SVEIKI, RUGSĖJO PAKVIESTI Į DIDĮ DARBĄ! Su rudens vėsa sugrįžta rugsėjo pirmoji. Mus pasitin ka ne tik gamtos pilnatis, bet ir naujos darbo dienos. Jaunystė — profesijos pasi rinkimo metas. Didelis pirma kursių būrys, apturėjęs daug džiaugsmo per stojamuosius pradeda naują gyvenimo eta pą. Tegu šie būsimi penkeri studentiški metai dar labiau sustiprina jumyse meilę pasi rinktai profesijai, atveria vi sas žmogaus Ir gamtos paslap tis. Tad sveiki visi, susirinkę Į mūsų Alma Mater! Te kons pektai visada būna pilni... eilėraščių, kefyras... riebus kaip grietinė, naktys per sesi ją ilgos kaip semestras, o pati sesija ... vieno egzamino!
■ canvBos scuoencas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNTVERSllfclO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
O
1970 m. rugpjūčio rugpiučio 28 d.
9
N r. 25 (723)
Kaina 2 kp.
TARPTAUTINIUOSE KONGRESUOSE Šiomis dienomis į Prancūzi ją Tarybų šalies mokslininkų delegacijos sudėtyje išvyko Universiteto rektorius, Socia listinio Darbo Didvyris prof. dr. J. Kubilius. Jis dalyvaus Nicoje tarptautiniame mate matikų kongrese.
A. 3UCKAUS nuotraukoje: priėmimo komisija rektorate. Centre — rektorius prof. dr. J. Kubilius.
giamasis plenarinis XIII tarp tautinio istorijos mokslų kong reso posėdis. Sis istorikų susi tikimas truko Maskvoje aštuonias dienas. Jame dalyva vo apie keturis tūkstančius mokslininkų iš 60 šalių. Kartu su keliais žinomais respubli kos istorikais jame dalyvavo Mūsų inf. ir Universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas prof. dr. K. Pirmadienį, rugpiūčio 24 d., Navickas. Maskvos Valstybinio univer Mūsų inf. siteto aktų salėje įvyko bai
Kiekviena TSKP XXIV suvažiavimo išvakarių diena — puikaus mokymosi diena Visose respublikos komjau nimo organizacijose nuo 1970 metų rugpiūčio menėsio iki 1971 metų balandžio mėnesio reiks surengti lenininę įskai tą, skirtą TSKP XXIV suva žiavimui: „Mes ištikimi Leni no ir partijos reikalui'. Pir masis įskaitos etapas pasi baigs 1970 metų spalio 2 die ną (V. Lenino kalbos RKJS III suvažiavime 50-mečio die ną) visasąjungine pamoka „Leniniškai mokytis komuniz mo". Lenininę įskaitą reikia baigti visuomenine politine atestacija ir visasąjunginiu komjaunimo susirinkimu, ku riame turi būti apsvarstyti TSKP XXIV suvažiavimo re
zultatai ir komjaunimo užda viniai, vykdant jo nutarimus. Geriausiai mokyklų, stu dentų, kaimo, pramonės ir mokslinio tyrimo įstaigų pir minei komjaunimo organiza cijai ir komjaunimo grupei paskatinti Lietuvos LKJS CK biuras įsteigė 30 specialių prizų. Lietuvos LKJS CK biuras įpareigojo pirmines komjau nimo organizacijas, Lietuvos LKJS rajonų ir miestų komi tetus ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose ir kon ferencijose, plenumuose ir aktyvuose išnagrinėti klausi mus, susijusius su komjauni mo organizacijų pasiruošimu
garbingai sutikti TSKP XXIV suvažiavimą, sudaryti konkre čius planus, kaip visų kate gorijų jaunimas dalyvaus, vykdant numatytus renginius. Kasdieninis spartus darbas ir puikus mokymasis, akty vus dalyvavimas, vykdant TSKP CK Plenumų nutarimus, TSKP CK, TSRS Ministrų Ta rybos, VPSCT ir VLKJS CK laiško „Dėl geresnio gamybos rezervų panaudojimo ir eko nomijos režimo sustiprinimo liaudies ūkyje" nurodymus, turi būti kiekvieno komjau nuolio, vaikino ir merginos, kiekvienos komjaunimo or ganizacijos garbės reikalas.
2000 su viršum studentų. Jie šią vasarą dirbo respublikos kolūkių laukuose, statybos aikštelėse, talkininkavo Kalnų Altajuje, Demokratinėje Vokietijoje ir Liaudies
RESPUBLIKINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI Lietuvos KP Centro Komi tetas ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba paskyrė kasmetines Respublikines premijas. Lau reatų tarpe yra trys mūsų uni versiteto mokslininkai: 1970 metų mokslo ir technikos premijos paskirtos prof. K.
K. GRINCEVICIUS
Grincevičiui — už darbus kompleksų teorijos klausi mais; prof. J. Viščakui — už darbų ciklą ,',Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas" ir prof. P. Brazdžiūnui — už vadovėlius „Bendroji fizika" (I ir IV dalys), „Fizikos prak
J. VIŠCAKAS
tikos darbai" (I ir II dalys) ir „Fizikos terminų žodynas". Tai maloni žinia Universite to kolektyvui. Sveikiname laureatus, linki me didelės kūrybinės sėk mės!
Prof. P. BRAZDZIONAS Lietuvos TSR Mokslų Aka demijos fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, WU Radioftzikos katedros vedėjas. Pirmąjį fizikos vadovėlį aukštosioms mokykloms lie tuvių kalba parašė prof. V. Čepinskis dar 1926—1928 m. Fizika tiek pažengė j priekį, kad vadovėlis dabar sudomin tų nebent mokslo istorikus. Pokario metais užpildyti šią spragą ėmėsi prof. P. Braz džiūnas. Po penkiolikos metų, 1960-aisiais, baigė rašyti bend rosios fizikos kursą, apimantį visas šiuolaikinės fizikos sri tis. Daugelį metų profesorius ruošė fizikos terminų žody ną. Šis žodynas — apie 4000 terminų — taip pat įeina į premijuotų darbų sąrašą. Prof. P. Brazdžiūnas vado vauja parengiant didelį fizi
Lenkijoje. Apie kai kurias darbo ir poilsio stovyklas šiandien pasakojame 2-ame ir 3-iame puslapiuose. Pašakojimas paruoštas pagal mūsų korespondentų bei Šakių
rajoninio laikraščio „Draugas", Kėdainių rajoninio lalkraščio „Tarybinis kelias" ir Kalnų Altajaus srities laikraščio „Zvezda Altaja" medžiagą.
kos terminų žodyną. Jis bus keturių kalbų (lietuvių, rusų, anglų, vokiečių) ir turės apie 25—30 tūkstančių žodžių. Laureatas darbuojasi kvan tinės elektronikos srityje, ža da organizuoti fizikų grupę plazmos spektroskopijai tyri nėti.
gamintus sudėtingus prietai sus, katedros kolektyvas, va dovaujamas prof. dr. J. Vlščako, gavo naujus didelio fotojautrumo puslaidininkinius sluoksnius, kurie sėkmingai pritaikyti fotodaviklių, pus laidininkinio popieriaus bei naujų kserografinių plokšte lių gamyboje.
Prof. J. VIŠCAKAS Universiteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Daugelį metų tyrinėja dide lės varžos puslaidininkių fotolaidumą. Šioje srityje su grupe katedros darbuotojų aptiko nemaža iki šiol neži nomų fizikinių reiškinių. Iš siaiškino priežastis, kurios sukelia tuos reiškinius, nusta tė jų prigimtį ir t. t. Visa tai, šalia kitų atradimų, įgalino sukurti elektrofotografinio proceso fizikinį pagrindą. Taip puslaidininkių fizikoje atsirado dar viena lietuviška kryptis. Taikydamas originalią meto diką ir panaudojęs savo pasi
Prof. K. GRINCEVICIUS Vilniaus universiteto Geo metrijos ir aukštosios mate matikos katedros vedėjas. Beveik dvidešimt metų ty rinėja tiesių komplekso savy bes. Šioje teorijoje yra labai svarbių uždavinių. Vienas jų — pilno fundamentallnio geo metrinio objekto suradimas ir jo geometrinės prasmės išaiš kinimas. Prof. K. Grincevičiui tai pavyko padaryti... Neseniai profesorius pradėjo domėtis vadinamąja neholonomine geometrija, kuri yra labai patraukli ir šiuo metu yra bene labiausiai diskutuo jamas objektas. Ji tėra mažai ištirta.