Visų SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
uai’vbidis VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1980 m. spalio 17 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KOMUNISTO VARDAS ĮPAREIGOJA Rugpjūčio mėnesi įvy kęs Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto plenumas nutarė sušaukti LKP eilini XVIII suvažia vimą 1981 metu sausio 29 d. Respublikos komu nistu ruošimasis jam — sudėtinė daiis visai tary binei liaudžiai nepapras tai svarbios politinės kam panijos, prasidėjusios po TSKP CK birželio plenu mo, kuris paskelbė TSKP XXVI suvažiavimo sušau kimą. Birželio plenumo nutarimai, draugo L. Brež nevo pranešimas plenume sužadino vis besiplečianti tarybiniu žmonių politini ir gamybini pakilimą, ir partiniu organizacijų už davinys — kuo veiksmin giau panaudoti ii, spren džiant gyvenimo keliamus klausimus. Komunistai turi kelti sau ir savo draugams aukštus kriterijus. Ir vie nas iš i u — lenininis ko vingumas, sugebėjimas ir
Nr. 27 (1130)
Kaina 2 kap.
KVIEČIAME VISUS I KONFERENCIJĄ! S. M. SPALIO 22 d. 10 VAL. PRADĖS DAR BĄ I VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSI TETO JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ IR SPECIALISTŲ KONFE RENCIJA. SEKCIJŲ DARBO VIETA NURODYTA PAKVIET1 M U O S EPROGRAMOSE. JAS GALIMA ĮSIGYTI FA KULTETŲ JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ IR SPECIALISTŲ TARY BOSE. Organizacinis komitetas
Spalio 7-oji - TSRS Konstitucijos diena
DESIMTAJAM PENKMEČIUI — SPARTUOLIŠKĄ Prieš trejus metus TSRS FINIŠĄ, Aukščiausioji Taryba pri TSKP XXVI ėmė naująją mūsų šalies SUVAŽIAVIMUI — Konstituciją. Nuo tos die nos, kaip pažymėjo savo GARBINGĄ kalboje Konstitucinės ko SUTIKIMĄ!
sunkiose situacijose su telkti jėgas, matyti per spektyvą ir atkakliai jos siekti. Partijos ir liaudies tikslu vienybė daro mūsų istorini žygi nenugalimą. Bet niekas už mus neiš spręs keliamu problemų, kartais ir gan sudėtingu. Tai pirmiausia turi pada ryti komunistai, telkdami visus darbo žmones orga nizuotam, drausmingam, kūrybiniam darbui, suda rydami gerą nuotaiką dar bo kolektyvuose, puoselė dami šiltus žmogiškus santykius, draugiškumą kolektyviškumą.
misijos pirmininkas drau gas L. Brežnevas, apibend rindamas diskusijos Aukš čiausiosios Tarybos sėslio je ir deputatų balsavimo rezultatus, naujasis mūsų Pagrindinis įstatymas pra dėjo galioti, gyventi, veik ti. Jis galioja, atspindėda mas socializmo statybos metais ivykusius pasikei timus mūsų visuomenėje ir nurodydamas tolesnes jos vystymosi kryptis. Jis gyvena, įtvirtindamas išsi vysčiusio socializmo gali mybes ir numatydamas są lygas toms galimybėms vi sapusiškai ugdyti. Jis vei kia, išreikšdamas liaudies masių interesus ir remia mas jų pritarimo, paslrelš-
kuslo ir Konstitucijos pro jekto visaliaudinio svars tymo metu, ir {gyvendi nant praktikoje konstituci nes nuostatas. O 45-asis TSRS Konsti tucijos straipsnis skelbia: „TSRS piliečiai turi teisę 1 mokslą. Šią teise užtik rina tai, kad visu rūšių mokslas yra nemokamas, kad įgyvendinamas visuo tinis privalomas jaunimo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis tech ninis, specialus vidurinis ir aukštasis mokslas, sie jant mokymą su gyveni mu, su gamyba; neakivaiz dinio ir vakarinio moky mo plėtojimas; valstybinių stipendijų ir lengvatų tei kimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais, galimybė mo kytis mokykloje gimtąja kalba, sąlygų savišvietai sudarymas".
Į TALKAS — ANTROJI PAMAINA Šeštadienio rytas neža dėjo nieko gero. Dulkė smulkus, jkyrus lietus Štai tau ir bobų vasara! Sakoma, gera pradžia — pusė darbo. O ie gu pra džia tokia kaip šiandien? Bet nuliūdusių ir susirau kusių tarp Istorijos fakul teto studentų nesimatė. Lietus rudeni — Įprastas dalykas. Kokia nuotaika? — klausiu ant laiptu sutū pusius studentus. — Žvali ir iškilminga, — šypsosi trečio kurso žurnalistas Rimas Jankauskas, slėpda mas fotoaparatą po liet palčiu. — Mūsų kursas su džiaugsmu važiuoja tal kon. Pamatysit, kaip mes dirbsim. Gaila, oras pras tokas. Fotografuoti bus sunkoka. Kas kam rūpi, — pagalvojau.
Baigiasi dešimtasis penkmetis. Išaugo, išgražėjo musų senasis Universitetas per tą laiką. Atšventėme įkurtuves fizikos fakulteto rūmuose, naujuose bend rabučiuose. Tarp žalių pušynų aki džiugina WU skaičiavimo centras. Didžiuojamės gražiai atrestauruotu Alma Mater architektūriniu ansambliu, kylančiais daugiaaukš čiais pastatais Studentų miestelyje. Arvydo SATKAUS nuotraukos.
— O kur geriau — pa skaitose ar kolūkyje? — užduodu provokacini klau simą. — Kolūkyje! — choru atsako dvi studentės ir, nespėjus man pasiteirauti kuriame kurse tokios nuotaikos, pasislėpė už virtinės autobusų, išsiri kiavusių Kutuzovo aikštė je.
— Tai, matyt, jaunes niųjų kursų atstovės, — svariai taria žodi ketvirto kurso istorikas Jonas Urka. — Visi gerai supran tame, kaip reikalinga šiuo metu žemdirbiams mūsų pagalba. Manome, kad kolūkiečiai bus patenkinti nuveiktais darbais. Vasa rą statybiniame būryje neapvylėme — Jonas bu vo SSB „Žiiinai-80" va das. Pateisinsime pasitikė jimą ir dabar. Ilgiau pasišnekėti nete ko. Būriu vadai pradėjo kviesti vaikinus ir mergi nas. Vienas po kito iš Ku tuzovo aikštės pajudėjo autobusai. Išsislapstė po lietsargiais paivdintys Paskutini paukščiuką iš vykstančių i talka studen tų sąraše padėjo Istorijos fakulteto prodekanas S Jegelevičius. Sėkmės jums, talkininkai! Jūsų jaunos rankos, energija ir entuziazmas labai reika lingi žemdirbiams. Pagal ba tokiu sunkiu darbyme čio metu — nejkalnuojama. O lietūs? Kaip daino je sakoma — jei plaka jauna, karšta širdis, nei kalnas, nei jūra ne kliū tis! R. PRANCKŪNAS
Laukia netyrinėtos sritys Augalų fiziologijos ir mikrobioloigiios katedros dėstytojai ir studentai su kosi naujųjų mokslo metų darbu verpete. Praveriu laboratorijos duris. Čia katedros vedėjas orof P. Bluzmanas apsuptas stu dentų. Ant stalo tvarkin gai sukrauti segtuvai. Pa varčius supratau, kad tai studentu vasaros praktiku ataskaitos. Darbai labai kruopščiai apipavidalinti, padaryti su išmone. Paga liau suradus minute lais vo laiko klausiu prof. P. Bluzmana: Pavasario egzaminų se sija jau praeityje. Kaip ją laikė jūsų studentai? — Žiemos sesijos rezul tatai mus labiau džiugino. Vidurkis buvo 4,5. Pava sari. kaip sako studentai, sunkus metas mokslui, to dėl, matyt, ir egzaminų vidurkis žemesnis. Busi mieji gamtininkai mokosi gerai. Tačiau tobulėti nė ra ribų. Neseniai baigėsi trečia sis semestras. Kuo užsi ėmė fakulteto vaikinai ir merginos i o metu? — 'Visi vyksta i prakti kas. Mokomoji gamybinė praktika trunka viena mė nesi, o gamybinė — 2,5. Atlieka ia įvairiose ištai gose, pavyzdžiui Kauno botanikos sode, Dotnuvo je ir kitur. Daugelis stu
dentų jau apgynė savo praktikas. Įvertinimai la bai gerai ir gerai mus džiugina, nes darbai gerai atlikti. Praktikas atlieka ne tik respublikoje, bet ir už jos ribų. Mikrobiologai ir fi ziologai buvo už poliari nio rato. Du katedros stu dentai lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respubli koje, — su pasididžiavi mu pasakoja profesorius. Laikas nestovi vietoje. Studentai renkasi kursiniu darbu temas, kurios vė liau taps iu diplominių darbų pagrindu. Dar tiek daug neitvrinėtų sričių laukia jaunųjų gamtinin ku. — Mes talkiname dau gelio sričių specialistams. Sį karta stengsimės ateiti i pagalba mūsų žemdir biams. Ieškosime naujų būdų derlingumui kelti. Po rudens talku Gamtos fakulteto studentai vėl su grįš i savo auditorijas, la boratorijas. Ieškos, tyri nės, atras. Visus pasieki mus moksle, visuomeninė je veikloje jie skiria artė jančiam Partijos forumui. Eugenija SKARBALIŪTE