uaRž/eos scuoencas i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Al f
b
1974 m. rugsėjo 6 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
GERBTI IR MYLĖTI MOKSLĄ, DARBĄ, ŽMOGŲ Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius Naujųjų mokslo metų pra džia mums visada reiškia ir svarbių įarbų pradžią, ir di delę šventę. Šios šventės pro ga Universiteto rektorato ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu visą Universi teto kolektyvą, o ypač pirma kursius, linkėdamas daug sėk mės, atkaklumo, žengiant į mokslo ir žinių pasaulį. Jaunimas — mūsų ateitis. Jie tęs savo tėvų darbą keyje į komunizmą. Todėl la bai svarbu, kad busimieji iteities kūrėjai būtų išsilavi nę ir kultūringi, ištikimi ko munizmo idealams. Šiais mokslo ir technikos revoliutijos laikais vis didesnį vaid menį vaidina aukštosios mo kyklos. Tolesnė mokslo ir technikos pažanga, sparti eko nomikos ir kultūros raida reikalauja gerų, labai kvaliĮucuotų specialistų, sugeban čių kūrybingai taikyti šiuo laikinio mokslo ir technikos laimėjimus, giliai įsisąmonikušių marksistinę-lenininę koriją. I Todėl Komunistų partija, Tarybinė vyriausybė, visa ta rybinė liaudis visada skyrė ir f-ibar skiria daug dėmesio Įaunimo mokymui, auklėjimui, I ikštosios mokyklos proble moms. Į Nuolatinį Partijos ir Vy riausybės rūpestį jaučia ir mu lų Universitetas. Į Mes didžiuojamės savąja plma Mater — seniausia Ta[ybų Sąjungos aukštąja motykla, kuri po penkerių meI švęs savo keturių šimtų •retų jubiliejų. Turtinga ir Įudėtinga jos istorija. Daug larbingų puslapių puošia jos metraščius. Ji turi daug nuolelnų ne tik mūsų gimtosios Įietuvos, bet ir gretimų kraš■ mokslo bei kultūros istoĮjai. Yra metraščiuose ir pusl'Pių su skaudžių įvykių UniĮersiteto gyvenime aprašy mais. Vyresniosios kartos mūĮ kolektyvo nariai gerai at|mena slogius hitlerinės okuĮ rijos metus, kada Univer■ dirbęs labai sunkiomis • lygomis, pagaliau buvo užjirytas. Šiais metais Tarybų ■ etuva iškilmingai paminėjo Rspublikos išvadavimo tris■ šimtmetį. Ši sukaktis labai f'kšminga ir Universitetui. | ' kaip legendiniam fenik■ ‘ atgimusiam 1944 metais, ■ir vakaruose griaudžiant •brankoms. Didžiuodamiesi f rbinga praeitimi, neturime ■'tiršti, kad tik Tarybų val iuos dėka Universitetas virto Ikru Lietuvos mokslo ir kulB ros židiniu, kuris kartu su • tomis respublikos aukšto
siomis mokyklomis vaidina svarbų vaidmenį respublikos gyvenime. Pokario metais Universitetas augo, plėtėsi, didėjo studentų skaičius, to bulėjo jo darbas, turtėjo ma terialinė bazė. Pokario metais Universitete aukštąjį mokslą įgijo 26.173 absolventai. Maž daug kas ketvirtas respubli kos darbuotojas, turįs aukš tąjį išsilavinimą, yra Univer siteto auklėtinis. Sunku rasti respublikos kampelį, įstaigą ar įmonę, kuriose nebūtų Univer siteto absolventų. Mes džiau giamės respublikos ūkiniais ir kultūriniais laimėjimais, kartu didžiuojamės, kad čia didelį indėlį įdėjo ir Universi teto auklėtiniai. Daugelis mokslinių krypčių, kuriomis šiandien pagrįstai didžiuoja mės, užgimė mūsų Universi tete. Nemažą vaidmenį Uni versitetas vaidina įvairiuose kultūrinio ir ideologinio dar bo baruose. Universitetas yra stambus ne tik mokymo, bet ir mokslo centras. Už nuopel nus jis apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Šiuo metu Universitete yra 16.032 studentai (tarp jų 7882 dieniniame skyriuje), 13 fakultetų, 95 katedros, 5 prob leminės, keletas žinybinių la boratorijų. Dirba 1009 dėsty tojai (tarp jų 77 mokslo dak tarai bei profesoriai, t. y. trečdalis respublikos mokslo daktarų; 520 mokslo kandi datų bei docentų), o iš viso yra 2789 darbuotojai. LKP CK ir LTSR Ministrų Taryba, nuolat skirdami daug dėmesio įvairiapusiam Univer siteto darbui, rūpinasi ir jo materialinės bazės plėtimu. 1965 metais priimtas nutari mas statyti naują Universite to rūmų kompleksą Antakal nyje simbolišku vardu pava dintoje Saulėtekio alėjoje. Per pastaruosius keletą metų pa statyti du mokymo korpusai, statomas auditorinis korpusas. Rekonstruojami Centriniai Universiteto rūmai. Naujųjų mokslo metų pra džia yra viso Universiteto šventė. Tačiau didžiausi jos kaltininkai yra naujieji, pir mojo kurso studentai. Mūsų šalyje universitetinis išsilavi nimas yra labai vertinamas. Jis duoda gerus mokslų pa grindus. Stipriame mokslo ko lektyve, kuriame yra įvairiau sių mokslo šakų atstovų, yra geros sąlygos jaunuoliui įvai riapusiškai išprusti. Todėl kasmet didelis jaunuolių būrys nori studijuoti Uni versitete. Šiemet į dieninį sky rių priimta 1635, o pareiškimų
buvo 3611. Į vakarinį skyrių iš 997 priimta 450. Į neaki vaizdinį skyrių iš 1019 pada vusių pareiškimus priimta 755. Iš viso priimta į pirmą jį kursą 2840 naujų studentų. Dieniniame skyriuje į vieną vietą pretendavo vidutiniškai 2,21 studento. Studentų parinkimo proble ma — labai sudėtinga. Mūsų tikslas — priimti gabiausius ir geriausiai pasiruošusius jaunuolius. Tai nėra lengva. Reikia atsižvelgti į jaunuolio gabumus, jo pasiruošimą ir tinkamumą pasirinktai spe cialybei. Kol kas nėra tobulų kriterijų, kurie leistų viena reikšmiškai parinkti tinka miausius kandidatus. Priėmi mo taisyklės, nors laikas nuo laiko tobulinamos, nėra abso liučiai tobulos. Viena iš nau jovių, kuri taikoma jau trečią kartą, — atestato vidurkis yra laikomas lygiaverčiu su sto jamųjų egzaminų pažymiais. Deja, šiais metais, daugelio egzaminatorių nuomone, labai didelio atestatų skaičiaus pa žymiai labai skiriasi nuo realių žinių. Tai daro žalą iš esmės gerai idėjai — atsi žvelgti į atestato pažymius, sprendžiant priėmimo į aukš tąją mokyklą klausimą. Manome, kad šiais metais priimtieji studijuoti į pirmą jį kursą tikrai vertai buvo pa rinkti iš didelio stojančiųjų skaičiaus. Draugai pirmakursiai, šios dienos iškilmės yra jūsų pri ėmimo į Universiteto kolektyvą, arba, vartojant tradicinį
Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikia pirmakursiams studijų knygeles.
terminą, imatrikuliavimo ak tas. Universitetas — tai visi mes: profesūra, jaunesnysis ir pagalbinis mokslo personalas, administracija, studentija. Stu dentai yra ne vien tik moki niai, bet ir tam tikra prasme mūsų jaunesnieji bendradar biai. Mus visus jungia bend ras darbas ir pastangos, bend ri tikslai ir uždaviniai. Priim dami naują jaunimo būrį į Universiteto kolektyvą, mes jaučiame ir suprantame, kad į mūsų akademinę darbo bend ruomenę įsijungia nauja jė ga, kuri vienaip ar kitaip veiks mūsų darbą. Mes juos nuoširdžiai priimame į savo tarpą ir esame iš anksto op timistiškai nusiteikę jų at žvilgiu. Kartu norime pasakyti ir kai kurių patarimų. Jaunieji kolegos, jūs įsto jote į Universitetą, kad įgytumėte žinių, išlavintumėte savo visuomeninį jausmą, iš moktumėte gerbti ir mylėti mokslą, darbą, žmogų, jo šviesius idealus ir troškimus. Jums reikės daug kruopš taus darbo ir ištvermės per kelerių metų studijas, kurios gerokai skiriasi nuo moky mosi vidurinėje mokykloje. Jei anksčiau pakakdavo iš mokti tai, kas parašyta vado vėliuose ir ką išaiškina mo kytojas, tai čia to nepakaks. Atidžiai klausyti paskaitų, skaityti vadovėlius — tai dar tik jūsų darbo dalis. Šiuolai kinio mokslo šakos vystosi nepaprastai sparčiai. Todėl net labiausiai kvalifikuotas dėstytojas fiziškai negali per duoti visų žmonijos sukauptų žinių. Tam nėra laiko ir, iš viso, tai neįmanoma. Paskai tose bus nubrėžiamos tik pa grindinės vienos ar kitos dis ciplinos gairės, iškeliamos problemos, į kurias reikia at kreipti dėmesį. Reikalingas papildomas žinias tenka pa čiam įsigyti, išmokti analizuo ti, apibendrinti, daryti išva das. Šiandien reikalingas specialistas-kūrėjas, turįs ne tik savo specialybės žinių, bet ir tyrinėtojo įgūdžių, sugebąs
plačiai mąstyti, eksperimen tuoti, savarankiškai spręsti gyvenimo keliamas proble mas. Aukštojoje mokykloje mes orientuojame busimąjį specialistą, kad jam teks susidutti su iš principo naujais procesais, naujais metodais, kad diplomas yra ne moky mosi galutinis tikslas, o tik svarbi gairė jo tolesniame ke lyje. Ypač norėčiau atkreipti jū sų dėmesį į visuomenės moks lų studijavimo svarbą, nes vi suomeninio gyvenimo organi zavimo uždaviniai, iškylantys dabartinei komunizmo kūrėjų kartai, reikalauja ne tik spe cialisto kvalifikacijos savo profesijoje, bet ir visapusiško išsilavinimo, pilietinio akty vumo, tvirtos moralės, moks linės pasaulėžiūros. Tarybinės visuomenės na rio kultūra — žymiai daugiau, negu profesija, tegul ir pati inteligentiškiausia (jei galima vartoti tokį žodį). Galima bū ti mokslininku, menininku, bet menkai kultūringu žmo gumi, nes kultūra neatskiria ma nuo jausmų, elgesio, va lios, troškimų. Kultūringas žmogus sieks ne tik pažinti pasaulį, bet ir padaryti jį gra žesnį, geresnį. Inteligentas — tai pilietis, kuris jaučia atsa komybę sau, visuomenei. Norėčiau pabrėžti darbo svarbą jauno žmogaus gyve nime. Tinginiavimas — tai ne tik nuostolis visuomenei. Stu dentas praktiškai beveik ne duoda betarpiškos naudos vi suomenei, o jo mokymas Uni versitete kaštuoja valstybei apie tūkstantį rublių per me tus. Tinginiavimas — didelė žala pačiam jaunam žmogui. Mes, žmonės, jau taip sudary ti, kad tobulumo laipsnis, ku rį teikiame savo darbams, da ro įtakos visam mūsų gyveni mui ir veikia toliau visą mū sų gyvenimą. Visas žmogus palaipsniui darosi toks, kaip jis atlieka savo darbą. Įpra timas prie rūpestingo ir tiks laus darbo stiprina mūsų dva sią ir tobulina charakterį. Ir
Nr. 27 (886) atvirkščiai, jei savo darbą netvarkingai ir nerūpestingai atliekame, tai nuo to smunkame ir mes patys. Daug jaunų žmonių svajoja atlikti ateityje didelių darbų. Tačiau tik tas juos padaro, kas iš jaunystės įpranta siste mingai dirbti. Niekam ne paslaptis, kad yra studentų, kurie mėgina nedirbti. Štai pereitais metais dėl nepažangumo teko iš braukti iš studentų sąrašų be veik du šimtus pirmojo kur so studentų, tai yra beveik kas aštuntą priimtąjį. Sunku net suprasti, kad taip neleng vai patekę į Universitetą, taip lengvai jo išsižada. Ryžtas, parodytas per stojamuosius egzaminus, greitai užgęsta, nelyginant bengališkos ugnys. Ne visi įstoję yra vienodų gabumų ir ne vienodai pasi ruošę. Mes pasiryžę kiekvie nam, kuris stengiasi ir daro pažangą, visokeriopai padėti, tačiau .nesigailime ir nesigai lėsime tinginių. Mieli draugai studentai! Pradedame naujuosius metus. Tiesa, šiais metais didesnei jūsų daliai teks kuriam laikui nutraukti darbą auditorijose ir laboratorijose ir vykti į kol ūkius padėti nuimti derlių. Tikiuosi, kad ir čia studentija tinkamai supras savo pareigą ir šauniai pasidarbuos. Universiteto dėstytojų ko lektyvas tikisi, kad šie moks lo metai bus sėkmingi. Tiki mės, kad studentija savo ge ru mokymusi, pavyzdingu el gesiu, politiniu sąmoningumu ir pilietiniu aktyvumu patei sins Komunistų partijos, Ta rybinės vyriausybės, visos mūsų liaudies lūkesčius. Tikimės, kad visas Univer siteto kolektyvas ir šiais me tais negailės jėgų jam kelia miems uždaviniams spręsti. Linkiu dėstytojų kolektyvui ir studentijai sėkmingų naujų jų mokslo metų ir visokerio pos kloties. Kalba pasakyta sporto rūmuose 1974 m. rugsėjo 2 d. Spausdiname sutrum pintą.