C0O/BIrlis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
75 m. rugsėjo 12 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
taskaitos ir rinkimai-komjaunuolio brandumo egzaminas ■jaugiatūkstantinėje UniĮįjteto komjaunuolių sei le prasidėjo ataskaitos ir linai. VLKJS CK nutarime Įrengti ataskaitas ir rinkiĮ šalies komjaunimo orĮizacijose" nurodoma, kad [turi padėti stiprinti komĮiimo organizacinį ir poliI darbą, komunistiškai aukjaunimą, suaktyvinti Įkvienos organizacijos dar| garbingai sutinkant TSKP Iv suvažiavimą, suteikti Lją užmojį ir dar gilesnį Įn; masiniam socialistiniam Iktyniavimui su šūkiu lenkmečiui — pergalingą Ešąl" „TSKP XXV suva[vimui — spartuolišką darI gerą gaminių kokybę, pui| mokymąsi", dėl teisės pa la V. Lenino komjaunimo bortą partijos XXV suvaLimui. [Didžiausią dėmesį ataskaiI ir rinkimų kampanijoje ikia skirti studentų auklėjiL komunistinio idėjiškumo, rybinio patriotizmo, internapnalizmo, aukšto organizuo to ir drausmingumo dvaL Būtina giliai ir visapusiš: išanalizuoti kiekvienos Bjaunimo organizacijos
veiklą, formuojant akademinio jaunimo marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, klasinį sąmonin gumą, — o tam būtina iš nagrinėti idėjinio auklėjamojo darbo formas. Viena iš veiks mingiausių studentijos komu nistinio auklėjimo formų, žy miai pakėlusi politinį akty vumą, yra visuomeninė po litinė praktika (VPP). Todėl ataskaitose reikia dalykiškai išnagrinėti VPP teorinę ir praktinę dalį. 1975 m. balan džio mėnesį, atestacijos metu, išaiškėjo nemažai trūkumų. Prisiminkime kai kuriuos. Fakultetų komjaunimo ak tyvas vis dar nepakankamai bendradarbiauja su visuome nės mokslų katedrų dėstyto jais, rengiant VPP teorinę da lį. Visuomenės mokslų studi javimo pažangumas, kaip ro do paskutiniųjų mokslo metų egzaminų sesijos, žymiai pa kilo, gausiai ir rezultatyviai studentai dalyvavo V Visuo menės mokslų darbų konkur se. Deja, mobilizuojant stu dentiją giliam marksizmo-leni nizmo teorijos studijavimui, ne pilnai išnaudojamos VPP teikiamos organizacinės gali
Mokslo ir mokymo vienove visuomenes
mokslų katedrose [Ideologinio auklėjimo teo. [:s pagrindas visuomet buI ir bus visuomenės moks. I Dar daugiau — istoriškai [sunku Įrodyti, kad pažangi l'Jomeninė mintis visuomet bo didžiulis gamtos moksI ir technikos progreso sti klas. Ji visados rėmė naupsius tyrimus fundamentipose moksluose, aktyviai Ištino šių tyrimų pritaikymą kybos būduose. Ateityje komenės mokslų reikšmė p dar išaugti, nes jų ga lybės aiškiai pranoksta plieninį jų pritaikymą. Taip pradeda savo straipsI „Komunisto" žurnalo 8Į'e numeryje Lietuvos TSR Rkštojo ir specialiojo vidu pio mokslo ministras H. ZaMls. ■didėja ir pačių visuomep mokslų darbuotojų atsa. pybė, — toliau rašo ministP- — Ypač didelė atsako1 tenka aukštųjų mo ralų visuomenės mokslų ’kdroms, kur susitelkusios •usiausios šios srities moks“ės pajėgos. Todėl visada, kalbama apie visuomes mokslų teorinius klausi, p Komunistų partija pir miausia kreipiasi į aukštą jį mokyklas. Tai rodo ir ’kP Centro Komiteto nuta. .,Dėl darbo Maskv įi ■ Baumano aukštojoje tech*°s mokykloje ir Saratovo ^tybiniame N. Cemyševs. 0 universitete, keliant idė’l teorinį visuomenės mokslėstymo lygį". ’traipsnyje autorius ap-
žvelgia respublikos aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų mokslinius tyrinėji mus, nurodo kai kuriuos trū kumus: randame keletą prie kaištų ir Universiteto TSKP istorijos bei Mokslinio ko munizmo katedroms. Toliau drg. H. Zabulis ra šo apie mokymo procesą: Pasvėrus visuomenės moks lų katedrų mokslines galimy bes, galima daryti išvadą, kad teorinis jų lygis yra pa kankamas šiuolaikiniam dės tymo lygiui užtikrinti. Dau guma visuomenės mokslų dėstytojų dirba su nemažu entuziazmu, išradingai ir yra studentų mėgstami. Ir vis dėlto tiek katedrų moksliniame darbe, tiek ir mokymo procese išnaudoja mos dar ne visos galimybės. Mokymo procesas, dėstant visuomenės mokslus, tik tuo met bus tikra to žodžio pras. me šiuolaikiškas, jeigu mo kymo turinys bus betarpiška me sąlytyje su moksliniais tyrimais. Gyvenimas kiekvie. name savo tėkmės etape iš kelia daug naujų ekonominio ir, žinoma, politinio pobūdžio problemų. Bendroji marksisti. nė naujos visuomenės sukū rimo teorija liečia tik bend riausius mūsų žengimo į prie kį principus. Ji negali numa tyti, tuo labiau aptarti įvai rius konkrečius faktus ir reiškinius. Bet gyvenimo pa teikiami faktai ir reiškiniai gali suvaidinti didelį visuo meninį vaidmenį, turėti žmo nėms ir teigiamą, ir neigiamą
mybės. Iki šiol kai kurių fa kultetų komjaunimo biurai nesutvarkė studentų aktyvu mo visuomeninių mokslų se minaruose kontrolės, nerašo ma apskaita — todėl neakty vus studentas nesusilaukia atitinkamo komjaunimo orga nizacijų įvertinimo. Kai kurių fakultetų kom jaunimo aktyvas minėto konkurso organizavimą laiko vien visuomenės mokslų ka tedrų reikalu. Apie tai kon ferencijoje turėtų pakalbėti Istorijos fakulteto aktyvistai. Jie net V Visuomenės moks lų darbų konkurso diplomus respublikinio turo nugalėtojams įteikė visai neseniai ir (Lietuvos TSR aukštojo spec. vidurinio mokslo ministro įsakymas Nr. 293 buvo išleistas 1974 m. liepos 30 d.). Nereikia pamiršti, kad studentų aktyvus dalyvavimas konkurse prisideda prie jų visuomeninio-politinio akty vumo augimo, studentams at. siranda galimybė efektyviau įsijungti į propagandinį darbą komjaunimo politinio švietimo sistemoje, įmonėse, įstaigose. Ne veltui pagausėjo paskai tų, pranešimų, pokalbių, ku-
poveikį. Tokiais atvejais ne. pakanka apsiriboti bendrais teiginiais — būtina mokėti įsigilinti į mūsų dienų pro blemas, apibrėžti naujo fak. to arba reiškinio vietą, nu statyti jo atsiradimo priežastį. dalis visuomenės Deja, mokslų dėstytojų tam tikra vengia konkrečių prasme faktų ir reiškinių analizės. Visuomenės mokslų darbuo tojo uždavinys mokslinės analizės būdais atskleisti pir miniuose duomenyse faiktų socialinę reikšmę, pripažįstant, kad betarpiškai pastebė. ti faktai tik tuomet įgyja mokslinę reikšmę, kai jie atitinkamu būdu yra sugrupuojami, sujungiami į tam tikrą sistemą ir tuo būdu tampa faktine mokslo baze. Mokymo procesas turi ska tinti studentą siekti reiškinių gilumos, versti jį naujai mąs. tyti, kasdieniniuose dalykuo se surasti naują esmę. Tik tada mokymo procesas ne tik mokys, bet ir auklės. O taip dalyvauti mokymo pro. cese gali tik tas dėstytojas, kuris pats betarpiškai yra užimtas giliomis teorinėmis problemomis. Neatsitiktinai visuomenės mokslų dėstyto jams sumažintas tiesioginio dėstymo krūvis, kad jie ati tinkamai papildytų mokslinių tyrinėjimų apimtį ir tuo bū du tolydžio vis gilintų moky mo procesą. Būtina įsidėmėti, kad vi suomenės mokslų sritis žy. miai skiriasi nuo kitų moky mo disciplinų. Juk socialines problemas liečiančios žinios patenka į studento sąmonę ne vien iš teorijos, bet lygia greta ir tiesiog iš gyvenimo, iš kasdieninių žmonių santy kių. Nėra kitos tokios moks, lo šakos, kur žmogus, prieš pradėdamas gilintis į ją, tu rėtų tiek daug iš anksto su. (Nukelta į 3 psl.)
rie surengti tų pačių konkurso darbų pagrindu. Siekiant suaktyvinti VPP, Universitete sudarytas jos va landėlių tvarkaraštis. Jų tiks las — padėti studentams įsi gyti visuomeniniam-politiniam darbui būtinas teorines žinias. Nors buvo paruošta 1974/75 m.m. pavyzdinė VPP valandė lių programa, tačiau pasitaiko atvejų, kai VPP valandėles vieni paverčia politinformacijomis, kiti — grupės susirin kimais. Matyt, reikia tobulinti ir pačią VPP pavyzdinę pro gramą. Nelabai noriai ją pri ėmė kuratoriai. Iki šiol Uni versiteto VPP metodinė ko misija, nesudarė literatūros sąrašo atskiroms temoms. Susirinkimų ir konferencijų metu reikia visapusiškai išna grinėti VPP praktinės dalies įdiegimo rezultatus kiekvie noje komjaunimo organizaci joje. VPP esmė — ugdyti or ganizatoriaus, kolektyvo auk lėtojo, propagandisto sugebė jimus. Tarnauti šiam reikalui turėtų visuomeniniai įsiparei gojimai ir įpareigojimai. Ne paslaptis, kad pasitaiko kom jaunimo organizacijų, kurios dirba savo siauram rate, —
j
'
tokiose grupėse ir atsiranda neišpasakyta daugybė „atsa kingų" už politinformacijų rengimą, už bilietų nupirkimą į dramos teatrą, už išvyką į gamtą ir t. t .O kodėl visiems pavyzdžiu negalėtų būti Tei sės fakulteto komjaunimo or ganizacija, kuri jau kelinti metai nepriekaištingai šefuo ja Vilniaus miesto vaikų kambarius. Fizikos ifakulteto komjaunuoliai (kurie; skundžiasi visuomeninės veiklos menka baze) galėtų aktyviai šefuoti Universitetui priskirtas profesines technikos mo kyklas. PEF komjaunuoliai pa gal kūrybinio bendradarbiavi mo sutartį su Vilniaus grąžtų gamykla galėtų daug glau džiau ir kryptingiau bendra darbiauti su jos jaunaisiais darbininkais. Išblėso ir Fil. F komjaunuolių energija, še fuojant Kuro aparatūros ga myklą Apie šiuos trūkumus būtina kalbėti, tačiau reikia kritikuoti ne tik žemesnes organizacijos grandis, bet savikritiškai vertinti fakulte tų biurų, sekretorių veiklą. Ataskaitose būtina reikliai ir dalykiškai išnagrinėti ir ki tas idėjinio auklėjamojo dar-
bo formas, ir visų pirma, jų veiksmingumo požiūriu, — lenininę įskaitą, įvairių ko misijų darbą, studentų darbi nį auklėjimą. Gilus specialybės žinių įsa vinimas, komunistinė pažiūra į mokymąsi — kiekvieno komjaunuolio politinis uždavi nys. VLKJS XVII ir LLKJS XVIII suvažiavimai iškėlė di delius reikalavimus aukštųjų mokyklų komjaunimo orgatobulinti nizacijoms nuolat savo darbą, ruošiant gerus Universiteto specialistus, pažangumu komjaunuoliai yra geriausi iš respublikos aukštųjų mokyklų. Tačiau ir šiame darbo bare dar daug neišnaudotų galimybių. Reikia ir toliau gerinti mokymo-auklėjimo komisijų (MAK) dar bą: ne visų fakultetų kom jaunimo biurai nuolat bend radarbiavo su katedromis, metodinėmis komisijomis, kai kurių fakultetų MAK giliau neišanalizavo fakultetų, gru pių komjaunimo organizacijų akademinio darbo efektyvu mo ir rezultatyvumo, studen tų blogo mokymosi ir lanko-, mumo priežasčių — dar iki šiol turime nemažai skolinin. kų. Reikia pasiekti, kad aka. deminių grupių komjaunimo
(Nukelta j 3 psl.)
■
i
IKz x * >
f j B «*« x«
< V'
I-'
■re'T į..į
j®
į
rrf
*
x *Z
KAIP SEKASI, PIRMAKURSI? APIE TAI— ANTRAME PUSLAPYJE.