VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
caRj/ms sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 tn. rugsėjo 24 diena, penktadienis
POLITINIO ŠVIETIMO SISTEMOJE
Naujuosius pradedame Šiuo metu mūsų Universite te veikia virš trisdešimties teorinių seminarų bet pen ketas marksizmo-leninizmo pagrindų mokyklų. Pastaro se savo soclalines-politines žinias turtina vidurinio moks linio personalo darbuotojai. Jeigu turėsime galvoje dar ir tai, kad minėtuose teori niuose seminaruose esama nemažai dubliuojančių gru pių, tai suprantama, jog šiuo metu Universitete politinio švietimo sistema yra gana solidi darbuotojų teorinio lavinimosi forma. Ir priklau somai nuo to, kaip ši siste ma funkcionuos, priklau sys mūsų darbuotojų tolimes nio intelektualinio Išprusimo plėtotė. Praėjusių mokslo metų pa tyrimas parodė teigiamus po slinkius teorinių seminarų veikloje. Matyt, tas sąjūdis, kuris prasidėjo visoje mūsų šalyje bei respublikoje, sie kiant iš esmės pagerinti teori nių seminarų veiklą, nepraėjo be atgarsio ir mūsų Universi tete. Pirmiausia, sustiprėjo or ganizacinė teorinių, arba, kaip juos dar vadina, metodologi nių seminarų veiklos pusė. Jeigu anksčiau teorinių se minarų grupės kai kur bū davo net po 80—100 asmenų, tai dabar jos nevlršyja 50. Dubliuojančias grupes dabar turi ne tik Fizikos, bet ir Chemijos, Gamtos, Matemati kos, Medicinos fakultetai bei Mokslinė biblioteka. Tuo pa čiu galima seminarų temati ką imti derinti, daugiau negu iki šiol, prie dalyvių interesų. Antra vertus, kai seminarų grupės mažesnės, žymiai pa togiau parinkti seminarams tokj laiką, kuris daugeliui seminaro dalyvių būtų tin kamiausias. Kitas dalykas, pažymėtina**, kalbant apie teorinius semi narus mūsų Universitete — nagrinėjamos tematikos vie
ningumo padidėjimas. Kaip rodo šių metų teorinių semi narų planai tematikos vienin gumas bei jos metodologinis pobūdis būdingas beveik visų fakultetų seminarams. Žinoma, svarbiausia yra realizuoti tai, kas numatyta. Kaip rodo praktika, net ir tematika vieningi bei metodo logiškai kryptingi seminarai savo turiniu neretai lieka pa viršutiniški bei turi grynai švietėjišką pobūdį. Vis dar trūksta teorinių seminarų dalyvių aktyvumo. Dažniau siai seminaruose kalba tik pranešėjai. Kadangi teorinių seminarų tematika yra nu matoma iš anksto, tai, matyt, galima būtų iš anksto pradėti domėtis seminaruose nagrinė jamomis problemomis. Tik to kiu būdu seminaruose būtų galima turininga diskusija. Jau senokai kai kurių te orinių seminarų vadovai nag rinėja kooperacijos klausimą. Iš tiesų, vieną kitą seminarą surengti su gimininga kated ra būtų visai ne pro šalj. Šiuo atveju būtų galima praplėsti seminaruose aptariamų proble mų ratą, o tuo pačiu padidinti ir teorinių seminarų infor matyvumą. Suprasdami, kad Universi teto darbuotojų teorinls-metodologinis išprusimas gali būti tobulinamas tik jų pačių pastangomis, manome, jog te oriniai seminarai, jeigu jie ne formaliai organizuojami, tik rai gali pasitarnauti mūsų darbuotojų mokslinio hori zonto plėtotei. Todėl šia'.s mokslo metais ir norėtųsi, kad teoriniai seminarai būtų vi suotinai orientuojami ne for malių rodiklių, o klek ga lima didesnio turiningumo bei intelektualinio prasmin gumo linkme. Doc. Justinas KAROSAS WU Partijos komiteto narys, Teorinių seminarų Tarybos pirmininkas
iiiiiiinini
versitas
HUNIVERSITASj klTARTUENSIsI
Tartuensis
minėjo savo 350 me
tų sukaktį.
Iškilmėse
dalyvavo
ir
mūsų
Universiteto delegacija,
vadovaujama
rektoriaus
prof.
J.
Praėjusiq savaitę mū Kubiliaus.
Apie
tai
sų Alma Mater jau skaitykite kitame nu-
nesnysis
brolis llni- meryje.
Sllllllllllllllllllllllllllllllllim
Prekybos paviljono Aukso me dali. Dabar doc. K. Vyšniauskas padeda diegti „ritmą" Minsko automobilių gamykloje. Kasmet gamykloje pagal sutartį dirba šeši studentai, tiek pat — atlieka praktikas, įgytos žinios- daugeliui tampa
KETURIASDEŠIMT
SESTOJI
SAVAITE;
TARYBINIAMS MAŠI
NŲ GAMINTOJAMS
„Ir mūsų triūso dalelė...“
LEKTORIŲ MOKYKLA Jaunojo lektoriaus mokykla mūsuose — ne naujiena. Ilgai veikė tokia ir Universitete, vėliau entuziazmas ryškiai su mažėjo. bet praeitą rudeni šis judėjimas vėl „atgimė". Da bar jam vadovauja doc. K. Poškus ir dėst. A. Puodžiūnas. Jį paprašėme trumpai papasa koti apie šią mokyklą, jos veiklą: — Darbą su nauja laida pradėjome praėjusių metų rudenį. Kursas numatytas 2 metams, todėl nuėjus dar tik pusę kelio, sunku ką nors svarbaus pasakyti. Paskaitos vyksta kas trečia savaitė po 2 akademines va landas. Klausytojų turime daug — apie 90. Net nesiti kėjome tokio entuziazmo. Ne mažai klausytojų iš matemati kos, istorijos, filologijos fa kultetų. Bet chemikų tėra 3, o medikų — deja, visai ne sulaukėme. Mūsų tikslas — supažindin ti busimuosius lektorius su šio darbo specifika. Daugiau sia vyksta teorinės paskai tos. Jos susideda lyg ir iš 2 dalių. Pirmoji — tiesiogiai su sijusi su lektoriaus darbu, o antroji bendresnio, daugiau auklėjamojo pobūdžio. Paskai tos vyksta Rektorato posė džių salėje. Įdomesnių paskai tų ateina paklausyti ir dau giau klausytojų — ne tik studentų, bet ir dėstytojų.
Praėjusiais metais paskai tas skaitė LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minist ras prof. H. Zabulis, VU pro rektorius V. Grigonis, „Va karinių naujienų" laikraščio redaktorius Č. Juršėnas, Kie mo Teatro vadovas V. Limantas ir daugelis kitų. Gir dėjome apie antikos oratorius ir kalbos fiziologiją, apie bendrąją lektoriaus kultūrą ir 1.1. Vasarą mūsų auklėtiniai tu rėjo užduotis — praktikos ar darbo SSB metu perskaityti lekcijas. Jiems buvo pasiūly tos temos, tokios kaip „Tarp tautiniai santykiai", „Vilniaus universitetas" ir kitokios. Na, o suorganizuoti paskaitas Pri valėjo patys studentai. Lauksime jų ataskaitų, svarstysime, mąstysime. Lapkričio mėnesį pradedame naujuosius mokslo metus. Vėl vyks paskaitos, susitikimai. Darbas įdomus. XXX
Jaunųjų lektorių mokykla dar ieškojimų kelyje. Kelias tas, ko gero, teisingas. Bet palaukime pavasario, kol bū rys jaunimo gaus šios mo kyklos diplomus ir bendraus su auditorija. Manau, ne for maliai.
Užrašė S. VOLODKA
numeryje: NAUJA RUBRIKA XXX
KONKURSAS TEBEVYKSTA XXX
VILIOJANTI LOTERIJA
Kaina 2 kap.
Nr. 27 (1206)
indus Numatyti mašinų garny- . įrankius. Nešvarius bos vystymą spartėjančiais konvejeris „nusineša" i plo tempais. Darbo našumą pa vyklą, kur žmogaus rankas pavaduoja mechanizmai. „Rit didinti 31—35%. mas" padeda taupyti laiką, Iš XXVI suvažiavimo valgykla gali pamaitinti daug nutarimų daugiau žmonių, o ir maistas nespėja atšalti, tiekiamas tie siai iš virtuvės. Su Vilniaus Spalio 50-mečio kuro aparatūros gamykla tvir ti ryšiai sieja Pramonės eko nomikos fakulteto dėstytojus ir studentus. Prieš dešimtį metų buvo pasirašyta pirmo ji ūkiskaitinė sutartis. Ji ir davė pradžią gamyklos ir fakulteto bendradarbiavimui, draugystei. Iš pradžių buvo abejojama, ar duos naudos bendras dar bas. Pirmieji rezultatai pasi rodė netrukus. Įvairius darbus gamyklo je atliko dėstytojai ir studen tai. Buvo tyrinėjami kadrų komplektavimo, darbo orga nizavimo ir normavimo, val dymo klausimai. - įmonėje įdiegta mechanizuota kadrų apskaita, kartu su Vilniaus — Dabar docentas K. Vyš modelių namais fakulteto eko nomistai paruošė darbo dra niauskas nebespėja visų pra bužius įvairių profesijų dar šymų išpildyti, — kalba fa bininkams. O svarbiausia nau kulteto dekanas V. Grigoras. jau įdiegtas jovė, išgarsinusi fakulteto — „Ritmas" mokslininkus visoje šalyje — Sverdlovsko, Kijevo, Frunzės įmonėse. „ritmo" sukūrimas ir įdiegi mašinų gamybos mas gamyklos valgykloje. Šis Čia jis ypač reikalingas, nes darbas buvo atliekamas vado darbininkų daug. Pagreitėja vaujant doc. Kazimierui Vyš pats aptarnavimas, padidėja niauskui. „Ritmo" principas valgyklos galimybės. Konvejeris LŪPP Aukštojo toks: žmogus eina šalia kon vejerio, kuriuo slenka padėk mokslo paviljone buvo apdo las, gauna visus patiekalus, vanotas Garbės raštu, gavo
Siame
Liaudies ūkio planavimo insti tute, Vytautas Grigoras ir kiti.
XXX Penkeriems metams yra sudaryta ūkiskaitinė sutartis su Ukmergės „Vienybės" ga mykla. Buvo įsipareigota nu veikti darbų už 80 tūkstan čių rublių. Fakulteto ekonomistai čia nagrinėja ekonominio — so cialinio vystymo tobulinimą, socialinės raidos planavimą, darbo organizavimą. Šiuose darbuose dalyvauja nemažai Darbo ekonomikos specialy bės trečio — penkto kurso studentų. Praeitais metais diplomini darbą „Valdymo kadrų kvalifikacijos tobuli nimas" apgynė Svetlana Bulatova. Savo darbą ji rašė, remdamasi „Vienybėje" įgy tomis žiniomis. Dabar absol ventė dirba savo fakultete, tęsia studijų metais pradėtą darbą. XXX
geriausiu vadovėliu ku: Ki niams ir diplominiams dar bams. Ne vienas čia žengia pirmuosius savarankiško-dar bo žingsnius. Dabar direkto riaus pavaduotoju ekonomi kos reikalams dirba Algis Biekša, prieš keletą metų bai gęs fakultetą. Naudodamiesi įmonėje at liktų tyrimų rezultatais, di sertacijas parašė keletas fa kulteto dėstytojų: Domicėlė Kesminaitė, dabar dirbanti
— Dėstytojų ir studentų ūkiskaitiniai darbai atneša naudos ir jiems patiems, ir Įmonėms, — kalba V. Grigo ras. — Ir jeigu Kuro aparatū ros gamykla jau kelinti metai iš eilės pirmauja šalyje, yra čia ir mūsų triūso dalelė. Stengiamės padėti spręsti vi sus klausimus, lemiančius dar bo našumą, gamybos vystymą. Janina PRANKAITE
Kokie rezultatai? Saiunpiniai studente darbu konkursai visuome nės mokslu. VLKJS istori jos ir tarptautinio jaunimo judėjimo klausimais bran daus socializmo salvpomis užima derama vieta visuo menės mokslu dėstymo ir studentu komunistinio auk lėjimo sistemoje ir tano svarbia priemone iu mar ksistinės-lenininės pasau lėžiūrai ir idėjiniams įsiti kinimams ugdvti. IX saiunpinis konkursas; buvo skirtas TSKP XXVI suvažiavimui. Konkursui pateiktuose darbuose stutentai kūrybiškai nagrinė jo TSKP ir LKP veikla, mūsų šalies ekonominio ir politinio vvstvmosi klausi mus. istorines tarybinės liaudies pergales. VLKJS ir tarptautinio komunisti nio judėjimo istorija ir praktika. Konkursas padė jo suaktyvinti savarankiš kus studentu tyrimus, darba su pirminiais šalti ■ niais. Visi Universiteto stu dentai rašė referatus visuo menės mokslu klausimais. Geriausi referatai buvo atrenkami pruniu-kursu konferencijose, po to fa
kultetu konferencijose. Nu galėję fakultetu konferen cijose, referatai buvo pa teikti Universiteto komisi jai. kuri atrinko geriausiu*; darbus miesto turui. Mies to ture laimėje darbai bu vo pristatyti i respublikini turą. Respublikiniame ture užėmė pirmąsias vietas aštuoni Universiteto studen tu darbai buvo išsiųsti i Maskva, saiunpini turą. Daugiausia darbu buvo parašyta iš TSKP istorijos ir politinės ekonomijos, o iš VLKJS ir tarptautinio komunistinio bei jaunimo istorijos — tik keliolika darbu. Tai palima paaiš kinti tuo. kad organizuo jant. ši konkursą, ypač nirmaii turą, didžiuli ir bene pagrindini vaidmenį suvaidino visuomenės mokslu dėstytojai. Ir. aiš ku. iu vadovaujami stu dentu darbai užėmė pir mąsias vietas. Tačiau tai ne vienintelis paaiškini mas. Per mažai dėmesio visuomenės mokslu kon kursui skvrė fakultetu komjaunimo komitetai. Ne viename fakultete buvo apsiribojama tik tuo. kad Nukelta i 3 psl.