V/SŲ SALfŲ PROLETARAI, VIENYK/TESI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
r_ 7= (cm ’ 1
I |
M- SPALIO MĖN. 4 D. TREČIADIENIS
I |
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
PIRMAEILĖ PAREIGA-MOKYTIS! Naujus mokslo metus šie met pradėjome po reikšmin go įvykio — po TSKP CK nutarimo „Dėl priemonių dar labiau išvystyti visuomenės mokslams ir pakelti jų vaid meniui komunizmo statyboje". Naujas TSKP CK nutarimas įtikinamai parodo, kad liau dies ūkiui reikia aukštos ko kybės ir kvalifikacijos kad rų, visų pirma, apsiginklavisių marksistine-leninine teori ja. Todėl ypatingas dėmesys turi, būti kreipiamas TSKP istorijos, politinės ekonomijos, marksistinės-lenininės filosofi jos studijoms. Norėtųsi at kreipti mūsų studentų, visuo meninių organizacijų dėmesį į tai, kad studentų pažangumas iš šių disciplinų dar žemas, o kai kuriose grupėse visiškai blogas. Pvz., pavasario sesijo je dabartinio antro kurso materialinio-techninio aprūpi nimo ekonomikos specialybės studentai politinę ekonomijų išlaikė tik vidurkiu 2,9, dar bo ekonomikos specialybės I
E. doc. p. A. MERCAITIS Ekonomikos fakulteto prodekanas
gr. studentai — 2,7, finansų, kredito II gr. ir buhalterinės apskaitos II gr. studentai — 2,8. O jei prisiminsime, kad ekonomistams politinė ekono mija yra pagrindas, tai pagrįs tai galima abejoti, ar sios grupės ir ateityje sugebės rimtai studijuoti. Daugiametė praktika rodo, jog studentai, silpnai įsisavinę politinę eko nomiją, neišlaiko ir valstybi nių egzaminų. Taip, pvz., pa vasarį valstybinius egzaminus laikė 422 studentai, o išlaikė tik 346. Iš 76 studentų, neiš laikiusių valstybinių egzami nų, 30 kaip tik gavo dvejetus iš politinės ekonomijos. Tai turėtų būti rimta pamoka mū sų pirmųjų kursų studentams. Šiais metais fakultetas pa sipildė nemažu būriu — 360 studentų. Dabar fakultete jau turime 3000 studentų. Aišku, kad šiomis sąlygomis ypač
Pusės tūkstantio studentų būrys iš Lietuvos plušėjo šie met krašte, kuris lyq magnetas traukia jaunas širdis. To didžiulio būrio tarpe — 56 Vilniaus Valstybinio V. Kapsu ko universiteto atstovai. Jie dirbo Kokčetavo srities Volodarovkos miestelio statybose. Vienai iš keturių brigadų vadovavo būsimasis ekono mistas A. Gavutis. Antroji vi eta soclenktynėse — štai Jo vadovaujamos brigados nuoši rdaus darbo rezultatas. Už gerą darbą A. Bertašius ir A. Vasiljevas buvo apdovanoti srities komjaunimo komiteto Garbės raštais. „T. S.“ koresp.
padidėja grupių aktyvo, visų komjaunuolių atsakomybė už grupės mokymąsi, akademinę drausmę ir pan. Dekanatui ar komjaunimo biurui jau sunku ■ sukontroliuoti visus studentus ir todėl pačiose grupėse rei kia žymiai geriau pasekti at skirų studentų mokymąsi, jų elgesį. Grupės kolektyve geriausiai pažįsta vieni kitus, ir nuo grupės narių principingumo nemažai priklauso bendras grupės mokymosi lygis. Jei grupėse būtų sudaryta nepa kantumo atmosfera skolinin kams, tai fakultete nebūtų to kių liūdnų reiškinių, kaip stu dentu šalinimas iš Universite to dėl nepažangumo. Vien praėjusiais mokslo metais iš pirmo kurso už nepažangumą pašalinta — 22, iš II kurso — 14, iš III — 2, iš IV kurso — 1 studentas. Tai nemažas skaičius. Dekanatas ilgai ne sitaikstys su tais, kurie neno ri mokytis, o tik užima vietą. Kiekvieno studento paruoši mui valstybė išleidžia nema žas lėšas ir reikia, kad jos duotų kuo didžiausią efektą. Pradėję naujuosius moks lo metus, sukoncentruokime savo dėmesį į tai, kaip kiek vienas studentas vykdo savo pirmaeilę pareigą — gerai mokytis.
AM/WVWVWWWWWV\/\/VWW\/VWWW\/VV\A/WWVWW\/WW^WWW\/W^
veikalas
Tarybų valdžios penkiasdešimtmečio proga mūsų Universiteto mokslininkai parengė ir išleido mokslinį darbą „Vilniaus universitetas" (Vilniaus universitetas, V., „Mintis", 1966). Prieš dešimt metų tokiu pačiu pa vadinimu irgi buvo išleistas veikalas, kurį dabartinis pralenkė apimtimi daugiau negu tris kartus ir žymiai viršijo moksliniu lygiu. Vos išėjęs iš spaudos, šis vei kalas jau patraukė skaitytojų dėmesį ir susilaukė pa lankių atsiliepimų: puikiai parengtas ir išleistas stam bus mokslinis darbas, pirmą kartą iš marksistinių po zicijų plačiai ir išsamiai nušviečia Vilniaus universite to istoriją. Knyga prasideda Renesanso epochos apžvalga. Nuo-
dugniai nušviesta XV a. pirmosios pusės Lietuvos vi daus padėtis, išanalizuotos sąlygos, nulėmusios Vil niaus akademijos arba Universiteto įsteigimą. Ir toliau palaipsniui rutuliojama sudėtinga ir paini vienos iš se niausių Europos mokslo šventovių istorija. Sis kapitalinis darbas bus naudingas Universiteto praeitimi besidominčiam studentui, parankinė knyga dėstytojui ir informacijos šaltinis turistui bei eiliniam mūsų skaitytojui. Knyga prieinama broliškųjų tarybi nių respublikų ir užsienio šalių skaitytojams, nes yra reziumė rusų ir anglų kalbomis. Sis darbas, be abejo, susilauks dėmesio užsienio šalyse, todėl reziumė ver tėjo duoti dar viena užsienio (kad ir vokiečių) kalba (rusų k. tekste, 286 p., įsibrovė klaida: vietoj XVII a. nurodytas XVI a.). Originalus meninis knygos apipavidalinimas ir iliust racijos išryškina veikale turinį (pvz., juodas puslapis prie skyriaus apie hitlerinės okupacijos laikotarpį). Su maniai parinktos nuotraukos, gera spalvotų nuotraukų kokybė. Veikalo vertę didina ir tuo pačiu lengvina juo nau dotis knygos pabaigoje esantys priedai: rektorių sąra šas, pavardžių rodyklė, 111 pozicijų bibliografija ir daugybė šaltinių teksto išnašose, Yra ir ne taip gerai nusisekusių skyrių, kai kurie klausimai nepakankamai nušviesti, o atskiri teiginiai ginčytini, Skyriuje apie imperatoriškąjį Vilniaus umversitetą mažoka dėmesio skirta filomatų-filaretų veik lai, jos narių tolimesniam likimui po Universiteto už darymo. Reikėjo paminėti J. Kovalevskio bei J. Senkovskio mokslinio darbo reikšmę, nes J. Kovalevskio sudarytas žodynas susilaukė pakartotines laidos ir po antrojo pasaulinio karo. Minint I. Domeiką, vertėjo priminti ir A. Mickevičiaus pedagoginę-visuomeninę veiklą, bent jo slavų literatūros paskaitas Kolei de Frans universitete. Vos užsimenama ir apie filomatųfilaretų ryšius su dekabri tais, neišryškinta internacio nalinė tautų kova prieš caro patvaldystę. Mažokai vietos skirta Universiteto astronomijos ob servatorijai, vos paminėtas talentingas jos darbuotojas M. Gusevas. Rimta spraga, kad neužsiminta apie veik lą Medicinos draugijos, kuri nemaža nuveikė ir po Universiteto uždarymo, o bibliografijos sąraše nenu rodytas apie šią draugiją V. Zagorskio parašytas vei-
kalas „Imperatorskoje Vilenskoje Medicinskoje obščestvo. 1805- 1895." Vilna, 1896. Kalbant apie Vilniaus Medicinos-chirurgijos ir Dvasi nę akademijas, nurodoma, kada pirmąją uždarė, o antrąją iškėlė į Peterburgą. Bet ir Medicinos-chirur gijos akademiją iškėlė į Kijevą ir jinai tapo Kijevo universiteto Medicinos fakultetu. Analizuojant Universiteto rūmuose veikusių (po jo uždarymo) švietimo Įstaigų-gimnazijų, mokytojų insti tuto darbą, praleista Peterburgo meno akademijos glo botinė, nuo 1866 m. šiuose rūmuose veikusi ir pagar sėjusi piešimo mokykla. Nepaminėti ir šioms įstaigoms carizmo nubrėžti uždaviniai. Jeigu jos davė priešingų rezultatų, nutolo arba nepilnai įvykdė reakcinius už davinius, tai čia pažangiosios rusų inteligentijos, o ne carinės valdžios nuopelnas. Iki galo neįvykdytas ir pagirtinas sumanymas atskiru skyreliu nušviesti Universiteto rūmų istoriją, Daug kur kalbama bendrais teiginiais, nenurodoma net ir žlnomos salių pastatymo ar dekoravimo datos, nepami nėti Klasikinės filologijos katedros užimami rūmai, nei kituose kvartaluose esantys Universiteto pastatai, ku rių istorija šiandieninei visuomenei yra nežinoma. Trumpai minima Universiteto spaustuvė, tik jos įstei gimas ir piimieji leidiniai, visiškai praleista kitos senojo Universiteto švietimo ir pagalbinės įstaigos. Nepilnai nušviesta Universiteto bibliotekos praeitis ir šiandieninė jos veikla. Nesuprantama, kodėl pra leistas faktas, kad 1919 m. iš V. Lenino vardo agita cinio traukinio buvo gauta literatūros. Kalbant apie bibliotekos fondus, su pasididžiavimu teigiama, kad kažkada ateityje ji turės 2,5 milijono tomų, kai tuo tarpu jau dabar yra virš 2,4 milijono knygų. Nežinia kodėl praleistas ir 1970 m. įvyksiantis bibliotekos 400-ųjų metų jubiliejus, nors apie Universiteto jubi liejų jau užsimenama. Šios pastabos nepretenduoja Į išsamią „Vilniaus uni versiteto" analizę. Didelės apimties mokslinis darbas reikalauja ir gilesnio nagrinėjimo, ko negalima pada ryti trumpu laiku. Baigiant norėtųsi pridurti, kad apie šią knygą bus daug rašoma It kalbama, nes tai vei kalas, kuris vertas dėmesio. Vytautas BOGUŠIS
Universiteto moksl. bibliotekos vyr. bibliografas