Visų šalių proletarai, vienykitės!
GčMlVBIPIS cuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. spalio 6 d. ’ i Pa peni - nuo
Ženklelis
NAUJA MOKSLO PIRMŪNŲ SKATINIMO PRIEMONĖ
LUž puikų mokymąsi“ viiJų saj istrinmėn aikysi
— tai drau imena rimin
3 pro ū, be indan artus.
įsi sniųjd dama nėystJ
visad Ii Pr'| id va
į tre zeėiad j savi
abrity
veika levizi
jmogJ i būt mantJ
LLKJS CK sekretoriato ir TSRS Aukštojo ir spė liojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos nuĮimu įsteigtas ženklelis „Už puikų mokymąsi". Juo k apdovanojami aukštųjų ir specialių vidurinių Įkyklų dieninio, vakarinio ir neakivaizdinio skylus studentai, labai gerai besimoką ir aktyviai dalaują visuomeninėje veikloje bei moksliniame — lamaj ame darbe. Nutarimą dėl apdovanojimo ženkleliu priima fallteto mokslo taryba ir komjaunimo biuras. Vakarih ir neakivaizdinio skyrių studentai — mokslo pir kai apdovanojami įmonių, įstaigų, kolūkių, tary bų ūkių komjaunimo komitetų pasiūlymu. Apdo rotųjų sąrašas pristatomas aukštesniesiems orga nus kasmet iki liepos 1 d. Nutarimas dėl apdovanojimo ženkleliu „Už puikų bkymąsi" įrašomas į VLKJS nario įskaitos korteĮApdovanotajam įteikiamas pažymėjimas. ženklelis bus įteikiamas iškilmingai komjaunimo brinkimuose.
Jame tėveiečiai
5 de nius •džia'j doctėvo
’ORlt fUST.'
VVU komjaunimo or ganizacijos sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaitis supažindino su šios orga nizacijos struktūra mūsų aukštojoje mokykloje. J. Galinaitis daug kalbė jo apie sekretoriaus (gru-
Pirmakursi! IHHIIlEHHIIHmilHilIlilHHIOim
Aktyvo uždaviniai ir rūpesčiai porgo) pareigas, jo rūpes čius — juk nuo sekreto riaus priklauso visos gru pės komjaunuoliškas dar bas. Sudarant komjaunuo liško darbo planą, reikėtų pagalvoti apie tai, kaip jį įddmiau, geriau paruošti, kad jis atspindėtų aktualiausiąs gyvenimo puses, praplėstų akiratį, orientuotų mūsų šalies vidaus bei išorės politikos klausi-
kiti vasarą Rygoje įvyko baltijo respublikų, Baltarubs ir Kaliningrado srities kštųjų mokyklų dėstytojų kramuoto mokymo III Įkslinė metodinė konferenL Konferencijoje dalyvavo Į 500 dėstytojų iš PabaltiBaltarusijos ir Kaliningrasrities aukštųjų mokyklų. Kių iš kitų respublikų, iš Įskvos. Buvo perskaityta |) pranešimų įvairiais teoriĮis ir praktiniais prograloto mokymo priemonių naudojimo klausimais. Iš lsų respublikos pranešimų Kurnu ir aktyvumu aiškiai skyrė dvi aukštosios mo dos — Kauno medicinos litu tas ir Kauno politechni> institutas. Medicinos kslų sekcijoje pranešimus iitė apie 20 Kauno medicii instituto dėstytojų. Pa uliniai darbai vyko sekcie ir jų poskyriuose pagal
giminiškų mokslų grupes; veikė „Visuomeninių ir filoso finių mokslų", „Fizikos-mate matikos mokslų", „Chemijos ir biologijos mokslų" ir kiti sekcijų poskyriai. Ir darbų apimtimi, ir organizuotumu, ir pranešimų rinkinių leidiniais (konferencijos dienomis išleis ta daugiau kaip penki prane šimų leidiniai — rotaprintu) konferencija paliko kuo rim čiausią vaizdą, liudijantį spartų programuoto mokymo žengimą į gyvenimą. Kokios svarbiausios min tys buvo keliamos konferen cijoje? Palieskime jų bent kai kurias. Iš TSRS Aukštojo mokslo ministerijos Informa cijos centro viršininko B. Jeršovo pranešimo, taip pat ir kitų pranešimų susidarė vaiz das, kad programuotas moky mas nėra vien tik graži teori ja, bet ir įmanoma praktika, įgyjanti vis didesnį pritarimą
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagogi nį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą, ryšium su aštuoniasdešimtosiomis gimimo metinėmis Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto profesorius, Lietuvos TSR nu sipelnęs gydytojas, medicinos mokslų dak taras Mykolas Marcinkevičius apdovano tas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Pasakojimą apie profesorių M. Marcin kevičių „Menas gyventi ir dirbti" skaityki te i-ame puslapyje.
didžiojoje dalyje mūsų šalies aukštųjų mokyklų, kovojant už dėstymo metodų tobulini mą. Daugiau kaip 500 aukštų jų TSRS mokyklų naudojasi programuotu mokymu, ypač programuotos kontrolės ir sa vikontrolės metodais. Progra muoto mokymo klausimus ty rinėja 300 aukštųjų mokyklų laboratorijų. Yra sukurta apie 1500 įvairiausių techninių priemonių modelių — labai sudėtingų ir visiškai papras tų. Šiuo metu mokymo prie monių tobulinimas vykdomas dviem kryptimis: konstruoja mos mašinos, galinčios pilnai automatizuoti mokymo proce są visais atžvilgiais (panaudo jant elektronines skaičiavi mo mašinas); antra, kartu de dama pastangų sukurti ir vi siškai paprastų, pigių, kiek vienai mokyklai įmanomų įsigyti prietaisų, galinčių pa kelti mokymo efektyvumą;
mais, ir kt. Kalbėtojas pa brėžė savarankiško darbo reikšmę: juk blogo moky mosi šaknys ne tik paskai tų praleidinėjime, bet ir nesugebėj ime savarankiš kai dirbti, aklimatizuotis aukštojoje mokykloje, ak centavo idėjinio - politinio darbo, kultmasinių rengi nių reikšmę. „Pirmasis kursas teikia daug vilčių", — pažymėjo
ŽINOK: KIEKVIENA SEMESTRO DIENA — TAI PASI RUOŠIMO SESIJAI DIENA. NEPAMIRŠK: GERAI STUDIJUOTI — TAVO PAREIGA, VALSTYBINE UŽDUOTIS. ĮSIDĖMĖK: TU STUDENTAS, VADINASI, TU AKTY-
prorektorius doc. B. Sudavičius. Net 50% įstoju siųjų į dieninį skyrių iš laikė egzaminus be treje tų. Prorektorius doc. B. Sū dąvičius supažindino pir makursius su Universitetu. Be to, prorektorius daug kalbėjo apie grupės akty vo reikšmę, aktyvo narių principingumą ir įvairia(Nukelta į 4 psl.)
PUBLICISTINIS KONKURSAS
™įRSESį“SmSTSS PRIREIKS GYVENIME.
Programuotas mokymas: teorija ir praktika
LTSR AUKSCIAUS1OSIOS TARYBOS PREZIDIUME
nikos IRBOtėve-
Spalio 3 dieną Centrinių Rūmų Auloje susirinko pirmųjų kursų gruporgai, proforgai ir seniūnai pasi kalbėti apie tai, kokia kryptimi toliau dirbti, ap tarti savo rūpesčius, išsi aiškinti rūpimus klausi mus.
tokių paprasčiausių prietaisų pavyzdys yra perforuotos plokštelės (konkrečiai buvo minimos Latvijoje išleistos plokštelės). Kaip žinoma, nei sudėtingiausios, nei papras čiausios techninės programuo to mokymo priemonės nevei kia be programų. Programų parengimo darbai nėra leng vi ir paprasti, bet ir šioje sri tyje sparčiai žengiama į prie kį. Maskvoje, Informacijos centre, yra įregistruota arti 500 kontrolės programų 24 disciplinoms. Iš daugybės faktų ir skai čių, kurie praskambėjo kon ferencijoje, paminėjome tik kelis: ir jie akivaizdžiai liu dija programuoto mokymo augimą. Dažnai manoma, kad programuoto mokymo me todika tinka tiksliesiems mokslams, o mažai tinka isto rijos, literatūros ir kitoms hu manitarinėms disciplinoms. Tokios nuomonės konferenci ja nepatvirtino. Programuoto mokymo sekcijos poskyryje „Visuomeniniai ir filosofiniai mokslai" buvo perskaityta daugiau kaip 20 pranešimų. Su dideliu dėmesiu poskyrio dalyviai išklausė Kauno poli technikos instituto doc. J. Pet ruškevičiaus du pranešimus apie programuotos kontrolės panaudojimą dėstant TSKP istorijos kursą. Savo sukur tos kontrolės būdu J. Petruš kevičius per 20—30 min. ga li patikrinti didelio studentų skaičiaus (iki 100 žmonių) ži nias, pasirengimą paskaitoms ir pratyboms. Kontrolės efek tas nemažas — studentai mo kosi visą laiką. Kiti dėstyto jai supažindino su progra muoto mokymo elementų pa naudojimu, dėstant politinę ekonomiją, užsienio kalbas (daugiausia pranešimų lietė užsienio kalbų dėstymą). Su-
sidarė įspūdis, kad humanita rinių disciplinų dėstymo sri tyje, panaudojant programuo to mokymo elementus, dau giausia yra pažengta Baltarusi jos aukštųjų mokyklų dėsty tojų. Konferencijoje labai akty viai dalyvavo estų mokslinin kai — kalbėjo ne tik sekcijo se, bet ir plenariniame posė dyje. Neabejotina, kad estai stiprūs programuoto mokymo teoretikai ir praktikai. Pro gramuoto mokymo leidinių parodėlėje jie užėmė nemaža vietos. Baigiantis konferencijai, buvo priimtas nutarimas, kuriame tarp kita ko pažymėta, kad šiuo metu programuotas mokymas jau išaugo iš eks perimentų stadijos ir pradeda mas įgyvendinti mokymo pro cese; rekomenduojama su stiprinti programuoto moky mo ir techninių priemonių įdiegimo į mokymo procesą propagandą, respublikų mo kymo įstaigose visokeriopai skatinant ir palaikant naujus dėstymo metodus ir priemo nes, informuojant apie moks linį darbo organizavimą per radiją, televiziją, periodinėje spaudoje. Konferencija buvo labai naudinga ir programuoto mo kymo entuziastams, ir skepti kams: ji įtikinamai parodė, kad mokslų ir technikos re voliucijos amžiuje seni tradi ciniai dėstymo metodai nesi derina su gyvenimo reikala vimais, negali jų patenkinti. Pedagoginio darbo organiza vimas moksliniais pagrindais (viena tokio organizavimo formų — programuotas mo kymas), panaudojant šių die nų technikos laimėjimus, ne išvengiamas, dėsningas, nes patį dėstymo procesą daro ne tik turiningesnį ir spartesnį, bet kartu ir lengvesnį tiek dėstytojams, tiek studentams.
TSRS PILIETIS“ „Tarybinio studento" re dakcija skelbia konkursą geriausiam rašiniui „Aš — TSRS pilietis", skirtą šalies 50-mečio jubiliejui. Konkursui gali būti pa telkti studentų kelionių po broliškąsias sąjungines respublikas įspūdžiai, pub licistiniai apmąstymai, apybraižos apie kitų tau tybių atstovus, studijuo jančius ar dirbančius Uni versitete, darbo ir poilsio stovyklų kitose respubli kose dalyvių pasakojimai ir pan. Konkursas tęsis iki š. m. gruodžio 5 d. Jame gali dalyvauti visi Universiteto dieninio skyriaus studen tai. Rašinius siųsti arba at nešti į „Tarybinio studen to" redakciją. Geriausio rašinio auto riui suteikiama teisė pabu voti užsienio socialistinėje šalyje. Kitų dviejų geriausių rašinių autoriai apdova nojami piniginėmis premi jomis po 30 rb.
TRUMPAI
Šią savaitę Universitete lankėsi VLKJS CK atsakingas organizatorius V. Nefiodovas. Jis susipažino su Universite to komjaunimo organizacijos veikla, domėjosi, kaip ruošia masi pasitikti TSRS 50-mečio jubiliejų. Svečią lydėjo kom jaunimo miesto komiteto sek retorė O. Kiselytė. Doc. P. GAILlONAS Mūsų inf.
1