visą $ALią
cAnai,vieny Kirės*
canj/Bims scu nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
• Nr. 27(1366)
RUGSĖJO 23 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
VYKO MOKSLINĖ KONFERENCIJA Rugsėjo 11—12 d. Universite te vyko respublikinė mokslinė konferencija „Loginė filosofinė kalbos ir pažinimo analizė" 5i konferencija buvo tąsa dar bų, vykdomų Vilniaus V. Kapsu ko universiteto filosofijos istori jos ir logikos katedroje, bendra darbiaujant su kitais respublikos, Šalies ir užsienio mokslo centrais. Joje aptariamos pagrindinės šiuolaikinės loginės filosofinės kalbos analizės raidos tendenci jos. Be respublikos mokslininkų dalyvavo specialistai iš kitų ša lies mokslo centrų. Konferenci jos švedai ir dalyviai — grupė Suomijos mokslininkų iš Helsin kio, Turku ir Tamperės universi tetų, vienos žymiausių pasaulyje loginės filosofinės kalbos anali zės mokyklų atstovai, su kuriais katedra palaiko glaudžius moks linio bendradarbiavimo ryšius. Si konferencija drauge yra vienas renginių, numatytų ry šium su 1987 m. Maskvoje įvyk siančiu VIII Tarptautiniu mokslo logikos, metodologijos ir filoso fijos kongresu.
STUDENTy PROFSĄJUNGOJE Rugsėjo 10 dieną Universite,0 profsąjungos komitete įvyko bendrabučių buitinės komisijos Posėdis. Jame buvo apsvarstyti bendrabučių vidaus taisyklių pa vedėjai, Už rūkymą kambariuo se Profsąjungos komiteto nųp“eudos pareikštos prekybos fa kulteto || kurso studentui D. Ba,iliui. ekonominės kibernetikos ’ finansų fakultete antrakursei ■ Krutkytei ir chemijos fakulte0 studentei G. Balčiūnaitei.
KOMJAUNIMO
komitete
tęsėjo 18 d. (vykusiame VU jaunimo komiteto posėdyje r'0 aptarti pavasario ______ ___ sesijos ^sitalai, išklausyta informacija ta| kaip vykdomas VU '^kūninio komiteto nutarimas P-e GF komjaunimo komiteto rbi> vykdant TSKP CK nutari" kerinti partinį vadovavimą "'jaunimui ir didinti jo vaid. 11 komunistiškai auklėjant Nutarta tęsti nutari'Vkdymo kontrolę. Išklau0 ir YU komjaunimo komiteį. "ariu Eglės Jokūbaity lės bei o, U!ės Kupliauskaitės ataskal,ia Abiejų darbas (vertintas tei.„ITI|ai' Mosėdyje svarstytos perallnės bylos. „T. S." inf.
Sveikiname
Už laimėjimus, pasiektus vyk dant specialistų rengimo liaudies ūkiui vienuoliktojo penkmečio užduotis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas apdovano jo TSRS ordinais ir medaliais TSRS aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerijos auk štųjų ir specialiųjų vidurinių
mokyklų darbuotojus. Tarp ap dovanotųjų ir mūsų Universiteto atstovai. LENINO ORDINU apdovanotas bendrosios chirurgijos ir aneste ziologijos katedros vedėjas, pro fesorius Algimantas Jonas MAR CINKEVIČIUS. DARBO RAUDONOSIOS VĖ LIAVOS ordinu apdovanotas valstybės ir teisės teorijos ir is torijos katedros vedėjas, profe
sorius Stasys VANSEVlClUS TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDI NU apdovanotas VVU partinio komiteto sekretorius, docentas Vladas GOBIS. „GARBES ŽENKLO" ORDINU — pramonės ekonomikos fakul teto dekanas, docentas Vytautas GRIGORAS bei bendrosios che mijos katedros vedėja, docentė Nina PAGUOTIENĖ. Medaliu „UŽ DARBO ŠAUNU
MĄ" — profesorius Jonas GRI GAS bei klasikinės filologijos katedros vedėja, docentė Augenija ULČINAITĖ. Medaliu „UŽ PASIŽYMĖJI MĄ DARBE" — docentė Irena VALIKONYTĖ, KVF politinės ekonomijos katedros vedėjas, docentas Vladas Kazys GRONSKAS bei vyresnysis mokslinis bendradarbis Artūras ŽUKAUS KAS.
NUOSTABUS FIZIKŲ MOKYTOJAS Henrikas Horodničius gimė 1906 metų rugsėjo mėn. 3 d. Petrograde tarnautojo ir siuvė jos šeimoje. Dvi pradines gim nazijos klases baigė Petrograde. Vėliau, nuo 1918 m. mokėsi Vil niaus Vytauto Didžiojo gimnazi joje. Baigęs 1924 m. gimnaziją, H. Horodničius negalėjo iškart įstoti į universitetą, nes tuometi niai tautiniai klausimai Vilniuje turėjo gana aštrų charakterį. 1924 m. jis buvo įrašytas į St. Batoro universiteto Gamtos ir matematikos fakultetą laisvu klausytoju. Didelis noras studi juoti paskatino Henriką Horodničių 1925 m. išlaikyti egzami nus lenkiškam brandos atestatui gauti. Po to jau tapo tikru stu dentu ir studijas universitete už baigė 1933 m., gaudamas filoso fijos magistro laipsnį. Ilgokai studijavo universitete H. Horodničius aišku ne dėl nepakankamų sugebėjimų. Ne lengvos materialinės sąlygos šei moje privertė H. Horodničių gana anksti pradėti dirbti. Dar mokydamasis 7-oje gimnazijos klasėje įsidarbino sąskaitininku — buhalterio padėjėju Lietuviš koje poliklinikoje ir dirbo juo iki 1926 m. Norisi pažymėti, kad H. Horodničius jau nuo vai kystės sugebėjo derinti moky mąsi, darbą ir Įvairius pomėgius. Nuo 1928 iki 1931 metų ir nuo 1934 iki 1940 metų H. Ho rodničius dirbo mokytoju Vy tauto Didžiojo gimnazijoje. To kiu būdu fizikos ir matematikos mokytoju Henrikas Horodničius dirbo 11 metų. Dar dirbdamas gimnazijos mokytoju H. Horod ničius pradėjo mokslinę ir peda goginę veiklą Vilniaus universi tete. Nuo 1929 iki 1931 metų dirbo Eksperimentinės fizikos katedros asistento padėjėju, nuo 1931 iki 1934 metų — jaunesiuoju asistentu, o nuo 1934 iki 1940 metų — vyresniuoju asis tentu. Atkūrus Tarybų valdžią Lie tuvoje 1940 m. H. Horodničiui buvo suteiktas mokslų kandida to laipsnis ir fizikos katedros docento vardas, tačiau prasidė jus Didžiajam Tėvynės karui ir okupacijai Vilniaus universite tui prasidėjo sunkios dienos. H. Horodničius buvo pažemintas pareigose iki fizikos katedros asistento. Uždarius 1943 m. uni versitetą, vėl teko grįžti prie sąskaitininko pareigų geležinke-
Rugsėjo mėn. profesorius H.Horodničius tuoniasdešimtmetį.
lių valdyboje. Tačiau H. Horod ničius tikėjo, kad gyvenimas greitai grįš į normalias vė žes, ir universitetas vėl gyvuos. Todėl laisvalaikiu, sunkiais karo metais išvertė į lietuvių kalbą G. S. Landsbergo „Optiką ir D. I. Sacharovo „Fizikos uždavinių rinkinį". Išvadavus Vilnių iš vokiškųjų okupantų, H. Horodničius su vi sa energija įsijungė į atkuriamą jį darbą. Nuo 1944 metų rugsėjo 1 d. iki 1945 m. spalio mėn. jis buvo paskirtas Rektoriaus pa dėjėju ūkio reikalams. 1945 m. buvo gražintas docento vardas ir mokslo kandidato laipsnis, iš rinktas profesoriumi. 1945 m. H. Horodničius buvo paskirtas Bendrosios fizikos katedros ve dėju ir dirbo juo iki 1960 me tų. H. Horodničius nuo 1950 iki 1958 metų dirbo fizikos matema tikos fakulteto dekanu, o nuo 1950 iki 1952 metų dar ir Che mijos fakulteto dekanu. Nuo 1960 iki 1978 metų H. Horodničius dirbo docentu bend rosios fizikos, astronomijos ir plazmos fizikos, astronomijos ir kvantinės elektronikos katedro
atšventė savo aš G. BURBOS nuotr.
se. Nuo 1978 m. H. Horodničius eina astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros profeso riaus pareigas. Mokslinę veiklą Henrikas Ho rodničius pradėjo 1929 m. rent geno spindulių sklaidos tyrimais. Vėliau 1930—1936 m. m. tyrė kritinius lodo potencialus, skys to bromo fluorescenciją. Nuo 1938 m. pradėjo vystyti pagrin dinę savo mokslinio darbo kryp tį — temperatūros įtaka spekt rinių linijų išplitimui dėl dujų molekulių smūgių. Jau pirmieji paskelbti moksliniai darbai žur nale „Nature" 1938 ir 1939 m. m. rodo didžiulius H. Horodni čiaus sugebėjimus atlikti kruopš čius eksperimentinius tyrimus. Šių darbų ciklas buvo apibend rintas H. Horodničiaus daktaro disertacijoje, apgintoje su įverti nimu „Labai gerai" jau vokie čių okupuotame Vilniaus univer sitete 1943 m. Norisi pažymėti, kad H. Ho rodničius pradėjo spektrinių lini jų kontūrų tyrimus tokiu metu, kada besivystančiai atomo fizikai labai svarbūs buvo tokie eksperimentiniai rezultatai. Vė liau prof. H. Horodničius atliko
svarbius povandeninės kibirkšties Cd spektrinius tyrimus. Daug dėmesio skyrė spektrinės analizs metodiniams klausimams. Labai turininga ir įsimintina prof. H. Horodničiaus pedagogi nė veikla. Dėstydamas bet kokią fizikos kurso dalį visada vado vavosi ir vadovaujasi pagrindi niu principu, kad paskaitos rei kalingos studentui, o ne lekto riui. Todėl jo paskaitos visada gerai paruoštos, suprantamos. Turininga prof. H. Horodni čiaus visuomeninė veikla. Jis aktyviai dalyvavo kuriant Lie tuvos TSR „Žinijos" draugiją, perskaitė daugybę populiarių paskaitų apie atomo ir branduo lio fiziką. Ištisą dešimtmetį (1966 —76) su dideliu pareigingu mu ir didžiule pagarba „kylan tiems" žmonėms H. Horodničius dirbo mokslinių laipsnių teikimo tarybos sekretoriumi. Jis yra ke lių mokslinių koordinacinių ta rybų, Lietuvos fizikų draugijos valdybos, „Lietuvos fizikos rin kinio" redakcinės kolegijos na rys. Daug padirbėjo H. Horodni čius ruošiant enciklopedijos bei fizikos terminų žodynus. Apie gerą H. Horodničiaus darbą Vilniaus universitete liu dija ir svarūs vyriausybiniai apdovanojimai: „Garbės ženklo" ordinas (1950 m.), Darbo Raudo nosios vėliavos ordinas (1979 m.), medaliai, net keturi LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumo Garbės raštai, daug kitų Garbės raštų. 1976 m. H. Horod ničiui buvo suteiktas garbingas Nusipelniusio dėstytojo vardas — pirmam iš Universiteto fizikų. ... Malonu prisiminti mūsų gerbiamo profesoriaus H. Horod ničiaus 80-mečio paminėjimą fi zikos fakultete. Sveikinimo kal bose daug padėkos žodžių pasa kė savo mokytojui LTSR MA akademikas J. Viščakas, nariai —korespondentai Z. Rudzikas (Fizikos instituto direktorius), J. Vaitkus (VVU prorektorius), profesoriai A. Bandzaitis, V. Kybartas, J. Grigas bei daug daug kitų buvusių ir dabartinių
jo studentų. Visi mes linkėjome profesoriui dar ilgai likti ener gingu, žvaliu ir nuostabiu fizi kos žinių skleidėju. Doc. L. KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektrosko pijos katedros vedėjas