Page 1

Visu šalių proletarai, vienvkilės!

H cam/BOS scuoencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

1969 m. RUGSĖJIS

12 d. Nr. 24(684)

KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

LTSR MOKSLO DIENOS I Sėkmingai išlaikiusiems

Loliokviumus studentams lalima duoti tos discipli1 s įskaitą be pakartotino įinių patikrinimo. Labai bėrai ir gerai išlaikiuliems koliokviumus stutentams dėstytojas gali skaityti egzaminą. Dar negirdėjote? Naulis koliokviumų nuostatus Lkelbiame 2 psl.

I „Mes — „Lietuva“. Mes Į tai 30 Universiteto dės­

tytojų ir studentų, įvairių lakultetų atstovų. Dešimt merginų ir dvidešimt vyrų Į- toks buvo mūsų būrys, liepos 11 —• rugpiūčio 13 hienomis dirbęs ir ilsė­ jęsis Vokietijos Demokra­ tinėje Respublikoje.. Šiandien pradedame paLakojimus apie „trečiąjį semestrą". Pirmuosius žie­ bus į pabaigtuvių vainiką pina VVU darbo ir poil­ sio stovyklų VDR ir Kė­ dainių raj. „Rytų aušros“ kolūkyje dalyviai. Kvie­ čiame atsiversti 2 psl.

Į — Pedagogikos ir psi­

chologijos katedros kolek­ tyvui smagu, kad jauniĮias domisi psichologijos [noksiu. Į psichologijos tpecialybę buvo didžiautias konkursas, pateko tik kas penktas kandidatas, — sako katedros vedėjas ioc. A. GUČAS. 2 psl, su šia specialybe supažindina mūsų kores>ondentas J. Pocius.

Kokie jie, pirmakursiai? ūandien 4 psl. sklaidome <ai kurių jų darbus, ra’Vtus dar stojamųjų egaminų metu. Gražūs, gei. jau subrendusių žmoūų žodžiai. Tegu juos seI <a tokie pat geri darbai. I tėkmės, jums, jaunieji I iraugai!

Lenininiu mokslo dienų Maskvoje programoje bu­ vo įrašyta daugiau kaip 30 paskaitų apie Lietuvą. Jas skaitė mūsų respublikos mokslininkai, žinomi pra­ monės ir kultūros darbuo­ tojai. Universiteto TSKP isto­ rijos katedros vedėjas, is­ torijos m. dr. prof. K. Na­ vickas buvo laukiamas TSRS Mokslu akademijos bendrosios genetikos insti­ tute. Jo paskaitos tema — lietuviu tautos istorija. — Maskviečiai susido­ mėję klausėsi visko, ką pasakojau, — sako prof. K. Navickas. Prekybos ekonomikos katedros profesorius eko­ nomikos mokslų daktaras M. Gregorauskas, atsive­ žęs paskaitą apie Lietuvos ekonomikos mokslą ir liau­ dies ūkio išsivystymą, džiaugėsi jau pačią pirmą

Naujas prezidentas Penkeri metai. Tai mūsų Universiteto Internacionalinio klubo sukaktis. — Vienas, pagrindinių arti­ miausių mūsų uždavinių yra tinkamai atžymėti šį kuklų jubiliejų, — sako naujai iš­ rinktas klubo prezidentas Juozas Ciumačenka. Apie praėjusių metų dar­ bą ataskaitiniame-rinkiminiame Interklubo susirinkime, įvykusiame praėjusį penkta­ dienį, kalbėjo buvęs preziden­ tas A. Trinkūnas. — Buvo klaidų, trūkumų. Bet juk nė viena delegacija, atvykusį į mūsų Universitetą, neliko nešefuota. Sefavimo sektoriaus vadovas A. And­ riuškevičius dirbo gerai. A. Andriuškevičius papasa­ kojo apie savo darbą, padė­ kojo draugams, kurie jam padėjo. Klubo nariai išrinko jį vėl šefavimo sektoriaus

I Rugsėjo 26 dieną UniI rersiteto liaudies teatras

htidaro sezoną. Paskutinės l’aujlenos iš teatrinės stullijos — 4 psl.

SKAITYTOJAU!

Primename, kad šian­ dien 17 vai. redakcijoje centriniai rūmai, II a., *2 kamb.) jvyks pirma­ sis steigiamos jaunųjų korespondentų mokyk°s užsiėmimas-susirin'imas. Laukiame, Tavęs, koega! REDAKCIJA

dieną sutikęs labai palan­ kią auditoriją — naujojo „Maskvos“ univermago darbuotojus. Kadangi jam pačiam, pradėjusiam savo darbo biografiją 1924 me­ tais pardavėjų ir žengu­ siam bene visomis darbo prekyboje pakopomis, liaudies vartojimas yra arčiausia tema, todėl ir pokalbis buvo labai nuo­ širdus ir turiningas. Kitą dieną prof. M. Gre­ gorauskas buvo laukia­ mas Valstybiniame teksti­ lės pramonės projektavi­ mo institute. Čia projek­ tuojamas Alytaus neausti­ nių medžiagų fabrikas. Akademikas prof. J. Po­ žėla skaitė paskaitą Liau­ dies ūkio pasiekimų paro­ dos paviljone „Radioelekt­ ronika". Sekmadieni mokslo die­ nų dalyviai sugrįžo į Vil­ nių.

vadovu. Atsiskaito ir masinių renginių sektoriaus vadovė L. Drazdauskaitė. Jį šįmet išrenkama Internacionalinio klubo viceprezidente. Netrukus klubo gretos pasi­ pildys naujais nariais, pir­ makursiais. Vadovai rimtai susirūpinę, kaip geriau orga­ nizuoti naujų narių priėmimą. J. Ciumačenkos nuomone, ■pirmakursius, norinčius stoti į klubą, visų pirma reikėtų supažindinti su Vilniumi: jo istorija, architektūriniais pa­ minklais. O paskui papras­ čiausiai patikrinti. Ir jeigu pažįsti Vilnių, prašau, Inter­ nacionalinio klubo durys tau atviros. Prieš akis nauji metai. No­ rėtųsi, kad Internacionaliniam — Ar apsimoka vaikš­ klubui jie būtų vieni iš įdo­ čioti į G. paskaitas? miausių. — Reikia. — I visas reikia, bet ar S. ZALAGAITĖ apsimoka? Neseniai kalbėjosi du studentai.

IŠRINKO TARYBAS Nauja „valdžia" atsira­ do ir befidrabučiuose. Šią savaitę vykę ataskaitiniairinkiminiai susirinkimai į garbingus bendrabučių ta­ rybų pirmininkų postus iškėlė penkis daugiau ar mažiau girdėtus asmenis. Bendrabučio Nr. 2 tarybos pirmininke išrinkta Filolo­ gijos fak. III k. studentė Birutė Zarelvtė, bendrabu­ čio Nr. 3 — Teisės fak. II k. stud. Povilas Jurkštas, bendrabučio Nr. 5 — Mė­ dicinos fak. V k. stud. Rintautas Kriūka, bendrabu­ čio Nr. 6 — Fizikos fak. IV k. stud. Antanas Or-

liukas, „Tauro" — IV k. istorikas Kęstutis Vainei­ kis. Kadangi bendrabutis Nr. 4 remontuojamas, ja­ me rinkimai kol kas ati­ dėti. VVU studentų .profkomitete santūriai kalbama, kad rinkimai sekėsi neblo­ gai. Tarybų narius reko­ mendavo komendantai, fakultetai, profbiurai. As­ menys pasirodė esą tinka­ mi: visi jie išrinkti vien­ balsiai. Reikia tikėtis, kad ir darbas jiems šiemet seksis geriau.

Fakultetuose prasidė­ jo ataskaitiniai-rinkiminiai profsąjungos susirinkimai. Jie jau įvyko Fizikos (tre­ čiadienį), Teisės bei Ma­ tematikos ir mechanikos (ketvirtadienį) fakultetuo­ se.

Mūsų inf.

V Praeitą sekmadienį Žydiškėse ekonomistai at­ šventė „Renovitio studiorum" — semestro pradžią: įvyko tradicinės fuksų krikštynos. Pirmakursiai buvo „atvesti" į tikrąjį ke­ lią. O kad šiuo keliu beei­ dami nenuklystų į šunke­ lius, krikštatėviai oberfukA. ALEKSYNAS sai perskaitė jiems daug

Paskaita.. . Vyresnio, protingesnio draugo po­ kalbis su Tavimi. Draugo, kuris trokšta Tau padėti kopti akmenuotais mokslo takais. Kodėl Tu bėgi nuo

draugiškai ištiestos kos?

ran­

M. KURAIČIO nuotrau­ koje — paskaitą skaito Istoriįos fak. dekanas doc. K. Simaška.

reikalingų ir sąmojingų Susitikime kalbėta pamokymų. Nuodėmes nu­ apiė lenininę įskaitą, me­ plovė ežere. tinį visasąjunginį komjau­ R. KVIETKAUSKAS nimo organizacijos sudė­ Y Rugsėjo 1 d. prasidė­ ties patikrinimą ir kt. jo gamybinė praktika V Mūsų inf. kurso matematikams — Vilniaus miesto mokyklo­ V Antradienį Prekybos se1, gamyklose. Vakarais ekonomikos katedros vyr. studentai dar klausosi ir dėstytojas Ekonomikos paskaitų. Praktika tęsis iki fak. prodekanas L. Butke­ Naujųjų metų. vičius apgynė ekonomikos A. KUPČINSKAS mokslų kandidato laipsnio disertaciją „Valstybinės V Ketvirtadienį įvyko prekybos sukūrimas ir isfakultetų komjaunimo ko­ vystymas Lietuvos TSR mitetų sekretorių susitiki­ 1940—1958 m. m." mas su LLKJS CK sky­ Tai pirmoji disertacija riaus vedėju A. Golovki- šiais mokslo metais. S. PULKAUSKAS nu.


TARYBINIS STUDENTAS

'Smusv SUSIRINKIMAS Koks komjaunimo susirin­ jos prestižą, komjaunuolišką kimas jums buvo įsimintiniau­ discipliną, moralinę žmogaus sias? Žinoma, tas, kada jūs pareigą. Nutarimai buvo pri­ ypač pajutote kolektyvo jė­ imami konkretūs: pastatyti va­ gą ir priklausomybę jam, ka­ saros poilsio bazę (ji jau pa­ da pajutote savo balso reikš­ statyta, šiemet atostogavo jo­ je 90 komjaunuolių), orga­ mę. O kada susirinkime nuobo­ nizuoti aptarnavimo kultūros du, kada jis tęsiasi be galo il­ apžiūrą (įvykdyta) ir t. t. Or­ gai? Aišku — kada vyksta ganizacija išsikovojo autorite­ formaliai ar atsitiktinai, ir tą mieste, apdovanota VLKJS pagrindinis jo tikslas — pro­ CK Garbės raštu. O viskas ga komsorgui brūkštelti prasidėjo nuo susirinkimo. Atsitinka, kad susirinkimo ataskaitoje „paukščiuką". Ta­ supaprastinamas, da susirinkusieji supranta, vaidmuo kad jų dalyvavimas — tik tampa formaliu, nebūtinu. Iš čia ir nutarimų kokybė — jie formalus aktas... Komjaunimo susirinkimas pilni bendrų frazių, migloti: — aukščiausias pirminės or­ „numatyti priemones, pavesti ganizacijos organas, Susirin­ biurui sudaryti konkretų pla­ kimas privalo turėti įtakos ną. .Bet kodėl susirinkimas jos gyvenimui, kontroliuoti jo turi tai perįgalioti biurui? Su­ išrinktų žmonių darbą, su­ sirinkimas pats gali apsvars­ formuoti eilinių komjaunuo­ tyti ir patvirtinti planą. lių nuotaiką. Dažniausiai ja­ Šie metai charakteringi di­ me įvyksta ryžtingas pokal­ desniu kiekvieno siekimu su­ bis, kuris tampa lūžiu orga- sieti savo žinias, teorinį išsi­ lavinimą su praktine veikla. nizacijos veikloje. Prieš pusantrų metų toks Atsiranda lyg ir uždavinių už­ pokalbis įvyko Voronežo uni- davinys: rasti savo vietą ko­ vermago komjaunuolių susi- lektyve, visuomenėje, gyve­ rinkime, (Organizacija buvo nime vadovaujantis Lenino viena iš silpniausių mieste), idėjomis, Lenino mintimi. Tai Pakalbėjo apie atsilikimo labai ryšku susirinkimuose, priežastis. Čia pat sudarė dar­ kur svarstoma lenininės įskai­ bo planą, davė įpareigojimus. tos eiga. Čia kalbama apie Praėjusiais metais įvyko 16 gamybinius reikalus, apie po­ susirinkimų. Šnekėta juose litines žinias, apie kiekvieno apie darbo reikalus, profesiNukelta į 3 psl.

KOLIOKVIUMŲ NUOSTATAI Patvirtinti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Taryboje

VDR. Tarptautinė darbo ir

poilsio stovykla

Mes — tai 30 Universiteto studentų ir dėstytojų, įvairių fakultetų atstovų. Dešimt mer­ ginų ir dvidešimt vyrų — toks buvo mūsų būrys, liepos 11 — rugpiūčio 13 dienomis dirbęs ir ilsėjęsis Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Darbo ir poilsio stovykloje Liubmin Nord be mūsų dar dirbo Vengrijos Segedo uni­ versiteto studentai ir, žino­ ma, graifsvaldiečiai. Visi bū­ riai buvo išskirstyti į tris bri­ gadas taip, kad kiekvienoje dirbtų arba vengrai su vokie­ čiais ir lietuviais, arba vokie­ čiai su lietuviais. Pati stip­ riausia brigada buvo pirmoji, kurią sudarė 15 mūsų ir tiek pat vokiečių vyrų. Praėjo diena po atvykimo. Sekmadienį savo valgykloje susipažinome su būsimais bendradarbiais, Pirmadienį be 15 minučių penktą ryte kėlėmės į darbą.

DARBAS Sakė: Vokietijoje reikės dirbti. O mums kas - būryje 20 ąžuolų ir 10 liepaičių! Vie­ nu žodžiu, nebijom. Suskirstė į tris brigadas. Pirmajai žadė­ jo duoti pelkes rausti. Davė guminius batus, labai įdomius lietpalčius. Prašom pirštinių. Žiūri nustebę, atseit, ką su jomis darysit? Aiškinam, kad nuospaudas galim pritrinti, o los ne juokai — skauda. Aha! Suprato. Paieškojo ir surado. Nuvežė į darbą. Pakeliui pamiegojom autobuse. Šiaip ar taip, visas 40 minučių ve­ žė. Žiūrim — geležinkelis. Aiškina: „planyren". Bėgam Augio ieškoti, girdėjom, šį tą vokiškai suprantąs. Vargais negalais išsiaiškinom, kad „planyren“ — tai lyginti šlai­ tus. Pabandyk išlyginti, jeigu tie šlaitai kaip granatomis iš­ sprogdinti. Vienur kalnas, ki­ tur duobė. Ką padarysi, „pla­ nyren". Į vakarą Bronius pra­ dėjo keiksnoti, kad vokiečių ekskavatorininkams tik lau­ kus arti, o ne šlaitus kasti. Pavargom, o su mumis dir­ bantys vokiečių studentai kažkodėl atsilieka. Dar kele­ tą dienų lietuviškai padirbėjom, ir po poros savaičių pa­ aiškėjo, kad pritrūko darbda viai darbo... Vėliau mūsų brigadą su skirstė į kelias grupes ir išve­ žiojo į visas keturias puses. Susitinkam vakare bendrabu­ tyje. Klausiam kolegų: „Kur

NORD

dirbat?" Slaptame objekte, sako. Ir nieko daugiau neaiš­ kina. Tik sugrįžę į Lietuvą sužinojom, kad jie miegojo, deginosi saulėje ir maudėsi. Štai toks ir slaptas objektas. O mūsų grupė gelžbetonines plytas po 700 kg krovė. Tai j sunkvežimį, tai vėl atgal. Petrą vienu metu norėjo plokštė iš kėbulo išmesti. Nu­ galėjo jo fizinė jėga. Apie merginų brigados triūsą sužinojome iš vado. Iš pradžių norėta joms pasiūlyti po grėblį, ir kapstinėkitės sau į sveikatą. Nesutiko, atseit, ko čia žaisti. Davė kastuvus. Bet nesiskundžia. Kita briga­ da, vadovaujama būrio komi­ saro A. Jablonskio, taip pat griovius kasa. Dvi valandas. Po to miega, laukdami, kol vengrų studentai pavys. Pa­ bunda ir vėl toliau. Ir tik su­ vedus rezultatus paaiškėjo, kad stipriausia (mūsų!) briga­ da įvykdė planą 102 procen­ tais, gi merginų, kur dirbo visos mūsiškės ir penkios Graifsvaldo universiteto stu­ dentės, 115 proc. Vai ir džiau­ gėsi mūsų merginos, vai ir klykė! O mes patyliukais keiksnojom savo brigadinin­ ką, kad darbo nedavė. Bet vis vien likom patenkinti ir

SJ ŽENKLELĮ VOKIEČIŲ LAISVOJO JAUNIMO SĄ­ JUNGA JTEIKE „LIETUNARIAMS, VOS' BŪRIO DIRBUSIEMS LhJBMIN NORDU.

MES

viskam vakarui. Galvojom, kokį chorą suorganizuoti, vėliau nutarėm, kad mes įt| taip neblogai sutariam. Tai-I gi, dainą ir šokius palikom! savieigai. Iki to laiko mes įsi.Į tikinom, kad geriausia kalbą — tai šokiai ir dainos. Vokie-I į savo sienlaikraštį užrašėm: čiams dainuodavom „Oi, Zu-I „Darbas — tai pusė valandos zana“, vengrai, pasirodo, žino] mosavimo ore kastuvu ir dvi mūsų „O jojau, jojau", tik! valandos miego“. Tik atvykę į VDR, puolėme dainuoja savo kalba. Didžiausia problema — ce-l rašyti laiškų. Draugams, šiaip pažįstamiems ir, žinoma, į na­ pelinai. Bulvių vargais nega! mus. Težino tėveliai, kad sū­ lais suradom, šeimininkai sul nus ar duktė net Vokietijon Jenso (mūsų tarptautinės, sto-| nusidangino. Vėliau įkūrėm lietuvišką vykios viršininkas) pagalba iri klubą. Vakarais ten šokda­ lašinių gavo. Išvirė geri ce-l vom, spręsdavom pasaulinio Vokiečių studentai! ir lokalinio masto įvairiausias pelinai. mūsiškių! problemas. Kiek sunkiau bū­ suvalgė, kažkuris davo su vokiečiais. Vertėją sako, matęs, kaip jie ir šak turėjom tik vieną, o norinčių tęs aplaižė.. . pasikalbėti su mumis būdavo O po kelių dienų vengrai! nemažai. Nieko, susikalbėdavom: pusė žodžio vokiškai, pakvietė mus prie laužo. Mai-| pusė — pirštų kalba, kitas — tino nacionaliniu patiekalu —I rusiškas. Sakinys, žiūrėk, jau keptais lašiniais! ir suregztas. Su vengrais, ant laužo tiksliau — vengraitėmis (ka­ (kažkas panašaus į šašlyką).! dangi Jų būryje buvo net 19, Valgėm tuos lašinius, dairai o vyrų gal aštuoni ir tie su vom, o po to teko bučiuotis.! žmonomis atvažiavę) Jau lengviau. Rusų kalbą Jos mo­ Tai pasirodo taip pat vengrų! kėjo palyginti neblogai. žaidimas. Bet jis mūsų mer-l Visą laiką mūsų lietuviškas ginoms labai patiko. klubas buvo bene populia­ Linksminomės ilgai. Po tol riausias. Čia ne tik šokda­ vom. Mes turėjom atsivežę jūroje (gyvenom mes ant Bal-I labai daug įvairios literatū­ tijos kranto) maudėmės. O ry-| ros apie Lietuvą. Ir, atrodo, tą vėl apie penkias keltis. gerai padarėm, nes mūsų Rytą mūsų Vanda, papusry-l svečiai — vokiečiai ir veng­ rai, gana susidomėję skaity­ čiavusi ir išsitiesusi šalia ki-l davo, klausydavo mūsų pasa­ tų, paslikai gulinčių būnol kojimų. draugų, pasakys: „Atsikėliau, I bet nepabudau". O pabusda-l CEPELINAI IR vom mes tik autobuse apie! septynias, atvykę į darbą. LAŠINIAI Labiausiai ruošėmės

lietu-

Baigėsi darbas.

Penkiolika

H|

■ sr.-.-ss -

Sg8įg:į:-.:4į; gramuotus koliokviumų klausimus. 6. Dėstytojas praneša studentams semestro pra­ 1. Koliokviumas — tai džioje koliokviumo reika­ studentų žinių patikrinimo lavimus ir atlikimo formą. 7. Studentu žinios per forma semestro metu. Ko­ liokviumų tikslas — ska­ koliokviumus vertinamos tinti ir kontroliuoti stu­ įskaitomis. dentų savarankišką darbą. 8. įskaitos rašomos ko­ 2. Disciplinas, iš kurių liokviumų lapuose, ku­ laikomi koliokviumai, ko­ riuos paruošia ir laiko at­ liokviumų skaičių ir išdės­ sakingos už disciplinos tymo nuoseklumą nustato dėstymą katedros. Šios ka­ sudarydamos tedroj informuoja specia­ katedros^ Dirba antroji brigada. 38 laipsnių karštis, kastuvas ir žemė... specialybės lybės katedras apie neiš­ kiekvienos koliokviumų pianą, kurį laikiusius koliokviumų tvirtina fakulteto Taryba. studentus. 9. Koliokviumus laikyti Rekomenduo j ama: a) koliokviumus pir­ turi visi studentai. Neiš­ miausia skirti iš specialy­ laikytus koliokviumus stu­ bės disciplinų ir iš tų dis­ dentai perlaiko dėstytojų Prabėgo dvi naujųjų moks­ reikšmė visuomenei bus ne­ chologijos srityje. Tokių stu­ valandomis ciplinų, iš kurių nėra se­ konsultacijų Partijos ir Vyriausybės nuta­ lo metų savaitės. Vos ne pusdentų buvo labai nedaug rimuose. minarų, pratybų ir labora­ arba kitu dėstytojo nuro­ artro tūkstančio pirmakursių maža. Gerardas Maleckas: (apie 20). Baigusieji dirbo ad ­ tęsia savo pažintį su Univer ­ dytu laiku. Be priežasties Psichologai, kaip ir kiti stu­ torinių darbų; sitetu, dėstytojais, klausosi — 1965 m. baigiau vidurinę ministracinį darbą, mokyto­ dentai, išklausys pilną visuo­ b) koliokviumus skirti nelaikęs arba pakartotinai paskaitų. „Tarybinio studen­ mokyklą Celinograde. Tarna­ jais arba mėgino įsijungti į meninių mokslų ciklą, gaus koliokviumo, to“ korespondentas neseniai vau Tarybinėje Armijoje. Se­ ne daugiau kaip iš 2—3 neišlaikęs mokslinį tiriamąjį darbą. Per­ gerus matematikos ir gamtos psichologus. Psicho­ studentas turi gauti tos aplankė logija. Ši vėl po eilės metų niai domiuosi teise, filosofija. kėlus 1940 m. humanitarinių mokslų pagrindus ir studijuos disciplinų per semestrą; disciplinos katedros vedė- įkurta specialybė stojančiųjų Psichologiją pasirinkau todėl, mokslų fakultetą į Vilnių, čia specialybės dalykus: bendrą­ c) iš vienos disciplinos jo leidimą. į Universitetą tarpe buvo vie­ kad ji, mano manymu, yra veikė dvi atskiros Pedagogi­ ją, eksperimentinę, lyginamą­ na iš populiariausių. Susipa­ skirti per semestrą ne dau­ didelės perspektyvos mokslas, kos ir Psichologijos katedros. ją, pedagoginę, socialinę psi­ 10. Neišlaikiusiems ko- žinkime su ja arčiau. giau kaip 2—3 koliokviu­ liokviumo studentams nePirmiausia žodis pirma­ kad be psichologo greit bus Buvo ir pedagogikos-psicho- chologiją, turės daug specia­ mus; gamykloje, logijos specialybė. Pirmaisiais lių kursų ir seminarų, rašys kursiams. Kodėl pasirinkote sunku išsiversti leidžiama sesijos metu lai- studijuoti psichologiją? sociologijoje, nagrinėjant kas­ metais po karo (iki 1947 m.) kursinius ir diplominius dar­ d) iš viso per semestrą kyti tos disciplinos įskai­ dieninius žmonių tarpusavio Universitetą baigė keturi šios bus. Darbui reikalingų įgū­ skirti ne daugiau kaip 6— tos ar egzamino. Milda Vasiliauskaitė: santykius. specialybės studentai. Dabar, džių susidarys laboratorijose, 8 koliokviumus; Sėkmingai išlaikiusiems beveik po 20 metų, Vilniaus gamyklose, atliks gamybinę Baigus vidurinę mokyklą, e) per savaitę skirti ne koliokviumus studentams daugeliui prasideda naujas Sitokios studentų mintys. universitete vėl pradedami praktiką įmonėse ar moksli­ Gal jos kiek skirtingos, bet daugiau kaip 1 koliokviu­ galima duoti tos discipli­ gyvenimo etapas. Jis pareika­ daug daugiau panašios, nes ruošti psichologai, bet jau ki­ nio tyrimo įstaigose. mą; nos įskaitą be pakartotino lauja iš tavęs daug savaran­ kiekvienas rinkosi šią specia­ tokiomis aplinkybėmis. Per šį Pedagogikos ir psichologi­ lybę pagautas didelio smalsu­ visą laiką toli nužengė moks­ jos katedrų personalui sma­ f) paskutinį semestro žinių patikrinimo. Labai kiškumo, ryžto. Psichologiją mo ir susidomėjimo psicholo­ las, technika, pramonė. Jau pasirinkau studijuoti, gal būt, gu, kad jaunimas domisi psi­ koliokviumą skirti ne vė­ gerai ir gerai išlaikiusiems todėl, kad ji man buvo ir yra gijos mokslu. Kam respublikai reikalingi tai, kad trūkstant psichologi­ chologijos mokslu. Į psicho­ liau kaip 2—3 savaitės iki koliokviumus studentams pilna paslapčių, sklidina kaž­ tokio profilio specialistai, jos specialistų, atsilieka res­ logijos specialybę buvo di­ egzaminų sesijos pradžios. dėstytojas gali įskaityti kokios nesuvokiamos nežino­ kaip jie bus ruošiami, ko ka­ publikoje šios mokslo šakos džiausias konkursas, pateko tedra norėtų iš pačių studen ­ egzaminą. 3. Koliokviumų tvarka­ mybės. tų ir kokie katedros rūpes­ išvystymas, psichologų reika­ tiktai kas penktas kandidatas. 11. Katedros kontroliuo­ rašti pagal katedrų pagei­ Štai jau praėjo pirmieji už­ čiai? Į šiuos klausimus atsa­ lauja ir pramonė, kurioje vis Gaila, kad daugelis jų dėl ri­ ko Pedagogikos ir psicholo­ labiau įsigali sudėtingos auto­ boto vietų skaičiaus negalėjo davimus sudaro dekana­ ja savo specialybės stu­ siėmimai, pirmosios paskaitos. gijos vedėjas docen­ matinės valdymo sistemos; jų dentu koliokviumų laiky­ Susidomėję mes klausomės tas A.katedros pasirinkti numatytą specialy­ tas. GUČAS: veikimo patikimumas labai bę. Reikia tikėti, kad kitąmet 4. Koliokviumai, vado­ mą. Neišlaikiusiems 2—3 formaliosios matematinės lo­ priklauso ir nuo jose daly ­ vaujantis patvirtintomis koliokviumu studentams gikos bei anatomijos paskai­ Si specialybė ne visai nau­ vaujančio žmogaus. Pagaliau, su jais susitiksime jau psi­ programomis, laikomi iš specialybės katedra gali tų. Kiek aš suprantu ir įsi­ ja. Vytauto Didžiojo universi­ tarpasmeniniai santykiai ga­ chologijos auditorijose. Iš da­ vaizduoju, dabar, technikos (Kaune) buvo Peda­ bartinių studentų katedra no­ tam tikros dėstytos arba pasiūlyti nutraukti stipen­ amžiuje, gyvenimui sparčiai tete gogikos katedra ir eksperi­ mykloje ir visuomenėje, įvai­ studentų savarankiškai pa­ diją. rėtų, kad per visas studijas rios komunikacijos formos žengiant į priekį, svarbu di­ mentinė psichologijos labora­ 12. Koliokviumai gali dinti gamybos efektyvumą, torija. Studentai klausydavo yra taip pat svarbus psicholo­ turėtų jie tiek pat entuziazmo siruoštos kurso dalies. 5. Koliokviumus galima būti atliekami pratybų ir darbo našumą, bei produkci­ pedagogikos ir psichologijos gijos taikymo plotas. Žmonių ir valios, kaip per stojamuo­ laikyti žodžiu arba raštu. laboratoriniu darbų metu ją, — kaip tik čia j pagalbą dalykus. Vieni specializuoda- su psichologiniu išsilavinimu sius egzaminus. atitinkamuose Pageidautina paruošti pro- arba ne užsiėmimų metu. ateis psichologas. Psichologo vosi pedagogikos, kiti — psi- pareikalauta Nukelta j 3 psl.

Nauja ir populiariausia


TARYBINIS studentas

MUSŲ SUSIRINKIMAS

„LIETUVA66 arbo dienų - kaip nebuvę, nksti ryte paskutinį kartą iubmine Nord įlipom į „IkaJS“ Po valandos traukinys Graifsvaldo išvežė mus į rezdeną. Prasidėjo ilgai luktoji turistinė kelionė...

BUCHENVALDAS Aš ir dabar bijau pagalvotiesiog bijau įsivaizduoti, aip žmones, išdžiūvusius tari šakalius, krovė ant geležiių rateliu (konvejerių — ežinau kaip pavadinti) ir pro ngą įstumdavo į ugnį. Sako, ie sudegdavo labai greit, :aip medžio šakaliukai. Kas ■i ten buvo: kaulai, sudžiu­ gus oda... Tarybinius karininkus ir areivius atvesdavo į patal>ą, kur anksčiau būta arklilės, medicininiam patikriniaui. Ten ir gydytojas laukavo. Jis liepdavo nusirengi, patikrindavo, ar nėra aukmių dantų, ir įsakydavo at­ istoti sekančiame kambarye prie ūgio matuoklės. O ten >rie pat galvos plyšys, iš kur šskrisdvo kulka. Per vieną ninutę viena. Kas minutę ■tnogus išsitiesdavo ant grinjų. Tame kambaryje yra grioveliai nutekėti kraujui, metaliniai tinklai, kad kulkos įeįsmigtų į sieną, o nukristų int grindų. Skambėdavo gar­ si muzika. Vienas po kito pro gydytoją praeidavo kali­ niai, nieko nenujausdami, neIgirdėdami. Per minutę žmogus. Iš konclagerio išeina kejlias. Betoninis. Jį nutiesė kaliniai. Jie buvo geri kaliniai, dirbdami, stumdami karučius, prikrautus akmenų, net dai­ nuodavo. Tiesa, tuos, kas ne­ mėgo dainų, mušdavo arba nušaudavo. Už nušautą kali­ nį kareiviui duodavo atosto­ gas, kad jis pamatytų tėve­ lius, paglamonėtų savo vai­ kučius, moterį arba nusiger­ tų. .. SS karininkas, norėdamas padovanoti savo labai gerbia­ mam draugui suvenyrą, pasi­ darydavo jį čia pat, konclageryje. Jis nuplaudavo nu­ žudyto kalinio galvą ir įdė­ davo ją į karštą karštą smėlį. Po kurio laiko suvenyras bū­ davo gatavas. Tikra žmogaus galva, — nedeformuota, tru­ putį didesnė už gerą kumštį, tikros akys, tikri plaukai. .. Pasistatydavo žmogus ją ant savo stalo, kaip mes dabar kokią nors originalią Kauno Metalo" žvakidę, užsuku-

siems draugams parodydavo... Aš bijojau, labai bijojau dar kartą įsivaizduoti tai, apie ką mums pasakojo buvęs Bu­ chenvaldo kalinys, pragyve­ nęs konclagerio barakuose septynerius metus. Bet ką pa­ darysi, reikia prisiminti, kad Buchenvalde nužudyta 550 tūkst. kalinių, jei neklystu, 20-ties tautybių žmonių, kad konclageris pastatytas neap­ sakomai gražioje vietoje, kad už kelių kilometrų yra Vei­ maras. Garsusis Veimaras, buvusi Tiuringijos sostinė, miestas, kur gyveno Gėtė, Ši­ leris, kur bažnyčiose groda­ vo Bachas, kur beveik per visą laiką buvo rūpinimąsi Vokietijos menu ir mokslu. Veimaras ir šiandien gražus, sunku jį aprašyti. Čia apsi­ lanko tūkstančiai turistų iš įvairių pasaulio šalių.. . Kai atsiduri už miesto, pamatai netoliese ant kalno paminklą Buchenvaldo aukoms, o vė­ liau eini keliu, kurį nutiesė „dainuojantys kaliniai". Šiandien gražiai atrodo Bu­ chenvaldas. Ir barakų nėra. Tik paminklinės lentos... Bet jeigu būsit šiame konclageryje, gal nebandykit įsivaiz­ duoti viską taip, kaip buvo. Ir pabandykit užmiršti, kad ten šeimininkavo kažkada žmonės. Būtent — žmonės. Aplankėm daugybę miestų ir muziejų: Stralzundą, Rostoką, Drezdeną, Leipcigą, Maiseną.. . Visų neišvardinsi. Ir visą laiką mūsų gidu buvo nuostabusis Jensas „kiuklus“, kaip jis save vadino.

JENSAS Mūsų merginos verkė, kai traukinys pajudėjo Berlyno Ostbanhof stotyje, o tu, Jen­ sai, bėgai šalia ir šaukei: „Nu, do svidanija... nu, viso ge­ ro. . ." Tave bandė sulaikyti stoties tarnautojai, bet tu iš­ trūkai iš jų, pasivijai vagoną ir graibstydamas musų per langus ištiestas, rankas, vis šaukei: „Nu, viso gero, priežžaite... nu čto vy... Viso ge­ ro, viso gero. .." O traukinys taip greit važiavo... Tik pa­ stebėjom, kad tu, Jensai, at­ silieki, nors ir stengiesi bėg­ ti greičiau. Mes net išsigandom, kad tu gali nukristi nuo platformos. . • Garbės žodis, tur būt, pirmą kartą taip pa-

DVEJETAS 8® IR TREJETAS — Ar jūsų fakultete dar tęsiasi vadinamoji „sessio pigrorum?" — kreipiamės chemiku dekanate. — Iki rugsėjo 15 dienos. — O skolininkų daug vra? ~ Na, žinot, greit suskaičiuoti ne taip lengva. Taip taip... Pirštų per maža. Ir ne tik chemikams jų trūksta... Kaip sudominti studijo­ mis studentą? Senas kaip studentų pasaulis klausi­ mas. Visi žinome, kad stu­ dentui mažai rūpi, kokį pažymį jis gaus, turės jis diplomą su pagyrimu ar su trejetais. Tai iš princi­ po tas pats. Taip gimsta vidutiniai specialistai. Taip veltui eikvojamos valstybinės lė­ šos. Argi ne paradoksas — vidutinės žinios ir aukš­ tasis išsilavinimas?! Žinoma, trejetas trejetui

nelygu. Yra „profiliniai" ir „neprofiliniai "trejetai. Gal anam studentui pasi­ taikė vienas kitas trejetas todėl, kad jis daugiausia laiko skyrė savo specialy­ bės dalykams, moksliniam darbui, visuomeninei veik­ lai. Visai kas kita, jeigu stu­ dentas nesuinteresuotas mokymusi, jeigu jis ma­ no, kad jam tų vidutinių žinių pakaks busimajame darbe. „Sessio pigrorum" — ge­ ras išradimas. Bet ne išei­ tis. Ši sesija tik leidžia pa­ sislėpti skolininkams. Pa­ sislėpti už trejeto. Prieš mus tuščias popie­ riaus lapas. įrašykime į jį receptų, kaip studentą iš­ gydyti nuo skolų, nuo tre­ jetų. Vienu žodžiu, bandy­ kime paskelbti „sessio pig­ rorum" trejetukininkams. Neįmanoma?

V. DARGUŽIS

Atkelta iš 2 psl.

komjaunuolio visuomeninį darbą. Turiningas susirinki­ norėjau pasilikti Vokietijoje. mas įvyko Maskvos telegrafo Dienai, na, nors pusdieniui. ryšių ceche „Teleks". Buvo Apie tave, Jensai, dar Vil­ svarstomi lenininės įskaitos niuje prisiklausėm įvairiausių pirmojo etapo rezultatai. dalykų. Kiekvienas, pernai Kiekvienas iš trisdešimties vasarą buvęs VDR, vis ki­ komjaunuolių dalijosi savu taip kalbėjo. O mes stebė­ lenininės minties supratimu, jomės tavimi, gal todėl, kad kalbėjo apie visuomeninius būdavo nepaprastai lengva ir reikalus. Šiame ceche yra gera pasikalbėti. Nereikalin­ „komjaunimo reikalų sąsiuvigo žodžio nepasakysi, net ne­ nys", kuriame surašomos ak­ pažiūrėsi taip, kas atkreiptų tualiosios problemos, konflik­ dėmėsi. Tu visą laiką buvai Šioje nuotraukoje matote fragmentą paminklo, pastaty­ tiški klausimai, įpareigojimai. linksmiausias: ir kai kalbėda­ to Buchenvaldo aukoms. I. DAGIO nuotraukos Eiliniame susirinkime juos svarsto komjaunuoliai. vai su vadu lietuviškai, ir kai Komjaunimo susirinkimas stovykloje ateidavai į mūsų Jensai, mes jau beveik mė­ būsi toks, kaip su mumis. Aš lenininiais metais... Jį skiria „Lietuvos" klubą. Tu pilnas nuo, kai vėl gyvenam Vilniu­ nežinau, gal tai ir blogas pa- ypatingas klausimų reikšmin­ je. Pirmą dieną, sugrįžę į Lie­ vydas. gumas, svarstymo aktyvumas, nuoširdumo. Ir dar: mus labai tuvą, kalbėjom: jeigu pasiū­ konkretumas ir sprendimų stebindavo tavo puikus Vo­ lytų kas nors vėl važiuoti į Vaikštom rytais j paskaitas, tikslumas. Jame turi būti pa­ klausom dėstytojų. Rodos, se­ kietijos istorijos žinojimas, Vokietiją, atsisakytumėm. Tu niai, labai seniai sugrįžom iš ruošta programa, msūų orga­ gana kvalifikuotos žinios ar­ supranti, Jensai, čia nieko VDR. O nepraėjo nė mė­ nizacijos dalyvavimo svarbia­ blogo nėra, nes Lietuva mums nesio. Ir kai užmerki akis, me reikale formos. Tegu stu­ chitektūroje. Apie kokią nors tas matai mūsų lietuvišką vė­ pats, kas tau Vokietija. vėl dentai, grįžę iš romantiškų liavą prie bendrabučio, tą protestantų bažnyčią tu pasa­ Mes ir patys kiekvienas — mažytį miškelį prie jūros, „trečiojo semestro" kelionių į kodavai taip, kad mes retkar­ mažytė Lietuva: jos kalba, jos kur, prieš uždarant stovyklą, auditorijas, pirmajame savo Vanda ir Genute lakstėm, susirinkime pakalba apie rim­ čiais galvodavom, ar ne tu papročiai, jos „mėlyno Ne­ su Ieškodami ąžuolų, kad nupymuno vingis, gintariniai kran ­ nus vadui vainiką, matai, tą mokymąsi. pats ją statei... Juokinga.. . tai ir sena Palanga". kaip, sunkiai vilkdamas „triAš, tur būt, nesuklysiu, pa­ . . .Kur tu dabar, Jensai? tonlnlus“ batus, grįžta su iš darbo „neakiniuo- NAUJA IR sakęs, kad savo respubliką tu Kaip gyveni? Mes tavęs pa- draugais tas“ Algis, matai, kaip perga­ labai myli. Myli taip, kad mes siilgom ir, garbės žodis, la- lingai eina mūsų futbolinin­ POPULIARIAUSIA bai pavydim tiems, Atkelti iš 2 psl. kai, antrą kartą laimėję prieš kartais pavadindavom VDR kančiais metais kurie se- graifsvaldiečius. .. važiuos į Katedros patalpų remontas Tylu dabar, tur būt, Liub—- „Jenso Vokietija". VDR, o tu su jais taip pat kiek trikdo normalų darbą, mine Nord. Neskamba lietu­ viškos, vokiškos ir vengriš­ ypač mokslo personalui. Bet kos dainos. Ir jūra, tur būt, už kelių dienų tie vargai pa­ audringesnė ir negalima nak­ sibaigs. Katedrai rūpi, kad timis maudytis. O vadas da­ bar Vilniuje ramus, nereikia studentai gautų gilias teori­ bijoti, kad per langus iššokę nes žinias, o taip pat prakti­ keli tavo studentai nukul* nių įgdūžių, atlikdami labo­ niuos prie jūros... ratorinius darbus. Manome, Gaila, kad anksčiau prasi­ lenkdavai su šiais žmonėmis, kad pirmaisiais dvejais studi­ nepažinojai Vinco, Broniaus, jų metais daug naudos duos ir kitų nuostabių žmonių, su darbai Medicinos ir Gamtos kuriais ranka rankon teko fakultetuose. dirbti prie geležinkelio, val­ Universiteto mokslinė bib­ gyti vienoje Graifsvaldo val­ įsigydavo psicholo­ gykloje, žaisti tinklinį su vo­ lioteka kiečių studentais. ginių knygų po 2 egzemplio­ Tur būt, didžiausa laimė — rius. Psichologijos pratyboms, toje masėje žmonių, kažkur seminarams, kursiniams dar­ skubančių miesto gatvėmis. Universiteto kiemais, atrasti bams to neužteks. Bet esant draugus. Prisimenat, kolegos, geriems norams bus galima ir vado žodžius išleistuvių va­ tuos sunkumus nugalėti. Rek­ kare: „Man rodos, kad mūsų draugystė nesibaigs čia Vo­ toratas ir mokslinė biblioteka kietijoje, o tokiais^ kokiais bu­ iki šiol visados mums padė­ Musų „valdžia": kairėje — vadas St. Stačiokas, šalia — vome čia, mes busime ir na­ davo. muose“? Pas psichologus svečiavosi tarptautinės stovyklos viršininkas, Graifsvaldo universiteto ir jų pasisakymus užrašė asistentas, matematikas Jensas. Alf. BUCKUS J. POCIUS

KĖDAINIŲ RAJ.

„RY-

TŲ AUŠROS" KOLŪKIS. DARBO IR POILSIO STOVYKLA „CHEMIKAS".

Ne iš kelmo spirti

IŠTRAUKOS IŠ STOVYK­ kelmo spirti... Vėl plytos, LOS DIENORAŠČIO, KURĮ žvyras, cementas. Darbininkai RAŠĖ PERNYKŠČIAI PIR­ Alvydą net į „meistrus" pa­ I MAKURSIAI. kėlė už gerą darbą (nes jis Liepos 7. Pirmoji darbo die­ moka mišinį gaminti). Dirbo­ APIE JĄ PASAKOJA na! Sunku kalbėti abejingai, me nesidairydami, todėl kaip KOLŪKIO PIRMININKAS nes tiek apie ją buvo galvo­ mat ir antras aukštas prie pa­ HENRIKAS KRETAVIta ir pergalvota. „Tur būt, baigos. Bekrutant pasipylė CIUS. rankas skaudės, gels nugarą, lietus kaip iš kibiro. Mes, sta­ o kokie bus nagai ir pirštai? tybininkai, kaip žaibas parlė­ — Mūsų kolūkyje Univer­ ir t. t.". Vis dėlto kiekvienas kėme namo, gi „agronomai" siteto studentai dirba jau nuo buvom pasiryžęs padirbėti iš grįžo permirkę, Visi buvome 1959 metų vasaros. Tai buvo peties ir nepadaryti gėdos nei patenkinti lietumi ir svajojo­ daugiausia filologai. Vėliau sau, nei kitiems. Ryte atsikė­ me, kad kuo ilgiau lytų! .. Liepos 10. Prie mechaninių atvažiavo gamtininkai, o šią lėme gana lengvai (o juk lai­ vasarą jau ir chemikai. Per kas neįprastas — 7.00, nes dirbtuvių, kaip ir kiekvieną tuos metus universitetiečiai mes per sesiją kirmyjam iki rytą, mus sutiko kolūkio ag­ ronomas, tačiau šį kartą pa­ padėjo statyti naują aštuon­ 10.00). sakė tik tiek, jog dirbsime metę mokyklą, kiaulidę, pa­ Pusryčiai. Ne stebuklas. tys pastatė katilinę mokyklai, Tiesa, Alvydas liepė paminėt patį sunkiausią darbą. Tiks­ nutiesė du tiltus. Šiais metais dienorašty ir tokį faktą: jis liau nieko, bijojo, kad va­ chemikai kartu su mūsų sta­ suvalgė sugedusį kiaušinį, ir žiuodami neiššokinėtume iš tybininkais statė naujus kol­ jam — nieko. Atėjo pirminin­ mašinos. Atvykę į darbo vietą suži­ ūkio kultūros namus, dalis ko pavaduotojas ir paskirstė jų dirbo klubo statyboje, o mums darbus. 10 žmonių ėjom nojom, jog krausime mėšlą į kitos merginos — laukuose. į statybas. Tą grupę sudarė vežimus... Liepos 12. Valio! šiandien Mes patenkinti. visi vaikinai (o dieve, jų, pa­ Jūsų jaunimo pagalba ne­ sirodo, tik keturi!) ir likusios šeštadienis — paskutinė dar­ įkainojama. Jos vien rubliais merginos-savanorės. Likusieji bo diena savaitėje. Šiandien arba darbadieniais neišmatuo­ išlingavo į laukus. Jie savo dar ir mūsų stovyklos atida­ si. Kiekvieną vasarą mums brigadą pavadino „agrono­ rymas. Šeštą valandą visi gra­ žūs, su šypsena veide, išsiri­ labai trūksta darbo jėgos. Ir, mais". kiavome aikštelėje. Čia atėjo įsivaizduokite, staiga turim Po stovyklos viršininko pa­ pirmininko pavaduotojas, ku­ 20—30 porų jaunų rankųI Aš ką tik išvardinau svarbesnius sikalbėjimo su virėjom vaka­ riam visų gerbiamas stovyk­ objektus, kurių statyboje da­ rienė buvo nuostabi. Nei ką los viršininkas drg. Vladas lyvavo studentai. O juk dalis pridėsi, nei ką atimsi, pas ma­ „atskaitė" raportą apie mūsų jų kiekvieną vasarą dirbdavo mą dar taip nepavalgai. Taip atvykimą. Visų širdis paglos­ laukuose, labai gerai dirbda­ prikimšom savo pilvus, kad tė malonūs pavaduotojo žo­ vo. Man, rodos, laimingas tas jie net išpampo. Vakare įvy­ džiai, kuriais apibūdino, atr pirmininkas, kurio ūkyje stu­ ko visos stovyklos susirinki­ seit, puikų mūsų darbą sto­ mas. Išsirinkom savo valdžią. vykloje. Už. tuos žodžius visi dentai dirba. Ateinančiais metais taip pat Biuras: Loreta — komsorgė, daug plojo ir dar labiau pra­ kviesim Universiteto studen­ Violeta ir Rūta — narės, red­ linksmėjo. Loreta ir Alvydas tus. Statysim ūkio kiaulių fab­ kolegija: Laima — redaktorė, pakėlė stovyklos vėliavą... Liepos 15. Laikas bėga greit riką, ir, be abejo, darbininkai Birutė ir Dana — narės. bus labai reikalingi. Apgy- Liepos 8. Po pirmos darbo ir nepastebimai, nors per die­ vendinsim nepalyginamai ge­ dienos skaudėjo visus kaulus, nas kartojasi vis tas pats dar­ riau, negu šiais metais. Nau- todėl teko nemažai prakaito bas ir tie patys žmonės. Rytais iš lovų ritamės labai jame klube jiems bus pui- išlieti, norint parodyti darbikiausios gyvenimo sąlygos, ninkams, kad ir mes ne iš sunkiai ir nenoromis. Ką be-

veiksi, šienas laukuose, ply­ tos statyboje laukia mūsų. Taip ir šiandien, vos prasi­ trynę akis, Skuodžiam prie stalų ir šveičiam vėl tuos pa­ čius kiaušinius. Pamažu tuštėja kambarys. Žingsniuojame visi į darbą kas kokia nuotaika (dažniau­ siai ji mumyse priklauso nuo to, kuria koja išlipi iš lovos). Vieni į darbą eina surūgę po rytinių barnių, bet užtat po darbo žvalūs, kiti — atvirkš­ čiai. Liepos 16. Pusdienį padir­ busios, mes pasidarėme gud­ resnės, sugalvojome darbą pajungti malonumui. Užsidėjome maudymosi kostiumė­ lius, ir saulės energija nebežuvo be naudos, bet buvo pil­ niausiai išnaudota dideliam ir kilniam darbui. Liepos 18. Liko truputį dau­ giau negu savaitė, o apie na­ mus nė galvoti nesinori. Po vakarienės įvyko sto­ vyklos susirinkimais. Buvo pas mus šiokių tokių tarpusa­ vio nesutarimų, bet, viršinin­ ko dėka, viskas išsisprendė taikiai. Nesutinka truputį mū­ sų charakteriai... O ryt — šeštadienis! Liepos 19. Prieš pietus su­ silaukėme svečių. Pas mus atvyko prorektorius drg. J. Grigonis ir komjaunimo sek­ retorius drg. A. Skrupskelis. Susiradę pirmininką, visi draugiškai aptarėme mūsų bendrus reikalus. Mums vie­ na buvo aišku: jei mes iki galo nepasiekėme savo, tai antra, o tuo labiau trečia pa­ maina tikrai pasieks. Po pietų — visi į Kėdainių chemijos kombinatą...


HiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiininiininiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiisTOJAMŲjŲ Stanislavas KERSANSKAS

Sveikata ir už auksą brangesnė

Sunkvežimis lėkė lyg pa­ kvaišęs, klasės vyrai vis gundė kolūkio šoferį: — Žibalo, žibalo! . . Kažkur užpakaly liko ari­ mai, burzgią traktoriai, di­ džiulės bulvių kupetos. . . — Žibalo, žibalo! .. . .. Sniegas girgždėjo po kojomis tyliai, monotoniškai. Gerai išmintas kelias vedė pro A. Baranausko apdainuo­ tus gojelius, pušynėlius... O štai ir Astos „rūmai". sienos ir pasakiškai Šiemet baigė Anykščių Tamsios šviesūs langų kvadratai. J. Biliūno vidurinę mo­ Laukia... Prie durų pasitiko žilagalvė kyklą. Įstojo j gydomosios motina Daug iškentėjusi, daug medicinos specialybę. mačiusi. Pakabino paltų .ke­ purę ir, kaip visada, nubrau­ kusi sūrią ašarą: — Atvažiavai, sūneli...

Vitas KATILIUS

„IEŠKAU ŠVIESIAPLAUKĖS Universiteto teatre egzami­ tik tiek, kad ir vieną, ir kitą nuojami nauji nariai, repe­ veikalą matę žiūrovai liko tuojami nauji veikalai, akto­ patenkinti aktorių vaidyba. Jau dabar vakarais renkasi riai gaivina atmintyje pri­ mirštus ankstesnių pastatymų į repeticijas juoko ir kančių tekstus. Darbas verda, guviai misterijos „Kuršiukas" (aut. kruta gausus studentų būrys. A. Liobytė, rež. VI. Limantas) Pernai Teatrinei studijai su­ dalyviai. Ją žiūrovai išvys teiktas liaudies teatro vardas spalio pradžioje, jau atidarius įpareigojo siekti didesnio sezoną, o prieš tai... — Sakykite, prašau, kaip meistriškumo, atsakingiau ruoštis užsiėmimams. Be viso numatoma jūsų teatre pradė­ to, teatrinio meno mėgėjams ti sezoną? — Universiteto kiemo teat­ norisi ir scenoje likti studen­ tais, įnešti j ją studentišką, ras sezoną numato atidaryti jaunatvišką dvasią. Kol kas rugsėjo 26 d. spektakliu pasiekimų pastarojoje srityje „Inauguratia" (rež. I. Pocius) — Ar negalėtumėte paaiš­ nėra daug. Sunkiai Universiteto teatro kinti, apie ką bus šis spektak­ salė galėjo sutalpinti visus, lis? — Dabar nenorėčiau pla­ norinčius pamatyti „Giljoti­ ną". Debiutuojantis teatro re­ čiau spektaklio komentuoti, žisierius J. Pocius, prisimin­ idant per anksti neišduočiau damas savo režisūrinį debiu­ kūrybinių mūsų teatro paslap­ tą, nėra viskuo patenkintas, čių. Galiu tik pasakyti, kad bet juk tiesa gimsta ieškoji­ tai bus daugmaž estrados, li­ muose. Pateikiu tradicinį klau­ teratūrinis-muzikinis, su stu­ dentiškomis intermedijomis simą: koncertinis spektaklis. — Jūsų ateities planai? Mūsų jauno Universiteto Jis, kaip visada, pusiau juo­ teatro pastatymais susidomė­ kais, pusiau rimtai atsako: — Ieškau pjesei šviesia­ jo daugelis literatų. Jie neša plaukės merginos, kuri tiktų savo naujus scenarijus. O iš­ romantiniam-herojiniam vaid­ rankūs aktoriai skaito, svars­ to naujas pjeses. Šiemet nu­ meniui. Pernai studentų teatras sa­ matoma E. Ignatavičiaus „Triu vo žiūrovus pradžiugino dar šių salos" premjera, vėl suk­ dviem premjerom. Tai — VI. sis „Giljotina". O kol kas visi Llmanto „Mano genijus" (jis teatro aktoriai, studijos nariai ir autorius, ir režisierius) ir įtemptai ruošiasi 26-ajai. Pa­ V. Balašovo „Legenda apie siruošti reikia gerai, nes ir Paganini" (rež. R. Poliakevi- vėl juos stebės aktoriai pro­ čiūtė). Tai skirtingi spektak­ fesionalai, bus svečiuose poe­ liai, ir apie abu juos reikėtų tų. A. gliozerytE kalbėti atskirai. Pasakysim

sctiDencas

Asta sėdėjo prie lango, šil­ dė rankomis, kvapu. — Laukei? — paklausiau. — Labai... Paskui abu šildėm langą, abu skaičiavome žvaigždes. Motina triūsė apie krosnį; kažką kepė, virė. . . — Žiemą žvaigždės nekrin­ ta. . . O laimė irgi ne, — ty­ liai sako Asta. — Ne... . . . Sunkvežimis tada lėkė lyg pakvaišęs.. . — Žibalo, žibalo! . . O paskui... storakamienis Karpio ąžuolas, didžiulė žmo­ nių minia ir persikreipę žvilgsniai: „Avarija. Užmu­ šė. .." .— Algi, tu mane girdi? Al­ gi?.. Žvaigždė krenta, žvaigž­ dė krenta! .. ... Žmogus visuomet kažko

laukia ir skaičiuoja krintan­ čias žvaigždes. Tik vieni ty­ liai, kiti su triukšmu. .. Skaičiuoja ir kažko laukia: gal laimės, džiaugsmo, gal pir­ mosios meilės, o gal mylimų tėvų. . . — Algi, Algi. . . Užsigalvojau. O Asta švel­ niai prisiglaudusi prie peties, kažkokiu keistu, maldaujan­ čiu žvilgsniu žiūri į akis ir sako: — Algi, viską atiduočiau, kad tik... . . . Tada Astą nuvežė į Vil­ nių. Sako, patys profesoriai gydę. Ir vis tik ... koja... — Astut, nereikia, — ra­ minu. — Kam tai? . . . . . Mes draugavome nuo devintos klasės. Kartu ėjome į mokyklą, kartu rinkom ket­ vertus, penketus. .. Vakarais

nuo Liūdiškių piliakalnio skaičiavome krintančias žvaigždes. Kartu galvojom studijuoti: ji matematiką, aš mediciną. Kartu. . . — Algi, Algi. . Tą vakarą mes mokėmės, kalbėjomės, vėl mokėmės... — Algi, viską atiduočiau, kad tik. .. — Algi, viską atiduočiau. . . — Viską atiduočiau... — Viską, viską. . . Asta daug kentė, didžiulė našta slėgė jos gležnus pete­ lius. Čia ji puldavo į kraštu­ tinumus, č\a vyriškai su­ gniauždavo savo dar vaikiškus kumštelius. Tada ji žvelgdavo į ant sienos pakabintus Ostrovskio, Meresjevo portretus, deklamuodavo savo amžinin­ ko J. Mačiukevičiaus eiles:

KAIP AŠt STUDIJUOSIU

... Jie skrido namo dažnai, net pernelyg dažnai. Smulkia rašysena primarginti lapai nusinešdavo dalelę mano džiaugsmo, dalelę mano liū­ desio. Aš žinojau, kad mano džiaugsmas — mano artimųjų džiaugsmas, mano širdgėla — jų širdgėla. Norėčiau pacituoti ištrau­ kas laiškų, rašytų brangiau­ siems man žmonėms — ma­ mai ir broliui. Tegul jos pa­ pasakoja apie mano studen­ tišką gyvenimą. „Vilnius, 1969.X.6. Mama, Šiemet baigė Vilkaviš­ pirmaisiais šio laiško žo­ kio S. Nėries vidurinę mo­ džiais leisk pasveikinti Tave, kyklą. Studijuoja žurna­ mama, vardo dienos proga, palinkėti daug laimės, svei­ katos ir geros kloties gyvenilistiką.

0 caravBirjis

egzaminų rasiniai

mo kelyje. Aš, rodos, atiduo­ čiau viską, mama, kad galė­ čiau parvažiuoti į namus bū­ tent šiandien. Bet, mama.. . Atleisk man... . . .Antras mėnuo, kai aš studijuoju Vilniuje. Atmeni, mama, kaip dar trylikamečiu paaugliu būdamas, aš svajo­ jau tapti žurnalistu. Tu saky­ davai man, kad aš nepasto­ vaus charakterio ir tik vieno aš nepakeičiau per šešerius metus — šito noro. Dabar, kai mano svajonės realizuojasi, man iškyla daug klausimų, ir, gaila, kad jie man neiškilo anksčiau. Ne, mama, nepagalvok, kad aš nusivyliau busimąja savo profesija. Tik aš noriu būti geru žurnalistu, o ne panašiu

į Ilfo ir Petrovo žurnalistus „Dvylikoje kėdžių". Aš ne­ kenčiu amatininkiškumo dar­ be. . .. Bet pirmoje eilėje — studijos. Pirmąkart mintys apie jas iškilo man stojamųjų egzaminų metu. Į žurnalistiką priėmė dvidešimt penkis abi­ turientus, pareiškimų buvo aštuoniasdešimt keturi. Vie­ nas įstojęs atima galimybę studijuoti dviems. Iš tiesų reikia neturėti nė krislelio są­ žinės, kad studijų metais galė­ tum į mokslą žiūrėti „pro pirštus". Gaila, bet tokių yra mano kolegų tarpe. Tu visados mokei, mama, nesigėdinti tiesos. Gerai, aš papasakosiu, kodėl aš negaliu nesimokyti gerai. Studentui

VISI-KAIMYNAS Ilgametėje Vilniaus kultū­ ros istorijoje humanitariniai mokslai turi senas tradicijas. Tuo tarpu techniškieji ne taip seniai žengė pirmuosius žingsnius. 1956 metais čia bu­ vo atidarytas KPI vakarinis skyrius, kuris 1961 metais iš­ augo j KPI Vilniaus filialą. Si aukštoji mokykla ne tik ruošė statybos ir statybinės pra­

monės specialistus, bet ir vykdė reikšmingus tyrinėji­ mus racionalių statybinių konstrukcijų skaičiavime. Apie filialo darbus byloja ir tai, kad čia ne per seniai su­ rengta stambi visasąjunginė mokslinė konferencija, kurio­ je dalyvavo nemažas būrys Įžymių mūsų šalies ir užsie­ nio mokslininkų.

niekas nesimėto. Kai parva­ žiuoju namo, Tu man įdedi į lagaminą viską, kas geriau­ sia yra namuose, vos ne prie­ varta įbruki pluoštelį rub­ lių. Jeigu aš jų neimčiau, Tu įsižeistum. Bet, mama, namuo­ se lieka dar du Tavo vaikai. Jie jaunesni už mane, ir aš žinau, kad jiems irgi visko reikia. Kaip aš galiu „studen­ tauti"? Aš jausčiausi išdavęs, Jus, mama... Bučiuoju, — Vytas. „Vilnius, 1970. III. 4 Sveikas, Gintautai, spaudžiu tau dešinę, linkiu sėkmės moksle. Mama rašė, kad tu antrąjį semestrą baigei vien penketais. Sveikinu! Greitai būsi septintokas, nebe

Šią vasarą TSRS Ministrų Tarybos nutarimu KPI Vil­ niaus filialo bazėje įkurtas savistovus Vilniaus Inžineri­ nis statybos institutas (VISI), dvyliktoji aukštoji mokykla mūsų respublikoje. Jame yra 3 fakultetai, kuriuose mokosi 4396 studentai. Šiais metais į VISI priimta 675 pirmakur­ siai. Vilniaus Inžineriniame sta­ tybos institute bus ruošiami visi inžinerinės statybos spe­ cialistai. Ateinančiais metais institu­

Ilgesys, našta ir vargas ant pečių... Būsiu žmogumi — didžiu.. Asta liūdėjo, bet šypsojosi ji kentė, bet juokėsi... — Algi, aš viską atiduo­ čiau, viską. . . O motina braukė sūrias, karčias gyvenimo ašaras. .. Aš noriu Astai padėti. . Žiemą ir vasarą ieškau krin­ tančių žvaigždžių, renku pa­ vasariu kvepiančias žibuok­ les. .. Kartu sklaidom algeb­ ras, literatūras, istorijas. . Aš noriu Astai padėti, noriu atiduoti širdies dalelę, sušil­ dytą ir laimės išvagotą. Juk yra pasauly toks daiktas, ku­ rio neturi Asta ir kuris už auksą brangesnis, yra pasauly aštuonios raidės, paprastos, bet kiekvienam labai, labai mielos, yra „sveikata".

už kalnų ir ta diena, kai tu praversi Universiteto duris. Tu neįsivaizduoji, Gintautai, kokia būtų laiminga mūsų mama, jei išsipildytų mudvie­ jų svajonės! Gintai, nors tu dar šešto­ kas, jat> galvok apie studijas. Atmink, kad mokykloje iš va dovėlių išmoktas gyvenimas skiriasi nuo tikrojo. Gyveni mas spindi visomis vaivo­ rykštės varsomis, jis painus, sunkus ir.. . gražus. Studijuo­ jant tenka atsisakyti daugelio pramogų. Atmeni: „Per kan­ čias į žvaigdžes". Mokslas — kaip žvaigždės. Iš tolo — gražus, viliojantis, pasiekti — sunkus, pasiekus — įdo­ mus. .. Laukiu atvažiuojant, — Vytas."

tas gaus puikų laboratorinįmokomąjj korpusą ir studentų bendrabutį naujame Vilniaus studentų miestelyje. Ten pat, Nemenčinės plento pradžioje, kur statoma mūsų Universite­ to nauji pastatai, kyla ir VISI centriniai rūmai. Vėliau čia Įsikurs visas kompleksas — fakultetų rūmai, kili inžinerii niai-laboratoriniai korpusai, bendrabučiai. Instituto rektoriumi paskir­ tas profesorius A. Cyras. Mūsų inf.

PER ŠIUKŠLYNUS—Į ŽVAIGŽDYNUS Besiartinanti rugsėjo pirmoji Į auditorijas ir bendrabučius sušaukia ne tik busimuosius pirma­ kursius. Užuodę rudenį, šias vietas apspinta ir sta­ tybininkai - remontininkai. Kaipgi — smagiau krutėt didesnėj krūvoj. Studentai irgi patenkin­

ti: išbandoma jų kantry­ bė, treniruojami nervai, budrumas ir kojos. Žmo­ gus atsiskleidžia kovoje su sunkumais... Taigi, senoji išmintis nesensta: „per aspera ad astra" (statybininkų kalba — per šiukšlynus — į žvaigždynus).

IŠEINA PENKTADIENIAIS

LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-5, UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE *

KAINA 2 KAP.

LV 13037

Užs. Nr. 3706

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1969 m. rugsėjo 12 d. Nr. 24 (684)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1969 m. rugsėjo 12 d. Nr. 24 (684)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement