Visų šalių proletarai, vienykitės!
STUDENTE,
I
o
★
d
■
ti, I la
)r^ sali arr, sde žud
Estetinio lavinimo katedra kviečia studentus į šiuos centrinius kolektyvus: akade minį chorą, nusipelniusį dai nų ir šokių liaudies ansamb lį, teatrinę studiją, dūdų or kestrą, meninę aqitbriqadą „FAKTAS“, dailės, fortepijono ir solinio dainavimo būrelius. Studentai, išklausę atitinka mą kursą, qauna pažymėji mus.
O P. CESNULEVICIOTĖS STRAIPSNIU PRADEDAME POKALBI APIE ESTETINĮ AUKLĖJIMĄ UNIVERSITETE — 2 PSL. Y STUDENTU BUITIES KLAUSIMAI — 2 PSL. O KAS ŽINOTINA SPAUDOS PLATINTOJUI — 2 PSL. Y STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS KON FERENCIJAI ARTĖJANT — 4 PSL., O EUG. DANILEVI ČIAUS „GIMTŲJŲ ŽEMES TAKŲ" TĘSINYS — 3 PSL. Y S. PUNTEŽIS DALINASI ĮSPŪDŽIAIS iŠ BULGARIJOS — 3 PSL. O ESPERANTININKŲ KONGRESAS VENGRI JOJE —■ 4 PSL. Y VISASĄJUNGINIAME TURISTŲ SĄSKRYDY IE — 4 PSL. O NAUJAS „LITERATURNAJA GAZETA“ KONKURSAS - 4 PSL. Y PADĖKOS LAIŠ KAI — 4 PSL.
TUBENTAS
/
Kreiptis kolektyvų praneštu skelbimo lentose laiku ir į Estetinio lavinimo katedrą kasdien nuo 15 — 20 vai. ir šeštadieniais nuo 10 — 15 vai.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 26 (573)
|
Eina nuo 1950 m.
1966 m. rugsėjo mėn. 14 d. TREČIADIENIS
ESTETINIO LAVINIMO KATEDRA
Kaina 2 kap.
z
sd
usl und Ti kai
Studentas atėjo į bendrabuL Ilgam jis taps jam namais, usl arais arba blogais (viskas [įklausys, didele, dalimi, nuo rtBtudento). Būkim atviri, vietą ’ū Bendrabutyje jis gavo sun'"įBiai. Kaip ir šiam studentui, žrrBf-ndrabutis, gal būt, nema•zijBiau reikalingas ir daugeliui ’ B> draugų. Ir štai šis „laimin tasis" studentas pradeda šei mininkauti bendrabutyje ir l-imininkauti ne bet kaip, o [aviškai, nesilaikydamas bend[abučio vidaus tvarkos taiaid lyklių. Atseit, demokratija, i Są noriu, tą ir darau, — čia Iš šeimininkas, Ir vienąkart U n ii lenką sugriauti tą jo išmintįšm lyveirimo logika kieta ir nem lailestinga. Žmogus mūsų viluomenėje ne tik individas, ė us Iii visuomeninė kategbrija, iš 10 ln reikalaujama pagarbos ir idn litų žmonių orumui bei darI Nemoki tvarkytis bendralutyje — apleisk jį. Ir kartu taila tokio žmogaus, gaila lei jo abejingumo, kad jis [(■Įvertino kitų žmonių pasi-
Studentas gyvena bendrabutyje tikėjimo. Kažkur buvo pada lyta klaida, kažkas suklydo — šis studentas arba tie, ku rie skirsto bendrabučius. Ne, kaltas pats studentas. Praėjusiais mokslo metais iš bendrabučių buvo pašalin ta 52 studentai, iš jų 24 pir makursiai. 65 studentams bu vo pareikšta Rektoriaus pa peikimai. Šią liūdną, statistiką galima pailiustruoti konkre čiais pavyzdžiais. Ekonomikos fak. 1 k. studentas V. Tama šauskas pašalintas už amoralų elgesį, to pat fakulteto V k. studentė A. Lažaunikaitė — už įžūlumą ir grubų elgesį, ekonomistas G. Talejūnas — t'ž girtuokliavimą. Blogai bu dėjo savo bendrabučiuose IFF I k. studentė J. Markeliūnaitė ir MMF IV k. studentas V. Naktinis — juos irgi teko pa šalinti iš bendrabučio. O kiek dar pašalinta užf netvarką, „zuikių" laikymą! Skaudžiau-
R. NAVICKAS Studentų profkomiteto .pirmininkas
sia, kad dauguma studentų pašalinta už girtuokliavimą. Neamnestuojant visuomeninių organizacijų, vis tik didžiau sia atsakomybė tenka patiems studentams. Studentas — žmo gus suaugęs, iš jo galima ir reikia reikalauti. Kartais neatidžiai svarstomi pareiškimai fakultetų bendra bučių skirstymo komisijose. Štai, pavyzdžiui, šiems moks lo metams bendrabutį gavo EF studentės-trečiakursės Z. Kuzmickaitė ir R. Vyčaitė. Praėjusiais metais jos blogai tvarkėsi, ir bendrabučio tay tyba nesutiko tarpininkauti, skirstant vietas sekantiems metams. O štai fakulteto ko misija joms paskyrė bendra-
A. JUODUPIS „Tarybinio studento" korespondentas
būtį — tai grubus bendrabu čių vidaus tvarkos taisyklių ignoravimas. Panašių pavyz džių galima suminėti ir dau giau. Fakultetų komisijoms ateityje reikėtų atidžiau svarstyti pareiškimus, remtis bendrabučių tarybomis. Bend rabučių tarybos — rimta ir veiksminga jėga, palaikant tvarką ir švarą bendrabučiuo se. To nereikia pamiršti. Ir dar. Daug rūpesčių bu dinčiajam sudaro leidimų tik rinimas. Nejaugi būtinai kiekvienam studentui reikia atskiro prašymo? Leidimų ro dymas turi tapti įpročiu kiek vienam bendrabučio gyven tojui. Kasmet ruošiami bendrabu-
čių konkursai. Jie padeda iš ryškėti geriausiai besitvar kantiems bendrabučiams, šva riausiems ir tvarkingiausiems kambariams. Šios geros prie monės nereikėtų atsisakyti ir ateityje. Gerai tvarkosi bendrabutis Nr. 5, iškovojęs pereinamąją Raudonąją vėliavą, Norėtųsi, kad ir naujieji šio bendrabu čio gyventojai palaikytų geras jo tradicijas. Pernai daugiau kaip 30 studentų (kambarių seniūnų ir narių) bendrabučių tarybų už pavyzdingą švarą buvo apdovanoti asmeninėmis do vanomis, 29 gyventojai be ei lės gavo bendrabučius, ge riausių kambarrų seniūnai apdovanoti Garbės raštais, 20 Universiteto studentų profko miteto, profbiurų ir bendra bučio tarybų narių už gerą mokymąsi ir aktyvią veiklą be eilės paskirti bendrabu-
čiai šiems mokslo metams. Geriausiai besitvarką kam bariai, aktyviausi seniūnai, bendrabučio tarybų nariai ir ateity įbus skatinami ir apdo vanojami. Aišku, kova už švarą ir tvarką bendrabutyje — ne vien aktyvistų reika las. Tai — visų gyventojų pareiga. Čia daug padėti gali ir bendrabučių draugovės postai. Tik reikėtų iš jų laukti daugiau principingumo, veiklumo, iniciatyvos. Bet koks nusižengimas bendrabučio vidaus taisyk lėms nęgali likti nepaste bėtas. Bausti reikia griežtai, nesitaikstant — bendrabuty je turi gyventi sąžiningi, dori, tvarkingi studentai. Šį radikalumą diktuoja pra ėjusių metų klaidos ir pa tirtis. Studentas gyvena bendra butyje. Jo, budinčiųjų, bendrabučio tarybos narių pareiga — kad šie namai taptų gerais namais, kad jais galėtų didžiuotis Universite tas.
Prof. J. DAGIO sukaktis
gįl 4
H •
AUGALŲ FIZIOLOGIJOS LABORATORIJOJE. Aspirantė I. Mateikienė (kairėje), augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vedėjas, biologijos mokslų dr. prof. J. Dagys, vyr.jfiėst C. Pocienė, botanikos katedros vedėjas, biologijos mokslų dr. prof. A. Minkevičius ir vyr. dėst. T. Bruzgulis vieno eksperimento metu. Foto J. GIRDVAINIO
Lietuvoje, tur būt, nėra gamtininkų, ypač botanikų, kurie asmeniškai nepa žinotų prof. J. Dagio arba nebūtų skaitę jo raštų. Jubiliatas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jis dalyvauja įvairiose konferencijose bei simpoziumuose, palaiko ryšius su ta rybiniais mokslininkais ir daugeliu užsienio botanikų. Gimęs 1906 m. spalio 11 d. Kada ruose, dabartiniame Biržų rajone, ma žai pasiturinčių valstiečių šeimoje, baigęs 1925 m. Biržų gimnaziją, to liau savo jėgomis tęsė mokslą Lietu vos universiteto Matematikos-gamtos fakultete, kurį baigė 1930 m., įgyda mas botaniko specialybę. Jis anksti atkreipė savo mokytojų bei Universi teto vadovybės dėmesį, ir jam buvo sudarytos sąlygos išvykti į užsienį specializuotis. Dvejus metus padirbė jęs Graco universitete, vadovaujamas žinomų augalų fiziologų K. Linsbauerio ir F. Vėberio, parašė ir apgynė daktarinę disertaciją apie mikroorga nizmų augimą skatinančias medžia gas embrioniniuose audiniuose ir su loje. Po karo už šį darbą jam buvo patvirtintas biologijos mokslų daktaro laipsnis. J. Dagys dar studijų metu (1929) buvo pakviestas bendradarbiu į Bo tanikos katedrą, kur dirbo vadovauja mas prof. L. Vailionio, ir čia išėjo visas tų laikų mokslo stažuotojui įprastas pakopas, pradedant jaunes niuoju laborantu ir baigiant vyresniuoju asistentu ir privatdocentu (1938). Mirus prof. L. Vailioniui, J. Dagys 1939 m. išrenkamas Botanikos katedros docentu ir Augalų fiziologi jos kabineto vedėju. Tarybinės san tvarkos metais, persikėlus Matemati kos-gamtos fakultetui į Vilniaus uni versitetą, J. Dagys išrenkamas Auga lų anatomijos ir fiziologijos katedros vedėju, kuriai ir dabar sėkmingai va dovauja. Nuo 1944 m. J. Dagys — profesorius. Dirbdamas Universitete,
1947 m. jis įkūrė LTSR MA~-Biologijos instituto Augalų fiziologijos laborato riją (dabar Botanikos instituto Auga lų fiziologijos sektorius) ir jai apie ketverius metus vadovavo. Sistemingai rinkdamas medžiagą iš botanikos istorijos Lietuvoje, jis para šė eilę straipsnių apie įžymiuosius mūsų gamtos tyrinėtojus ir mylėtojus: J. Pabrėžą, L. Ivinskį, A. Kašarauską ir kt. Dalyvavo Lietuviško botanikos žodyno paruošime ir jį redagavo (1938). Vėliau, pasitelkęs botanikus ir kalbininkus, organizavo Botanikos terminų žodyną, kuris jo redaguotas ir daugiausia jo rūpesčiu buvo iš spausdintas 1965 m. Parašė vadovė lių bei mokymo priemonių: „Augalų anatomija ir morfologija“ (1947 ir 1950 m. laidos), „Vaistingieji augalai ir jų paruoša“ (1949, drauge su E. Kanopka), „Augalų fiziologijos labo ratoriniai darbai" (1965, drauge su P. Bluzmanu ir A. Putrimu); dalyvavo bendraautorium ir kai kuriuose kituo se leidiniuose. Partija ir Vyriausybė aukštai įver tino prof. J. Dagio veiklą: 1956 m. suteiktas jam Lietuvos TSR nusipel niusio mokslo veikėjo vardas. Be to, tais pačiais metais J. Dagys buvo iš rinktas LTSR Mokslų akademijos nariu-korespondentu. Akademijoje Jubi liatas ruošia jaunus kadrus, vadovau ja mokslinei tematikai ir ją koordi nuoja. Jubiliatą pažįstu nuo pat studijų laikų. Nematau, kad, praėjus 35 metams kūrybingo ir labai našaus darbo, ja me būtų sumažėję entuziazmo, kūry bingumo, pajėgumo dirbti. Todėl no rėtųsi nuoširdžiai palinkėti didžiai gerbiamam jubiliatui Jonui Dagiui, ir atšventus šį jubUiejų, išlaikyti tokį pat žvalumą, darbingumą, kūrybinę iniciatyvą ir gerą sveikatą iki sekan čio jubiliejaus. Prof. A. MINKEVIČIUS
S