i
visą saliu PROLecanabvicnyKires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Bims sr.či nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 26 (1445)
1988 M. RUGSĖJO 30 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
............................................................................................................................................................................................................................................................ ..
<1
„Galime teigti, jog pastarai siais metais fizikos fakultetas įsiliejo į visuomenėje vykstantį atgimimo procesą labiau, negu bet kada anksčiau. Jau tradiciškai užsitarnavę epitetą „Ak, vėl tie fizikai!" paskutiniu metu dar labiau stipriname jo pozicijas: tai ir kandi dato iškėlimas į XIX sąjunginę partinę konferenciją, parašų rinkimas pritarti respublikos Rašytojų sąjungos kreipimuisi, na, ir jo viršūnė — pirmosios Universitete Sąjūdžio rėmimo grupės įsteigimas. Reikia džiaugtis šiuo atbudimu aktyvumu, nes praeityje tylėjimas atnešė mūsų kraštui daug nepataisomos žalos". Buvusio partinio biuro sekretoriaus doc. V. palenskio praneŠimas, kurio ištrauką pateikėme, fizikos fakulteto komunistų ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime nuteikė visus dalykiniam pokalbiui. Ir iš tiesų, pirmą kartą ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas buvo atviras visiems, kuriems rūpi mūsų gyvenimo permainos ir ateitis. ,Pasisakiusieji diskusijose partiniai ir nepartiniai fakulteto darbuotojai aštriai kėlė esamus trūkumus ir negeroves, siūlė keliūs gerinti darbą ir mokymąsi, Universitetui reikalinga autonomija Jos pagrindai turėtų būti ekonominėje, dalykinėje, or ganizacinėje Universiteto nepri-
d su griežtumu peržiūrėti šių pa dalinių darbuotojų .butelinius" santykius, jei ne Universiteto partinėje konferencijoje, tai at skirame suinteresuotų fakultetų ir rektorato atstovų susirinkime. Čia, beje, daug pagelbėtų vėlgi fakultetų savarankiškumas, įga linantis už uždirbtas ūkiskaitines lėšas, kurios nežinia kur panau dojamos, pasisamdyti sąžiningai galinčius atlikti einamojo re monto ir kt. darbus. Susirinkime kalbėjo LVP Le nino raj. komiteto sekreto rius A. Švelnys pabrėžė, jog daugelį kylančių klausimų jau bandoma spręsti partijos miesto komitete ir CK, tačiau visos vietinės problemos privalo būti sprendžiamos būtent ten, kur jos egzistuoja, nereikia laukti nuro dymų. Taigi, lūkuriuosime ar veiksime? Kad nebūtų nepatogu, jog esi komunistas, jog sudaro me prielaidas stagnacijai, o ju dame vien dėl vaizdo. Fakultete geros, dalykiškos komunistų ir nepartinių bendro darbo tradici jos. Juk ir Sąjūdžio rėmimo grupės sukūrimas — tiesioginė fakulteto atviro partinio susirin kimo pasekmė, joje beveik pusė narių — komunistai. Todėl visi kartu — už realų persitvarkymą mūsų, Vilniaus universitete. Nė ra ko laukti — tik veikti! Rimantas VAITKUS FF partinio biuro sekretorius
Lukuriuosime ar veiksime? klausomybėje nuo dabartinės ministerijos. Būtina sudaryti darbo grupę, kuri paruoštų a u ton omijos projektą, visuose fakultetuose yra darbuotojų, galinčių prisidėti prie jo konkretizavimo, tuo labiau, kad respublikos Ministrų Taryba laukia pasiūlymų iš paties Universiteto. Tas pats ir su fakultetų autonomija. „Šiuo metu galiojanti mokymo programų, tvarkaraščių ir t. t. tvirtinimo tvarka yra aiškiai atgyvenusi ir žalinga fakultetams" — tokia proi. A. Sakalo nuomonė, Negera padėtis priimant j rusų kalba dėstomąją grupę, tradicija tapo, kad čia priimami visi, negavę dvejetų, tuo tarpu j kitas grupes yra konkursas, mokymo procese reikėtų grįžti prie anksčiau buvusios tvarkos, kad pradedant trečiu kursu visi specialybės dalykai būlų dėstomi lietuvių kalba Čia nemažai laimėtų ir patys rusų grupės studen tai - galėtų pasirinkti bet kurią norimą specializaciją, be to, sumažėti, auditorijų apkrovimas, nes dabar šių grupių studentams tenka vesti užsiėmimus, kuriuose yra vos 3—4 žmonės, Ar nevertėtų atsisakyti stojamųjų egzaminų į nekonkursines
specialybes, po pirmo kurso liktų labiausiai tikę mokytis, tokia praktika taikoma daugelyje užsienio šalių. Daugelis kalbėjusių dėstytojų pažymėjo būtinumą peržiūrėti dabartinę karinio parengimo būklę. Šiuo metu karinėje katedroje mokosi vaikinai atitarnavę Tarybinėje Armijoje Reikėtų sumažinti užsiėmimų skaičių, arba pratęsti mokymosi trukmę, nes sudėjus karinės katedros užsiėmimų ir rudens talkų laiką išeina visi mokslo metai, tur būt todėl mūsų absolventai darbo pradžioje ilgai adaptuojasi paskyrimo vietose, neturi pakankamai mokslinio ir organizacinio darbo įgūdžių. Labai aktualus fakultetui auditorijų klausimas. Prodekanas doc. S. Sakalauskas pažymėjo, kad iš 12-os fakultete esančių auditorijų tik 7 priklauso mums, todėl neįmanoma sudaryti ,normalaus tvarkaraščio. Reikėtų stipriai pakoreguoti visuomeninitĮ disciplinų dėstymą: panaikinti nacionalinių santykių raidos socializmo sąlygomis, mokslinio ateizmo kursus, kitus peržiūrėti, atsižvelgiant į studentų profilj.
Apie rudens talkų reikalingumą aštriai kalbėta išvykstant talkininkauti sure.ngtame susirinkime. Tačiau, kad ir kaip stipriai buvo susirinkime „spaudžiamas" LTSR agropramoninio komiteto pirmininko pavaduotojas drg J. Urbelionis, kolūkių poreikių planai nebuvo -sukoreguoli ir išėjo taip, kad realiai į kolūkius UI ir JV kurso studentai galėjo nevažiuoti — pranešė duomenis iš talkininkų surinkusi A. Rupšytė. „Kaip bebūtų keista. dažnai persitvarkome į priešingą pusę", —kalbėjo prof. V. Kybartas. Kad ir darbutojų atestacija. Daugelis žmonių tik tuo užsiima. Kam reikalinga šį popierių begalė, jei viską nuspręsti gali pačios laboratorijos, žinodamos savo lėšas ir galimybes Tradiciškai daug priekaištų pasakyta Universiteto ūkinių padalinių adresu. Šiuo metu susiklosčiusi situacija tokia, kad bet kuri šio padalinio darbuotojų grandis — viršininkai fakultetams.- pradedant prorektoriais, baigiant sandėlininkais. Visos priemonės, kurių gali imtis fakultetai — tai prašyti, nuolankiai ir kantriai. Ar ne metas vi
Universiteto autonomiją turėtųįtvirtinti Konstitucija Nepretenduodamas į visaapinuoliktame: „Universitetas turi tik užsako &į dar'bą kuriai nors mančią analizę ir galutinę tjeteisę teMoti akademinius laips- aukštajai mokyklai. Todėl Viisą. norėčiau pasamprotauti apie nius..., magistrų ir daktarų titu- niaus universiteto radiof izikos Universiteto autonomiją. lūs . . Tuo tarpu dabar teikti, ir elektronikos specialybės stuŽvilgterėjęs į praeitĮ, padarai pavyzdžiui, filologijos {lietuvių dentai mokosi pagal Gorkio išvadą, kad Imperatoriškajame kalba) mokslų daktaro laipsni universitete parengtą programą, Vilniaus Universitete (1803— turi teisę ti‘k TSRS Ministrų Ta- Kartais ima atrodyti, kad au>kš1832) autonomijos ir demokratirybos Aukščiausioji atestacinė tasis mokslas organizuojamas jos buvo bene daugiau negu komisija, kurioje vargu ar alsi- siekiant jam pačiam pakenkti dabar. Antai Rusijos caro Alekras bent vienas mokantis lietu- — juk nė vienas Vilniaus unisandro I pasirašytame Univerviškai. versite to radiofizikas neskiriasiteto teisių akto antrajame Ypač kebli šiuo metu mok y- mas darbui Gorkyje, lygiai kaip skirsnyje rašoma: . univermo padėtis. Mokymas, kaip ir ir gorklečiai neskiriami darbui siteto rektorius. . . VISUOMET gamyba, tapo perdaug centrali- Lietuvoje. Tokiais principais su(pabraukta mano — S. V.) bus zuotas: mokymo planus, progra- daryti mokymo planai ir prorenkamas pagal įstatus iš nusi- mas. atskaitomybę reglamentuo- gramos pasiekia šalies aukštąpelniusiųjų. . . šio universiteto ja ne ti*c kad ne Lietuvos Liau- sias mokyklas labai vėluo'damos profesorių. . Aštuntajame dies švietimo ministerija, o tie- ir dažnai pasenusios. Todėl ir skirsnyje: „Universiteto pastatai šiai drg. G. Jagodino vadovau- keičiasi kone kasmet, (varydami (matyt, ir bendrabučiai vasarą lamas TSRS Liaudies švietimo j neviltoj fakultetų dekanatus, — S. V.)... yra pavaldūs tik komitetas. įdomiausia, kad ko- dėstytojus Ir studentus Centrąun i vers i tetų i ir atleidžiami nuo miteto valdininkai tų planų ir lizuota mokymo organizaciija kariškių apgyvendinimo“. Vie- programų patys nekuria. — jie gal Ir pateisinama, esant šilo-
Ką tu vis dėlto galvoji, Gintai? ( klausimus atsako naujasis Universiteto komjaunimo komite to sekretorius, TF V k. studen tas Gintautas BARTKUS.
* Prieš porą savaičių rekto ratas priėmė nutarimus dėl lais vo paskaitų lankomumo, nepri valomo fizinio lavinimo II]—rv kursams ir t. t. Koks čia kom jaunimo Indėlis? Nuo seno komjaunimo ko mitetai kėlė šias problemas. Dar pernai komjaunimo komitete svarstėme klausimą dėl fizinio lavinimo pratybų organizavimo. Tada paskaičiavome, kad Sau lėtekio ai. esančioje sporto sa lėje vienu metu turi sportuoti apie 200 studentų. Koks ten fi zinis lavinimas įsivaizduoti ne sunku. Bet prieš tada dar TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio
mokslo ministro įsakymą mažai ką galėjome padaryti. Šiuo metu išspręsti tokias ir panašias prob lemas atsirado galimybė. Todėl nuoširdžiai sveikiname šį rekto rato nutarimą. Mes savo ruožtu siūlome nau jus (ir senus ištrauktus iš archy vo) problemų sprendimo kelius. * Tikriausiai netrukus dauge lyje fakultetų susikurs studentų organizacijos, kurios, kaip filolo gų Seniūnų taryba, užsiims mo kymo klausimais. Taigi, sakysim komjaunimas nebedirba šio dar bo, nedubliuoja profsąjungos, kultūros klubo ir t. t. Ką tada jis veiks? — Visų pirma komjaunimą įsivaizduoju kaip politinę visuo meninę organizaciją. Šią tiesą daugelis dažnai užmiršta, nors
tai juodu ant balto įrašyta VLKJS Italuose Dažnai mes komjaunimą, komjaunimo komi tetus paverčiame kažkokiais „ūki niais“1 organais, kurie, matyt, iš neturėjimo ir nežinojimo ką veikti, nugriebia porą funkcijų iš profsąjungos (pvz. bendrabu čių skirstymas), porą iš kultūros klubo, dar porą iš kokio nors kito organo ir pradeda dirbti jų manymu tikrai komjaunuoliš ką darbą. Universiteto komjaunimo ko miteto laukia dideli struktūros pakeitimai, privalome atsisakyti daugelio ūkinių funkcijų. Arti miausio posėdžio metu panaikinSime mokymo-aukJėjimo komisi ją. Žadame panaikinti eilę kitų sektorių — ateistinį irpan. Už sienio ryšius perduoti Univer siteto interklubui, mokymo pro
nai universitetų mokslinei bei pedagoginei bazei, bet tampa stabdžiu tarptautini pripažinimą turinčiam Vilniaus universitetui, Plėtojant autonomiją reikėtų padidinti ir fakultetų savarankiškumą. Drįsčiau teigti, kad ir Universiteto vidinėje st^uktūroję centralizacija yra per didėlė. Akivaizdu, kad fakulteto vidaus reikalus turėtų spręsti fakultetas. Tai liečia beveik visą mokymo ir mo»kslo darbą, Tik tos problemos, kurių fakultetas pats išspręsti negali turėtų būti perkeliamos tarpfakultetinių tarybų kompetencijai, Tada nebebūtų reikalo centralizuotai derinti tvarkaraščių, individualių pedagoginio darbo planų ir ataskaitų, komandiruočių ir kt. Tad kokie būtų Universiteto
autonomijos plėtojimo princlpai? Neišradinėdamas dviračio siūlyčiau remtis ‘kitų Europos universitetų patyrimu Pirmiaušiai — TEISINIAI principai, Aukštosios mokyklos autonomiją turėtų garantuoti (statymas. Skirtingų aukštųjų mokyklų autonomiją turėtų apibrėžti atskirl (statymai. Seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos — Vilniaus universiteto autonomiją turėtų Įtvirtinti Lietuvos TSR konstitutciją. EKONOMINIAI principai. Universiteto biudžetą skiria respublikos vyriausybė, o jį paskirsto. naudotja ir už (j atsiskalto Universitetas. Kitų pajamų, kaip antai ūkiskaitinės lėšos, pajamos už kvalifikacijos kėli-
cesą. studentų savivaldos klausi mus — studentų tarybai.
Komjaunimas tai mūsų organi zacija. Ir nebijokime jį padaryti tokį, koks mums patiems rekalingas. Nebijokime sulaužyti tą biurokratinj komjaunimo ap valkalą Teko susidurti ir su tokiais „aktyvistais", kurie pamiršo, kad jie privalo atstovauti jau nimui. Tokiu atveju noriu primin ti — rinkimai organizuojami kiek vienais metais. Kokius lyderius išsirinksite, su tokiais ir reikės dirbti. O nuo pastarųjų labai labai daug kas priklauso. Mes- užmiršome, kad komjau nimo komitetai — tai kolegialūs organai. Todėl būtina didinti komjaunimo komitetų posėdžių reikšmę. Neleistina padėtis, kai sekretorius pasiruošęs viską spręsti vienas. O ar nėra gėda visam Universiteto komjaunimo komitetui, kai rugsėjo mėnesį pirmakursių eilės išsirikiuoja
NUKELTA J 2 PSL.)
prie įskaitos sektoriaus durų, ii taip metai iš metų, lyg nežinome kad kiekvienais metais priima me apie 1500 studentų. * Jei komjaunimas atsisako vienintelio jaunimo valios reiš kėjo vaidmens, kokie turėtų bū ti )o santykiai su kitomis jauni mo organizacijomis ir )o vairi muo visuomenėįe?
— Jeigu mus vienija vienas tikslas, tokios organizacijos at siradimą sveikiname ir tvirtai pa laikome. Jeigu organizuojamus renginius galima pavadinti vienu žodžiu „persitvarkymas" — visa da palaikysime ir prisidėsime Demokratija, viešumas — žodžiai, kurie nieko negali palikti abejin gais. Dažnai tenka girdėti, kas aš toks, aš mažas žmogelis, nuo manęs niekas nepriklauso. Netie sa, persitvarkymo likimas pri klauso būtent nuo mūsų, kiek vieno. Neužmirškime Lenino for mulės, kad socializmas — tai gyva masių kūryba.