LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 27 (1406)
1987 M. RUGSĖJO 18 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
illlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllljllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll ATASKAITOS IR RINKIMAI Rugsėjo 11 d vykusiu psicho logų pedagogų komunistų susi rinkimu baigėsi ataskaitinė-rin kiminė kampanija istorijos fa kulteto partinėse grupėse Komunistai nemažai nuveikė aktyviai įsijungdami į aukšto sios mokyklos persitvarkymo procesą. Fakulteto kolektyvas praėjusiais mokslo metais pasie kė neblogų rezultatų Universite to socialistiniame lenktyniavi me. Pirmaujančių pozicijų ne užleido ir pagal pažangumą pa vasario sesi |oje. Džiugina gerė janti pedagoginių kadrų kvalifi kacija Per ataskaitini laikotar pį apgintos penkios kandidati nės disertacijos. Dar galima bū tų vardinti pasiekimus, kurie bu vo suminėti psichologų, pedago gų. istorikų, bibliotekininkų ir žurnalistų ataskaitiniuose pra nešimuose. Tačiau ir praneSintuose ir komunistų pasisaky muose daugiau girdėjosi rūpes tis dėl spręstinų dalykų Partinis vadovavimas komjau nimu!. Grupių komunistai Ieško naujų darbo formų ir metodų padėdami komjaunuoliams grei čiau. efektyviau taikyti naują darbo stilių. Bendruose istori kų. žurnalistų partinių grupių ir specialybių komjaunimo biu rų susirinkimuose stengiamasi ne tik iškelti, aptarti proble-
ISTORIJOS FAKULTETE mas. Ieškoma veiksmingiausių būdų jas išspręsti. Studentų sa varankiškumas. savivalda. turi būti nuolatos partinės grupės dėmesio centre. Principingai susirinkimų da lyviai vertino katedrose išky lančias kadru problemas Daug dėmesio skyrė mokslo tiriamo jo darbo klausimams. Ir iš tie sų, negali nejaudinti toks fak tas. kad ataskaitiniu metu neap ginta nė viena daktaro diserta cija. Tuo labiau, kad fakultete yra potencialus rezervas. Partijos ir vyriausybės doku mentuose ne kartą buvo nuro dyta. kad efektyviausias ke lias. kuriuo mes didinsime ide ologinės veiklos veiksmingumą — kompleksinė pažiūra į visą auklėjamąjį darbą. Būtent čia fakulteto kolektyvas sutelkė savo jėgas. Stengiamasi nefor maliai dirbti karinį-patriotinį, ateistini darbą. Ne tam, kad bū tų padėtas ,,paukščiukas“ plane ir ataskaitoje, o kad renginys suburtu kuo didesnę auditoriją, kad jis sudomintų. Kad kitą kartą nekviečiami ateitų. Akty viau reikia dirbti ir internacio-
nalini darbą Apie tai daug kal bėjo psichologų-pedagogų gru pės komunistai. Dalykiniais pasiūlymais pa remti ir grupių ataskaitinių rinkiminiu susirinktų nutarimai. Daugiau dėmesio skirti studentų Idėjiniam-politiniam auklėjimui, kovoti su priešiškos ideologijos apraiškomis. Numatyti konkre tus terminai, renginiai, kuriuo se partinių grupių nariai vėl su grįš prie šių klausimų. Audronė NUGARAITĖ
PIRMIEJI METAI, PIRMOJI SAVAITĖ Kaip jie atrodo? Kažkur skubantys, kažko ne randantys, kažkam užkllūvantys. Dar pridursiu — prisikimšę krepšius sąsiuvinių ir knygų, prieš pusvaland) susirenkantys Į paskaitas. Rodos, aišku — tai vakarykščio moksleivio, ką tik peržengusio Alma Mater slenks ti, tipiškas paveikslas. Bent jau
Nenustebkite. Interviu pavadinimas — ne mūsų sugalvota sensacija. Šiemet Į fizikos fakulteto pirmąjį kursą be stojamųjų egzaminų buvo priimtas Gintas VILKELIS.
Kitiems laimė nusišypsojo ne taip greitai, bet pasimokę bei atsakingiau pažiūrėję Į egzami nus taip pat pateko | išrinktųjų skaičių. Įstoti viena, o kaip sėk mingai studijuoti, štai koks da bar aktualiausias klausimas pir makursiams. — Mokykloje studijas Įslvalzdavau paprasčiau. Savaitė Uni versitete parodė, jog teks daug dirbti. Svarbiausia, niekas mūsų čia nesiruošia vedžioti už ran kučių, — tęsia pokalbj Reda.
„POPIERINIAI“ SUSIRINKIMAI
ata^k»iJ?r?ėiuslų mokslu metų pan^ltlnės - rinkiminės kam tu h. s *T,etu nemažai priekaišnV t° parelk«a PEF komjaukw Todėl natūralu, ^teta, h'.h VU. komJaunimo ko^ ‘•am fak. n J n * dėmesi skiria to „k.L k tetu‘- DeJa. fakultepadarėyvv •"•lkian’U iSvadų nebet Kad lr labai norėjau, fakultem 'n,n^teko dalyvauti šio kos snl? . k- darbo ekonomiPlanavim'. 1 gr'‘ V k- Pramonės ties k.,7.° 5P?C- 2 <’r- ir to paspec < darbo ekonomikos kiminu. qr’ ataskaitlnluose-rinkuit.. J' susirinkimuose. Fa,0 komjaunimo komitete
esančiuose susirinkimų tvarka raščiuose nurodytose auditorijo se buvo tuščia. Ir, greičiausiai, būtų surašyti šių grupių „susirinkimų“ proto kolai su „pasisakiusiųjų“ pavar dėmis. „naujai išrinkto“ biu ro narių pavardėmis ir pan. Kalbame apie formalizmo, biu rokratizmo išgyvendinimą, apie studentų savivaldos plėtojimą, o patys. . .? Nustebino ir fakulteto kom jaunimo komiteto požiūris į ataskaitinių — rinkiminių .susi rinkimų eigos kontrolę. Iškabin ti komitete susirinkimų tvarka rašti — dar ne viskas. Labai įdomu būtų sužinoti, kas iš faKuiteto komjaunimo komiteto narių lankosi grupėse. Kiek te ko matyti, nė per vieną per trauką j fakulteto komjaunimo komitetą neužsuko nė vienas jo narys, nors po dešimties mi nučių turėjo prasidėti 5 susirin kimai. Stebina ir fakulteto komjauni mo komiteto abejingumas pir makursiams. Štai, pavyzdžiui, I k. darbo ekonomikos spec. 1 gr. rinkiminiame susirinkime nedalyvavo atstovas iš komite to, pirmakursiai nieko nežino ap?e rakulteto visuomeninj gy venimą. Įdomu būtų sužinoti, ką apie tokią padėtį fakultete mano PEF komjaunimo komiteto na riai? Gintas MANIUŠIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ!
KREIVŲ VEIDRODŽIŲ KARALYSTĖJE kurie linksmi ir ne visai linksmi pasamproapie neakivaizdinio mokymo problemas
KA1
‘AVIMAI
• dalis. Įžanginė, linksmoji i?,ežlnom° autoriaus sudarytas nla<ln?Pas studentiškas enclklop , bis žodynas" žodį „neakininkas“ aiškina Įvairiai. . ėhur teigiama, kad tai savotiš kas keistuolis, kuris labai savlma r®aKuoia i egzaminų lalkylait„! aniekada neklausia — ,,ką IXVtl? ■ ° tik - „kada“? KIkaHSe paalškinimuose teigiama, n ",eaklvaizdlninkas — tai sun»k^tl!zlastas- kuris Per vieną imasi 'f svetimų konspektų maui-S5oktl kinU kalbos gra tiką Neperseniausiai iš drau
gų ukrainiečių sužinojau. esą. vienas neakivaizdininkas geriau už du kurčnebylius, O anądien iš nugirsto dialogo apie šios ka tegorijos asmenis supratau, kad jie mokosi neatsitraukdami nuo gamybos, t. y visas užduotis daro darbe. Liaudies išmintis beribė, todėl drįstu teigti, kad kiekvienoje Iš ankstesnių sen tencijų deja, yra nemaža dalis tiesos. Tai patvirtina ir šių ei lučių autoriaus asmeniniai ste bėjimai bei patirtis. (nukeltą į 2 psl.)
Užkalbinti mielai pasidalijo pirmosios savaitės Universitete įspūdžiais. Taigi, kokios jų mintys? Egzaminų {karštis atvėso, aist ros nurimo. Į šalia sėdint) kai myną galima pažvelgti kaip į draugą, o ne konkurentą. — Jstoti nebuvo labai sunku. Konkursas 1,7 | vieną vietą, pri ėmė 30. Eksperimento būdu lai kiau tik vieną egzaminą ir, ga vusi penketą, tapau studente, — pasakoja Ingrida.
KOMJAUNIMO TRIBŪNA
Kaip ir kasmet, rugsėjo mė nuo komjaunimo organizacijoje - ataskaitų ir rinkimų mėnuo. Pakalbėti apie būsimus darbus, išanalizuoti praėjusių metų veik ią, ieškoti naujų, įdomesnių veiklos formų turėtų Universite to komjaunuoliai. Malonu pažy mėti, kad „audringai“ ataskaiti niai rinkiminiai susirinkimai vyksta daugelyje akademinių grupių. Tačiau tenka pastebėti, kad ne visose grupėse viskas taip orVm<,era!’ vis dar pasitaiko grupių, kuriose susirinkimai Va’ nors protokolai ir Įsegam, j grupės dokumentaciją. „ a pa9rjstas klausimas — ką ,* Jf,<’a,una tokių grupių aktyvas? vBiuiau prac|žioje mokslo metų ,e kla Prasideda formaliai, tai ,a’R, b“‘ ir visiis metus, O nuo r°ai ntės tik pačios grupės na-
tokio „fukso" būta nuo senų lai kų. Ar šiandieninis pirmakursis atitinka įsivaizduojam^ standar tą, suabejojau susitikusi su eko nominės kibernetikos ir finansų fakulteto pirmakursiais, kurie nelabai priminė nedrąsuoilus „fuksus".
Matyt, pirmakursiai nesijau čia esą tokie tvirti, kad abejo ja, ar sugebės viską pakelti ant savo pečių. O pertvarkant aukš tąjį mokslą, kaip tik skiriamas didelis savarankiško darbo krū vis. Po mokyklos tai ryškus šuo lis. — Jau pirmomis dienomis dės tytojai prigąsdino. Ką gi, iš tie sų, matyt, teks mokytis, — šyp sosi vienas iš pirmakursių.
Vaido VILŪNO nuotr.
Į UNIVERSITETĄ-BE STOJAMŲJŲ Mūsų korespondentas Valdas VILŪNAS kalbėjosi su Gintu. — Šią lengvatą mums septy niems suteikė TSRS aukštojo ir specialiojo mokslo ministras spe cialiu įsakymu. Mūsų septyniu kė — tai kandidatai j tarptauti nę XVIII taikų olimpiadą Jeno je (VDR). Komandoje turėjo bū ti tik 5 „startiniai žaidėjai" — du turėjo pakeisti prastai besi jaučiančius ar sirguliuojančius. Nors olimpiadoje dalyvavome tik penkiese, beit dviejų atsarginių irgi neužmiršo. — Kaip vyko rengimas minė tai fizikų olimpiadai? — Nuo birželio 4 d. iki lie pos 4 d. — visą mėnesį, mums, septyniems abiturientams, įvairių respublikų atstovams buvo su rengta fizikų stovykla. Mes ruo šėmės TSRS Mokslų Akademijos miestelyje Cernogolovkoje neto li Maskvos. Mūsų grupei vado vavo šalies Pedagogikos mokslų akademijos moksliniai bendra darbiai Olegas Kabardinas ir Vladimiras Orlovas. Kaip sekėsi stovykloje?
Kasdien po septynias valan das skirdavome fizikai. Spren dėme uždavinius, nagrinėjome teorinius klausimus, daug laiko užimdavo eksperimentai. Domė jomės naujausiais mūsų šalies fizikų darbais. Nei spaudoje, nei per kitas masinės informacijos priemones apie šią olimpiadą mes negirdė jome. Kaip tu, Gintai, manai ko dėl? Man, atrodo, kad per šią olimpiadą mūsų komandai labai nepasisekė. Mes su Vengrijos fizikais pasidalinome tik 5—6 vietas Anksčiau, jau du dešimt mečius mūsiškiai tokiose olim piadose visada laimėdavo pirmą sias vietas . Gal galėtum plačiau papasa koti apie pačią olimpiadą. Jenoje susirinko jauniausi fi zikai iš 25 pasaulio šalių. Pir mąją dieną vyko teorinis turas, antrąją — keliavom po gražias Jenos apylinkes. Trečioji diena buvo skirta eksperimentams. (nukelta į 2 psl.)
Tad nieko keisto, kad po pa skaitų vieni „išgąsdinti", kiti patys susipratę skuba | skaityk las, bibliotekas. Ir j klausimą, kokia jų nuotaika, fuksal be veik vieningai atsako; „Darbi nė". Nors... Aišku, jie žino, kad studentai ne tik studijuoja, bet ir studentauja. Pirmą savąjtę dar nespėjo pelai nuo grūdų at sisijoti, bet, matyt, ilgai laukti neteks. O gal j ekonominės ki bernetikos jr finansų fakulteto pirmąjį kursą susirinko visi „tikrieji"? Gaila tik, kad pa klausus, kodėl jie rinkosi bū tent tą specialybę nė vienas neužsiminė apie pašaukimą ar vaikystės svajonę... Tikimės, kad talentai gims bestudijuojant. O kokios Jų svajonės? Pirmiausia galbūt stabtelėkime prie skelbimų lentų. Ir kur tik pirmakursiai nekviečiami! Jų lau kia ištiestomis rankomis šokių rateliai, dramos būreliai, turistų klubas. Dalis pirmakursių svajo nių išsipildys būtent juose. Daug malonių akimirkų žada nauji draugai. Mano pašnekovai neuž miršta esą pirmakursiai ir už duoda klausimą: — O kada mums bus krikšty nos? Tapus studentu, tai irgi mažy tis gabalėlis iš didžiulės svajo nių mozaikos.
Inga JELINSKAITE