VfSŲ 6AUH PROLETARAI, VfEMrKITESI
CaRVBOS
ŠIAME
NUMERYJE: KOMJAUNUOLIŠKOS JAUNYSTES PUSLAPIAI STUDENTŲ GAMYBINE PRAKTIKA r
SSB VASAROS ATGARSIAI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1858 METŲ
Ataskaitiniais metais Universiteto partinei organizacijai buvo įtempto darbo metai. Jį nukreipė TSKP XXV suva žiavimo ir Lietuvos KP XVII suvažiavimo nutarimai ir kurį įkvėpė tokie istoriniai įvykiai, kaip TSRS įr Lietuvos TSR Konstitucijų projektų visaliaudiniai svarstymai ir jų priėmimai, TSKP CK Generalinio sekretoriaus kalbos, pa sakytos TSKP CK spalio (1977 m.) ir liepos (1978 m.) Ple numuose bei kiti reikšmingi pasisakymai. Didelę politinę reikšmę turėjo Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųjų metinių jubiliejus, pasiruošimas Lietuvos KP ir Tarybų valdžios Lietuvoje paskelbimo 60-ųjų metinių pa žymėjimui. Universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai atkakliai pradėjo realizuoti tuos studentų mokymo ir ko munistinio auklėjimo reikalavimus, kurie yra keliami mi nėtuose dokumentuose. Vilniaus universiteto kolektyvui, jo partinei ir kitoms visuomeninėms organizacijoms šie metai yra reikšmingi dar ir dėl to, kad tai yra Lietuvos KP Centro Komiteto ir LTSR Ministrų Tarybos 1976 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl tolesnio Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino vals tybinio V. Kapsuko universiteto vaidmens didinimo aukš tojo mokslo sistemoje" vykdymo metai, kad Universiteto kolektyvas, vis labiau įtempdamas savo kūrybines jėgas, pedagoginį meistriškumą, komunistinio auklėjimo pastan gas, ruošiasi sutikti savo garbingą 400 metų jubiliejų. Gerinant studentų ir dėstytojų idėjinį grūdinimą, nemažą vaidmenį atliko ideologinio, politinio darbo sistema, kuri Universitete yra nuolat tobulinama. Visuomenės mokslų dėstymas visiems studentams lei džia jiems giliai išnagrinėti marksizmo-leninizmo klasiką teorinį palikimą, įsisavinti socialistinę ideologiją. Reikš mingų mūsų partijos dokumentų nagrinėjimas padeda akademiniam jaunimui iš klasinių pozicijų vertinti pasau lyje vykstančius procesus, revoliudinės kovos eigą. Teigiamą vaidmenį, keliant visų darbuotojų politinįidėjinį lygį, atlieka teoriniai seminarai, kurių tikslas — skiepyti ir propaguoti marksistinės metodologijos princi pus, taikant juos specialiems gamtos ir visuomenės tyri nėjimams. Universitete veikia 37 teoriniai-metodologiniai semina rai ir trys žemesnio tipo politinio švietimo mokyklos pa galbinio personalo darbuotojams. Svarbiausiu dalyku, or ganizuojant teorinių seminarų darbą, Universiteto partinis komitetas laikė seminaruose nagrinėjamos problematikos vieningumą. Tik tokie seminarai, kurie yra apjungti viena
KOMJAUNIMO AUKLĖJIMO PROBLEMOS UNIVERSITETE tematika, vienos ir tos pačios problemos skirtingų aspektų analize paremti seminarai gali atlikti tikrąją savo paskirtį. Kita problema — teorinių seminarų pranešėjai. Praktika kviestis lektorius iš pašalies nėra skatintina^ Tokiais at vejais, norime mes to ar nenorime, seminaras paverčia mas paprasta švietėjiška paskaita, kurioje aktyviai dirba, galvoja faktiškai tiktai pranešėjas, o ne jo dalyviai. Ataskaitiniu laikotarpiu nemaža pastangų ir energijos partinis komitetas skyrė studentų ideologiniam darbui, jų komunistiniam auklėjimui. Studentų idėjinio politinio auk lėjimo klausimai buvo svarstyti partinio komiteto ir Uni versiteto Tarybos posėdžiuose. Antai, 1976 m. gegužes mėn. komiteto posėdyje buvo apsvarstyta Bendrosios chi rurgijos ir Buhalterinės apskaitos katedrų idėjinis politinis studentijos auklėjimas, 1976 m. rugsėjo mėn. Ideologinio darbo komisijoje aptarta Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedros partinės grupės idėjinis politinis studentų auklė jimas. Partinio komiteto ir Universiteto Tarybos bendrame po sėdyje buvo apsvarstyta, kaip Filologijos fakultete vykdo mas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. VII. 18 d. nutarimas „Dėl priemonių, padedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje" ir Pramonės ekonomikos fakulteto ataskaita apie TSKP XXV ir Lietuvos KP XVII suvažiavi mo nutarimų vykdymą. Partinio komiteto posėdžiams buvo paruošta keletas klausimų apie komjaunimo komiteto veiklą, kuriuose bu vo nagrinėjama komunistinio auklėjimo padėtis atskirose veiklos srityse arba Universiteto padaliniuose. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo analizuojama Visuomeni nių profesijų fakulteto veikla studentų komunistiniame auklėjime, o Ideologinio darbo komisijoje — Visuomeni nių profesijų fakulteto Jaunojo lektoriaus mokyklos veik la, gerinant teorinį ir praktinį propagandistų ruošimą. Ko miteto posėdyje apsvarstyta ir Universiteto laikraščio „Tarybinis studentas" poveikis ir efektyvumas studentų
tose, susipažinti su kultū riniu gyvenimu. Didelį įs pūdį paliko tai, kad jūsų šalyje labai rūpinamasi istorinių paminklų išsau gojimu. Mes susipažino me su jūsų sostine, buvo me Trakuose, Kaune, Rumšiškėse ir Druskinin kuose, koncertavome ga myklose, turėjome progos pabendrauti su dirbančiai VU akademinio mišraus siais. Visur mus lydėjo choro dainininkai turėjo Universiteto choro vado šią savaitę daug malonių vai P. Gylys ir A. Gorūpesčių. Jie sutiko drau rytė, dainininkai, komjau Hus — Cekoslovakijoi nimo darbuotojai. miesto Usti prie Labos pe Didžiausią įspūdį paliko naujosios Vilniaus staty bos, mokėjimas derinti naująjį architektūrą prie senosios. Labai norėtume dar kartą pabuvoti jūsų svetingoje šalyje. R. LANGAS: Man kaip kultūros darbuotojui krito į akis jūsų miestų sutvar kymas .atidus dėmesys gamtai, statant naujus pa status, istorinių paminklų restauravimas. Visur mus sutiko labai šiltai, malo niai nuteikdavo žmonių mandagumas gatvėse bei parduotuvėse. T. FIALA: Aš labai džiaugiuosi, kad turėjome galimybę koncertuoti Lie L. Skirpsto nuotr.: Iš kairės į dešinę choro dirigentas J. Kislykas, choro meno vadovas tuvoje, turinčioje turtin T- Fiala, CSR socialistinės jaunimo sąjungos miesio komiteto narė J. Voitilova, miesto gas chorinio meno tradi cijas. Buvo malonu vėl kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas R. Langas, fakulteto prodekanas M. Židlidskis.
SKAMBA DRAUGŲ DAINOS
dagoginio fakulteto mišrų chorą. Fakulteto chore (vadovas T. Fiala, dirigen tas J. Kislyk) dainuoja įvairių specialybių busi mieji pedagogai: matema tikai, fizikai, istorikai, ra sistai. Tačiau daugiausia studentų — busimieji mu zikos mokytojai. Šio susitikimo nekant raudami laukė tiek čeką1, .tiek lietuviai. O kaip ki taip: susitinka seni drau gai, juk yra apie ką pa kalbėti, yra ką Vilniuje parodyti. Mes kalbėjomės su la-
1978 m. rugsėjo 29 d. Nr 27 (1052)
GAMTA IR MES
KAINA J KAF.
komunistiniame auklėjime. Šio svarstymo įtakoje laikraš tis tapo žymiai turiningesnis, įdomesnis ir veiksmingesnis. Kartu buvo paruoštos ir pravestos trys teorinės konfe rencijos, skirtos 1905—1907 metų revoliucijos septynias dešimtosioms metinėms pažymėti, konferencija TSKP XXV suvažiavimo iškeltiems teoriniams klausimams aptarti ir teorinė praktinė konferencija RSDDP II suvažiavimo 75sioms metinėms paminėti. Visais partiniame komitete svarstytais klausimais buvo priimti atitinkami nutarimai arba patvirtinti priemonių planai, kurie dabartiniu metu yra įgyvendinami. Universiteto partinis komitetas, nukreipdamas pedago ginio personalo ir visuomeninių organizacijų veiklą, laiko si tokio požiūrio, kad nėra ir negali būti atskiro, izoliuoto nei akademinio mokymo, nei dorovinio, darbinio, politinio-idėjinio, estetinio, fizinio bei kitokio auklėjimo. Yra komunistinio auklėjimo kompleksas, kuriame organiškai siejasi įvairios mokymo bei auklėjimo sritys. Šiame kom plekse svarbią vietą užima socialistinio internacionalizmo ugdymas. Partinis komitetas siekė, kad Universitete būtų išugdyti tvirti internacionalistai, aktyvūs kovotojai prieš nacionalizmo apraiškas gyvenime, prieš ribotumą ir pui kavimąsi, vertinant ūkinius ir kultūrinius pasiekimus. Čia ypač dėkinga dirva yra visuomenės mokslams, kurių paskaitose bei seminaruose giliai nušviečiami TSRS tautų neišardomos draugystės, jų lygiateisiškumo klausimai. Viena svarbiausių aukštosios mokyklos veiklos sričių studentų dorovinis auklėjimas. Universitete ši veikla ypač suaktyvėjo, vykdant Lietuvos KP CK III plenumo nutari mą „Dėl respublikos partinės organizacijos uždavinių stip rinti gyventojų dorovinį auklėjimą, vadovaujantis TSKP XXV suvažiavimo nutarimais". Studentų dorovinis auklė jimas vykdomas pirmiausia akademinio mokymo procese, ypač dėstant visuomenės mokslus, kurie betarpiškai for muoja komunistinės moralės normas ir specialybės moks lai, kurių pagalba jos formuojamos. Todėl labai svarbu, kad visas akademinis mokymas ir auklėjimas padėtų for muoti komunistinę moralę. Nėra abejonės, kad Universiteto pirminės partinės orga nizacijos komitetas ir toliau dės visas pastangas, kad įgy vendintų komunistiniam auklėjimui keliamus reikalavimus. V. GOBIS Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
kulteto prodekanu M. Židlidskiu, miesto kultūros skyriaus vedėjo pavaduo toju R. Langu, ir choro vadovu T. Fiala. Svečiai dalindamiesi įs pūdžiais pasakė: M. ZlDLIDSKIS: Nuo pat pirmos mūsų viešna gės dienos mes jaučiame nuoširdų draugų lietuvių rūpestį ir globą. Pagrindi nis mūsų kelionės tikslas buvo koncertai, bet vieš nagės Lietuvoje programa buvo sudaryta taip, kad turėjome progos pabuvoti įvairiose respublikos vie
Svečius sveikina prorektorius J. Grigonis
sutikti senus draugus — Universiteto akademinio mišraus choro dainininkus ir vadovus. Mes koncer tavome labai gerose ga myklų salėse, Paveikslų galerijoje, padarėme įrašą televizijoje. Visur jautė me, kad publika reikli, supranta chorinį meną Taip pat susitikome su žymiais jūsų respublikos chorų dirigentais. Stengsi mės, kad mūsų draugystė ir toliau tvirtėtų. Man labai patiko jūsų jaunimas ,ypač Universite to studentai ir, išvažiuo
dami į Čekoslovakiją, ti kimės dar čia susitikti. Mes, Universiteto aka deminio mišraus choro dainininkai, džiaugiamės, kad draugai turėjo progos pamatyti, kaip gyvena mūsų studentai, džiaugia mės, kad jiems patiko mū sų šalis ir kad jie nori čia dar nekartą sugrįžti. Tikimės, kad ši draugystė nenutrūks. S. JAMONTAITĖ MaF IV k. G. STUKALINAS GF III k.