visų
samu proletarai, vienykitėsi
cam/Bos scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR, PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1978 m. rugsėjo 22 d. Nr. 26 (1051)
■HA NUO 1MB MITU
V. KAPSUKO
II KURSO
STUDENTŲ DĖMESIUI! Studentams, grjžusiems iš statybinių būrių rug sėjo 15 d. taip pat dir bantiems ūkio skyriuje, paskaitos prasidės rugsė jo 25 d. Studentams, dalyvavu siems kolūkinėje talkoje iki rugsėjo 29 d., paskai tos prasidės spalio 2 d.
KAINA 1 KAI.
GERAI MOKYTIS — KIEKVIENO PATRIOTINĖ PAREIGA
UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI Rugsėjo 15 d. Įvyko Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto Ju biliejinės komisijos posėdis. Jame bu vo apsvarstyti fakultetą liečiantys organizaciniai klausimai. Buhalterinės apskaitos . specialy bės grupėse numatyta surengti po kalbius „Studentų ateitis ir nūdie na". „TS"inf
KOMJAUNIMO AKTYVO
PASITARIMAS Kasmet beveik 2000 pirmakursių ateina į senąjį mūsų Universitetą. Ateina su dideliu noru mokytis, įsigyti daugiau žinių, aktyviai įsijungti j visuome ninį darbą. Tačiau ši veiklos sritis Alma Mater šiek tiek skiriasi nuo vidurinės mokyklos. Apie tai, ir buvo kalbėta trečiadienį, rugsėjo 13 d., vykusiame I kurso aktyvo pasitarime. Įžanginį žodį tarė Universiteto komjaunimo komi teto sekretorius H. RAMONAS: — Šiuo metu mūsų senosios Alma Mater kom jaunimo organizacijoje yra virš 9200 komjaunuolių, kurie viena ar kita forma dirba visuomeninį darbą. Mums svarbu ne tik paruošti visuomenei gerą spe cialistą, bet ir išugdyti visapusišką asmenybę. Aukštoji mokykla subrandina žmogų. Mes turime organizuoti darbinį auklėjimą per akademinį darbą. Svarbiausias jūsų uždavinys — yra mokytis. Studijuodami specialybės dalykus, ne užmirškite ir visuomeninių mokslų disciplinų. Jos padės geriau suprasti daugelį gyvenimo klausimų. Sekretorius kvietė visus pirmųjų kursų studentus aktyviai dalyvauti Universiteto gyvenime. Puikio mis žiniomis, aktyvia visuomenine veikla pasitikti VLKJS 60-metį ir Universiteto 400-ųjų metų jubilie jų. Apie studentijos internacionalinį auklėjimą kalbė jo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas K. GALVlClUS. Jis pabrėžė, kad auklėjant žmogų tikru savo šalies patriotu, didelį vaidmenį atlieka Universiteto internacionalinis klubas. Cla susibūrę 500 studentų draugauja su daugelio pasaulio šalių aukštosiomis mokyklomis, rengia įdomius temati nius vakarus, mitingus, politinės dainos festivalius, internacionalines dienas. Aktyviai įsijungti j kitą visuomeninio darbo ba lą — šefavimą — kvietė komjaunimo komiteto na rys V. ALKSNERIS. Nuo šių metų ne tik antrakur siai ir trečiakursiai, bet ir pirmakursiai šefuos moksleivius. Kaip buvo nurodyta VLKJS XVIII suvažiavimo dokumentuose viena svarbiausių šios veiklos kryp čių — moksleivių profesinis orientavimas. Šiais mokslo metais bus sudarytas pedagoginis bū rys, kur bus atskiros grupės, dirbančios su pionie rių būriais ir pionieriškom klasėm. Sis būrys turės operatyvinę grupę. Bus skaitomos paskaitos moks leiviams marksistinės pasaulėžiūros formavimo, ateistiniais klausimais. „TS" inf.
DRAUGYSTĖ TVIRTĖJA Saulėta rudens diena. Prahos geležinkelio stotis. Pirmieji draugų čekų sveikinimo žodžiai, drąsi nančios šypsenos. Tokie buvo pirmieji mūsų ke lionės po Čekoslovakijos Socialistinę Respubliką Įs pūdžiai. Paskui viskas vyko lyg ir savaime: ekskursijos, kalnai, pilys... Miestai keitė miestus, pro autobu so langus slinko Čekijos gamtovaizdis. Ilgam išliko aplodismentų aidas po koncertų Teplice, Liberece, Ještede ir kitur. O antradienį, rugsėjo 20 d., pasitikom savo draugus Vilniuje. Nors pūtė šaltas vėjas, dulkė lietus, čekus stengėmės sušildyti šypsenomis, gėlė mis. Svečių po kelionės lau kia trumpas poilsis, o pas kui turininga programa. Norisi, kad dienas, pra leistas mūsų respublikoje, Usti prie Labos pedagogi nio fakulteto choristai ga lėtų susipažinti su Lietu vos įžymybėmis. Choras, kuriam vado vauja visų mūsų pamėg tas T. Fiala, atvežė Įdo mią koncertinę progra mą. Ją sudaro vakarų Eu ropos klasikų, čekų ir ta rybinių kompozitorių kū riniai. Svečiai koncertuos Vilniaus, Kauno darbinin kams, kolūkiečiams, stu dentams. Atsakingas kon certas svečių laukia šeštadienj, rugsėjo 23 d. Pa veikslų galerijoje. Tikimės, kad tai nebus pirmas ir paskutinis drau gų apsilankymas mūsų respublikoje, kad drau gystė, užsimezgusi praei tų metų rudenį ir toliau tvirtės. D. KRUKONYTĖ Plačiau apie viešnagę skaitykite kitame nume ryje.
Štai ir vėl prasidėjo moks lo metai. Po turiningos, įdo mios vasaros jau spėjo pa simiršti visi mokslo rūpes čiai, nelengva pavasario se sija. Nemažai mūsų draugų dar ir dabar tebesidarbuoja statybiniuose būriuose. Todėl nusiteikti rimtam darbui dar sunku. Ypač tam trukdo mintys apie būsimą darbą kolūkyje, kuris šiais metais 'abai laukia mūsų rankų. Ir vis dėlto jau vyksta paskaitos, pratybos, semina rai. Todėl ir skaityklose žmonių vis daugiau ir dau giau. Universiteto studentų profkomiteto akademinė komisija nuolatos rūpinasi studentų mokymosi sąlygomis. Juk mūsų pažangumas — svar biausias klausimas. Juo labiau šiais, jubiliejiniais Universi teto metais. Dabar kiekvieno studento patriotinė pareiga — gerai mokytis. Ir dar ge riau negu pernai. Todėl norisi prisiminti pra ėjusių sesijų rūpesčius, pro blemas, kad išvengtume tų nesklandumų ,trūkumų atei tyje. Studentų profsąjungos ko mitetas kartu su „Tarybiniu studentu" ir operatyvine gru pe organizavo reidus j fakul tetus, į bendrabučius. Reidų metu buvo domėtasi moky mosi sąlygomis. Buvo nuolat kontroliuojama skaityklų būklė, bendrabučių pirminin ką) įpareigojami savo pagei davimus dėl buitinių sąlygų reikšti studentų profsąjungos komitetui. Daugumoje bend rabučių tarybų pirmininkų posėdžių, kuriuose dalyvavo partijos komiteto, studentų profkomiteto, butų skyriaus
atstovai, bendrabučių tarybų pirmininkai įpareigoti suda ryti savo gyventojams moky mosi sąlygas, išspręsti vietų trūkumo ir užimtumo proble mas, palaikyti ramybę, tvar ką ir švarą skaityklose. Vėliau vykę reidai į bend rabučius parodė, kad šie klausimai ne visur buvo sėk mingai sprendžiami. Ir dau giausia dėl to kalti patys studentai. Mes juk tose skaityklose mokomės, patys triukš maujame gretimuose kamba riuose ir keliame tokį triukš mą, kad apie susikaupimą skaityklose jokios kalbos nė būti negali. Beveik visi iš 30 Medici nos ir Istorijos fakultetų stu dentų į klausimą, kokios mo kymosi sąlygos tavo bend rabutyje, atsakė, kad jame visada galinta pasikonsultuo ti, pasitarti su draugais, gau ti reikiamos literatūros, konspektus. Tai labai svarbu, ypač ruošiantis egzaminai. Bet kas trečias iš tų studen tų pasakytų dar ir tai, kad kambariuose mokytis beveik neįmanomą, nes visi įprato labai daug laiko praleisti pas draugus. Taigi gerbki me draugų laiką, gerbkime save ir pernelyg ilgai neuž sisėdėkime svetimame kam baryje. Ne ką mažiau nusiskundi mų dėl studentų kultūros. Ypač tas aktualu Istorijos fa kulteto bendrabučiuose. Jau įsigudrinote rūkyti skaityklo se, nekalbant jau apie tran zistorius, kurie gal ir ne vi siems netrukdo. Naujausiais anekdotais, gyvenimo patir timi galima dalintis ir ne taip viešai.
Naujuosiuose bendrabu čiuose beveik prie visų skai tyklų yra telefonai. Jie labai reikalingi, bet nereikėtų sa vo rūpesčių skelbti taip, kad skambėtų visas bendrabutis arba pusvalandį tuščiažo džiauti. Ne ką geresnė padėtis ir fakultetų skaityklose. Norš jų darbuotojai ir „tramdo" lankytojus, bet jie vis tiek sugeba sukelti triukšmą. Skaityklas galėtų pašefuoti Ir fakultetų budintieji. Tiesio ginė atsakomybė už tvarką jose tenka fakultetų akade minių komisijų aktyvistams, štai Filologijos fakulteto skaitykloje pakabintas plaka tas, kviečiantis laikytis ty los. Deja, jis vienas „fronto neatlaiko". Daug atsakingiau reikia žiūrėti į bendrabučio budin čiojo pareigas. Ypač tai svarbu Čiurlionio gatvės bendrabučiams, kuriuose skai tyklos tikrai mažokos. To dėl tvarka, tyla, vėdinimas jose turi būti tikrinami nuo latos. Aišku, tai aktualu ir kitiems bendrabučiams. Pasi taikydavo ir taip, kad stu dentas išsidėlioja knygas, že mėlapius ant stalo, o pats iš eina. Todėl, pradedant šiuos ju biliejinius metus, noriu kreiptis studentų profsąjungos komiteto, visų studentų, ku rie mokosi skaityklose, var du — gerbkime vieni kitus, būkime atsakingi už tvarką, už sąlygas rinitam darbui, kurias sukuriame patys. D. MORKŪNAS VU studentų profsąjungos komiteto akademinės komisijos pirmininkas
Darbštus iš pirmųjų dienų Chemijos fakulteto pir makursiai tą dieną atliko jau antrą laboratorinį darbą. Buvo daromi ban dymai, nustatant medžia gų tirpumą. Stalai nustatyti mėgin tuvėliais, kolbomis, indais su cheminėmis medžiago mis. Traukos spintose ant spiritinių lempučių virė ir lydėsi įvairūs mišiniai Baltais chalatais apsivilkę pirmakursiai rimtai ir kruopščiai vykdė visus teorinius nurodymus. Jiems viskas čia dar labai įdomu, darbas patinka. Pirmųjų dienų entuziaz mas neblėsta. Šiemet į Chemijos fa kultetą įstoti buvo neleng
va — į vieną vietą pre tendavo beveik du abi turientai. Todėl priėmimo komisija, pačių pirma kursių žodžiais tariant, atrinko geriausius iš įsto jusiųjų. Vien tai, kad jų visų mokyklos atestato vidurkis penki balai, ro do, jog susirinko rimti žmonės. Todėl čia tokia rimta darbo atmosfera. Jau įvyko ir pirmasis igirupės komjaunuolių susi rinkimas, sudarytas darbo planas, pasiskirstyta vi suomeninėmis pareigomis Dauguma studentų, įsigiję neblogą visuomeninio darįbo patirtį vidurinėje mo kykloje, o V. Žukas ,r gyvenimiškos patirties jau
šiek tiek turi. Jis porą metų dirbo ligoninėje, o dabar išrinktas gruporgu Su susidomėjimu busimie ji chemikai laukia pir mojo visuomeninės-politi nės praktikos užsiėmimo. Grupė nedidelė — 12 studentų. Studijos juos subūrė vos prieš tris sa vaites, bet vaikinai ir merginos spėjo susigyven ti. Seniūnė B. Sadauskai tė tvirtina, kad greit gru pę bus galima pavadinti ir vieningu kolektyvu, ku rio nariai padės vienas ki tam ir studijose, ir poil siaujant. D. SNIUK AITE
Beveik mėnesius šeštajame bendrabutyje skambėjo lietuviški, vokiški, lenkiški ir čekiški žodžiai. Cia įsikūrusio Vilniaus universiteto jungtinio tarptautinio stu dentų statybinio būrio „Juventus-78" nariai kiek vieną vakarą kartu susi rinkdavo praleisti laisva-
laikio, pasidalinti naujais įspūdžiais, studentų jauni mo organizacijų patyrimu. Vilniaus universiteto tarptautinių studentų, sta tybinių būrių judėjimas jau turi savo istoriją. Kar tu su kitų respublikos aukštųjų mokyklų tarp tautinių SSB nariais mes jau eilę metų sutinkama
savo draugus iš Lenkijos Liaudies Respublikos, Vo kietijos Demokratinės Res publikos, Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos. Šie metai visiems mums buvo ypatingi. Garbingas VU 400-mečio vardas ir mūsų būrį įpareigojo dirbti ypatingai gerai. Šį įpareigojimą visada sten gėmės vykdyti.
Ne visiems, norintiems patekti į tarptautinį SSB nusišypsojo laimė Pradžioje būrys buvo formuojamas tik iš Ekonominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentų. Vėliau su žinojome, kad tarp užsienio studentų bus nemažai busimųjų medikų, todėl buvo nuspręsta priimti į būrį ir Me dicinos fakulteto studentus. Kandida tai buvo atrenkami labai kruopščiai, su kiekvienu asmeniškai susipažįsta ma, kalbamasi. Norintis patekti į bū rį turėjo mokėti šokti, dainuoti, pieš ti arba groti, be to būti apsiskaitęs, kad galėtų savo kolegoms iš užsie nio aukštųjų mokyklų įdomiai papa sakoti apie savo Alma Mater, miestą, respubliką. Po tokios atrankos iš 200 kandidatų liko 80. Šie studentai pra dėjo ruoštis darbui tarptautiniame SSB. Buvo išrinkta redkolegija su nemaža grupe dailininkų, visuomeni-. niai darbo apsaugos inspektoriai, sa nitarijos instruktoriai (šios pareigos, be abejo, buvo paskirtos busimie siems medikams). Dalis studentų pra dėjo mokytis statybininko profesijos, kad atėję į statybos aikštelę, galėtų kibti į darbą. Vakarais, laisvu nuo paskaitų metu rinkdavosi į auditori jas,’ kur klausydavo prityrusių mūri ninkų, betonuotoj ų .motoristų, prikabinėtojų paskaitų. Kita dalis ėjo tie siog į statybos aikšteles įsigyti šali gatvių plytelių klojimo praktinių įgū džių. Kiekvieną dieną į EKFF kom jaunimo biurą atbėgdavo studentai su piešinių eskizais. Čia susirinkę ginčydavosi, įrodinėdavo, kuris pie šinys geresnis, labiau tinka. Ypač il gai buvo diskutuojama dėl būrio emblemos. Pagaliau buvo apsistota prie olimpinio meškiuko. Tik šį kartą jis nebuvo apipintas olimpiniais žie dais, o „apginkluotas" statybininko šalmu, kelne ir plyta. Kiek mažiau
užtruko būrio pavadinimo rinkimas Visi pritarė, kad reikia palikti tradi cinį VU tarptautinio SSB pavadinimą. Taip meškiuką-statybininką ap juosė raidės „Juventus-78". Didžiausią atsakomybę turbūt jastė būsimieji gidai: juk nuo jų pri klauso, kokius įspūdžius apie taūsų respubliką išsiveš CSR, VDR, LLJ studentai. Todėl dažnai į šalį buvo atidedami vadovėliai ir gilinamos ži nios respublikos ekonomikos ir kultū ros srityje. Parengiamojo laikotarpio šurmulys nė kiek nenurimo ir sesijos meta. Štai laimingas studentas išpuola p;r duris, sušunka „keturi" arba „penki" ir dumia į komjaunimo biurą: kas dar nepadaryta? Sunku nupasakoti nusivylimą tų, kuriems medicininė komisija arba sesijos rezultatai uždarė -kelią į SSB. Na, o laimingųjų laukė pati įdomiau sia ir romantiškiausia studentiška va sara. DIRBAME...
Dar neatvėso sesijos įspūdžiai, kai susirinkę studentai klausė: kur ir kr dirbsime? Į tuos klausimus turėjo! atsakyti priimančių organizacijų Statybos montavimo tresto „Vilniaus statyba" statybos valdybos Nr. 8 ,r inžinerinių tinklų statybos valdyboj Nr. 15 vadovai. Kokie įdomūs buvo draugai .apsi vilkę spec. drabužiais. Gavome pirš-.l tinęs, šalmus, išklausėme saugumo technikos instruktažą — tad nedels dami prie darbo. Greit atvyks kole-| gos iš užsienio ,o mes iki to laiko turime tapti tikrais statybininkais, Pirmoji brigada vyksta į patį Dzeržinskio gatvės galą. Ten tarp žalių Nukelta į 4 psl.
mna
Tarybų Sąjungos Komunistų partijos ir vyriausy bės taikaus sambūvio politika skatina tautų drau gystę .turizmą, kultūrinių ryšių su užsienio šalim:> nfezgimą ir stiprinimą. TSRS jaunųjų turistų reika lais rūpinasi specialiai šiam reikalui sukurtas tarp tautinio turizmo biuras,pavadintas „Sputnikus". Šio biuro Tarybų Lietuvoje skyriaus pirmininku ya Antanas Braziūnas. Per pasikalbėjimą su spaudos atstovais jis pabrėžė, jog iš mūsų respublikos į už sienio socialistinius ir kapitalistinius kraštus kasmet išvyksta šimtai turistų: traukiniais, garlaiviais ir lėktuvais. Lankymosi šalimis yra ir kaimyninės Eu ropos šalys, Vakarų Europa ir Amerika—JAV. Organizuojamos ir specializuotos turistų grupės. Pernai jaunieji Vilniaus universiteto ir kitų LTSR aukštųjų mokyklų dėstytojai lankėsi JAV-jose. Šie met bus kruizai (išvykos) į JAV, Prancūziją ir t. t. Nemaža Vilniaus universiteto darbuotojų išvyks ta ir kitomis linijomis bei progomis į JAV ir kitus kraštus, būtent skaityti paskaitas, stažuotis, daly vauti tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose simpoziumuose, kongresuose. 1977 m. iš mūsų res publikos į užsienį buvo išvykę 82 mokslininkai, tarp jų ir daug Vilniaus universiteto dėstytojų. Pas kutinėmis praeitų metų dienomis iš JAV grįžo šio universiteto chemikas doc. R. Šarmaitis, keletą mė nesių lankęsis JAV cheminių mokslų tyrimo įstai gose ir susipažinęs su jų darbu. Vien 1977 m. LTSR lankėsi 192 užsienio mokslininkai, jų tarpe keletas JAV lietuvių. Trumpai susipažinsime su kai kuriais pokario me tų lietuvių išeiviais, kurie mezga kultūrinius ar mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu. Skaudūs 1941—1944 metų nacių invazijos pėdsa kai dar ilgai pokario metais slėgė LTSR ir Vilniaus universitetą. Kai istorijos mokytoja Vanda Sruogie nė su dukra Dalia Sruogaitė, karo genamos, 1944 m. tolo į Vakarus, tuo pačiu metu tarybiniu lėktuvu į Lietuvą grįžo Vilniaus universiteto profesorius Balys Sruoga, išlaisvintas iš „dievų miško", kur jis karo metais buvo įmestas drauge su tūkstančiais kitų mirtininkų. Sruogų šeimos nariai pakeliui j Va karus apsilenkė su savo tėvu ir 25 metams išsisky rė. 1967 m. vasarą Daliai Sruogaitei atvykus į Vil nių ir pirmą kartą atėjus prie tėvo kapo'į Rasų ka pines dukra surado Tėvų žemėje gyvą tėvo dvasią, nes visur Lietuvoje akivaizdžiai matė ir jautė di delę šilumą, kuria apgaubtas Balio Sruogos atmini mas ir jo kūryba. Dalia Sruogaitė niekad neužmiršianti šilto, jau kaus, labai draugiško susitikimo B. Sruogos memo rialiniame muziejuje. Įspūdingas kartu ir skaudus D. Sruogaitei pasirodė tėvo prisiminimui skirtas vakaras Vilniaus universitete, kuriame dalyvavo ir rašytojo dukra. Į universitete vykusį vakarą Dalią atvedė kompozitorius B. Dvarionas, parašęs „Da
lios" vardu operą, kuri kaip ir Balio Sruogos dra ma „Apyaušrio dalia", yra buvusi tuo metu scenos repertuare. „Laibai simboliškai — lyg dukters ilge sio giesmė — suskamba Dalios vardas pokario me tais išleistame, nors dar prie dukros 1941 metais parašytame, B. Sruogos kūrinyje „Apyaušrio da lioje". Tai — ne vien sutapimas. Tai — ne vien simbo liški ryšiai. Tai daug gilesnės prasmės reiškiniai, padedą suprasti, kokia tikra ir gilia pagarba apsupa Lietuva savo įžymiausius kūrėjus, kokia ji draugiš ka ir nuoširdi tautiečiams, norintiems pažinti, mūsų krašto nūdienio gyvenimo dvasią. Dalia Sruogaita surado tėviškėje ne tik gyvą savo tėvo atminimą. Ji surado ir daug senų, gerų jaunystės draugų. Ji buvo miela viešnia Vilniaus universiteto lituanistikos ir istorijos specialistų, styginio kvarteto solistų Fledžinskių, poeto E. Mieželaičio, profesoriaus K. Kor sako ir daugelio kitų rašytojų šeimų. Būdama pa kviesta į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą ji buvo supažindinta, kaip rūpestingai saugomi jos tė vo archyviniai dokumentai, rankraščiai. Jaudinan tys buvo Daliai susitikimai su kaimo moterimi — su buvusia aukle, su vaikystės dienų pažįstamais.' Kauno trečioje gimnazijoje neberado nei Igno Kaz lausko, nei Salomėjos Nėries, Juozo Bemato, Felici jos Didžiulės bei kitų buvusių savo auklėtojų. Už tat šios mokyklos literatai, sužinoję apie viešnią, atėjo jos pasveikinti. Per pusantro mėnesio viešė jimo Lietuvoje Dalia Sruogaitė nekartą aplankė Vil niaus universitetą, kur jos tėvas profesoriavo, daug išsikalbėjo, daug sužinojo ir pamatė. Tėvo kūrinyje „Apyaušrio dalia" herojė Dalia Radvilaitė maldavo: „Kaip aš norėčiau Vilnių aplankyti! Pavaikščioti paunksmėse bažnyčių, prieš Gedimino kalną nusi lenkti. .. nors vienai dienai... valandai trumputei... Dalia Sruogaitė svečiavosi Vilniuje ir jo universi tete daug ilgiau — pusantro mėnesio. Ji daugiau čia pamatė ir sužinojo kaip tikėjosi prieš atvykda ma. Ji pajuto aukštą savo tėvo įvertinimą. Jos au syse suskambėjo deklamuojama tėvo kūryba. Bendraudamas su Vilniaus universiteto kalbinin kais, literatūros dėstytojais ir studentais Niujorko lietuvis Jonas Mekas, avangardistinis kino meninin kas ir poetas,- kino žurnalo „Film cultur" (Filmų kultūros) leidėjas ir redaktorius, jo kūrybai skirta me vakare universiteto salėje dėstytojams ir studen tams parodė ištraukas iš savo avangardistinio spektaklio „Erdvės viduryje", o taip pat du savo kūrybos avangardistinius filmus „Dienoraščio seri jos”, papasakojo aipie savo gyvenimą ir kūrybą. LTSR artistas L. Noreika susirinkusiems paskaitė J. Meko eiles. Sis Niujorko avangardistinių meni ninkų atstovas lankėsi Tarybų Lietuvoje kartu su savo žmona ir dukrele. Tai buvo jau antroji J. Me ko viešnagė tėvų žemėje. Pirmą kartą jis lankėsi
Lietuvoje 1971 m. kartu su savo broliu kinomatografijos specialistu avangardistu AdoHu ir jo žmo na Pavla, italų kilmės dainininke. Tuo metu J. Me kas Vilniaus menininkams pademonstravo savoj avangardistinius filmus „Kalėjimas, „Aleliuja kai nai“, „Medžių ginklai", o taip pat skaitė savo poe zijos kūninius, kurie vėliau buvo išversti į lietuvių kalbą ir išleisti atskiru rinkiniu „Poezija". Besilan kydamas Lietuvoje J. Mekas gilinosi į Tarybų Lie tuvos kultūrą ir jos gyventojų akiratį. Šiuo atžvil giu jis pabrėžė: „—Jau Niujorke, kalbėdamasis su atvykstančiais iš Lietuvos žmonėmis, pastebėjau i'! platų požiūrį, jų provincialumo stoką. Na, manau, gal tai todėl, kad pasitaikydavo žymesni savo sri ties atstovai. Čia, žiūriu, ir kolūkio pirmininkas irgi plataus požiūrio, akiračio, ir visai eilinių žnic-l nių pasaulis nesibaigia prie jų nosies. Tai nusteb'-l no ir nudžiugino. Nejutau Vakarų kraštuose dažnai! pasitaikančio siaurumo, provincialumo. Man tai vi i sai naujas pojūtis". Viešėdamas mūsų krašte J. Me-I kas nuolat filmavo. Suko ilgas įvairaus turinio juo? I tas, kurios būsiančios Mekų „kino dienoraščio to l mėlis apie apsilankymą Lietuvoje“. Šį „tomelį" jbl ^"pademonstruosiąs JAV kino žiūrovams. Atidžiai domėjosi Vilniaus universiteto ir ligoni-l nių kardiologų praktika Harvardo, JAV, universi-1 teto profesorius Bernardas Laukas, savo kilme ute-l niški-s. Ilgas valandas jis dalinosi savąja praktikų kardiologijos srityje su Vilniaus universiteto medi I cinos fakulteto dėstytojais, o taip pat Vilniaus kli-l nikų gydytojais. Šiuose pokalbiuose jis išanalizavai savo atliktus darbus širdies ligų tyrimo srityje I Profesorius L. Laucevičius, A. Marcinkevičius. A.I Telyčėnas, Z. Januškevičius ir kiti medicinos moks-l lininkai ir praktikai įdėmiai klausėsi svečio kalbą! ir savo ruožtu pasidalino su juo savo patirtimi I Tiek pasikalbėjimų dalyviai, tiek ir svečias btu1! sudominti susitikimais. Kadangi Harvardo univetl sitete buvo atlikti sudėtingi ir įdomūs bandytu I kardiologijos srityje, „manau, kad jie bus lal,Jil svarbūs tiek pasaulio, tiek ir gimtojo krašto žm I nėms“, pabrėžė svečias. I Atsisveikindamas su Tėvų žeme žemietis Laukai pareiškė, „Išvykstu kupinas giliausių ir tyriausi“! jausmų gimtajam kraštui ir jo žmonėms. Mes t“’! rime daugiau bendradarbiauti, keistis informacini ! Vladas Adamkus, Čikagos Lietuvos inžinierius, ga®l tos apsaugos specialistas, jau nekartą lankėsi Tart ■ bų Lietuvėje. Vilniaus universiteto darbuotojais! jis padarė plačius pranešimus apie JAV Viduti“! Vakarų rajoną ,kur jis dirba gamtos apsaugos da'! bą ir kuris apims šešias valstijas, išsidėsčiusias ap-r’i Didžiuosius ežerus. _■ L. KAPOČIUI TSKP istorijos katedros dėstytoji”B Tęsinys kitame numeryje |
DRAUGYSTĖ NUOTOLIŲ NEŽINO „Man menas lig šiolei mintis. Būryje linksmiau tie saulėti toliai..." T n Todėl pakviestas į sve mūsų būrio, visą mėnesį čius, atsives ir draugą praleidusio Čekoslovaki nors šeimininkui ir nepa joje, mėgstamiausios dai žįstamą. Gan keistoka nos žodžiai. Ir ne tik tiesa? Visiems patiko saulėti Krkonoščės kal „vertepas". Praėjusio am nai. .. Atmintyje savu li žiaus vidury dar nebuvo kęs Hradec Kralovas, įs liukai. .. Nusiminti nebu tradicijos per naujus me pūdingoji (ne išsisuksime vo ko, nors prieš rytą ir tus puošti eglutę. Žmonės be žodžio „auksinė") Pra teko traukti iš lagamino kūrė medines ir popieri ha, Pardubice, ir Brno, šiltesnį drabužį. nes figūrėles. Apie 1860 Dešimtį valandų dar bil- metus vienam liaudies Spingleruv Mlyn ir Olodėjome bėgiais, o po to mouc. Visa tai buvo, o menininkui gimė mintis mus sveikino Hradec Kra- sukurti didelę figūrinę sce dabar — prisiminimai. Čekai sako: „Kas jums lovas. (140 km į šiaurės ną. Šiam sumanymui įgy (svečiams) patiko mūsų rytus nuo Prahos). Čia vendinti prireikė 40 me šalyje, grįžę papasakokite prabėgo beveik trys mūsų tų. Scenoje vaizduojama ir kitiems, o kas ne — viešnagės šioje respubli praėjusio amžiaus čekų Darbas pasakykite mums". Todėl koje savaitės. (stikloplasto miestelio gyvenimas. Čia mes ir norime jums papa „Vertekse" rasim amatininkus, vals sakoti ir ką matėme, kur gamykla) kelionės, susiti tiečius, miesto valdovą ir Mūsų būrys nusifotografavo prie „Vertekso" kartu pabuvojome, su kuo susi kimai. vo šefėmis. jo rūmus... Čekų studentija? Nera tikome ir kt. Puikiai ži Galit įsivaizduoti: ilgis nant žmogaus smalsumą ir mūs, entuziastingi, na, vi 7 metrai .aukštis 2 met sai kaip mes. Nedaug tenorą daug ką sužinoti, rai, plotis — 3 metrai, c tikriausiai ne vienas norės matėme tikro gyvenimo. sveria 3 tonas. paklausti, o kas visgi ne Juk ir pas juos vasara — Dar viena įdomybė — patiko? .. O nepatiko tai, atostogų metas. Gyvenom Konopište pilis. Medžiok jog greitai lekia dienos, ir studentų bendrabučiuose lės trofėjai, biblioteka ir žmogus nespėji apsidairy Specialus klubas diskote pilies didingumas. Šios ti, kaip tenka skirtis su koms, posėdžių salės, po pilies svečius pasitinka naujais draugais, nes tai ii,šio kambariai, skaityk meška. Gaila, kad ji lietu ne visada paprasta. .. los, poilsio kampeliai bu viškai nesupranta — mū Dažnai mes linkę žmogaus vo mūsų paslaugoms. sų Jonas visaip ją šneku gyvenimą lyginti su keliu. Laisvo laiko čekų stu no, bet niekaip nesusikalVisokių jų esti. Bet patys dentai turi kur kas dau bėjom. Ji tik rodė, kad gražiausi tie, kurie veda giau. Šeštadieniai ir sek nori saldainių ir dar po žmones į susitikimą. Ir madieniai — poilsio die zavo fotografams. mes džiaugiamės, kad ga nos ir mokosi jie tik keNe vienas prakaitą lėjome pabuvoti svetingo tunius metus. Dar vieha, braukė, laipiodamas po je Čekoslovakijoje, bend gan įdomi studentiško gy Prachovske uolas. Nors rauti su nuoširdžiais žmo venimo detalė — stipen niekur nesutikom Rumcais nėtmis. dijos. (Apie jas svajoja su Mankau ir mažuoju C.iTiesa, iš pradžių reiktų ma visur vienodai gra piseku — legendiniais susipažinti: mes, t. y. 20 žiai.) Neužtenka studentui laimės nešėjais — bet se studentų, busimieji fizikai aktyviai. dalyvauti visuo kėsi neblogai. ir filologai, matematikai meninėje veikloje, gerai Konepruske uolose vėl ir medikai, prekybininkai mokytis, kad gautum pa bandėme laimę. Sako, kad ir teisininkai. Trūko tik didintą stipendiją. Vedi tam, kuris įmes halerį į Praha iš apžiūros aikštelės, Hradčany rajonas. chemikų. Nežiūrint i spe (išteki) — gausi padidintą ąsotėlį, seksis meilėje stipendiją, susilauksi pa cialybių įvairumą, tuo pa Niekas negalėjo atsilaiky čiu temperamentą, ambi likuonių — dar padidės ti. Metėme visi, bet... Pa Kalno viršūnėje visi jau cingumą ir t. t., suradom Tėvelis ar mama mokslus sisekė įmesti mūsų vadui tėmės lygūs, visi nugalė bendrą kalbą dar gerokai bebai.gią, o sūnelis ar Ričardui ir Vidai. (O na tojai. dukra, žiūrėk, jau į kny muose vieno laukė žmo Brno mus pasveikino prieš išvažiuojant. netikėtumu. Apie pasauli Įspūdžiai ir malonumai gas dairosi. na ir dukra, o kitos — prasidėjo ga.n greitai. „Be draugų juk negy vyras su sūnumi). Nadios nes varžybas net nesvajo Naktis Ciope po kašto vensi, be draugų juk ne 'bandymai ingi nenuėjo jome. „Didysis Prizas" nais. .. Žvaigždės, platūs smagu", — dainuoja stu veltui — jos metimas laukė greičiausio motocik kaštono lapai, mėnulio dentai. Nemėgsta čekai nors ir paskutinis, buvo lininko. Miestas knibždė šviesa ir gan kieti suo po vieną ar po du links- sėkmingas. Gal. .. Verčiau te knibždėjo čia privažia palaukim ir patys įsitikin vusių svečių. Bet mes nepasimetėm — su mumis sim. .. Atsisveikinom su Hra šaunuolė Jitka, kuri vede dec Kralovu. Ilgai dar ten, kur įdomiausia ir prisiminsime nuoširdžius gražiausia. Visko juk per miesto žmones: dailinin dieną neapžiūrėsi! Kelionė artėjo į pabai ką Zdeneką, architektą Jarką, gamyklos vyr gą. Senajame Olomoucc technologą Mirėką, mūsų rasdavome panašių archi šefes busimąsias gydytojas tektūrinių pastatų į mūsų miesto, (o gal mums taip Jitką, Blanką, Ivonką. jau rodėsi, nes vis daž Mūsų laukė Praha ir niau ėmėme minėti na jos įžymybės: Hradčany, mus). Iki išvykimo lieka senoji Praha, bokšto laik suskaičiuotos valandos r rodis, Karlo tiltas, kurios minutės. • liko mūsų atmintyje ir foto juostose. Apie šį miestą pasakoti sunku — jį neikia pačiam pamatyti. Geras poilsis mūsų laukė XV a. Kurantai. Architek Spingleruv Mlyn kurorte Rytas kalnuose išaušo tūrinis senosios Prahos pa saulėtas. Matėsi tolių to minklas. liai. .. O kai noras lipti savom kojom į kalną bu vo stipresnis už galimy bes, ne vienai alpinistei Pirmosiomis darbo dieno padėjo vaikino ranka mis. ..
Vaclovo aikštėje prie nacionalinio muziejaus atsisveiki nome su savo naujais draugais — lenkėmis Jolanta, Krystina ir švede Eva.
su šios gamyklos vadovybe U
Puslapį paruošė Nijolė Jovaišytė ir Leonardas SKIRPSTAS
sa
VU TARPTAUTINIS STUDENTŲ STATYBINIS BŪRYS ..JUVENTUS-78“ Atkelta iš 2 psl.
pušynų auga raudonas pastatas — Personalinių pensininkų namai. Jį apjuos pilkos asfalto ir šviesios šali gatvių juostos, žalios vejos. Tai pa darys studentai VU tarptautinio SSB nariai. Antroji brigada sutvarkys ap linką prie mūsų respublikos pasidi džiavimo —- naujojo televizijos bokš to. O džiaugėsi labiausiai ketvirtoji brigada — Studentų miestelyje iš augs naujas šešiolikos aukštų bendra butis, valgykla, skaičiavimo centras. Čia bus įdėta ir jų darbo kruopely tė. Dar parengiamuoju laikotarpiu bu vo nutarta tarpusavyje lenktyniauti, todėl visi tuoj pat pradėjo darbą. Geriausiai sekėsi pirmajai brigadai. Vadovaujama sumanaus meistro, VISI penktakursio R. Sasparo, ji nesiruošė niekam nusileisti. Šioje brigadoje dirbę studentai iš Hradec Kralovo ir Miulhauzeno greit susidraugavo su lietuviais ir nemažai prisidėjo prie jų pergalės. Nenorėjo pirmajai nusileisti antroji ir trečioji brigados, vadovaujamos taip pat VISI studentų A. Skirio .r K. Malinausko. Čia, drauge su lie tuviais darbavosi Prahos, Greifsvaldo, Krokuvos ir Erfurto aukštųjų ntokyklų studentai. Kiek blogiau sekėsi ketvirtajai brigadai. Dėl to kalti r Statybos valdybos Nr. 8 vadovai, ne sugebėję įtinkamai pasiruošti studen tų priėmimui, aprūpinti juos darbais. Šauniai dirbant netrunka prabėgti laikas. Išvyko pirmoji užsienio stu dentų pamaina, jau išlydėjom ir ant rąją. Baigiasi ir mūsų pirmoji studen tiška vasara — darbo vasara. Į au ditorijas grįšime įdegę, fiziškai sutvirtėję, pilni įspūdžių. Ir ne tik apie darb^...
.. .IR ILSIMĖS Tylioje Čiurlionio gatvėje įsikūrę Universiteto bendrabučiai turbūt dar nebuvo girdėję ir matę tokio šurmu lio. Liepos antrąją į „trečią semestrą" čia susirinko septyniasdešimt studen tų. Netrukus kuklus šeštasis bendra butis pasidabino sąjunginio SSB r tarptautinio SSB vėliavomis, o užra šas virš įėjimo skelbė: „Sveiki atvy kę". Užlipęs į penktąjį aukštą, galė jai susipažinti su Universitetu, Vil niumi, Lietuva. Per savaitę sukūrė
me jaukią aplinką, kurioje studentai iš broliškų socialistinių šalių jaustųsi patekę pas tikrus draugus. Pirmieji atvyko busimieji medikai iš Hradec Kralovo. Tiesiog nuostabu, kaip greit radome bendrą kalbą, užsimezgė nuoširdi draugystė. Tam padėjo dar tą pačią dieną organizuota diskote ka. Kitą dieną sulaukėme studentų iš Prahos ir Greifsvaldo universitetų. Prasidėjo bendro darbo ir poilsio va sara. Jau per pirmąjį Draugystės vakarą stengėmės mūsų svečiams kuo daugiau papasakoti apie mūsų studentišką gyvenimą. Mums talki no VU kaimo kapela ir jos šokėjos. LTSR grupės organizuoto vakaro me tu šokome „Polką su ragučiais", žai dėme „JuTgelį meistrelį", dainavome lietuvių studentų pamėgtas dainas. Svečiai neliko mums skolingi. Jų or ganizuotų atsakomųjų vakarų metu išgirdome daug naujo apie CSR, VDR, žaidėme čekų ir vokiečių liau dies žaidimus. Vakarais, po darbo, mūsų gidai ap rodė Vilnių ,nuvedė į senuosius Uni-\ versiteto rūmus, Studentų miestelį. Svečiai liko labai patenkinti kelionė mis į senąją Lietuvos sostinę Trakus, Kauną. Trys bendro darbo ir poilsio savaitės prabėgo nepastebimai grei tai. Sunku buvo skirtis su naujais draugais, tačiau užrašų knygutėse li ko adresai ir draugystė nenutrūks pasibaigus vasarai. Nespėjome atsisveikinti su pirmo sios pamainos užsienio studentais, o jau atvyko Miulhauzeno, Erfurto,. Krokuvos studentų statybiniai būriai. Vėl naujos pažintys, draugystės va karai, kelionės. Studentas negali pa vargti. Jo energija niekad neišsenka. Todėl draugavome ne tik su studen tais, SSB nariais. Į svečius buvo at vykę lietuvių emigrantų vaikai, japo nų, amerikiečių, ispanų delegacijos Manome, kad visi liko patenkinti mū sų organizuotais vakarais, nes visa da stengėmės, kad svečiai kuo dau giau sužinotų apie mūsų mažytę Lie tuvą ir išsivežtų kuo geriausius įspū džius apie mūsų studentiją, jaunimą. Pavargome, bet nesigailime. Tegu nepyksta ryšių skyrių darbuotojai, kad jiems padaugės darbo. Draugys tė nuotolių nežino. O ypač darbe g muši draugystė.
Straipsnį paruošė būrio redkolegija.
„Juventus-78"
KVIEČIA STUDENTŲ KINO KLUBAS Jeigu tu domiesi kino menu, jo vystymosi idėji nėmis bei meninėmis ten dencijomis, nori giliau apie jas sužinoti, padisku tuoti, susitikti su mėgsta mais kino aktoriais, reži sieriais, operatoriais, kino kritikais, pasižiūrėti įdo mių tarybinių ir užsienio šalių kino kūrinių, kvie čiame į studentų kino klu bą ,kuris veiks prie „Per galės" jaunimo kino teat ro. Užsiėmimai vyks trečia dieniais programoje nu matytomis dienomis.
TEMATIKA 1978 m. — I ciklas Spalio 18 d. — Studen tas — aktorius kino ek rane. Lapkričio 15 d. — Lite ratūrinio kūrinio ekrani zacija. Gruodžio 6 d. — Muzi kinis filmas. Gruodžio 20 d. — Šiuo laikinis pasaulis doku mentiniame kine.
1979 m. — II ciklas Sausio 24 d. — populia raus kino aktoriaus kūry binis portretas. Vasario 21 d. — Tary binė kino komedija. Kovo 21 d. — Filmai apie dailininkus. Balandžio >8 d. — Sve čiuose kino mėgėjai. Gegužės 16 d. — Multiplikacija. Kino vakarai vyks „Pergalės" kino teatre P. Cvirkos 11/8). Telefo nai 2-21-01, 2-19-93. Pra džia 19.30 vai. Kviečiame visus, norin čius dalyvauti Vilniaus aukštųjų mokyklų studen tų kino klubo vakaruose įsigyti abonementus „Ki nas. Jaunystė. Epocha". Abonementai platinami fakultetų komjaunimo biu ruose.
DĖMESIO! TURISTU KLUBAS KVIEČIA
Visus ,norinčius tapti mūsų turistų klubo na riais, kviečiame prie srau naus Ūlos upelio Varėnos raj., Žiūrų kaime. Čia vyks turistinės naujų na rių vardynos. Šios iškilnės vyks rugsėjo 23—24 d., 21 vai. Važiuosime traukiniais: Vilnius— Druskininkai 12.48, 16.24, 19.05. iki sustojimo Zervynos. Paskui pagal markiruotę paupiu žemyn.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Mat F I k. studentai G. Baškys, N. Kudliajeva, N. Kaplanskaja, II k. stud. D. Varkalaitė, EKFF I k. stud. E. Sekmokaltė, II k. stud. V. Busilas. Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, pašalinta IF I k. stud. J. Balynaitė. Stodama į Universite tą, pateikė fiktyvius dokumentus apie darbo stažą.
1978 m. rugsėjo 21 d I įvyko Teisės fakulteto | komjaunimo organizacijos ataskaitinė-rinkiminė kon ferencija. Konferencijos dalyviai išklausė ataskaitinį prane šimą, kurį padarė kom Laukiame visų atvyks jaunimo biuro sekretorius tančių! S. Židonis. . Buvo išrinktas naujasj i Universiteto turistų komjaunimo biuras. klubas Konferencijos metu Tei sės fakulteto komjaunimo organizacijai už aktyvų darbą organizuojant ir pravedant LLKJS CK r KLAIDOS ATITAISYMAS LTSR Jaunimo Organiza Praėjusio numerio straips nyje ..Pasaulio fizikai — VU cijų komiteto renginius ir jubiliejui“ įsivėlė korektūros studentų festivalius buvo klaida. Parašu prie nuotrau įteiktas LLKJS CK Garbės kų penktąją eilute skaityti: ..fizikos instituto direktorius raštas.
J. Požėla. Viršuje dešinė je — ..Toliau skaitykite kaip tekste.
FENOMENALUS REIŠKINYS Eilinės dienos eilinėje paskaitoje eiliniam studer tui E. atsitiko neeilinis įvykis. Jis ėmė justi ne tik savo, bet ir kolegų mintis. Tiems, kurie negalės toliau skaityti, nesužinoji kodėl taip galėjo atsitikti, siūlau paaiškinimą viena iš šių priežasčių: 1. Padidėjusi saulės radiacija. 2. Nepaprastai lietingas ruduo. 3. Nelaiminga meilė. Iš karto E. sutriko, išgirdęs savyje chaotišką sve timų vidinių pasaulių dūzgesį. Tačiau nė kiek ne nustebo, nes visada tvirtai tikėjo neišsiamiamomi savo galimybėmis. Panaudojęs kai kuriuos saviįtai gos metodus (žr. V. Levis „Menas būti savimi leidykla „Mokslas", Vilnius, 1977) jis greitai išmoko išskirti atskirų šaltinių signalus. Tai nebuvo sunku nes kiekvienas vidinis pasaulis pasižymėjo nepakar tojamu individualumu. Dėstytojo mintys buvo monotoniškos, tikslios šaltos kaip metaliniai laiptų turėklai. Jos slinko griežta chronologine tvarka, tik retkarčiais pe.rtr.iu kiamos retorinių sušukimų ir klausimų, nukreipiamų pasąmonės gelmėse į kurį nors iš klausytojų: — Nieko tu nesupratai! — Girdėjai, ką sakiau? Už išmintį ir susikaupimą reiškiančių akių pirmoje eilėje slypėjo spengianti tyla. E. iš karto suprato kad čia ne šiaip sau paprasta tyla. Joje glūdėjo gili potekstė. Ir tikrai, po niuansuotos pauzės, lyg tolimo varpo gaudesys atsirito: — Aach... kaip... nuo — bo —... Minties pabaiga dingo sunkiai tramdomame žio vulyje. Kitas ne mažiau išmintingas žingsnis smeigta smeigė dėstytoją prie lentos. Pagal sumanymą tai turėjo reikšti nepaprastą susidomėjimą. Tačiau min čių srautas nebuvo labai originalus. Jį buvo galima skirstyti pastraipomis. Pastraipos pradžią ir pabai gą ženklino dėstytojo minčių nuotrupos. Tik čia jos nebeturėjo pirminio tvirtumo. O didesniąją apim ties dalį užėmė nereguliuojamos informacijos judė jimas: Kiek dienų iki stipendijos?.. Daug... Mažai?.. Trys... trys... trys... Jei pavyks... Atiduoti sko lą. .. kur nusinešei mažų paukštelių. .. dainą... At rodo, lis. .. nuplaus visus pėdsakus... kvailys.. . Kairėje kažką laibai domino tarptautinių santykių padėtis. Iš ten sklido susirūpinimas kinų diplomati jos intrigomis. Kažkas kūrė planą, kaip nudžiauti priešakines kaimynės krepšį. Ėjo karštligiškas svarstymas, ar kelti jį per suolo viršų, ar tempti pro apačią. Angeliško mėlynumo žvilgsnis klydinėjo nuo len tos prie dėstytojo veido ir atvirkščiai. Jis ntiošiidžiai reiškė maždaug štai ką: — Taip? Kaip įdomu! Nejaugi, ar gali būti? Tai reikia pasižymėti. Ačiū, aš šito nežinojau... Iš tikrųjų už jo buvo žymiai mažiau entuziazmo Vyko gana prozaiškas darbas: — Viens, du, trys — išverčiam... Viens, du, trys —’ išverčiam... Jei pasistengsiu, šiandien numegsiu pusę rankovės... Viens, du, trys — išverčiam.. Kaimyninė kakta su mąsliomis raukšlėmis dermė dar mįslingesnę ir atkaklesnę minčių eigą. Dar viena galva pritariamai linksėjo, akyse švietė absoliutus sutikimas, o tarp trumpų, vertinam o pobūdžio frazių: — Taip... Gerai... Gali būti... Kažin.. . — me teorų greitumu šmėkščiojo racionalesnės idėjos — Susitarti su... Nueiti į... Išsiaiškinti, ar... Pa reikalauti, kad... Be abejo, ši galva priklausė profsąjungos (bend rabučio tarybos, kraštotyrininkų klubo...) veikėjui. Staiga E. galvoje dilgtelėjo, suspengė, pasaulis susvyravo, o jam atsistojus į senąją vietą, stojo tyla. Tyloje plūduriavo klausimai be atsakymų, a-ts.-ikyrnaį [3e klausimų, užuominos, vaizdai, priklausan tys niekam kitam, tik eiliniam studentui E. Moksliškas fenomenalaus reiškinio išnykimo ps aiškinimas. Jautrūs neuronų pakitimai negalėjo '=■ laikyti perkrovimo, kurį sukūrė vienu metu 100-te galvų kilusi nepaprasto intensyvumo, aiškurm emocionalumo mintis: ^Paskaita pasibaigė! P.S. Autoritetingi asmenys mano, kad E. ištikęs reiškinys yra nepaprastai retas. Galima neabejoti kad per kitą šimtą metų jis nepasikartos, Mūsų laimei.
Stasys KĖNAS
„TS" informacija __________ *
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Unlverslleto g. 3. „Tarybinis studenlas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25341
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
LV 11455 Užs. Nr. 2641. Tiražas 3500
REDAKCINĖ KOLEGIJA