O TUbENTAS
visų šalių proletarai, vienykitės!
r~7
Docento jubiliejus
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 25 (572)
1966 m. rugsėjo mėn. 7 d. TREČIADIENIS
Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
PENKMEČIO GAIRĖS Mūsų šalyje kiekvienų mokslo metų pradžia yra susijusi su naujų mokyklų atidarymu, su mo kyklų išsiplėtimu, materialinės jų bazės sustiprėjimu. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė visada ypatingą dėmesį skyrė ir skiria jaunimo mokymui bei auk lėjimui. Nesigailima rūpesčių bei lėšų ir aukštosioms mokykloms. TSKP XXIII suvažiavimo priim tas naujasis penkmečio planas numato ne tik spartų pramonės ir žemės ūkio gamybos kilimą, bet ir sistemingą rengimą specia listų, sugebančių naudotis šiuolai kinio mokslo ir technikos pasie kimais. Vilniaus universitetas, vykdy damas Partijos nurodymus, smar kiai išplėtė neakivaizdinį ir va karinį skyrių. Jeigu tik 1964 m. mūsų Universiteto vakarinis sky rius išleido pirmąją specialistų laidą, tai šiuo metu vakarinį sky rių yra baigę 243 žmonės. O mū sų neakivaizdinis skyrius, 1954 m. išleidęs pirmąją laidą, ligi šiol paruošė net 2519 specialistų. Apskritai, neakivaizdinio sky riaus absolventai pernai sudarė vos ne pusę visų Universitetą baigusių žmonių. Vien į stacionarinį skyrių šiais metais priimta 1200 studentų, į vakarinį — 450 ir į neakivaizdinį — 850. Vadinasi, į pirmąjį kursą šiemet priimta 2500 žmonių. Di džiausias priimtųjų skaičius Isto rijos ir filologijos ir Ekonomikos fakultetuose. Mūsų Universitetas jaučia nuo latinį Partijos ir Vyriausybės rū pestį. Pradėdami naujuosius moks lo metus, mūsų studentai gavo naują, puikiai įrengtą bendrabutį. Modernus 416 vietų pastatas, ku riame veiks 150 vietų valgykla, iškilo studentų miestelyje, Čiur lionio gatvėje. Naujuose rūmuose šiuos mokslo metus pradės ir Fizi kos, Matematikos ir mechanikos fakultetai. Baigiamas ruošti biblio tekos priestato projektas. Prie stato statyba prasidės ateinančiais metais. Be to, baigiamas parengti
Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
☆ ir Ekonomikos fakulteto projek tas. Ekonomikos fakulteto rūmai iškils Antakalnio gatvės galo — Nemenčinės plento pradžios ra jone, kur artimiausioje ateityje persikels visas Universitetas. Eko nomikos fakulteto statyba prasi dės sekančiais metais. Jūs apgyvendinami moderniš kai įrengtuose bendrabučiuose, laisvai naudositės apie 2 mln. lei dinių ir rankraščių savo fonduose turinčia Universiteto moksline biblioteka, sudėtinga moksline aparatūra aprūpintomis laborato rijomis, Universitetas apmokės jū sų gamybinės praktikos išlaidas. Nemokėdami jokio mokesčio už mokslą, 70 proc. mūsų studentų gaus stipendijas. Jums skaitys paskaitas, vado vaus seminarams bei. kitiems praktiniams užsiėmimams, dalin sis savo žiniomis ir patyrimu 625 universiteto dėstytojai, kurių tarpe — 24 profesoriai ir mokslų daktarai, 246 docentai ir moks lų kandidatai.- Dauguma mūsų Universiteto dėstytojų — įžymūs mokslininkai ir nusipelnę pedago gai. Iš jų galima paminėti profe sorius ir mokslų daktarus: Braz džiūną, Jucį, Slavėną, Daukšą, Norkūną, Lebedį, Marcinkevičių, Minkevičių, Dagį ir kitus. Universiteto dėstytojai nuolatos kelia savo kvalifikaciją. Šiuo me tu paruošta ir įteikta gynimui net 11 daktarinių disertacijų. Įteikė gynimui daktarines disertacijas medikai Uja Stupelis, Juozas Mar kulis, Vladas Kviklys, istorikė Bronė Dundulienė, fizikas Šugurovas, o baigė ruošti lituanistai-kalbininkai Jonas Palionis, Zigmantas Zinkevičius, Jonas Kazlauskas ir Vytautas Mažiulis, teisininkas Jonas Žėruolis ir ma tematikas Alg. Matuzevičius. Universitete jūs įgysite teorinių ir praktinių žinių, praplėsite savo
akiratį, galutinai susidarysite pa saulėžiūrą — žodžiu, susiformuo site kaip asmenybės. Savaime su prantama, niekas nelinkęs pada ryti jūsų — žvalių, linksmų ir energingų jaunuolių — sausais mokslininkais, gerai žinančiais tik specialybę, bet nesugebančiais naudotis didžiuliais meno lobiais, kurie praturtina žmogaus vidinį pasaulį. Universitete yra Estetinio lavinimo katedra, kuri gali padėti jums ugdyti estetinį skonį, meni nius sugebėjimus. Tiesa, šios ka tedros galimybės dar nėra labai didelės, bet ten dirba žmonės, at sidavę estetinio lavinimo reika lui. Daug duoda ir Universiteto meniniai kolektyvai: Universiteto nusipelnęs dainų ir šokių ansamb lis, Akademinis choras, teatrinė studija. Be to, nepamirškite tų ga limybių, kurias teikia jums sosti nės teatrai, muziejai ir kitos kul tūros bei meno įstaigos. Estetinis išprusimas daug priklauso nuo jūsų asmeninių norų ir pastan gų, kurias mes visuomet sveiki name. TSKP Programoje iškelti kilnūs komunistinės moralės, komunisti nio žmogaus charakterio ugdymo uždaviniai — plati dirva kultūros bei švietimo darbuotojų kūrybiš kumui, sumanumui, iniciatyvai reikšti. Kad gerai pasiruoštumėte vykdyti tuos svarbius ir atsakin gus uždavinius, kurie jūsų laukia ateityje, turite stengtis kuo geriau išnaudoti visas galimybes, kurias jums sudarė Tarybine Vyriausy bė. Be to, jūs privalote tiek Uni versitete, tiek už jo ribų brangin ti tarybinio studento vardą, jūsų elgesys visur ir visada turi būti pavyzdžiu. Vilniuje yra keletas aukštųjų mokyklų, kuriose moko si daug jaunimo. Studentas, kur jis bebūtų — parduotuvėje, val gykloje, gatvėje ar kine, visur atkreipia į save visuomenės dė mesį, pagal jį sprendžiama apie visą Tarybų Lietuvos jaunimą ir jo išsilavinimą, kultūrą. (Nukelta Į 2 psl.)
Naujųjų mokslo metų atidaryme dalyvavo ir pažangiųjų Amerikos lietuvių veikėjas, musų Universiteto istorijos mokslų garbės daktaras Antanas BIMBA. Foto J. GIRDVAINIO
1966 metai Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros docentui Henrikui Horodničiui dvigubo jubiliejaus metai. Rugsėjo 3 d. jam sukanka 60 metų. Kartu tai 40 metų peda goginio darbo jubiliejus. Doc. H. Horodničius gimė Petrapilyje, bet nuo 1918 metų visas jo gyvenimas susijęs su Vilniumi. Čia 1924 m. baigė lietuvių gimnaziją ir įstojo į St. Batoro v. universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, pasirinkęs fizikos specialybę. H. Horodničius buvo geras studentas, nors ir negalėjo viso laiko skirti mokymuisi. Jam pačiam reikėjo užsidirbti pragyve nimui. Dar būdamas gimnazistu, jis dirbo sąskaitininku vie noje Vilniaus ligoninių. 1926 m. jis jau galėjo pereiti prie la biau patrauklaus pedagogo darbo. Pradžioje H. Horodničius dėsto matematiką mokytojų seminarijoje, o nuo 1928 iki 1940 metų, su pertraukomis, dėsto fiziką Vilniaus Vytauto Didžio jo gimnazijoje. H. Horodničius randa laiko ir moksliniam darbui. Dar bū damas studentu, jis pasireiškė kaip geras eksperimentatorius, sugebąs giliai ir plačiai nagrinėti pasirinktą klausimą. Jo moksliniai interesai labai platūs. Jis nagrinėja ir rentgeno spindulių išbarstymą, jodo kritinį potencialą, bromo fluoroscenciją, išdirbo mikroelementų spektrinės analizės metodus. Bet daugiausia dėmesio jis skiria spektrinių linijų kontūro klausimams. Šiuos klausimus H. Horodničius nagrinėjo ir anglų žurnale „Nature“ pasirodžiusiame pirmame moksliniame straipsnyje, ir savo disertacijoje. Pokario metais šiais klausi mais H. Horodničius paskelbė nemaža straipsnių, savo darbų rezultatais dalinosi daugelyje visasąjunginių mokslinių kon ferencijų, respublikos fizikų ir spektroskopistų pasitarimuose. Jo atlikti darbai leido patikslinti Tarybų Sąjungoje leidžiamų spektrinių linijų atlasus. H. Horodničiaus darbai, kuriuose jis tiria procesus, vykstančius povandeninėje kibirkštyje, yra su siję su didelio tankio plazmos tyrimais. O plazmos tyrimas yra viena iš pagrindinių daabrtinės fizikos problemų. Atkūrus 1940 m. Lietuvoje tarybinę santvarką ir perkėlus Kauno universitetą į Vilnių, H. Horodničius tampa katedros docentu. Jam pripažįstamas Fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnis. Bet prasidėjęs karas ir okupacija nutraukė H. Horodničiaus mokslinį, eksperimentinį darbą. Uždarius Vilniaus universitetą, H. Horodničius dirbo techniku geležin kelių valdyboje. j Išvadavus Tarybinei Armijai Vilnių, H. Horodničius iš pir mųjų dienų įsijungia į Vilniaus universiteto atstatymo darbą. Jis skiriamas rektoriaus padėjėju ūkio reikalams. O darbo bu vo labai daug: po karo Universitetas buvo be stiklų, laborato rijos ir kabinetai išgrobstyti, reikėjo skubiai apsaugoti tai{ kas išliko, aptvarkyti laboratorijas ir auditorijas tiek, kad ga lima būtų pradėti užsiėmimus. H. Horodničius rūpinosi ne tik Universitetu — nuolat jį matydavome ir miesto atstatymo darbuose. Vėliau H. Horodničius ilgametis Fizikos ir matematikos fa kulteto dekanas, Bendrosios fizikos katedros vedėjas. Jam va dovaujant, Fizikos ir matematikos fakulteto studentų skaičius išaugo nuo keliolikos iki tūkstančio, išsivystė mokslinis darbas fakultete, laboratorijos pasipildė vertinga tarybine aparatūra, išaugo personalo skaičius. Smarkiai išsivystė ir jo vadovauja ma Bendrosios fizikos katedra. Doc. H. Horodničius turi labai didelį autoritetą dėstytojų ir studentų tarpe. Visi, kuriems tenka Vilniaus universitete ginti disertacijas fizikos ir matematikos mokslų kandidato ar dak taro laipsniui gauti, jaučia nuoširdžią H. Horodničiaus paramą tvarkant dokumentus. Jis Fizikos ir Matematikos — mechani kos. fakultetų jungtinės mokslinės tarybos moksliniams var dams teikti sekretorius. Jis aktyviai dalyvauja komisijų pro blemoms .Atomų ir molekulių spektroskopija“ ir „Branduolinė fizika ir izotopų panaudojimas“ koordinuoti darbe. Jis nuola tinis respublikos spektroskopistų pasitarimų organizatorius, Lietuvos Fizikų draugijos revizijos komisijos narys. Sveikindami Jubiliatą, mes linkime Jam daug sveikatos, geros nuotaikos ir ištvermės darbe. Norime, kad Jis dar daug metų būtų mums pareigingumo, jautrumo kitiems, meilės sa vo darbui, kuklumo pavyzdžių. Doc. H. JONAITIS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra
i