VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! jis
O c
no vinu lo jaža ta :jo iUvo
tudehtaš ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS r. 25 (206)
1955 m. lapkričio mėn. 3 d., ketvirtadienis.
I
Mokslinio tyrimo Įstaigų ir aukštųjų mokyklų darbuotojai! Stumkite į priekį tarybinį mokslą, kelkite mokslo vaidme nį mūsų šalies techninėje pažangoje! Vys tykite mokslinio darbo trūkumų kritiką! Gerinkite specialistų parengimą! X
(Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revollucl jos 38-osioms metinėms).
Kaina 20 kap.
Gerbkime visuomeninę
SAVAITE I
I Darbas yra pagrindinis visų gėrybių šaltinis. Todėl mak■malus nuolat augančių mūsų visuomenės poreikių patenki nimas priklauso nuo darbo našumo, jo produkcijos kokybės B taupaus jos panaudojimo. Nekalbėkime tuo tarpu apie gayO-l ■vbą. o imkime ir pažvelkime į kasdieninį universiteto gy venimą. Klausimas apie racionalų ir taupų visuomeninio tur nl to panaudojimą, jo saugojimą ir gerbimą turi rūpėti visam ■dūliam mūsų kolektyvui. Tas charakterizuoja ir mūsų ta rybinį patriotizmą bei tarybinio studento išsiauklėjimo lygį. sBitoje srityje dar yra daug blogo ir taisytino. i! Pažvelkime į mūsų auditorijų ir laboratorijų stalus, šuo ė kėdes, pupitrus. Jie dažniausiai suraižyti, pripaišyti, o li li e ■irtais ir aDl'aūžyti. (Ekonomikos fakulte*o 27. 95, 93 aud., Teisės fakulteto 84, 100 aud., Istorijos-filologijos fakulteto ti ■t), 34 aud.). Mūsų laboratorijos ir skaityklos taip pat negali jBasigirti, kad visi studentai su mokslo priemonėmis elgiasi taip, kaip dera tikriems ir rūpestingiems šeimininkams. Palinkime kad ir elektros apšvietimo įrengimus. Yra auditorlji kuriose į metus po kelis karius sulaužyti šviesos išjungėĮ; pakeičiami naujais (Ekonomikos fakulteto 93i, 9511 ftid.). nors jie gali tarnauti eilę metų. Yra atsitikimų, kad iš įuditorijų dingsta elektros lemputės. ’■ Zvilgterkite ’ auditoriją, studentų grupei ją apleidus, ypa tingai į darbo dienos galą. Ji kariais atrodo kaip po mūšio: italai ir kėdės išvartyti, visur prišiukšlinta, lentos prirašyI os, atdaros durys ir langai. Jei paskaitos metu buvo naudo■ ama šviesa, ji neišjungta. Kai kas gali pasakyti, kad tai menkniekiai, į kuriuos ne reikėtų kreipti didesnį dėmesį, . apie kuriuos nereikėtų ■ ūsai kalbėti ar rašyti laikraštyje. Tokia išvada būtų klaillinga, nes visi dideli dalykai susideda iš mažų. Būsimas ■tukštos kvalifikacijos specialistas ir komunistinės visuome■’.ės statytojas privalo kiekviename žingsnyje rodyti pagarbą ■larbul ir visuomeninei nuosavybei. Tuo tarpu mūsų studen■ai lyg ir nemato, kad už jų nugaros stovi būrys valytojų ■r kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų, nesuDranta, kad ■orint išvalyti po paskaitų prišiukšlintą auditoriją, reikia ■ampytl sunkius suolus ir stalus. Ta pačia proga reiktų pora žodžių tarti mūsų rektorato ir dekanatų adresu. Studentai šiukšlina auditorijas, tai tiesa, bet ką jie turi daryti, pavyzdžiui, su popierių, suvalgius per traukos metu buterbrodą, kada daugumoje auditorijų nėra Šiukšlių dėžių. Arba kiti pavyzdžiai: kam reikalinga vieton creidos pirkti ir duoti į auditorijas baltus akmenukus, kurie ik braižo lentą; kaip studentui nusivalyti nuo smėlio ar pur1 ■vo ir sniego batus, jei nė prie vienos auditorijos nėra vaMyklų. _ <•. sudarinėdami ■ • ■ • :.paskaitų tvarkaraščius, turėtų _ d Dekanatai, Kasti būdą juos taip sutvarkyti, kad studentams po kiekvieos paskaitos nereiktų su visą nmanta kilnotis iš vienos Į kitą I auditoriją, nes toks kilnojimasis žiemos metu iššaukia stu dentų persišaldymą, kelia dulkes, didina purvą. Studentai neturi „savų" auditorijų, už kurią būtų atsakingi, rūpintųsi jų apipavidalinimu bei tvarka. Mūsų auditorijų apipavidali nimas ne visada pakankamai tarnauja tarybinio auklėjimo tikslams. Jos kartais visiškai nenanašios į aukštosios mokyk los auditorijas, neveikia auklėjančiai, nekelia nei tvarkingu mo, nei tarybinio patriotizmo jausmo; sienos tuščios, o jei fra koks nublukęs portretas ar mokslo priemonė, tai ir visI cas. Ęūpestingiau apipavidalintos auditorijos Medicinos, I Gamtos ir Chemijos fakultetuose. I™ Dėstytojal taip pat beveik nekreipia dėmesio į auditoriK stovį ir studentų elgesį jose. Jie ateina, atskaito paskaitą r reikalas baigtas. To mažai. Dėstytojai turi žinoti, kad jie um visų trūkumų studentų auklėjime ir mokymesi dalinin:ai. Jie negali būti abejingi, bet kaip vyresni draugai turi aūtl aktyvūs kovotojai su tais trūkumais. Pasaliau didelė atsakomybė už studentų auklėjimo darbą ■r čia iškeltų trūkumų pašalinimą tenka studentų visuomeniMiims organizacijoms, komjaunimo grupių biurams ir proforįams. Jie, kartu su administracija, turėtų ncatldėliodami im■tis priemonių nurodytiems trūkumams pašalinti.
[
K
Draugams Bartusevičiui, Gudavičiui ir Sližiui
i Nekomjaunuoliškas
Plečiama SMD veikla Dalyvavimas SMD veikloje padeda studentams gilinti sa vo žinias, duoda galimybės specializuotis tam tikroje srity je, padeda tapti geru specialis tu. Nauji SMD įstatai kaip tik ir reikalauja pagerinti studen tų mokslinį darbą, padaryti Jį maslškesniu. Ryšium su tuo jau praėjusiais mokslo metais Tei sės fakultete prie katedrų bu vo suorganizuota 10 mokslinių būrelių, kuriems vadovauti bu vo paskirti dėstytojai, ruošlantieji mokslinius - tiriamuosius darbus. Deja, kai kurie būre liai, nors ir buvo organizuoti, dėl tų ar kitų priežasčių nevei kė arba velkė silpnai. Iš to kių — Darbo teisės ir Tarp tautinės teisės moksliniai būre liai. Kaltė tenka fakulteto SMD Tarybai ir būrelių vadovams, kurie pagal naujus įstatus yra
Logikai - rimčiausią dėmesį Eilinis logikos seminaras Is torijos - filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybės I kurse. Jau seminaro pradžio je eilė studentų prisipažįsta nepasiruošę seminarui. Štai Gordon vyr. dėstytojai Rickevlčiūtel teisinasi, kad buvo po liklinikoje, Mldvlkytė įrodinė ja, kad ji niekaip negalėjusi seminarui pasiruošti. Taip praeina apie 20 minučių. Pra sideda apklausa. Iškviečiama studentė Llutlkaltė. Pasirodo, kad apie sprendimų skirstymą pagal kokybę, ji mažai orien tuojasi. Ją papildo Maceikaltė. Iš Nastopkaitės, Petrausko, Zambacevlčiūtės pasisakymų apie sprendimų skirstymą” pa gal kokybę paaiškėja, kad draugai logiką įsisavina sun kiai, jų atsakymai blankūs. Dauguma studentų pasitenkina vien tik vadovėliu ir užrašais, neskaito papildomos literatū ros. Nenuostabu, kad dažnai girdisi studentų nusiskundi mai: „Nesupratau", „Neaišku". Žinoma, gali būti neaiškumų, bet tam juk yra papildomos valandos. Dėstytoja kas antradiesį 15—17 vai. teikia kon sultacijas, bet į jas niekas neatsllanko. Nemažai yra stu dentų, kurie praleidlnėja se minarus. Iš tokių pažymėtini yra Džiubinskaitė, Abeltinytė ir kiti. Aišku, tokie studentai gerai dalyko neįsisavins. Logikai — rimčiausią dė mesį, nes su ja susiduriama kiekviename žingsnyje Ir, be to, neužilgo egzaminai. A. Rožytė
pilnai atsakingi už būrelių dar bą. Per visus mokslo metus ge rai dirbo Valstybės ir teisės bū relis (vad. doc. Domaševičius). Siame būrelyje per metus bu vo parašyti ir apsvarstyti 7 darbai. Iš Jų trys buvo skaityti fakulteto SMD konferencijoje ir vienas universiteto VII kon ferencijos plenariniame posė dyje. Studento Bareikos darbui „Reakcinė esmė Imperialistinių teorijų apie „Pasaulinės vals tybės sukūrimą“ pripažinta 1 „a" vieta, o autoriui paskirta premija. Taip pat gerai dirbo Civi linės teisės būrelis (vadovas v. d. Ruželytė). Siame būrelyje buvo laiku numatyta tematika
Sodina
ir paruošti 6 darbai, kurie taip pat susilaukė gero įvertinimo. Šiais mokslo metais naujai Išrinkta SMD Taryba dar dau giau stengiasi išvystyti moks linį darbą studentų tarpe. Jos pirmininkas drg. Galdikas už mezgė glaudų ryšį su komjau nimo organizacija, kuri padeda SMD Tarybos nariams sudaryti tematiką, išrišti kai kuriuos organizacinius klausimus. Pastaruoju metu Teisės fa kulteto SMD Tarybos iniciaty va veikiantieji moksliniai bū reliai jau turi tematinius pla nus ir aprūpinti reikiama lite ratūra. Tematikoje yra įtrauk tos reikšmingos temos, kaip: „Kolūkinės nuosavybės teisės turinys", „Autoriaus teisės ap sauga", „Krovinių pervežimo geležinkeliu sutartys“ ir kt. St. Bernatonis
medelius
Universiteto studentai aktyviai dalyvauja sodų sodinimo mėnesio talkose. Dideli darbai šiuo metu vykdomi šalia Vil nelės esančiame Seškynės kalne. Vakar čia sodinant mede lius talkininkavo didelė Istoiijos-filologljos fakulteto stu dentų grupė. Per kelias valandas studentai medeliais apso dino visą Seškynės kalno rytinį šlaitą. Nuoširdžiai padirbė jo žurnalistai A. Jaruševičius, A. Beržinskas ir J. Šimkū naitė (III kursas), A. Galglnas, L. Pelakauskaitė, A. Stepo navičius (užsienio kalbų spec. III kursas), Antro kurso žurnalistams pavyzdžiu darbe buvo grupės draugas V. Kasinskas. Po kelių metų Seškynės kalnas pavirs didžiuliu parku, l kalną bus nutiesti keliai automašinoms ir pėstiesiems, o viršūnė pasipuoš ilgomis medžių alėjomis.
SEMINARiNIAI DARBAI
Nuotraukoje: Gamtos fakulteto geografijos specia lybės II k. studentės Mordusaitė, Sakalauskaitė ir Norkūnaitė sodina medelius prie „Dinamo" stadiono. K. Monstvilos riuotr.
Draugystės koncertas Kaune
Universiteto Rektoratas ir artisto garbės vardo sutelkimo ■visuomeninės organizacijos proga ir linki tolimesnės kūry Kad draugystės koncertas ■sveikina draugus V. Bartuse- binės sėkmės. įvyks, ansamblis žinojo jau se ■vlčių, J. Gudavičių ir Pr. Sližį niai ir rimtai jam ruošėsi. VVU Rektoratas Praeitą šeštadienį su pakilia ■Sietuvos TSR nusipelniusio ir visuomeninės organizacijos — nuotaika ir pasiryžimu mūsų ansamblis paliko Vilnių. Kau ne ansambliečiai buvo nuošir Pasekime draugų pavyzdžiu džiai sutikti. Nuaidėjus pasku Trečio kurso medikai šiemet. puikios sąlygos įsisavinti nau- tiniams orkestro garsams, sa ■pirmą' kartą įžengė į klinikas, jauslus gydomojo darbo meto viveiklininkus pasveikino KPI ■kur dabar atlieka praktikos dus, kurie, be abejo, ateityje studentų atstovas. ■darbus. Sle praktikos darbai bus labai reikalingi. Sekmadienį, ketvirtą valan ■su nekantrumu laukiami klekTodėl daugelis studentų, dą, studentų saviveiklos pasiro ■ vieno, kiekvieną' jie domina, kaip Stanevičiūtė, Skėraltytė, dymo jau laukė pilnutėlė spor pr kam neįdomu asistuoti ope Sirvydis, Qžiūnas savo laisvą to halė. O žmonių ten nemažai racijai arba ją stebėti, atlikt' laiką stengiasi praleisti klini telpa! Saviveiklininkus sveikina Perrišimus ir panašiai. Štai koje. Juos dažnai vakare rasi panytė, asistuodama operaci me ligoninės priėmimo kamba LTSR Aukščiausiosios Tarybos jai, parodė, kad Ji sugeba ge- ryje, padedančius budinčiam Prezidiumo sekretorius drg >ai atlikti tą. darbą jau dabar. gydytojui, ar palatose, atlie Naujalis. Jis įteikia Prezidiu Toliau, aišku, seksis dar ge kant injekcijas ir kita. Tai mo Garbės raštus LTSR nusi pelniusiems artistams Bartuse riau. pulkus ir girtinas pavyzdys, Gudavičiui, Cyžul, TaStudentai Jaučia, kad dabar kuriuo verta pasekti visiems vičiui, mučiui. . . Didingai suskamba Jie susipažįsta su tiesioginiu III kurso medikams. Muradeli „Partija — mūsų savo darbu, pajuto savo tikrąjį vairininkas". Jungtinis studenūksią. Čia jiems sudarytos R. Ramanauskaitė čių-šokėjų būrys sveikina su-
\j
Jau iš vakaro Vilė Cepskaitė nutarė marksizmo-leni nizmo seminarui neslruoštl. — O! Man ryt seminaras, bet aš nei ruošiausi, nei žadu jam ruoštis, — gyrėsi ji drau gėms. Vilė — mergina su charakte riu, ir konspektų net nenusi rašinėja, nekalbant apie vei kalo konspektavimą. Jei kurso draugai būtų aktyviau dalyvavę seminare, gal Vilės dėstytojas ir nebūtų paklausęs. Nedaug ką Ji teži nojo, ir ėmė pažodžiui skaity ti suolo kaimynės Saulevičienės konspektą. Svetima rašy sena — ne sava, ir ji taip įtar tinai mikčiojo, kad dėstytojas priėjo pažiūrėti. — Ar tai jūsų konspektą:? — Mano, — nedvejodama atsakė Vilė. Kai dėstytojas tikrino kitų konspektus ir Saulevičitenė jų neturėjo, Vilė neišdrįso pa sakyti tiesą'apie sąžiningai be simokančią draugę, ir tik tada, kai jis sulygino Saulevičlenės ir Cepskaitės rašysenas, vis kas išaiškėjo. Dėstytojas giliai pasipiktino tokiu nekomjaunuolišku ir nesąžiningu poel giu, tačiau kurso draugai to visai nesmerkė. Beveik vi si jie silpnai ruošėsi semina rams ir dabar tikėjosi, kad dėstytojas perduos fakulteto komjaunimo biurui tik šias dvi studentes (dėstytojas tai paža dėjo), ir nepaminės kitų nesi mokančių draugų. Fakulteto komjaunimo biu ras privalo padaryti atatinka mą išvadą. G. Raščius
sirlnkusius, atlikdamos „Kepu rinę". Prasideda atskirų ansamblių pasirodymai. Dainuoja Vil niaus Valstybinio Pedagoginio Instituto ansamblis. Dainas pakeičia šokiai, Žiūrovai šilčiauslal sutinka jų atliekamą liaudies žaidimą „Serbentą“, Prieš žiūrovus jau mūsų ansamblis. „Būrin, būrln, draugal!“ — kviečia vlsus studentus mūsų balsas, Kolektyvlnės kūrybos dainą „Studentišką valsą" ir Strauso „Pavasarį" publika sutinka ovacija. Abu dalykus ansmablls priverstas kartoti. Iš šokėjų programos publikai labiausiai, patiko „Našlė" ir „Pasiutpolkė". Žiūrovai plojimais sutinka pasirodančius KPI ansamblio dalyvius. Kauniečiai myli ir gerbia savo geriausią muzikinį kolektyvą. „Mūsų „varšuvie čiai', — su meile vadina jie ansamblio šokėjus.
Ir tikrai! KPI šokėjai verti pagarbos! Visi jų šokiai, o ypač ■„Malūnėlis" ir „Džigūnas", bu vo atlikti aukštame meniniame lygyje. Pasisekimo susilaukė ir ansamblio atliktas senovinis valsas „Amūro bangos". Vėl pasirodo jungtinis an samblis. Ypatingai puikiai pra skamba rusų liaudies daina „Aš nueisiu prie sraunaus upelio". Darniai buvo atliktas ir „Klumpakojis”. Koncertas baigiasi. Paten kinti kauniečiai skirstosi. I viršų vienas po kito kelis kar tus iškyla ansamblių vadovai. Tai savotiška studentiškos pa dėkos išraiška. Kartu priside da ir džiugi žinia, kad tokie draugystės koncertai nuo šiolei taps tradiciniais. Vakare, KPI studentų pa kviestas, ansamblis koncertavo instituto salėje. P. Ginutis
Šiuo metu rimtai prie semi narinių darbų rašymo dirba istorijos specialybės IV kurso studentai. Dalis jų, kaip Jasas, Mekešiūtė savo temas ,,Kaize rinės Vokietijos okupacinis re žimas Lietuvoje 1915—1919 m. m.” ir „Proletarinės revo liucijos brendimas Lietuvoje nuo 1917 m. spalio iki 1918 m. gruodžio mėnesio” sugebė jo ne tik gerai išnagrinėti, bet ir apginti. Istorijos mokslų kandidato D. Fainhauzo vado vaujami, jau baigia seminari nius darbus parašyti ir kiti grupės studentai. Jų tarpe J. Marcinkevičius, tema „Talkos sudarymas tarp Lietuvos ir Ta rybų Rusijos 1920 m.”, Vai lionis — „Vokiečių kariuome nė Lietuvoje imperialistinės kontrrevollucljos tarnyboje” ir kiti. Labai gerai seminarinius uarbus parašė III kurso litua nistai: Vinciūnas, tema „Veiks mažodis dotinėnų tarmėje”, Vitkauskas — „Daiktavardžio kaitymas Kuršėnų tarmėje”. Tai jau trečias studento Vit kausko darbas iš savo gimto sios Kuršėnų tarmės. Sąžinin gai prie seminarinių darbų dir ba ir kiti studentai, kaip Platūkytė, Kežys, Budrys ir eilė kitų." A. Stanaitis