945 m. gruodžio mėn. vyksta valstybiniai egzami­ nai. Pirmininkauja prof. V.

Mykolaitis-Putinas. Diplo­ mantas A. Žilėnas atsakinėja puikiai. Iš 15 išlaikiusių valstybinius egzaminus palie­ kami fakulteto asistentais trys: vienas Politinės ekono­ mijos katedroje, vienas Sta­ tistikos katedroje, o A. Žilė­ nas Finansų-kredito katedro­ je. Ir štai reikia pradėti skai­ tyti finansų spec. studentams platų TSRS finansų kursą. Jį skaito jaunas vyr. dėst. A. Ži­ lėnas. Vėliau dar jam pave­ dama skaityti kitų specialy­ bių studentams finansų ir kre­ dito kursą. Skaito gerai. Kurį laiką kaip antraeilininkas Lietuvos TSR Valstybinėje konservatorijoje skaito poli­ tinės ekonomijos kursą. Atsi­ liepimai vėl geri, net gana reiklių tikrintojų. Kartu, lai­ komi kandidatinio minimumo egzaminai. Pradedama rašyti kandidatinė disertacija. Bet štai... pasigirsta kriti­ nių pastabų, net spaudoje. Kodėl, dėl ko kritikuojamas? Dėl mados. Atseit, jaunas dėstytojas, todėl gali būti ir klaidų. Drg. A. Žilėnas jau galvojo pasitraukti iš Univer­ siteto. Žmona, jauna gydyto­ ja, skiriama į Uteną. Ir jis

rasiąs Utenos rajono finansų skyriuje kokį nors darbą. O kadrai reikalingi ir Universi­ tetui. Dekanui pasiseka šiaip taip jį perkalbėti, nuraminti, kad kritika, tai ne varymas iš Universiteto. Užgulama visu svoriu di­ sertacija, aiškinama, kad buržuazinėje valstybėje mo­ kesčiai yra papildomo išnau­ dojimo priemonė. Iš pradžių išeina siaura, diplominio darbo apimties. Bet nenusi­ menama. Po metų kitų diser­ tacija baigta, galima būtų ginti. Atsiranda kritikų. Sa­ ko: parodyk, kokie Tarybų Lietuvos laimėjimai. Po pus­ mečio yra priedas ir apie liaudies ūkio vystymąsi Tary­ bų Lietuvoje. Disertacija pa­ rašoma be jokių kūrybinių atostogų. 1954 m., praėjus devyneriems metams nuo Uni­ versiteto baigimo, disertacija apginama. Nesustojama. Rašomi straipsniai, leidžiamos bro­ šiūros. 1958 m. A. Žilėnui su­ teikiamas mokslinis docento vardas. Dabar jau atviri visi keliai į mokslą. Niekas nebetrukdo, o visi skatina: rašyk daktaro disertaciją. Tyrinėja-

ma finansų politika Lietuvoje nuo baudžiavos panaikinimo iki šių dienų. Medžiagos daug. Ii vos sutelpa į tris to­ mus. Oponentai, gavę tris to­ mus, išsigąs. Reikia kiek su­ mažinti apimtį. Ir štai po de­ šimties metų nuo kandidati­ nės disertacijos gynimo, 1964 m., apginama ekonomi­ kos mokslų daktaro disertaci­ ja. Po to greitai gaunamas ir profesoriaus mokslinis var­ das. Dirbama ne tiktai dėl di­ sertacijos. Parašoma visa ei­ lė paskaitų „Žinijos" draugi­ jos lektoriams. Ruošiama dau­ gybė mokymo priemonių stu­ dentams — neakivaizdinin­ kams: ikikapitalistinių valsty­ bių finansai, kapitalistinių valstybių finansų bendroji charakteristika, tiesioginiai ir netiesioginiai kapitalistinių valstybių mokesčiai ir kt. Dar­ bas Studentų mokslinėje drau­ gijoje, vadovavimas aspiran­ tams, pranešimai įvairiose konferencijose, aktyvus daly­ vavimas mokslinėse tarybose ir t. t. ir t. t. Ir visada drg. A. Žilėnas taktiškas, nesusier­ zinęs, klausąs kitų patarimų ir linkęs kitiems padėti. Doc. J. DAGYS

Docentas Jonas Miškinis

puikių žmonių,

Į Jjgerų tarybinių specia-

listų paruošė Vilniaus universiteto Ekonomikos fa­ kultetas. Nemažas fakulteto auklėtinių būrys liko ir seno­ joje Alma Mater. Čia jis ruo­ šia naujas ekonomistų laidas. Pedagogo kelią pasirinko ir šio fakulteto auklėtinis, o da­ bar vienas jo vadovų docen­ tas Jonas Miškinis, Tylus, ramaus budo jaunuo­ lis iš dainingos Dzūkijos 1950 m. pravėrė Vilniaus Valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto duris, Jau nuo pirmųjų mokslo dienų senajame Universitete studijų draugams krenta į akis Jono Miškinio susikaupimas rimtam darbui, jo pareigingumas, nuoširdumas, domėjimasis visuomeninio gyvenimo problemomis. Netru-

kus Jonas priimamas į kom­ jaunimo eiles. 1953 m., organizuojant pirmą kartą fakulteto istori­ joje politinės ekonomijos spe­ cialistų ruošimą, pakviečia­ mas ir Jonas Miškinis, kaip vienas gabiausių ■ studentų, aktyviausių visuomenininkų. Tarp studentiškų rūpesčių ir džiaugsmų virtine nepaste­ bimi prabėga penkeri studijų metai. Jau 1955-jil ftemptai dirbdamas, Jonas Miškinis parašo ir sėkmingai apgina diplominį darbą iš Lietuvos ekonominės minties istorijos. Gabus, perspektyvus specia­ listas paliekamas fakultete Politinės ekonomijos kated­ ros dėstytoju. Pirmosios savarankiškos paskaitos ir pirmieji semina­ rai. Dešimtys paskaitų planų ir konspektų variantų, se­ minarų metodikų. Didžiausi kalnai naujausios literatūros. Studentų susirinkimai, moksliniai būreliai, komjaunimo biuro posėdžiai... Visiems šiems darbams Jonas Miškinis randa laiko, energijos, visur įneša kūrybinę ugnelę, Neveltui jis pasižymėjo atkaklumu darbe. 1957 m. jis priimamas į šlovingosios Tarybų Sąjungos Komunistų partijos eiles. Vėliau

eilę metų renkamas į fakulteto partinį biurą, kelis me­ tus lš eilės vaisingai dirba partinio biuro sekretoriumi. 196U metais Jonas Miškinis paskiriamas Ekonomikos fa­ kulteto prodekanu staciona­ ro reikalams. Fakultetas gana sparčiai auga. Šimtai studentų su tūkstančiu savų, be galo svar­ bių ir neatidėliotinai spręsti­ nų reikalų. Ir visi pas prodekaną. O prodekanas visiems randa laiko, dėmesio. Vieną švelniai pabara, kitam ištiesia vyresniojo draugo ranką, tre­ čią geru žodžiu paguodžia, o su kai kuriais tenka ir gana griežtai kalbėtis.. Prodekanas Jonas Miškinis visada, atro­ do, ramus, mandagus, netgi didžiausiojo prasikaltėlio kaip reikiant neaprėks. Toks jau jo būdas. Bet širdyje jis visuomet giliai pergyvena savo auklėtinių ir laimėji­ mus, ir nesėkmes. Neveltui ankstyvu sidabro šerkšnu pasipuošė smilkiniai... • Metai veja metus. Buvę studijų draugai vienas po kito gina disertacijas. Varant tokį platų darbo barą fakulte­ te, Jonui Miškiniui mažokai lieka laiko moksliniam dar­ bui. Vienok surandama: nors pamažu, bet atkakliai Jonas

Miškinis deda plytą prie plytos savo moksliniame dar­ be. 1965 m., gavęs metus kū­ rybinių atostogų, pilnai užbai­ gia ir 1966 m. apgina kandi­ datinę disertaciją „Visuome­ ninių vartojimo fondų reikš­ mė komunizmo statyboje". Apgynęs kandidatinę diser­ taciją, Jonas Miškinis vėl plačiai įsijungia į fakulteto visuomeninį gyvenimą. O su­ darius atskirą vakarinį Eko­ nomikos fakultetą, visuome­ ninės fakulteto organizacijos vėl, kaip prieš septynetą me­ tų, iškelia Jono Miškinio kan­ didatūrą į vadovus. Sį sykį į vakarinio Ekonomikos fa­ kulteto dekanus. Ir vėl ne­ lengva rūpesčių našta gula ant jo pečių. Betgi ir Jonas Miškinis šiandien ne tas: tai docentas, ekonomikos mokslų kandidatas, turįs dešimt metų partinio stažo komunistas. Didžioji žmonijos revoliu­ cija, prasidėjusi Spalyje, iš liaudies gelmių iškelia ir nu­ kaldina savus talentus, kurie toliau neša jos skaisčią vėlia­ vą. Doc. A. VENGRYS Ekonominės kibernetikos ir ekonominės statistikos katedros vedėjas

ARTĖJANČIO DIDŽIOJO SPALIO JUBILIEJAUS PROGA TĘSIAME PASAKOJIMĄ APIE UNIVERSITETO FAKUL­ TETUS. ANKSČIAU SUPAŽINDINOME SU FF BEI MMF ISTORIJA IR JŲ DABARTINIU GYVENIMU, ŠIANDIEN — ESTAFETĘ PERIMA EKONOMIKOS FAKULTETAS.

ŪSŲ Universiteto Ekonomikos fakultetas vienmetis su Tarybų Lietuva. Bet ekonomikos mokslų tradicijos, pažangios, progresyvios ekono­ minės-socialinės tendencijos Vilniaus universitete sie­ kia jau pirmuosius šio Universiteto gyvavimo metus. Senasis Vilniaus universitetas buvo įkurtas beveik prieš 400 metų — 1579 metais. Kaip jėzuitų ordino įsteigta mokslo įstaiga, jis, žinoma, pagal savo paskirtį ir prigimtį buvo reakcijos lizdu. Bet ir tuo metu Uni­ versitete (vadinamojoje tada Vilniaus akademijoje) bū­ ta progresyviai galvojančių mokslininkų. Kas yra lan­ kęsis mūsų Universiteto senų knygų ir rankraščių sky­ riuje, gal pastebėjo daugiau kaip prieš 300 metų (1651 m.) Vilniuje išleistą knygą „De politica hominum". Tai knyga apie tuometinę socialinę visuomenės struktūrą. Šią knygą parašė pakviestas 1644 metais į Vilniaus universitetą profesorius Aleksandras Olizarovius. Joje jis moksliškai, principingai pasisako prieš bandymus prilyginti valstiečius vergams, prieš galutinį valstiečių Įbaudžiavinimą; laiko neteisingomis valstie­ čiams uždedamus sunkias natūrines prievoles, reikalau­ ja pripažinti jiems kai kurias teises ir laisves. Bet tai buvo tik atskiros nuotrupos. Ekonomikos mokslai, ekonominė teorija tuos metus ir dar ilgą lai­ ką nebuvo dėštoma Vilniaus universitete. Ji buvo pra­ dėta dėstyti 1783 m, t. y. maždaug prieš 180 metų, panaikinus jėzuitų ordiną Lietuvoje ir pertvarkius jo įvestą mokymo sistemą. Ekonominės teorijos elementai buvo dėstomi tada žinomo fiziokrato Jeronimo Stroinovskio „Prigimtinės teisės, politinės teisės, politinės ekonomijos ir tarptautinės teisės mokslo" kurse. Po dvidešimties metų, t. y. 1803 metais, Universitete buvo įkurta jau atskira Politinės ekonomijos katedra. Tai buvo pirmoji visoje Europoje ir Rusijos imperijoje Po­ litinės ekonomijos katedra. Įsteigus šią katedrą, politi­ nės ekonomijos kursas buvo išskirtas iš bendro pri­ gimtinės teisės kurso kaip atskira disciplina; pradėtos dėstyti ir kitos ekonominės disciplinos: mokslas apie viešąsias pajamas, mokslas apie prekybą, bankus, ana­ lizę, žemės ūkio ekonomikos metmenys. Taigi, j#u XIX šimtmečio pradžioje mūsų Universite­ te susikūrė Ekonomikos fakulteto užuomazga. Tačiau, caro valdžiai po 1831 m. sukilimo uždarius Universitetą, ilgam nutrūko ir ekonomikos mokslų dės­ tymas Lietuvoje. Tik Tarybų valdžia 1919 m. kovo 19 d. dekretu atgaivino senąjį Vilniaus universitetą — Vilniaus darbo universiteto vardu. Tarybų valdžios at­ kurtame Universitete visuomenės mokslai, jų tarpe ekonomikos mokslai, turėjo užimti vieną žymiausių vietų. V. Mickevičiaus-Kapsuko pasirašytame dekrete apie Universiteto įsteigimą nurodoma, jog Universitetas turįs būti kūrybinės minties židiniu, kur „galėtų susi­ burti mokslinės jėgos, sugebančios savo žiniomis ir patyrimu padėti platiems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuomeninį gyvenimą kūrybinių komu­ nizmo idealų principais". Trijų Universiteto skyrių tar­ pe buvo numatytas specialus skyrius, kuris turėjo ruoš­ ti visų gyvenimo ir visuomeninio ūkio šakų specia­ listus. Deja, laimėjus kontrrevoliucijai, šie Tarybų valdžios sumanymai nebuvo tuo metu Įgyvendinti. Buržuazinės Lenkijos įsteigtame St. Batoro Vilniaus universitete ekonomistai nebuvo ruošiami. Tik nuo 1924/25 mokslo metų buvo įsteigtas Žemės ūkio ekono­ mikos fakultetas. Jis turėjo vos 72 studentus ir po trejų metų vėl buvo uždarytas. Kauno universitete ekonomistai pradėti ruošti 1923 m. Bet atskiro Ekonomikos fakulteto nebuvo. Ekonomistai buvo ruošiami Teisių fakulteto ekonomi­ jos skyriuje, kuriame buvo 4 ekonominės katedros (Politinės ekonomijos ir statistikos, Finansų mokslo, Privatiniė ūkio mokslo, Ekonominės politikos). Ekono­ mistų mokymo planai buvo perkrauti teisinėmis dis­ ciplinomis, kartais jomis buvo „pavaduojamos" ir gry­ nai ekonominės disciplinos. Pavyzdžiui, ilgą laiką vie­ toje finansų mokslo buvo skaitomas finansų teisės kur­ sas, iki pat 1940 metų prekybos ekonomikos ir orga­ nizavimo kursą „pavadavo" prekybinės teisės kursas. Dėl to ekonomistai buvo ruošiami plataus ekonominiojuridinio profilio. 1934 metais Klaipėdoje buvo įsteig­ tas Prekybos institutas (iš esmės Komercinis institutas) su 3 metų mokymu. Siame institute buvo trys skyriai: prekybinis, bankinis ir konsuliarinis. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdą, šis institutas 1939 metais buvo per­ keltas į Šiaulius.

M


/•■'•z**/

< 1967 m. spalio mėn. 18 d.

TARYBINIS STUDENTAS

VYKO XX SMD KONFERENCIJA

Vakariniame ir neakivaizdiniame

Spalio 14 d. Aktų salėje Įvyko baigiamasis SMD XX konferencijos posėdis. Posėdi ’ ’ atidarė prorektorius doc. B. Sudavičius. Jis pasveikino ___________ ___ jubiliejinės konferencijos dalyvius ir palin­ kėjo sėkmės tolesniame moksliniame darbe. Pranešimą apie SMD veik­ lą per 20 metų padarė Cent­ rinės SMD tarybos pirminin• kas ekonomikos m. k. J. Mackevič;us. Pranešė’as trumpai nešvietė SMD susikūrimo Uni­ versitete istoriją, draugijos veiklą Ir pasiekimus per 20 metų. Taip pat buvo pažy­ mėta, kad po kelių savaičių išeis Iš spaudos leidinys apie Studentu mokslinės draugi­ jos veiklą atskiruose fakul­ tetuose. Pranešėjas pastebė­ jo, kad paskutiniais metais ne tik padidėjo narių skai­ čius, bet taip pat pagerėjo pranešimų kokybė, vis dau­ giau studentų darbų skelbia­ ma ne tik respublikinėje, bet Ir sąjunginėje spaudoje. Rektoriaus įsakymu Garbės raštais apdovanoti profeso­ riai, docentai ir dėstytojai, daugiausia prisidėję prie SMD stiprinimo. Jubiliejinės konferencijos

AŠTRIOS STUDENTU GYVENIMO PROBLEMOS

rezultatus apibūdino prof. dr. A. Žilėnas. Jis pastebėjo, kad dauguma konferencijoje skai­ tytų pranešimų yra aukštos kokybės, Juose nagrinėjamos aktualios mokslo problemos. Po to Garbės raštais ir at­ minimo dovanomis buvo ap­ dovanoti geriausių jubilieji­ nės konferencijos pranešimų autoriai. Konferencijoje dalyvavo d;delis būrys svečių iš kitų Sąjungos aukštųjų mokyklų. Svečiai perskaitė 31 praneši­ mą. Už pranešimus ir akty­ vų dalyvavimą konferencijos darbe svečiai buvo apdova­ noti atminimo dovanėlėmis. Svečiai padėkojo už šiltą pri­ ėmimą ir SMD Tarybos pir­ mininkui įteikė prisiminimo dovanas. Garbės raštais ir diplomais buvo apdovanoti Pabaltijo medikų konferencijos prizin’nkal ir sėkmingai pasirodžiusieji Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50čiui skirtame visasąjunginia­ me studentų darbų konkurse. Po oficialiosios dalies kon­ certavo Universiteto dūdų or­ kestras ir konservatorijos studentai. V. ABAZORIUS

1

Spalio 8 dienos rytą Uni­ versiteto dainų ir šokių liau­ dies ansamblis išvyko į Pane­ vėžį. Atvykus į vietą, šeiminin­ kai maloniai priėmė. Pasibai­ gus žemės ūkio parodos apta­ rimui ir nugalėtojų apdova­ nojimui, į sceną išėjo ansamblis. Susirinkusieji žavėjosi puikiai atliekamais šokiais ir dainomis. Programa visiems labai patiko. Klausy­ tojų tarpe buvo laivo „Litva", vežiojusio ansambliečius po užsienį, kapitonas F. Daškovas. Neliko skolingi ir šeimi­ ninkai. Jie pavaišino obuo­ liais, padėkojo ansamblie­ čiams ir vadovui A. Balčiū­ nui už koncertą, apdovanojo gėlėmis. M. KURAITIS AUTORIAUS nuotr.

Fakultetas

IFF EF MMF TF Bendramokslinis fakultetas Kaune

95 475 — — 279 310

naudojami vien dėl to, kad neleidžia administracija. Tuo klausimu daugiau turė­ katų pasidomėti Estetikos tedra, kultūros klubas. Stabtelėkime, nors ir trum­ pam, prie diskusijoje dalyva­ vusių delegatų pasisakymų. Bendrabučio Nr. 2 tarybos pirmininkas papasakojo ap»e to bendrabučio dabartinį sto­ vį. Padėtis — daugiau, negu bloga. Pravedę elektros lai­ dus koridoriuose ir kamba­ riuose, statybininkai viską taip ir paliko. Dabar belieka studentams, apsidraudus savo gyvybę, laukti, kol vieną graž<ą dieną lubų tinkas nebeiš­ laikys ir... Kas dėl to kal­ tas? Tokį pat klausimą iškėlė ir V. Anuškevičius (IFF) dėl IFF patalpų remonto. Liau­ dies patarlėje sakoma: „Kam skauda, tas Ir dejuoja“. Taip iš tikrųjų ir yra. Praėjusiais mokslo metais buvęs „Tauro“ bendrabučio tarybos pirmi­ ninkas J. Dermontas daug kalbėjo anie studentų buitį. Bendrabučiuose trūksta tokių, rodos, smulkių dalykėlių: elektros lempučių, vonelių, radijo taškų; butų galima įvesti telefonus. Tiesa, iš ka­ peikų susideda rubliai, bet šitie dalykai bendrabučio qyvento’ams būtini. O ką Jau bekalbėti apie „Tauro“ val­ gyklą, dušus, kurių šiokių to­ kių vos keletas yra. Dušai ne­ sutvarkyti, todėl drėgsta sie­ nos gretimuose kambariuose.

1

H

PANEVĖŽYS. Koncertuoja ansambliečiai.

P. Kulikavičius (MF) ir P. Matuzas (MMF) savo pasisa­ kyme palietė studentų svei­ katingumo klausimą. P. Ma­ tuzas kalbėjo, kad MMF, ChF ir MF dekanatai netinkamai sudaro paskaitų tvarkaraš­ čius, neatsižvelgiama į tai, kad studentams būtina, atė­ jus pietų metui, papietauti. O dabar paskaitos vyksta nuo 9 vai. iki 18—19 vai. be pie­ tų pertraukų. Ar tikslinga užsiėmimams skirti daugiau kaip 6 vai? Pagrindinė stu­ dentų susirgimų priežastis — nenormalus maitinimasis (serga virškinamojo trakto, skrandžio ligomis). Praėju­ siais metais 89 Universiteto studentai dėl blogos sveika­ tos gavo akademines atosto­ gas, šimtas su viršum stu­ dentų atsidėjo sesiją. Kodėl taip abejingai į tai žiūrima? Klausimų „kodėl“ — šimtai. O atsakymų? Pasisako prorektorius ūkio reikalams P. Eigminas, nes daug priekaištų teko ūkio daliai. Gal būt, bus pradėtas remontuoti bendrabutis Nr. 2, „Tauro“ valgykla Spalio šventėms bus atremontuota, dėl prolektuotojų kaltės su­ žlugo IFF patalpų remontas. Apiamai, su statybininkais ne taip jau lengva esą susitarti. Elektros lempučių, vonelių, radijo taškų ir kt. už gry­ nus pinigus pirkti negalima, o limito bazėse dabar nėra.

'

'

< -C

i ■i >

l a

Priimta

422 739 45 94 482 259

50 180 — — 50 125

215 350 25 59 125 85

LAUKIA ŽYGIAI

endrabutis ir šimtas „kodėl?“

ARYBŲ Sąjungos darbo vo bonkų (nors ir tuščių, ap­ O radus — ra­ žmonės, visa pažangioji dulkėjusių). sudie, žmonija šiais metais iš­ portas Rektoriui ir bendrabuti! Profsąjungos ko­ kilmingai pažymi Diclz.os^os tai sužinodavo Spalio socialistinės revoliuci­ mitetas apie jos 50-sias metines. Praėjusį tik pasirodžius Rektoriaus jsasekmadienį, galima sakyti, šios šventės išvakarėse, susi­ rinko Universiteto profsąjun­ gos atstovai į XIX ataskaiti­ nę-rinkiminę konferenciją Ir aptarė savo pasiekimus, o ypač karštai kalbėjo apie vi­ sus trūkumus. Audringais plojimais delegatai palydėjo VVU studentų profkomiteto pirmininko drg. V. Sviderskio (TF, IV k.) ataskaitinį prane­ šimą. Ir tai puikiai supranta­ ma, nes jis palietė opiausius studentų gyvenimo buities, kultūros, auklėjimo klausi­ mus. Taip pat už praėjusius metus atsiskaitė kultūros klu­ Šiį: :?■ bas (J. Srėbalius) ir revizijos komisija (J. Akromas). Daug vietos ataskaitiniame — Studentų bendrabutis, pranešime drg. V. Sviderskis paskyrė studentų buičiai. pabrėžė pranešėjas V. SVIBendrabučiai Nr. 3, Nr. 4 pra­ DERSKIS, — neatskiriama šosi remonto. Studentai patys aukštosios mo­ buvo pasisiūlę atostogų^ metu kiekvienos remontuoti bendrabučius. Bet kyklos dalis — su bendrabu­ jiems buvo atsakyta labai čiu glaudžiai siejasi daugelio miglotai, atseit, šiems bendkasdieninė buitis, rabuč’ams einamasis remon­ studentų tas qal ir reikalingas, tačiau užauditorinis darbas. Jis... nenumatytas (I). Taip niekas ir nepasikeitė. kymui. Jokių svarstymų, Jo­ , šių metų rugsėjo mėnesį kių pasiaiškinimų. komisila, susidedanti iš aukš­ V. Sviderskis palietė ir stu­ tojo mokslo ministerijos ir dentų sveikatingumo klausi­ švietimo darbuotojų profsą­ mą, sportą, turizmą. Daug jungos Respublikinio komite­ vietos savo ataskaitoje jis to, patikrino Vilniaus miesto skyrė ir studentų laisvalai­ aukštų'ų mokyklų bendrabu­ kiui. Reikia atsižvelgti Į stu­ čius. Buvo konstatuotas fak­ dentų pageidavimus ir turėt tas, kad VVU bendrabučiai, pagaliau savą, tikrą kavinę pavasari turė’ę antrą’ą vietą Kažkodėl susidariusi nuomonė rįesnublikoje, šiuo metu yra apie studentus kaip apie vai­ blogiausiai paruošti žiemai. kus, kuriems, šiukštu, nega­ Prisiminkime ir tai, kokiose lima ir pagalvoti apie laisvos sąlygose tenka užsiiminėti Is- valandėlės praleidimą už sta­ tdri’os ir filologijoš fakulteto lo kavinė'e. žinoma, nereikia Studentams: kai kurios audi- suprasti žodžio „kavinė“ blotprijos atitvertos fanera viena gą:a prasme. Juk studentai nuo kitos, ir klausyk, nori patys tikrai neleistų kavinės nenori, dviejų paskaitų iš paversti alude. Galų gale ga­ karto. lima paruošti griežtas taisyk­ vykdymą stebėtų į — Ataskaitiniame laikotar­ les, jų pyje, — kalbė’o drg. V. Svi- Rektoratas, kavinės taryba ir derskis, — buvo gauta nenia- visuomen’nės organizacijos. O dabar? fia signalu dėl Universiteto Aktų salė kiekvieną vakarą lĮaud e s draugovės veiklas Operatyvinės grupės na­ perpildyta, į lą studentai lau­ o riai eidavo per bendrabučius žiasi Jėga, daužo langus, ’ bet kuriuo paros metu, be tuo tarnu ChF Didžioji audir _. ________ t _______ forJ ’ a, ef MMF koridorius, Skios priežasties Įsiverždavo kambarius nors■ ten• -būmažoji sporto salė (apačlo/e.. ‘ ------------- tr, ------------~ jvo viskas tvarkoje, ieškoda- einant į Aktų salę) yra ne-

T

Ansambliečiai Pan evėžyje

Paduota pareiškimu

į neaki­ vaizdinį skyrių

XX SMD KONFERENCIJA. E. rektoriaus pareigas doc. Br. Sudavičius jteikia Garbės raštą. K. RIMANTO nuotr.

jo dalyviams davė dvi savai“ ........ tės, praleistos Zydiškėse, ruošiantis studentų festiva­ liui Tartu. Rūpinamasi choristų este­ tiniu išprusimu: kas savaitę skaitomos muzikos istorijos paskaitos, klausoma klasiki­ nė muzika. Nepsie ta ir be „krislų“: trūko drausmės. Keletas cho­ ristų už dažną repeticijų oraleidinėiimą buvo pašalinti iš kolektyvo. Po K. švedo pasisakę cho­ ro vadovas n. a. Pr. Sližys, choristai S. Imbrasas, A. Budrys, B. Morkus ir kiti kalbė o apie priemones, būt nas drausmei sustiprinti, repeti­ cijų kokybei pagerinti. Girdė‘osi pasiūlymų ruošti dau­ giau koncertų, išvykų. Iš­ rinkta nauja choro vaidyba. Jos pirmininku — S. Imbra­ sas. Naujoji valdyba pasiry­ žusi siekti, kad šiais metais akademinio choro daina būtų dar skambesnė. M. KONTRIMAITĖ

į vakari­ nį skyrių

Neseniai įvyko Universiteakademinio choro ataskaitinis susirinkimas. Buvęs valdybos pirmininkas K. šve­ das savo ataskaitiniame pra­ nešime apžvelgė praėjusių metų darbą. Yra kuo pasigirti choro da­ lyviams. Vilniuje vykusiame konkurse choras užėmė tre­ čiąją vietą. Suruošta apie 20 koncertų, iš kurių ypač pasi­ sekę buvo metinis koncertas Aktų salėje ir dalyvavimas koncerte per naujųjų moks­ lo metų atidarymą Filharmo­ nijoje. Akademinis choras koncertavo Šiauliuose, Pane­ vėžyje ir kitur. Daug naudos

į neaki­ vaizdinį skyrių

SKAMBI DAINA

Baigėsi studentų priėmimas j vakarinį ir neakivaizdinį skyrius. Pasitelkę į pagaiDą kaičius, pabandysime pažiū­ rėti, kaip jis vyko. Į šiuos skyrius medalininkų stojo mažai (2). Kai kurie, stoję į Universitetų, buvo baigę technikumus ir turėjo dip­ lomus su pagyrimu. Žymi dalis norinčiųjų būti studentais — vakarinių darbo jaunimo vidurinių ir technikumų abiturien­ tai. Buvo ir tokių, kurie nepasisekus stacionaro konkurse, atnešė pareiškimus j vakarinį ar neakivaizdinį skyrius. Nepatenkinamų pažymių daug — tai rodo, kad daugu­ ma buvo silpnai pasiruošę stojamiesiems egzaminams. Bene daibščiausi stojo į Teisės fakultetą. Žemiau pateikiama lentelė rodo, kiek studentų buvo pri­ imta j VVU vakarinį ir neakivaizdinį skyrius.

! vakarinį skyrių

2 psl.

s

'

i.

>.

vii

XIX STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS ’-'ONFEPENCIJA. Bendras Aktų salės vaizdas. R. KVIETKAUSKO nuotr.

SPALIO 21—22 dienomis vėl organ’zuojami nauji turistin’ai žyg ai: 1. Visi kviečiami į turistinį susitikimą KRUONYJE. Jūsų laukia įspūdžiai iš vasaros žygių, dainos konkursas, pa­ silinksminimas prie turistinio laužo. 2. Studentams pageidau­ jant, pakartotinai organizuomas žygis maršrutu RAT­ NYČIA — RAIGARDO SLĖNIS — ŠVENDUBRĖ —DRUSKININ­ KAI (M. K. Čiurlionio lanky­ tomis vietomis). 3. Susidarius turistų bū­ riams, numatomi žygiai prie PUNTUKO, prie MEDININKŲ PILIES ir po RODuNĖs APY­ LINKES. Visi, mėgstantieji keliauti, renkasi pasitarimui kiekvieną PENKTADIENĮ 20 VAL. TU­ RISTU KLUBE (SPORTO KA­ TEDROJE). Kviečiame visus, mylinčius savo kraštą, jo istoriją, gam­ tą ir žmones!

Nejaugi tai neišsprendžiama problema? Kalbėjęs Universiteto pro­ rektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius padėkojo buvusiam profkomiteto pirmi­ ninkui V. Sviderskiui už nuo­ širdų darbą profsąjungoje. Kalbėdamas apie delegatų ( ŠŪVIAI pastabas, prorektorius pašte Puerto Riko sostinėje bėjo, kad kritikuo’ant nega­ San Chuane policija pa­ lima pamiršti savikritikos, ne­ naudok prieš studentus pamiršti klausimo: kuo aš šaunamą'! ginklą, ašari­ prisidėjau prie buities, kul­ nes dujas, gumines laz­ tūrinio lygio pakėlimo? Trūks­ das. Ji įsikišo i susirėmi­ ta inventoriaus? O ką daro mą tarp studentų, reikaprofsąjunęa, kad esamas ne­ ’an’ančhi Puerto Riko ne­ būtų gadinamas? priklausomybės. ir gruDoc. B. Sudavičius pabrėžė, oės, sutinkančios su to­ kad konferencijoje svarsto­ lesne šalies ko’onr'ne primas siaurokas klausimų ra­ be nuo JAV, ša­ tas. Kodėl visiškai pamiršti lininkų. tie studentai, kurie negyvena Poi ci’al atidengus ugnį bendrabučiuose? į studentus, vienas buvo Kalbėdamas apie draugovių užmuštas ir 95 sužeisti. darbą, drg. Sudavičius pažy­ REPRESIJOS mėjo, kad, nors ir buvo kai P«etų Afrikos policija kurių klaidų, draugovininkai ėmėsi represijų prieš PAR dirba didelį darbą. nacionalinės studentu sąSavo pasisakyme VVU kom­ junoos narius, kritikuojaunimo komiteto sekretorius janč'us Forsterio vyr’auP. Vaitkevičius pastebė’o, kad sybės vykdomą anarteido reikia daugiau dėmesio skirti poetiką. Vienos >š kratų studentu moraliniam, politimetu buvo rasti dokumen­ niam-ideologiniam auklėjimui. tai apie są'unoos ve’klą. Universiteto partijos komiteto PAR nacionalinės studen­ sekretorius V. Nekrašas taip tu są’unoos viceorezdenpat pabrėžė, kad negalima tas Rodžersas Raaavanas pamiršti studentų auklėjimo. suimtas. Rasistinė PAR vy­ Konferenci'oje dalyvavo riausybė bet kuria kaina svečiai bemaž iš visų respub­ stengiasi išlaikyti vykdo­ likos aukštųjų mokyklų. Jie mą aparte'do politiką, kupalinkėjo mūsų profsąjungos r’ai prieš’nasi pažangios darbuotojams sėkmės darbe. šios res-»uhi’kos iėgos. Konferencijos me.u buvo TEISINGAS apdovanota eilė aktyviausių profsąiunqos darbuotojų. Kon­ REIKALAVIMAS ferencijoje dalyvavusi res­ Keturi Turkijos Stambu­ publikinio profsąungos ko­ lo Un’versiteto studentai miteto atstovė drg. A. Karo— Huse’nas Karslis. Aduasaitė įteikė Garsės raštus J. nas Eliutčis, Uaranas SasSrėbaliui, R. Navickui, R. lanas ir Sofikas Ku^a^as Idzeliui, R. Balkiui ir kt. — paskelbė bado streiką, Buvęs profkomite'.o pirmi- * protestuodami pr’eš JAV ninkas V. Sviderskis įteikė šešto’o laivyno ’aivų stoatminimo dovanėles aktyviau­ vė’imą Stambu’o uoste. siems profkomiteto nariams. Paskelbtame studentų pa­ reikime reiškiamas pro­ Konferencija haigėsi. Buvo testas pr’eš JAV aaresypriimtas dalykiškas nutarimo v’ą politiką Ir so”d<-rupro’ektas, išrinktas naujas mas tautoms, kovo’anprofkomitetas. Visi pasisakiu­ č’oms už savo nepriklau­ sieji jam palinkėjo sėkmės somybę. darbe. „šeštasis laivyne, neš­ Teks daug padirbėti, kad dinkis lauk!“ — skelbia būtų qalima atsakyti į visus vienas iš šūkiu, iš^ab’ntų „kodėl?“ Gal mažės tų „ko­ ant studentu nrie Bosforo dėl“ skaičius? pastatytos palapinės. Tei­ J. KAČINAUSKAITĖ singas reikalavimas. (Mūsų koresp.)


3 psl.

TARYBINIS STUDENTAS-***'*****'

1967 m. spalio mėn. 18 d.

REVOLIUCIJOS VIENMETIS Hidrologinė praktika leninizmo katedros vyr. dėstytoju. Nežiūrint didelio darbo krūvio, K. Navickas randa lai­ ko savarankiškoms studijoms. 1950 m. jis jau Visuomeninių mokslų akademijos prie TSKP CK aspirantas, 1953 m. baigia aspirantūrą ir apgina diser­ taciją. Jam suteikiamas isto­ rijos mokslų kandidato laips­ nis. Nuo tų metų jis yra Vil­ niaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas. Daug energijos K- Navickas skyrė ir skiria gerindamas ka­ tedros darbą, ieškodamas vis tobulesnių darbo su studen­ tais formų, rūpindamasis dės­ tymo metodikos klausimais. Katedroje sukuriamos ir in­ tensyviai dirba dvi metodinės sekcijos. Bet bene didžiausią dėmesį katedros vedėjas ski­ ria visuomeninių disciplinų kadrų, taip reikalingų ne tik Universitetui, bet ir visai res­ publikai, ugdymui. Su dideliu ryžtu jis kovoja, kad kiekvie­ nas katedros narys pasiektų aukščiausią kvalifikaciją, stengiasi kiekvienam uždegti mokslinių ieškojimų aistrą. Ir, aišku, šios pastangos nenuėjo veltui. Po kelių metų prade­ da ginti disertacijas jo mokiniai-aspirantai. Ne kiekvienas tokio am­ žiaus mokslininkas gali pasi­ girti tokiu derliumi. Net de­ vyni istorikai, kurių mokslinis vadovas buvo K- Navickas, apgynė disertacijas ir dirba įvairiose aukštosiose mokyklose docentais, vyr. dėstyto­ jais: B. Sudavičius — docen­ tas, VVU prorektorius, J. Andriušaitytė — Maskvos Lo­ monosovo universiteto TSKP istorijos katedros docentė, A. Marcelis — docentas, KPI Marksizmo-leninizmo kated­ ros vedėjas, I. Lempertas — VVU Mokslinio komunizmo katedros docentas, O. Klimkevičiūtė — KMI vyr. dėstyto­ ja, docentės N. Beržinskaitė, S. Čepulienė, vyr. dėstytojas Z. Rulis dirba toje pačioje

3. KRYMAS... KAUKAZAS... VOLGOS ŽEMUPYS ...

irmiausia susipažinome su niversiteto Geologi;os-geografijos fakultetu, apžiūrėjome nacionalini Gruzijos muziejų, su keltu pakilome Į Mtachmindo kainą, kuriame Įreng­ tas puikus Kirovo vardo par-

B

Kiekvienas žmoqus, ypač gamtininkas, svajoja apie to­ limus kraštus, keliones. To­ dėl mums kitų specialybių draugai truputi pavydėjo, Mtachmindo kalno šlaite kai važiavome Į gamybinę Žra panteonas — rašytojų ir ekskursiją. ruzijos visuomenės veikėjų Šiandien TSKP istorijos Pirmas miestas, su kuriuo susipažinome, buvo Simfero­ amžina poilsio vieta. katedros vedėjui, istorijos Gruzinų karo kelias. Tai polis — stambiausias Krymo mokslų daktarui Konstantinui administracinis, kultūros ir Bagrindinė arterija, jungianti žkaukazę ir Prieškaukazę. Navickui sukanka penkiasde­ mokslo centras, išsidėstęs 275 — 300 m aukštupyje. Mieste Taip kelias buvo pavadintas šimt metų. gyvena 220 tūkst. gyventojų. tik po Gruzijos prisijungimo Gimusiam darbininkų šei­ Krymo kalnuose yra dauq prie Rusijos (1801 m.). Kelias moje audringais revoliucijos karstinių reiškinių. Urvai lyg Įgavo didelę karinę-strateginę didžiausi tuneliai išsišakoję reikšmę, buvo rekonstruotas metais K- Navickui, kaip ir kelio kalnų grandinėse po kelias Ir gavo Gruzinų karo daugeliui jo amžininkų, teko dešimtis kilometrų. Nuvažia­ vardą. Jo ilgis 210 km. Penkios valandos kelio, ir praeiti nelengvą, kupiną ieš­ vome prie ųarsiųju urvų „Krasnyje peščery*. Apžiūrė­ mes prie Gerųeti ledyno, čia kojimų gyvenimo kelią. pasiekėme asmenini aukščio jome, bet Įeiti negalėjome, Iš pat vaikystės didžiausia nes nebuvome tam pasiruošę, rekordą — 3100 metrų (musų turbazė 1700 m aukštyje). o speciali tarnyba čia nevei­ svajonė buvo siekti mokslo Keletas pastabų apie patĮ kia. šviesos, suprasti tikrą gyveni­ Gergeti ledyną. Jo ilgis 8 km, Pasigrožėję kalnais, važia­ vidutinis plotis 4 km, viduti ­ mo tiesą. Darbininko sūnui vome j Bachčlsarajų. Tai miestas-muziejus. Jis (pastatytas nis storis apie 380 metrų. Vie­ buržuaziniais metais nelengva tomis pasitaiko beveik iki 3 XV šimtmetyje) buvo Krymo buvo mokytis, todėl jau­ chanato sostinė. Buvusiuose km storio. Pabandėm šturmuoti ir nuoliui anksti teko pajusti chano rūmuose Įrengtas istorinis-archeologinis muziejus. Tereką. Jis negilus, bet sro­ karčią darbininko dalią. Tik O Netoli Bachčisarajaus kalne vės greitis gal 10 m/sek. didelis ryžtas atveda jį į mo­ yra miestelis-tvirtovė čufut- vanduo — kaip ledas. Ir vie­ kytojų seminariją, o atkūrus Kale. šioje tvirtovėje, kuri nas perbristi ne nebandyk — išvers iŠ koto, šešiese susi­ Tarybų valdžią Lietuvoje, jam yra iškalta kalno masyve, vi­ kimbame rankomis ir einame. Daug laiko ir energijos iš duramžiais gyveno karaimai. Žvyras, TSKP istorijos katedroje, atsiveria Kauno universiteto gargždas ir kumščio istorinis paminklas Universitete. daktaro K. Navicko, kaip — Įdomus dydžio akmenys daužo kojas. durys. Hitlerinei kariaunai Uspenskio vienuolynas. vos iki kelių, bet įsiveržus į Tarybų Lietuvą, K. Kaip mokslinis vadovas, jis mokslininko, atima dalyvavi­ Kiek turėjo Išlieti prakaito ir Vandens purslai pakyla beveik iki gyvybių praeities juosmens. Praėjome. Navickas pasitraukia į šalies yra reiklus savo aspirantams, mas respublikos visuomeni­ atiduoti Dabar žmogus, kad be jokios techni­ be aiškinimų žinome kalnų niame gyvenime, aktualių ir gilumą. Karo metais buvo Ta­ nuolat kontroliuoja jų darbą. kos klintinėje uolienoje iškal­ upės jėgą. Reikia pasakyti, rybinėje Armijoje — I6-osios Tačiau ir griežtai kritikuoda­ svarbių problemų sprendimas. tų plyšius-namus. kad mes pataikėme čia at­ Tiek dauq rašyta Ir pasa­ važiuoti lietuviškosios divizijos 156 mas, kiekvienam visada su­ Kiek perskaitytų įvairiomis kota geografams labai apie miestą-didvyrĮ Se­ Įdomiu momentu. Pamatėme pėstininkų pulko politinio va­ randa gerą žodį, kuris kelia progomis paskaitų gamyklose vastopoli (išvertus iš graikų kas Įvyksta vieną kartą dovo pavaduotoju. Čia jis su­ aspiranto pasitikėjimą savom ir kolūkiuose! O kasmet tų kalbos — „Šlovės miestas“). tai, visuomeninių pareigų ne tik Du kartus Sevastopoliui teko per 100 metų. Rugpjūčio pra­ randa didžiąją gyvenimo tie­ jėgom, uždega ryžtą tolimes­ džioje čia buvo didelės liū­ kad nemažėja, bet vis daugė­ save išgarsinti. Dar 1853 — tys. Mažyčiai kalnų upeliai — są — 1944 m. įstoja į TSKP niems ieškojimams. 1856 m. m., Krymo karo me­ Tereko intakai pasidarė ga­ ja. Daug darbo pareikalauja eiles. tu, miestas 349 paras atlaikė O ir jo paties niekuomet upėmis, nešančio­ dr. K. Navicko „Žinijos“ priešų antpuolius. Apžiūrime lingomis mis su savimi smėlį, gargždą, Karui pasibaigus, jis galėjo neapleidžia revoliucinis verž­ iš sekcijos, 1FF Pedago­ istorines vietas, Krymo karo akmenis. Susidarydavo užįgyvendinti seną svajonę — lumas, ieškojimų aistra. Kiek­ istorikų kur labai meniškai tvankėlės, bet vanduo savo gikos, filosofijos ir istorijos diarama, drobėje ir daiktiniais pavyz­ kelyje viską plovė, nešė į Te­ vieną laisvesnę valandėlę nuo mokytis. 1946 metais baigia mokslinės tarybos pirmininko džiais pavaizduota viena Ma- reką, o čia prasideda Darja o TSRS Užsienio reikalų minis­ savo tiesioginio darbo, nuo pareigos. Ir tenka tik stebėtis, lachovo kurgano kovos diena. Vanduo pakilo 10 terijos aukštąją diplomatinę visuomeninės veiklos skiria Antrą kartą Sevastopolis tarpeklis. metrų ir pasiekė tokią galy­ K- Navickas visas šias savo didvyriškumą parodė bę, kad mokyklą Maskvoje. Grįžęs į savo moksliniam darbui. Rašo kaip. pradėjo net ardyti su vienodu Didžiojo Tėvynės karo me­ uolas. 7 kilometru Lietuvą ir eidamas atsakingas atkarpoje mokslinius veikalus, straips­ pareigas sugeba nenuilstančia tais. 250 dienų vyko arši ko­ iš Gruzinų karo kelio neliko nius, kruopščiai renka medžia­ kruopštumu, pareigas užsienio reikalų mi va su fašistais. Už tai jam ir nė žymės. energija atlikti. suteiktas miesto-didvyrio var­ gą savo būsimajai disertaci­ nisterijoje, pasineria į įvairia­ Gruzinai — labai smalsūs Linkime jubiliatui geros das. jai. 1965 m. gegužės mėn. pusę visuomeninę veiklą. Kaip žmonės. Išgirdę jiems nesu­ Chersonas. Visi apie jį skai­ prantamą kalbą, būtinai sveikatos, sėkmės mokslinia ­ už­ pavyzdingą darbuotoją, tu 6 d. doc. K. Navickas apgynė tėme vidurinės mokyklos va­ pasidomės iš kur at­ istorijos mokslų daktaro di­ me, visuomeniniame ir peda­ dovėliuose, matėme nuotrau­ šnekins, rintį didelį autoritetą, Užsie­ vykai, kur vyksti. O jaunuo­ kas, bet tik čia atėjęs gali liai net neprašius sertaciją, o po to greitu laiku goginiame darbe. nio reikalų ministerijos komu­ bematant pajusti VI —V amž. pr. m. m. tapdavo mūsų gidais. Buvusių ir dabartinių išėjo iš spaudos stambus jo nistai ne kartą rinko K- Na­ gyvenusių žmonių užmany­ Važiuojame link Baku. Kal­ aspirantų vardu mus ir sugebėjimus. Eini šiuo nai pasitraukia į tolĮ. Aplink mokslinis darbas „TSRS vaid­ vicką savo organizacijos sek­ A. BERZINSKAITĖ, vienu iš seniausių mūsų ša­ lygumos, išdegusios nuo saus­ muo, ginant Lietuvą nuo imretoriumi. Nuo 1947 metų pra­ lies ,miestų“ ir nesinori gar­ ros stepės. Bet stotyse dau­ S. ČEPULIENE, siai perialistinės agresijos 1920— deda dirbti ir Vilniaus Vals­ kalbėti, juoktis. Pakanka gybė prekiautojų su obuo­ J. BIELINIENE tybinio universiteto Marksiz1940 metais“. minčių ir vaizduotės jausmo, liais, slyvomis, kriaušėmis. kuris apgaubia čia atsilan­ Nori suvalgyti obuolį, pirk lUlIlIllIlIlIlIlIlUItllllIHllIllilIlIllIIIllIllllIIIIIIIIIlIlIlIlIllIlIlllIIIIIIIIIIIIIIIIllIlIIIIlIIlIIIIIIIIIIilIlIlIlIllIIIIlIlIlIIIIIIIIIIIIIllIlIllIIIllIllIllIIIIIIIIIIItlllIllIlIllIlIllIlIlIlIlIHIlIlII kiusius. Staiga ant architektū­ visą kibirą. Mūsų daug, todėl ros paminklų pamatai „Alio­ mes ir perkam kibirais. ša iz Saratova“, „Ala, + Ivan „Kirgistanas“ — vienas iš iz Moskvy“. Akys slysta per geriausių Kaspijos juros lai­ H v• •v (DOMOS SUSITIKIMAI akmeninę sieną. .. Pasidaro vų mus ruošiasi nuvežti iki lengviau. Kaip gerai, kad iš Astrachanės, šaunus ’jllllllllilillllllliiilliliii.lininiui laivas, mūsų žemiečių niekas nepa­ bet, lyginant su „Admirolu sistengė savo vardą „Įsiam­ Nachlmovu“, tai tik laiviūkšžinti“ šioje šventoje vietoje, Išplauktam. Mums mojuo­ bičiulių laiškai, didžiai ir kad prie šitokio savęs „iš­ tis. Savo viešnagės Tarybų dicijų, kurias ugdė ir puo­ lietuviai iš Kauno Politech­ visiškai pagrįstai verti­ garsinimo“ neprisidėjo mūsų ja Lietuvoje metu žinomas selėjo tokie minties ir žo­ nikos instituto (jie čia atsiųsti studentai, nors Kryme jų pri­ Į Naftos institutą Įsigyti spe­ nantys atliktą literatūrinį važiuoja džio milžinai, kaip Gėtė, lietuvių klasikinės poezi­ nemaža. cialybę, kuri ųreit bus reika­ žygdarbį. Kantas, Herderis, Neseljos vertėjas į vokiečių kal­ Jalta — ištiso kurortinio ir mūsų respublikai), manas, Šleicheris ir dau­ Pastebėsime, kad pirma­ pajūrio centras. Ji tęsiasi linga bą prof. dr. Hermanas BuBaku universiteto vyrai. apie 70 km. Jai priklauso gelis kitų, įskaitant ne taip sis „Metų" vertėjas į vo­ Sumeiras, denzigas lankėsi ir mūsų Vėl naftos bokštai — vidu­ Alupka, Livadija, ryje jūros. Tai naftininkų jau seniai pas mus viešė­ kiečių kalbą buvo L. Rėza, Gurzufas. Universitete (rugsėjo 23 miestas — „Neftianyje Kamjusį mūsų nuoširdų bičiulį Alupkoje apžiūrėjome gra­ ni“. Ir žmonės jame gyvena. išgelbėjęs šį kūrinį nuo d.), kur Kolonų sa’ėje jis rūmus. Prie Tik, kai žemės pasiilgsta, va­ iš Vokietijos Demokratinės užmaršties. Vėliau Done­ fo Voroncovo susitiko su Istorijos ir fi­ yra didelis 40 ha par­ žiuoja Į krantą, Į Baku. Respublikos — profesorių laičio hegzametrines eilu­ rūmų lologijos fakulteto dėsty­ kas, kuriame žaliuoja 200 O bangos Jau seniai mūsų Viktorą Falkenlianą. tes pakartotinai išvertė rūšių Įvairiausių retų augalų. laivą tojais ir studentais. Svečią supa tai Į dešinę, taf Į Nikitino botanikos sodas Kaip pasakoja pats pro­ Neselmanas ir Pasargė. nats seniausias subtropinėje kairę. Daugumai dingo apeti­ pasveikino Istorijos ir filo­ tas, visi pasidarė ramūs, lin­ fesorius, pirmą kartą su Prof. dr. H. Budenzigas TSRS zonoje. Jame auga apie logijos fakulteto ‘prodekakę dauųiau gulėti, negu K. Donelaičio „Metais" jis vokiečių kalba yra atkūręs 30,5 tūkst. Įvairiausių nas J. Balkevičius: me­ vaikščioti. O kai kas... Ot susidūręs 1964 metais. Ta­ ir A. Baranausko Anykš­ džių, krūmų ir žolių, surinktų tau, ir Kaspija. Ir šaipykis, — Mes džiaugiamės dėl iš viso pasaulio. Vien tik per­ kad tai tik ežeras. Vakarie­ da jam ir kilo drąsus su­ čių šilelį" bei D. Poškos sikų to, kad profesorius Buden— 800, abrikosų — 500 niaujant jūra dar linksmesnė. manymas — atkurti poe­ „Mužiką Žemaičių ir Lie­ rūšių. zigas, nepabijojęs nei var­ Laivo kapitonas sako, kad Jaltoje atsisveikinome su mums labai pasisekė: tuvos". mą vokiečių kalba. Tai go, nei rūpesčių, sėkmin­ tokia Krymo pusiasaliu. Vienas iŠ rami Kaspija būnanti labai meistriškai buvo įgyven­ čios pasaulinės šlovės Susitikimo metu brangų aražiausių ir didžiausių Juo­ gai įveikė 1000 su viršum Ačiū už tokį „ramu­ dinta nepaprastai trumpu svečią taip pat sveikino dosios jūros laivų „Admirolas retai. poetas Adomas Mickevi­ kilometrų nuotolį, skiriantį mą!“. laiku. „Metai" išė'o atski­ studentai ir įteki jam Nachirrovas“ (Jo ilųis 174 met­ čius. Džiaugiamės ir dėl Vilnių nuo Haidelbergo, ir Naktis praėjo. Apie vidur­ veža mus Į Kaukazą. dieni mus sveikino kirų pul­ ru puošniu leidiniu Miun­ studentišką kepuraitę. Ger­ rai) to, kad mūsų svečias — nūnai vaikšto kiemais ir Mus nustebina ne tik laivo žalios salos burbiančios chene. Visiškai nenuosta­ poetas Hermanas Budenzibiamasis svečias, sujaudin­ dydis, bet ir Jo Įrengimas. kai, koridoriais to Universiteto, žemsiurbės, (plaukiame i Vol­ bu, kad iš įvairių pasau­ gas — yra aistringas tęsė­ tas nuoširdaus sutikimo, Tai miniatiūrinis miestas su gos deltą. Viena iš Volgos at­ kur prieš pusantro šimto barais, pašto sky­ šakų plaukiame iki nakties. lio kraštų tebeplaukia lie­ jas vokiečių mokslia, nkų maloniai padėkojo šeimi­ restoranais, metų skaitė savo eiles jo rium, skaityklomis, kino teat­ Pasirodo, Astrachanė, ne taip ilgaamžių lituanistinių tratuvių literatūros žinovų ir ninkams. taip gerbiamas neblėstanru ir net maudymosi basei­ jau arti prie tos jūros. nais. Laivo „pliažuose* degi­ Rugsėjo pirmoji. Iš pat ry­ nasi ir maudosi gal 300 žmo­ to atžymime šią šventę gau­ nių. Ištroškusiųjų paslau­ siomis porcijomis arbūzų. Jie goms — gazuoto vandens au­ čia „pigiau grybu“. sklandumų išvengti. Su naujųjų nioKslo metų tomatai, gali ir kavutės ant Mama’evo kurga­ Paskutiniu laiku knygyne aurkštelėti ar kefyro. Daug no.Mes pradžia knygyne, kaip ir čia daug pralieta kraujo Pas stiprinasi pietietišku ša­ dėl mūsų laisvės, čia fašistai gauti tematiniai planai 1958 šlyku. ^kiekvienais metais, pagausėjo buvo palaužti. lankytojų, knygynui iškyla „Vokiečių-lietuvių kalbų žo­ vitrinas, stovus ir t. t. Susi­ metams literatūrai rusų kal­ Jei ne duslus laivo motorų Kurųano viršūnėle nuosta­ rūpesčių, kaip geriau aptar­ dyno" ar „Gedimino laiškų", darė galimybės patogesniam ba užsakyti, pagal kuriuos pa­ ūžesys, nepasakytum, kad tu bi skulptūra „Tėvynė-rrotina“. Visi užsiėmę kaip ir Jos aukštis — 52 metrai. nauti naujai atvykusi studen­ bet šiame knygyne dažnai knygų išdėstymui, o tuo pa­ geidaujamus leidinius galima niauki. poilsio dieną. Mes Apžiūrėjome seržanto Pav­ užsisakyti, užsitikrinant kny­ mieste užtiksi tai, ko kituose kny­ čiu pagerėjo ir realizacija. tų. pašte. Kažkokia merųina pa­ lovo namą, malūną. Malūnas Yia nuolatinių kliūčių dėl gos gavimą šiame knygyne gynuose nėra. siuntė telegramą Į Soči, kad lyg gyvas tų dienų liudinin­ Nors knygyno patalpos ne­ Dar gerokai prieš mokslo knygyno pastovaus aprūpini­ Tai templanai politinei lite­ ateitų Jos pasitikti. Pagyve­ kas stovi ir primena tas sun­ didelės, bet stengiamės, kad moterėlė atsiėmė pinigi­ kias 1942 metų dienas. Jis jo pobūdis būtų kuo univer­ metų pradžią pasirūpinome mo pirmaeilio būtinumo pre­ ratūrai („Politizdat"), spec. nusi nę perlaidą, o mes nusipir­ toks, koks buvo nu­ salesnis. Čia yra knygų be­ esamus knygų fondus prekiau­ kėmis: įvairių rūšių stores­ sričių vertimai iš užsienio au­ kome atviruką su „Admirolo visiškai tilus paskutiniam karo šū­ veik iš visų liteiatūros sričių jamojoje salėje kuo prieina- niais sąsiuviniais, automati­ torių į rusų k. („Mir") ir Nachimovo“ atvaizdu ir kaip viui. ’rodymą (liks antspaudas) Atsisveikiname su Volgo­ lietuvių ir rusų Kalbomis, miau parodyti. Tuo tikslu bu­ niais plunksnakočiais, blok­ „Statistika". siunčiame Į Lietuvą. gradu. Priekyje Maskva, o iš K. VĖGELIS nors ir siauresnėje apimtyje. vo stengtasi išnaudoti kiek­ notais,' kurių dažnai pristinga. Gruzijos sostinėje Tbilisyje jos traukinys „Lietuva“ mus Universiteto knygyno Žinoma, netenka stebėtis, vieną laisvą pusmetrį naudin­ Tai sudaro nepatogumų stu­ veža Į pasiilgtą tėyišfcę. vedėjas PABAIGA. Pradžia 25 nr. / K. TURONIS kad šiame knygyne nerasi go ploto, įrengiant lentynas, dentams. Stengiamės šių ne­

Svečio iš Haidelbergo viešnagė

UNIVERSITETO KNYGYNE


■ ■

Rektoriaus įsakymas Vilnius,

1967 m. spalio mėn. 7 d

Už socialistinio turto ga­ dinimą (bibliotekos knygų plėšymą) išbraukti iš stu­ dentų sąrašų Matematikos ir mechanikos fakulteto matematikos specialybės IV kurso studentę ULINSKAITĘ Genovaitę, Stasio. G. ULINSKAITE

Išbraukti iš studentų są­ rašų kaip nepažangią moksle ir už vagystę Eko­ nomikos fak. finansų ir kredito specialybės IV kurso studentę JAPKEVIČIUTĘ Deonizą, Jono.

D. JAPKEVIČIŪTE

Išbraukti iš studentų sąrašų už vagystę Isto­ rijos ir filologijos fakulte­ to žurnalistikos specialy­ bės II kurso studentę MATUKAITĘ Gražiną, Bro­ niaus.

Didžią šventę pasitinkant

SPALIS lankė Rūdninkų girią, Pirčiu­ ganizuotų vakarų vadinosi to kiemą susirinko 300 pirma­ Diena iš dienos artėja Spa­ pį. Ten jie pamatė partizanų .Jaunyste, tau duoti sparnai“. kursių. Jie vyko į Mdišiogalas lio jubiliejus. Peržvelkime, žemines, susipažino su parti­ Tai buvo tikrai puikus vaka­ tarybinį ūkį padėti darbinin­ ras, kuriame buvo diskutuoja­ kams nuimti derlių. Savo kaip jam ruošiasi mūsų fakul­ zanų gyvenimo sąlygomis. III kurso ir II kurso II ma šių dienų jaunimui aktua­ pirmąją talką pirmakursiai tetas. Fakulteto komjaunuoliai grupės aplankė Revoliucijos liomis problemomis. Dalyva­ paskyrė Spalio 50-čiui. vo diskusijoje ir busimieji Taip pat numatome kur­ dalyvavo jubiliejinėse talko­ muziejų. suose pravesti vakarus — su­ se, kurių metu jie 1 prisidėjo Stambiausia priemonė, ku­ medikai, filologai. Įdomiai praėjo jų susirinki­ sitikimus su revoliucionie­ prie Vilniaus apželdinimo rioje dalyvavo visos pirminės organizacijos, mas, kuriame dalyvavo Di­ riais, šventiškai papuošti sa­ darbų. II kurso buhalteriams, komjaunimo finansininkams jubiliejinius tai konkursas geriausiai pir­ džiojo Spalio socialistinės re­ vo auditorijas. Paskutiniu jubiliejiniu akor­ metus primins medeliai, pa­ minei organizacijai išaiškinti, voliucijos dalyvis, vadovavęs skirtas Spalio 50-čiui. Pir­ Raudonosios Armijos lietuvių du turėtų būti Didžiojo Spalio sodinti Žirmūnų rajone. Vasario mėnesį įvyko susi­ mauja šiuo metu prekių būriui, drg. A. Budinąs. Iš šio 50-čio jubiliejaus iškilmingas tikimas su revoliucionieriumi mokslo spec. II kurso pirminė pašnekesio komjaunuoliai su- minėjimas drauge su Istori­ Tai' žinojo, kokios buvo liaudies jos ir filologijos fakultetu. Andrijaičiu. Kartu su juo komjaunimo organizacija. ~ mintyse praėjome Tarybų val­ kolektyvas, kuris sugeba turi­ nuotaikos prieš revoliuciją V. SOPYS džios triumfo žygio keliais ningai organizuoti savo lais­ ir koks supratimas buvo apie EF komjaunimo komiteto nuo Auroros salvės iki perga­ valaikius. Geras šios grupės pačią revoliuciją tuo metu. Rugsėjo 17-ąją į Universitesekretorius lingos sukilimo pabaigos. ir pažangumas. Vienas iš orDar kartą vaizduotėje iškilo mums tie metai, kada buvo sprendžiamas mūsų šalies likimas, kada buvo pasiekta didžioji proletariato pergalė prieš buržuaziją. Įspūdingai praėjo ir susitigalo. O viskas prasidėjo nuo sutaupyti jų laiką. Tačiau kimas su Didžiojo Tėvynės tos dienos, kai valgykloje ra­ ne bet kokiomis priemonėmisl karo dalyviu papulkininkiu Ir prieš keletą metų stu- dome iškabintą raštelį, skel­ Nesudarykime jokių sąly­ B. Blažiu. Išgirdome pasako­ dentų valgykloje būdavo ei- biantį, kad dėstytojai ir ad­ gų įžūlumui pasireikšti. jimus apie tarybinių žvalgų lutė. Vieną dieną ilgesnė, ki- ministracijos darbuotojai nuo Dėstytojams galima nusta­ žygdarbius Didžiojo Tėvynės tą — trumpesnė. Atėjęs ga- 13.00 vai. iki 13.30 vai. ap­ tyti griežtai apibrėžtą laiką karo frontuose, kokia kaina lėdavai nuspręsti, suspėsi pa- tarnaujami be eilės. Vėliau pietums, kurio metu galėtų jie apgynė Didžiojo Spalio valgyti ar ne. Dabar gi to ži­ raštelis dingo, o darbuotojai valgyti tik jie. Administraci­ iškovojimus. noti jau nebegali: eilė pro­ palaipsniui susikūrė sau tei­ jos darbuotojai turi reglamen­ IV kurso prekybininkai ap- gresyviai auga iš priešingo sę be eilės valgyti bet ku­ tuotą pietų pertrauką ir pie­ riuo valgyklos darbo metu. Ir tauti turėtų tik jos metu. blogiausia tai, kad administ­ Iš kitos pusės, valgyklų mū­ racijos darbuotojo vardas pa­ sų studentams trūksta. Šios tiko pardavėjoms ir kitų problemos neturėtų pamiršti įstaigų darbuotojams iš Gor­ ir kai kurie administracijos kio gatvės. Vėliau prisidėjo darbuotojai, nuo kurių „Tau­ kiti, ir dabar be eilės pietau­ ro" valgyklos remonto vyk­ ja net dauguma vyresnių kur­ dymas priklauso daugiau, ne­ sų arba šiaip tiesiog įžūlesnių gu, sakysim, nuo studentų. studentų. Eilėje bestovi tik Visas studentų bei dėstyto­ pirmakuriai ir tie, kurie vis jų buitines ir visuomenines dėlto mano, kad taip daryti problemas sprendžia jų prof­ negražu. sąjungos organizacijos. Jos Ir nuostabiausia, kad su šia ir turėtų bendrai išspręsti logika pilnai sutinka pietau­ studentų, dėstytojų ir admi­ jantys valgykloje dėstytojai nistracijos darbuotojų mai­ vien todėl, kad jiems taip tinimo problemą, nepažei­ Sekmadienį Universiteto mėjo rezultatu 51:65 ir iš to­ paranku! džiant mūsų visuomenės el­ sporto salėje Nr. 1 įvyko eili­ limesnių varžybų Iškrito. Universitete tikrai daug gesio normų. nės „Sporto“ laikraščio taurės J. VASILIAUSKAS A. SKRUPSKEUS žmonių, kurie yra labai užimkrepšinio varžybos. Universiteto sporto klubo ti. Ir gera, kad mes galime EF V kurso studentas pirmininko pavaduotojas Universiteto vyrų komanda

Pergalė ir pralaimėjimas

G. MATUKAITE •'•A'

Išbraukti iš studentų sąrašų kaip nepažangų moksle ir už chuliganiškų elgesį Istorijos ir filologi­ jos fakulteto žurnalistikos specialybės II kurso stu­ dentą ZARANKĄ Algi­ mantą, Serafimo.

A. ZARANKA

.Mokslas“ susitiko su Šiaulių televizijos gamyklos krepši­ ninkais. įdomi ir dramatiška dviko­ va pasibaigė mūsų krepšinin­ kų pergale 99:65. Ypatingai gerai „Mokslo" komandoje ža’dė A. Kriščiūnas ir T. Kornyševas. Pirmasis komandai pelųp net 28 taškus. Sekantis „Mokslo“ krepši­ ninkų varžovas bus Vilniaus .Statybos“ komanda. Kaune mūsų krepšininkes egzaminavo viena pajėgiau­ siu respublikos komandų — Cauno „Audiniai“. Mūsų moeru komandoje trūko kelių ža dėjų, kurios žaidžia už Vilniaus „Kibirkštį“. Mūsų merginos susitikimą pralai­

Išbraukti iš studentų sąrašų už sistemingas vagystes Istorijos ir filo­ logijos fakulteto rusų kal­ bos ir literatūros specialy­ bės III kurso studentę VEBERAITĘ Lidą, Petro.

MMF RANKININKAI-UNIVERSITETO ČEMPIONAI Lygiai prieš savaitę, trečia- *pirmas kėlinys baigėsi rezul- vietoje liko EF komanda. dienį, įvyko finalinės tarpfa- tatu 8:6 matematikų naudai. Merginų grupėje čempionė­ kultetinės rankinio varžybos. Antras kėlinys prasidėjo mis tapo EF rankininkės. Dėl čempionų vardo kovojo staigiomis MMF rankininkų R. KVIETKAUSKAS EF ir MMF rankininkai. Abi atakomis, kurios vis dažniau komandos maždaug vienodo pasibaigdavo įvarčiais. Susi­ pajėgumo, ir todėl sunku bu­ tikimas baigėsi aiškia MMF vo pasakyti, kuri nugalės. Pirmieji du įvarčiai krito persvara 18:9. Taigi, Univer­ į ekonomistų vartus. Vėliau siteto rankinio čempionai — kova po truputį išsilygino, ir MMF vyrų komanda. Antroje

ra

■■-•S.

REKTORIUS

Universiteto rankinio čempionai — MMF komanda (iš kairės): M. Maknys (kapito­ nas), A. Augustauskas, V. Dobrovolskis, S. Ačas, I. Ša piro, M. Semjin, J. KarčiausAUTORIAUS nuotr.

ĮDOMU • SVARBU • ŽINOTINA • NEPAMIRŠK

Buitis ADRESAI 1. Vytenio 53—8, telef. 3-40-63 (1 merginai, galinčiai mo­ kyti matematikos) 2. Muziejaus 8—37, telef. 2-83-27 i(I ar II kurso merginai) 3. Algirdo 41—11 (1 merginai) Kreiptis nuo 19 vai.

POSĖDIS!

Spalio 23 dieną 18 vai. Įvyks komjaunimo komi­ teto posėdis. Kviečiami fakultetų sekretoriai ir revizinės ko­ misijos nariai. KOMJAUNUOLI,

Universiteto XV jubilie­ jinė komjaunimo konfe­ rencija jvyks 1967 m. spa­ lio 29 d. VVU Aktų salė­ je (Čiurlionio 21). Delegatų registracija 9 vai.

Konferencijos pradžia 10 vai. BILIETO KAINA — 3 EILĖRAŠČIAI!

Š. m. lapkričio 25 d., 19 vai. Universiteto kavi­ nėje įvyks savos kūiybos konkursas. Norintieji da­ lyvauti savo kūrinius (bet kokio žanro, bet kokia tema) pateikia IV kurso lituanistų komjaunimo biu­ rui iki lapkričio mėn 1 d. Kūrybą vertins rašytojai.

Konkurso nugalėtojams bus įteiktos premijos. Šiame vakare dalyvaus rašytojai, literatūros dės­ tytojai, koservatorijos stu­ dentai. Įėjimas tik su bi­ lietais! Bilieto kaina: mažiausia — 3 eilėraščiai, didžiau­ sia — romanas. Skubėkite! IV K. LITUANISTAI FOTOGRAFŲ ŽINIAI!

Pradedantiems

fotomė-

gėjams organizuojami tri. jų mėnesių kursai, kurie vyks kino-fotolaboratorijoje, esančioje Gorkio gatvėje Nr. 78 (komblnatas „Paslauga"). ' Užsiėmimai vyksta nuo spalio mėn. 15 dienos tris kartus per savaitę (vaka­ rais). Smulkesnė Informacija telkiama vietoje arba tele­ fonu 2-19-27. Kviečiami pradedantieji ar norintieji fotografuoti visų fakultetų studentai.

REDAKCINĖ KOLEGIJA miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiir Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė. LV 07145

Užs. Nr. 5424

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1967 m. spalio 18 d. Nr. 27 (613)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1967 m. spalio 18 d. Nr. 27 (613)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement