v/sų
PAGRINDINĖ tarybinės \ visuomenės politinės sis- \ temos vystymo kryptis \ vra tolesnis socialistinės ' \ demokratijos vystymas: / ’ Vis platesnis .darbo žino- ) nių dalyvavimas vlsuome- ) nės ir valstybės reikalų ) ( valdyme, valstybės apara- j to tobulinimas, visuome- t ) ninių organizacijų akly- i / vurno didinimas, liaudies ( kontrolės, valstybinio ir ( Į visuomeninio gyvenimo < \ teisinio pagrindo stiprini- ' (mas, viešumo plėtimas, ) ( nuolatinis atsižvelgimas į ) visuomenės nuomonę. ) TSRS Konstitucijos pro jektas. 8 straipsnis
Salių proletarai,
vienykitesi
S Gč\RVBIIlis scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Mokomės šeimininkauti Reikšmingas mūsų gyvenimo metas — Didžiojo Spalio 60-mečio jubiliejus, mokslo ir technikos re voliucijos keliami vis didesni reikalavimai jaunie siems specialistams — įpareigoja ir studentų prof sąjungą aktyviau dalyvauti tobulinant mokymo ir auklėjimo darbą, skiepyti kiekvienam studentui są moningą požiūrį į studijas — jo pagrindinį darbą, kurį reikia kuo geriau atlikti. Malonu, kad daugu ma studentų labai gerai supranta šios valstybinės užduoties — gerai mokytis — svarbą, kad vis re čiau pasitaiko tokių, kurie žinodami TSRS Konstitu cijos suteiktą teisę į mokslą — kas naujajame pa grindinio šalies įstatymo projekte nusakoma kaip nemokamas mokslas, valstybinių stipendijų ir kitų lengvatų teikimas studentams, pamiršta savo pa reigą. Visi studentai susidomėję susipažino su naujos TSRS Konstitucijos projektu, pritarė jos straips niams ir teiginiams. Mus, studentų profsąjungos at stovus, džiugina ir įpareigoja visuomeninėms orga nizacijoms skiriama svarbi vieta valstybės ir visuo menės reikalų valdyme: „Profesinės sąjungos, visa sąjunginė Lenino Komunistinė Jaunimo Sąjunga, kooperatinės ir kitos masinės visuomeninės organi zacijos, sutinkamai su savo įstatų uždaviniais, da lyvauja valstybinių ir visuomeninių reikalų valdy me, sprendžiant politinius, ūkinius ir socialinius-kultūrinius reikalus." Universiteto studentų profsąjunga — didelė ir kūrybinga jėga, savo eilėse turinti apie 8330 narių. Ji stambiausia iš respublikos aukštųjų mokyklų. Or ganizacija padeda spręsti svarbiausią aukštosios mo kyklos uždavinį — ruošti liaudies ūkiui, mokslui ir kultūrai aukštos kvalifikacijos specialistus, įsisavi nusius materialistinę pasaulėžiūrą, geras teorines ži nias ir praktinius specialybės bei visuomen;nio dar bo įgūdžius. Universiteto studentų profsąjunga rūpi nasi geromis mokymosi, darbo, buities sąlygomis, organizuoja studentų kultūringą poilsį ir kt. Dar tik prieš penkerius metus teturėjome 6 stu dentų bendrabučius, šiandien jų — jau 14. Šiuo me tu bendrabučiuose gyvena 44% studentų. Bendrabučiuose plečiama studentų savivalda. Bendrabučių tarybos rūpinasi geresnėmis studentų
Mokslo pirmūnė V k. istorikė D. Blažytė.
buitinėmis sąlygomis, organizuoja kultūrinį-auklė jamąjį darbą, socialistinį lenktyniavimą. „Darbo poilsio ir buities organizavimo" konkurse mūsų bendrabučiai pripažinti geriausiais tarp respublikos aukštųjų mokyklų, sąjunginiame konkurse 1976 m. užėmėme antrąją vietą. Kasmet gerėja studentų buitinės sąlygos. Nuo 1974 m. veikia sanatorija-profilaktoriutnas, kuriame kas mėnesį gyvena ir gydosi 95 Universiteto stu dentai. Didelį darbą, siekiant, kad Universiteto >endrabučiuose studentų buitis būtų graži, kultūringa, jauki, atlieka bendrabučių buitinis sektorius. Jis vadovau ja ir koordinuoja visų fakultetų buitinių sektorių bei visų bendrabučių tarybų darbą. Studentų profsą jungai, komjaunimui ir kitoms visuomeninėms orga nizacijoms reikėtų pradėti rūpintis, kad būtų įkur tas studentų šeimyninis bendrabutis. Tai jau šios dienos aktualija — Universitete yra nemaža jaunų studentų šeimų, joms labai reikalinga parama, ati desnis žvilgsnis į jų rūpesčius. Labai įvairios kultūrinio-auklėjamojo darbo for mos: meno saviveikla, poilsio vakarai, kolektyvinis teatrų, koncertų ir muziejų lankymas, pašnekesiai, vakarai-susitikimai, paskaitos ir kt. Didelę reikšmę, ugdant studentų tarybinio patrio tizmo, proletarinio internacionalizmo ir tautų drau gystės jausmus, turi pašnekesiai ir susitikimai su komunistinio judėjimo veteranais, Didžiojo Tėvy nės karo bei partizaninio judėjimo dalyviais. Šie renginiai organizuojami Universiteto, fakultetų, spe cialybių, bendrabučių, klubų ir kitų padalinių mas tu. Tuos renginius mes padedame organizuoti, fi nansuojame, gi pagrindinis jų šeimininkas — Uni versiteto kultūros klubas. Nemažai padedame centriniams meno saviveiklos kolektyvams, turistų klubui. Vis didesnį dėmesį stu dentu profsąjunga kreipia sportui ir fizinei kultū rai. Glaudžiai bendradarbiaujama su Universiteto „Mokslo" klubu. Bendrabučiuose rengiamos įvairių sporto šakų varžybos, kompleksinė spartakiada, ku rios tikslas — kad kuo daugiau studentų pamėgtų fizinę kultūrą, spartą. Kasmet kartu su „Mokslo" klubu fakultetuose rengiame fizkultūrinio-masinio darbo apžiūras-konkursus. Profsąjungos komiteto iniciatyva 1974 m. pirmą kart buvo suorganizuota Vilniaus aukštųjų mokyk lų bendrabučių kompleksinė spartakiada, pernai ji jau tapo respublikine. Universiteto sportininkai už ėmė I vietą. Studentų profsąjunga rūpinasi studentų sveikatin gumu: organizuoja sporto-sveikatingumo stovyklas, platina poilsinius, sanatorinius, turistinius keliala pius. Čia turim ir bėdų: silpna sporto-sveikatingu mo bazė Žydiškėse. Šiokią tokią išeitį radome: kei čiamės stovyklomis su kitomis šalies mokyklomis: Jerevano, Kišiniovo, Leningrado, Lvovo, Užgorodo, Talino ir kt. Visi pirmakursiai tapo mūsų organizacijos nariais. Grupėse išrinkti proforgai. Nuo to, kaip proforgas sąžiningai atlieka savo pareigas, didžiausia dalimi priklauso visas studentų profsąjungos darbas. Nepavyzdingi proforgai praleidinėja profbiurų posė džius, neinformuoja grupės narių apie profsąjungos komitete turimus kelialapius, vykstančius kultūri nius renginius. Proforgas gerai pažįsta grupės stu dentus ir turi rekomenduoti fakulteto nrofbiurui. kam reikalinga pagalba: stipendija, vieta bendrabu tyje, materialinė pašalpa, kelialapiai, butpinigiai. Stengiamės gerinti organizacinį darbą, mokyti ak tyvą. Šiame bare sukaupta nemaža metodinės me džiagos. Norisi paminėti 1975 m. pirmą kartą su rengtą LTSR aukštųjų mokyklų pirmų kursų proforgų mokymo dieną, mūsų laikraštyje Įvestą sky relį „Šeimininkavimo mokykla", į kurį kviečiame rašyti profsąjungos narius apie visiems ooias pro blemas, rūpesčius ir laimėjimus. Mūsų organizacija daro viską, kad taptų pavyz džiu kitų aukštųjų mokyklų studentų protsąjungos organizacijoms. R. VOSYLIUS Studentų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
Nr. 26 (1010) 1977 in. rugsėjo 16 d.
SIAME NUMERYJE supažindiname su studentų dainos, literatūrinio ir meno saviveiklos konkursų sąlygo mis, skelbiame respublikinės studentų viktorinos klausi mus (4 puslapyje).
Rugsėjo 15 dieną Įvyko Universiteto jubiliejinės komi sijos išplėstinis posėdis. Jame dalyvavo Ir rektorato na riai. Posėdžiui pirmininkavo rektorius prof. dr. J. Kubi lius. Posėdyje apsvarstytas sekcijų darbas, išklausyta Filolo gijos fakulteto dekano doc. J. Pikčilingio informacija apie tai, kaip fakultete vykdomas jubiliejinių renginių planas.
ANKETA 1979 M. ABSOLVENTAMS
Mano darbas reikalingas Tėvynei Į mūsų klausimus atsako PEF darbo ekonomikos spec. IV k. studentė Romantė LAPINSKAITĖ Kodėl pasirinkote šią specialybę? Jeigu būtų galimybė, ar rinktumėtės vėl ją? Kaip įsivaizduojat savo būsimą darbą, jo reikšmę visuomenei?
Savo specialybę pasirinkau visiškai atsitiktinai (norė jau studijuoti užsienio kalbą). Jeigu reikėtų dar kartą rinktis, tikriausiai neskubėčiau. Tiksliai dabar negalėčiau apibūdinti savo konkretaus darbo, mažai su juo susipaži nusi praktiškai. Žinau tik viena — mano darbas labai reikalingas bet kuriai įmonei. Sėkmė priklausys nuo ma nęs pačios. Kaip jūs suprantate pasakymą — „Būti reikalingu žmo nėms“.
Žmogaus gyvenimas vertinamas ne ilgumu, o veikla, kūryba. Tik darbe kiekvienas pažįsta, atranda save, tuo pačiu po truputį dalina save ir kitiems. Kas tai yra laimė?
Laimė — padaryti kitus laimingais, nešti jiems džiaugs mą. šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revoliu cijos įvykiai, metai, žmonės jus labiausia imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pa saulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius?
Jaunimas — Tėvynės ateitis, busimieji kūrėjai, mąstyto jai, revoliucijos tęsėjai. Džiaugiuosi laime būti tarp jų. Ko jūs labiausiai nekenčiate?
Labiausiai nekenčiu žmonių veidmainiškumo, apgaulės. Kokį įžymių žmonių posakį esate užsirašęs ar įsidėmė jęs? ,
Norėčiau pridėti tokį posakį: „Nė vienas žmogus nėra sala. Kiekvienas žmogus yra kontinento dalis, žemyno dalis/ jeigu Jūra nuplaus Žemės grumstelį — tai bus Eu ropos nuostolis, toks pats, tarsi būtų nuplautas iškyšulys, tarsi tai būtų tavo draugų ar tavo paties turtas; bet ku rio Žmogaus Mirtis mažina Mane, todėl, kad aš Žmoni jos dalis, ir todėl niekada neklausk kam skambina varpai. — jie skambina tau" (Džonas Donas). Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna teisūs jau nimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
Vyresniesiems reikėtų daugiau pasitikėti jaunimu, ne taip kategoriškai vertinti mūsų poelgius. Jūsų mėgstamiausia knyga, muzikos kūrinys, metų lai kas?
R. Lankausko ir J. Paukštelio apsakymai bei romanai, P. Čaikovskio I koncertas fortepionui su orkestru, pava saris. Kas liš Universiteto vadovų, profesorių, docentų jus la biausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmo gus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)?
Man švente buvo Psichologijos katedros vedėjo doc. J. Lapės paskaitos, imponuoja fakulteto prodekanas vyr. dėst. V. Grigoras. Manau, kad labai svarbu mokėti bend rauti su žmonėmis. Iš šių abiejų dėstytojų mokausi šio meno. Už ką jūs mylite Universitetą?
Studijos Alma Mater visuomet liks kaip brangūs, nuo stabūs prisiminimai.