visų
samu proletarai, vienykitėsi
cam/Bos scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR, PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1978 m. rugsėjo 22 d. Nr. 26 (1051)
■HA NUO 1MB MITU
V. KAPSUKO
II KURSO
STUDENTŲ DĖMESIUI! Studentams, grjžusiems iš statybinių būrių rug sėjo 15 d. taip pat dir bantiems ūkio skyriuje, paskaitos prasidės rugsė jo 25 d. Studentams, dalyvavu siems kolūkinėje talkoje iki rugsėjo 29 d., paskai tos prasidės spalio 2 d.
KAINA 1 KAI.
GERAI MOKYTIS — KIEKVIENO PATRIOTINĖ PAREIGA
UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI Rugsėjo 15 d. Įvyko Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto Ju biliejinės komisijos posėdis. Jame bu vo apsvarstyti fakultetą liečiantys organizaciniai klausimai. Buhalterinės apskaitos . specialy bės grupėse numatyta surengti po kalbius „Studentų ateitis ir nūdie na". „TS"inf
KOMJAUNIMO AKTYVO
PASITARIMAS Kasmet beveik 2000 pirmakursių ateina į senąjį mūsų Universitetą. Ateina su dideliu noru mokytis, įsigyti daugiau žinių, aktyviai įsijungti j visuome ninį darbą. Tačiau ši veiklos sritis Alma Mater šiek tiek skiriasi nuo vidurinės mokyklos. Apie tai, ir buvo kalbėta trečiadienį, rugsėjo 13 d., vykusiame I kurso aktyvo pasitarime. Įžanginį žodį tarė Universiteto komjaunimo komi teto sekretorius H. RAMONAS: — Šiuo metu mūsų senosios Alma Mater kom jaunimo organizacijoje yra virš 9200 komjaunuolių, kurie viena ar kita forma dirba visuomeninį darbą. Mums svarbu ne tik paruošti visuomenei gerą spe cialistą, bet ir išugdyti visapusišką asmenybę. Aukštoji mokykla subrandina žmogų. Mes turime organizuoti darbinį auklėjimą per akademinį darbą. Svarbiausias jūsų uždavinys — yra mokytis. Studijuodami specialybės dalykus, ne užmirškite ir visuomeninių mokslų disciplinų. Jos padės geriau suprasti daugelį gyvenimo klausimų. Sekretorius kvietė visus pirmųjų kursų studentus aktyviai dalyvauti Universiteto gyvenime. Puikio mis žiniomis, aktyvia visuomenine veikla pasitikti VLKJS 60-metį ir Universiteto 400-ųjų metų jubilie jų. Apie studentijos internacionalinį auklėjimą kalbė jo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas K. GALVlClUS. Jis pabrėžė, kad auklėjant žmogų tikru savo šalies patriotu, didelį vaidmenį atlieka Universiteto internacionalinis klubas. Cla susibūrę 500 studentų draugauja su daugelio pasaulio šalių aukštosiomis mokyklomis, rengia įdomius temati nius vakarus, mitingus, politinės dainos festivalius, internacionalines dienas. Aktyviai įsijungti j kitą visuomeninio darbo ba lą — šefavimą — kvietė komjaunimo komiteto na rys V. ALKSNERIS. Nuo šių metų ne tik antrakur siai ir trečiakursiai, bet ir pirmakursiai šefuos moksleivius. Kaip buvo nurodyta VLKJS XVIII suvažiavimo dokumentuose viena svarbiausių šios veiklos kryp čių — moksleivių profesinis orientavimas. Šiais mokslo metais bus sudarytas pedagoginis bū rys, kur bus atskiros grupės, dirbančios su pionie rių būriais ir pionieriškom klasėm. Sis būrys turės operatyvinę grupę. Bus skaitomos paskaitos moks leiviams marksistinės pasaulėžiūros formavimo, ateistiniais klausimais. „TS" inf.
DRAUGYSTĖ TVIRTĖJA Saulėta rudens diena. Prahos geležinkelio stotis. Pirmieji draugų čekų sveikinimo žodžiai, drąsi nančios šypsenos. Tokie buvo pirmieji mūsų ke lionės po Čekoslovakijos Socialistinę Respubliką Įs pūdžiai. Paskui viskas vyko lyg ir savaime: ekskursijos, kalnai, pilys... Miestai keitė miestus, pro autobu so langus slinko Čekijos gamtovaizdis. Ilgam išliko aplodismentų aidas po koncertų Teplice, Liberece, Ještede ir kitur. O antradienį, rugsėjo 20 d., pasitikom savo draugus Vilniuje. Nors pūtė šaltas vėjas, dulkė lietus, čekus stengėmės sušildyti šypsenomis, gėlė mis. Svečių po kelionės lau kia trumpas poilsis, o pas kui turininga programa. Norisi, kad dienas, pra leistas mūsų respublikoje, Usti prie Labos pedagogi nio fakulteto choristai ga lėtų susipažinti su Lietu vos įžymybėmis. Choras, kuriam vado vauja visų mūsų pamėg tas T. Fiala, atvežė Įdo mią koncertinę progra mą. Ją sudaro vakarų Eu ropos klasikų, čekų ir ta rybinių kompozitorių kū riniai. Svečiai koncertuos Vilniaus, Kauno darbinin kams, kolūkiečiams, stu dentams. Atsakingas kon certas svečių laukia šeštadienj, rugsėjo 23 d. Pa veikslų galerijoje. Tikimės, kad tai nebus pirmas ir paskutinis drau gų apsilankymas mūsų respublikoje, kad drau gystė, užsimezgusi praei tų metų rudenį ir toliau tvirtės. D. KRUKONYTĖ Plačiau apie viešnagę skaitykite kitame nume ryje.
Štai ir vėl prasidėjo moks lo metai. Po turiningos, įdo mios vasaros jau spėjo pa simiršti visi mokslo rūpes čiai, nelengva pavasario se sija. Nemažai mūsų draugų dar ir dabar tebesidarbuoja statybiniuose būriuose. Todėl nusiteikti rimtam darbui dar sunku. Ypač tam trukdo mintys apie būsimą darbą kolūkyje, kuris šiais metais 'abai laukia mūsų rankų. Ir vis dėlto jau vyksta paskaitos, pratybos, semina rai. Todėl ir skaityklose žmonių vis daugiau ir dau giau. Universiteto studentų profkomiteto akademinė komisija nuolatos rūpinasi studentų mokymosi sąlygomis. Juk mūsų pažangumas — svar biausias klausimas. Juo labiau šiais, jubiliejiniais Universi teto metais. Dabar kiekvieno studento patriotinė pareiga — gerai mokytis. Ir dar ge riau negu pernai. Todėl norisi prisiminti pra ėjusių sesijų rūpesčius, pro blemas, kad išvengtume tų nesklandumų ,trūkumų atei tyje. Studentų profsąjungos ko mitetas kartu su „Tarybiniu studentu" ir operatyvine gru pe organizavo reidus j fakul tetus, į bendrabučius. Reidų metu buvo domėtasi moky mosi sąlygomis. Buvo nuolat kontroliuojama skaityklų būklė, bendrabučių pirminin ką) įpareigojami savo pagei davimus dėl buitinių sąlygų reikšti studentų profsąjungos komitetui. Daugumoje bend rabučių tarybų pirmininkų posėdžių, kuriuose dalyvavo partijos komiteto, studentų profkomiteto, butų skyriaus
atstovai, bendrabučių tarybų pirmininkai įpareigoti suda ryti savo gyventojams moky mosi sąlygas, išspręsti vietų trūkumo ir užimtumo proble mas, palaikyti ramybę, tvar ką ir švarą skaityklose. Vėliau vykę reidai į bend rabučius parodė, kad šie klausimai ne visur buvo sėk mingai sprendžiami. Ir dau giausia dėl to kalti patys studentai. Mes juk tose skaityklose mokomės, patys triukš maujame gretimuose kamba riuose ir keliame tokį triukš mą, kad apie susikaupimą skaityklose jokios kalbos nė būti negali. Beveik visi iš 30 Medici nos ir Istorijos fakultetų stu dentų į klausimą, kokios mo kymosi sąlygos tavo bend rabutyje, atsakė, kad jame visada galinta pasikonsultuo ti, pasitarti su draugais, gau ti reikiamos literatūros, konspektus. Tai labai svarbu, ypač ruošiantis egzaminai. Bet kas trečias iš tų studen tų pasakytų dar ir tai, kad kambariuose mokytis beveik neįmanomą, nes visi įprato labai daug laiko praleisti pas draugus. Taigi gerbki me draugų laiką, gerbkime save ir pernelyg ilgai neuž sisėdėkime svetimame kam baryje. Ne ką mažiau nusiskundi mų dėl studentų kultūros. Ypač tas aktualu Istorijos fa kulteto bendrabučiuose. Jau įsigudrinote rūkyti skaityklo se, nekalbant jau apie tran zistorius, kurie gal ir ne vi siems netrukdo. Naujausiais anekdotais, gyvenimo patir timi galima dalintis ir ne taip viešai.
Naujuosiuose bendrabu čiuose beveik prie visų skai tyklų yra telefonai. Jie labai reikalingi, bet nereikėtų sa vo rūpesčių skelbti taip, kad skambėtų visas bendrabutis arba pusvalandį tuščiažo džiauti. Ne ką geresnė padėtis ir fakultetų skaityklose. Norš jų darbuotojai ir „tramdo" lankytojus, bet jie vis tiek sugeba sukelti triukšmą. Skaityklas galėtų pašefuoti Ir fakultetų budintieji. Tiesio ginė atsakomybė už tvarką jose tenka fakultetų akade minių komisijų aktyvistams, štai Filologijos fakulteto skaitykloje pakabintas plaka tas, kviečiantis laikytis ty los. Deja, jis vienas „fronto neatlaiko". Daug atsakingiau reikia žiūrėti į bendrabučio budin čiojo pareigas. Ypač tai svarbu Čiurlionio gatvės bendrabučiams, kuriuose skai tyklos tikrai mažokos. To dėl tvarka, tyla, vėdinimas jose turi būti tikrinami nuo latos. Aišku, tai aktualu ir kitiems bendrabučiams. Pasi taikydavo ir taip, kad stu dentas išsidėlioja knygas, že mėlapius ant stalo, o pats iš eina. Todėl, pradedant šiuos ju biliejinius metus, noriu kreiptis studentų profsąjungos komiteto, visų studentų, ku rie mokosi skaityklose, var du — gerbkime vieni kitus, būkime atsakingi už tvarką, už sąlygas rinitam darbui, kurias sukuriame patys. D. MORKŪNAS VU studentų profsąjungos komiteto akademinės komisijos pirmininkas
Darbštus iš pirmųjų dienų Chemijos fakulteto pir makursiai tą dieną atliko jau antrą laboratorinį darbą. Buvo daromi ban dymai, nustatant medžia gų tirpumą. Stalai nustatyti mėgin tuvėliais, kolbomis, indais su cheminėmis medžiago mis. Traukos spintose ant spiritinių lempučių virė ir lydėsi įvairūs mišiniai Baltais chalatais apsivilkę pirmakursiai rimtai ir kruopščiai vykdė visus teorinius nurodymus. Jiems viskas čia dar labai įdomu, darbas patinka. Pirmųjų dienų entuziaz mas neblėsta. Šiemet į Chemijos fa kultetą įstoti buvo neleng
va — į vieną vietą pre tendavo beveik du abi turientai. Todėl priėmimo komisija, pačių pirma kursių žodžiais tariant, atrinko geriausius iš įsto jusiųjų. Vien tai, kad jų visų mokyklos atestato vidurkis penki balai, ro do, jog susirinko rimti žmonės. Todėl čia tokia rimta darbo atmosfera. Jau įvyko ir pirmasis igirupės komjaunuolių susi rinkimas, sudarytas darbo planas, pasiskirstyta vi suomeninėmis pareigomis Dauguma studentų, įsigiję neblogą visuomeninio darįbo patirtį vidurinėje mo kykloje, o V. Žukas ,r gyvenimiškos patirties jau
šiek tiek turi. Jis porą metų dirbo ligoninėje, o dabar išrinktas gruporgu Su susidomėjimu busimie ji chemikai laukia pir mojo visuomeninės-politi nės praktikos užsiėmimo. Grupė nedidelė — 12 studentų. Studijos juos subūrė vos prieš tris sa vaites, bet vaikinai ir merginos spėjo susigyven ti. Seniūnė B. Sadauskai tė tvirtina, kad greit gru pę bus galima pavadinti ir vieningu kolektyvu, ku rio nariai padės vienas ki tam ir studijose, ir poil siaujant. D. SNIUK AITE