VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V1ENYK/TESI
1967 m.
o O
rugsėjo mėn
d
TUBENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
27 d TREČIADIENIS Nr. 24 (610) Eina nuo 1950
Kaina 2 kap.
RŪPINTIS KIEKVIENU KOMJAUNUOLIU akulteto komjauni
F
mo organizacija įveikė dar vieną etapą ir tas etapas — jubiliejiniai praėję nuo XI konferencijos, yra svarbus ir reikšmingas įvykis mūsų gyvenime. Pagrindinis komjaunimo or ganizacijos aukštojoje mokyk loje tikslas buvo ir lieka jos narių komunistinis auklėji mas. Aukštoji mokykla turi išleisti ne tik gerą savo spe cialybės žinovą, bet ir komu nizmo statytoją, plačios eru dicijos, politiškai subrendusį, aktyvų ir sąmoningą pilietį. Žymią vietą komjaunolių gyvenime užima pirminė or ganizacija. Jos tikslas yra įtraukti visus savo narius j naudingą ir įdomų visuomeni nį darbą, suburti juos į draus mingą, kovingą ir užgrūdintą kolektyvą, maksimaliai pra plėsti ir praturtinti organiza cijos vidinį gyvenimą. Pirmi nė organizacija turi savyje su rasti varomąsias jėgas, kurios užtikrintų jos intensyvų gy venimą. Varomosios jėgos — tai komjaunuolių iniciatyva, veržlumas, siekimas lavinti ir turtinti save. Šias mintis turė tų įsisąmoninti kiekvienos organizacijos biuras ir pada ryti jas išeities tašku savo darbe. Visai fakulteto komjaunimo organizacijai, gerokai perau gusiai tūkstančio skaičių, va dovauja komjaunimo komite tas. Jo pagrindinis tikslas yra: koordinuoti komjaunimo gyvenimą fakultete, vaizdžiai kalbant, būti viso komjaunimo judėjimo dirigentu, kontro liuoti pirminių organizacijų darbą, padėti joms, palaikyti ir -puoselėti visas susiklosčiu sias tradicijas, viską, ką mes turime gražaus fakultete. Komjaunimo komiteto struk tūra atspindi mūsų darbo spe cifikos reikalavimus: ji yra nesudėtinga, įsteigti tik pa grindiniai, patys reikalingiau si sektoriai. Visus fakultetinio masto darbus, turinčius laiki ną pobūdį, komitetas paveda
JAUNIMAS KOVOJA Visoje Lotynų Ameriko je bunda jaunimas kovai už socialinę pažangą ir demokratiją. Pažangūs jaunuoliai nuo Mechiko iki Patagonljos aktyviai kovo ja už gyvenimo, darbo, studijavimo sąlygų pageri nimą, už ta ką, už nacio nalini suverenitetą, prieš Imperializmą, šis judėji mas yra Įgavęs platu užmolj. Kasdien jauni dar bininkai, valstiečiai ir stu dentija stoja į kovą už demokrat nes laisves Lo tynu Amerikos šalyse. ..Mes nesame kalti, —. sako |ie, — bet esama’ tvarka yra kalta dėl to, kad žmonės gyvena tam soje ir skurde“. Jaunimas šiose šalyse ve’kla gana organizuotai. Lotynu Ame rikos launlmo kovoje studentija turi d!dell vaid menį. Ir dauguma susirin-' k'mų yra pravedama tik Jos iniciatyva. Aišku. studentija yra t'k dalis Jaunimo Ir viena negalėtų vesti kovos iki
J. LAKIS IFF komjaunimo komiteto sekretorius
„KP" štabas. Kolektyvas iš karto pradėjo eksperimentuo vykdyti ne tik savo nariams, tams. Šiuo metu jau sudarytas ti, ieškoti naujų formų, ir tai metai, bet ir kitiems fakulteto akty mokymo planas, parinkti lek greit davė rezultatus. Komjaunimo dokumentaci vistams. Taigi, komitetas turi toriai, baigiamas komplektuo galimybę skirstyti apytiksliai ti klausytojų kontingentas, ir jos keitimas buvo pati masiš vienodą darbo krūvį visiems spalio mėnesį mokykla pradės kiausia priemonė, kuri įtrau sektoriams ir, reikalui esant, savo gyvavimą. Kai kurie už kė visus komjaunuolius. Tai operatyviai perskirstyti darbą. siėmimai visuomeninio-orga- buvo savotiškas jėgų patikri Komjaunimo komitetas sie nizacinio darbo mokykloje bus nimas. Ypač įdomūs ir reikš kė palaikyti pastovius ryšius privalomi ir pirminių organi mingi susirinkimai, kurių me su visomis grandimis, užsi zacijų biurams. Tai žinoma, tu buvo atestuotas kiekvienas imančiomis studentų auklėji negali galutinai išspręsti žinių komjaunuolis. Susirinkimai pa rodė, kad dalis studentų nepa mu. ir įgūdžių trūkumo problemos, Ir jeigu buvo pastoviai jau bet ši mokykla gali žymiai tenkinti komjaunimo darbo lygiu fakultete. Matyt, prie čiama dekanato ir partinio pagerinti padėtį. kaištai nebuvo atsitiktiniai, biuro parama, tai to negalima Praėjusiais metais buvo to jie yra dėsningi ir objekty pasakyti apie bendradarbiavi liau puoselėjamos mūsų gra vūs. .. Bet yra ir antra meda mą su kai kuriomis katedro žios tradicijos. Visos įvykę lio pusė — tai potraukis kri mis ir ypač su kai kuriais šventės rodo aukštą organi tikuoti ir neveiklumas. Jeigu kurso vadovais. Tai liečia zuotumo lygį, rodo pirminių komjaunuolis nepatenkintas Anglų kalbos ir Žurnalistikos organizacijų sugebėjimą susi kuo nors, tai jis turi dėti vi katedras. Kai kuriuose kursuo burti. Tokio pobūdžio priemo sas pastangas, kad normali se jų vadovų pagalba yra la nės visuomet suranda savo zuotų padėtį. Mūsų tarpe ne bai menka, o kartais (laimei, entuziastų, kurie į jų organi trūksta mėgėjų pakritikuoti, tik kartais) jos visai nesijau zavimą įdeda visą fantaziją, kurie šaiposi iš visko, kas čia. Štai vos ne anekdotinis visus-gabumus. Tai N. Silvest- mums brangu ir artima. Tokie pavyzdys: II anglistų kurso ravičiūtė (IV anglų), V. Janu- komjaunuoliai turi būti smer biuras iki pirmo semestro pa levičiūtė (IV lit.), J. Pocius kiami, turi būti sugėdinti, tu baigos nežinojo, kas paskirtas (II bibl.) ir kt. ri būti kolektyvo nubausti. jų kurso vadovu. Tokie „va Tradicinės šventės (kurias Mūsų „aukso fondą" sudaro dovai" nereikalingi studen kai kas bando peikti, teigda komjaunuoliai, kurie nebijo tams. Žinoma, studentų ko mas, kad jos visai nereikalin pačio juodžiausio darbo, kurie lektyvai kartais sąmoningai gos, neduoda jokių rezultatų), atlieka viską, ką jiems pave vengia bendravimo su kursų turi vis tik labai didelę reikš dą komjaunimas, kurie pasto vadovais. Jie nekviečia vado mę auklėjimo darbe. Kiekvie viai siekia, kad komjaunimo vų į susirinkimus, į organi na tokia šventė, įtraukianti organizacija taptų visų ir vi zuojamas poilsio priemones. po kelis šimtus studentų, su siems reikalinga organizacija. Kurso vadovas — pedagogas, buria juos, užkrečia gera nuo Mūsų fakultete keturi kom žmogus, turįs didelę gyveni taika. Iš tikrųjų kam, jei ne jaunuoliai buvo pašalinti iš mo patirtį, gali labai daug pa mums, filologams, saugoti ir komjaunimo. Tai I k. anglis tarti ir padėti. Ir ta neįkaino vystyti mūsų senojo Universi tas stud. Ramonas, II k. li jama pagalba reikia būtinai teto tradicijas. tuanistės Mozuraitytė ir Baliunaudotis pirminių organizaci Paskutiniais metais buvo konytė ir IV k. angliste Bunjų biurams. Labai gražių va suirūpinta fakulteto komjauni delytė. Visi jie buvo atitrūkę dovo ir pirminės organizacijos mo istorija. Vienas iš komite nuo komjaunimo organizacibiuro bendradarbiavimo pa to narių II k. istorikas A. Vi jos, nuo komjaunimo gyvenivyzdžių mes turime gana sockis buvo atsakingas už me mo. Kaip parodė pokalbiai su daug, tai II lit. k. (Girdenis), džiagos rinkimą. Deja, įvai tais buvusiais komjaunuoliais, I ist. k. (Dasčioras), II ist. k. rūs sunkumai ir kliūtys, pa jie yra pasimetę, neturi tvirtai (Strumskis), II bibl. k. (Basiu- tirties stoka neleido jam pa įsisąmonintos pasaulėžiūros, lis), III vok. k. (Lebedytė). siekti žymesnių rezultatų. yra miesčioniškų pažiūrų. Štai, Komjaunimo komitetas pri Nuo šių metų komitetas jau pavyzdžiui, IV k. angliste ėjo nuomonę, kad fakultete turi gana kuklią, bet pakan Bundelytė teigė, kad šiuo me yra būtina įsteigti dvimetę kamą bazę medžiagai saugoti. tu dėl kažkokių priežasčių ji mokyklą, kuri galėtų duoti Fakulteto istorijos muziejus norinti pabūti viena, izoliuoti minimumą teorinių žinių ir bus įsteigtas. save nuo bet kokio kolekty Praėjusiais metais fakultete vo, būti laisva nuo bet kokių darbo organizavimo įgūdžių subūrė įpareigojimų. Ką tai reiškia? mūsų geriausiems aktyvis- neblogą kolektyvą Juk Robinzono Kruzo laikai negrįžtamai praėjol Laisvės siekė ir II k. litua nistė Baliukonytė. Jos idealas susijungė 1 organizaciją kovai už pažangą, taiką. ■ yra vien tilfgrožis, ir ji pasi Kelias į naują pasauli ryžusi mokyti vaikus. Jeigu buvo dar prieš akis. Įvy ■ Baliukonytė taptų mokytoja, kiai Korėjoje, išs vaduoja tai pasaulyje padidėtų dvasi mas^ karas Alžyre, revo liucinė Kuba pareikalavo ■ nių individų, jaučiančių tik iš jaunos Pasaulinės stu abstraktų grožį ir vengiančių dentu organizacijos daug visų sunkumų. Mes nesiimame ryžto Ir jėgų, bet šiandien galo. Tač’au Iš kitos pu pasaulinės studentu orga atsakyti j klausimą, kas yra sės, valstiečių Ir darbinin nizacijos metraštyje tai grožis, bet esame giliai įsitiki kų Jaunimo judėjimas yra patys graž’ausi puslapiai. padaręs didelį žingsnį pir nę, kad grožis gyvenime — Pasaulinė studentų ormyn. Didžiausias laimėji gan'zacija. savo gretose ne tik žvaigždėtos naktys, ne mas Lotynu Amerikos jau jungianti milijonus viso tik Šopeno muzika. nimo judėjime yra tas, pasaulio studentų, šian Bandymas gyvenime atsi kad studentija ir darbi dien Ie!dža mėnesini ninkija pradeda bendro polinkis į dienrašti ..Pasaulio studen ■ kratyti sunkumų, ■ mis Jėgom s kovoti. tu ž'nios“ arabų, vok eč'ų. ■ išsigimusį dekadentizmą neda „Junge generation“ anglų, prancūzų ir ispanų ro garbės mūsų komjaunuo kalbomis. Visi svarb'ausi 21 METAI liui. Panašiems ne vieta mūsų Įvykiai bet kuriame plane Jau 21 metai, kai egzis tos kampelyje šiandien tarpe. tuoja Pasaulinė studentų susilaukia vienokio ar ki Pagrindinis akademinio dar Dvidešimt nko atgars'o pasaulio organizacija. ~ — bo frontas — skolininkai. Tai si'udentijos spaudole. Pa vlenerl metai orgarrzaci____ Jos gyvenime — nedidelis, saulinė studentų organizalabai nedėkingas darbas. Jis fs*nr :niais cila, minėdama savo 21 bet turtingas istoriniais turi labai mažai poveikio būmetų lublPeju. šiandien įvyk’ais laiko tarpas^ -dų, o prašymų ir pokalbių for yra galinga fėga. ir (nori 1946 metų rugp Utyje, ar nenori) skaitytis su Ja kai virš žmonijos kabojo ma, kaip žinoma, duoda nela turi kiekvienas. Hiros'mos ir kitų antrojo bai didelį efektą. Kiekvienais ,,Welt studenten pasaulinio karo ba sumų Nachrlchten“ metais skolininkų skaičius šešėliai, 46 tautų studentai
(TĘSINYS 4 psl.)
—4-
Hitlerinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą ir jau trečią karo dieną okupavus Vilnių, prasidėjo okupantų ir jų tarnų — lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų te roras ir Vilniaus universitete. Iš Universiteto buvo pa šalinta 65 mokslo personalo darbuotojai, apie tūkstan tis studentų. „Naujosios Europos“ dvasia buvo reikalau jama pertvarkyti mokymo planus, šalinama fašistams nepageidautini dalykai, literatūra, naikinamos mokymo priemonės. Jau 1941 m. rudenį okupantai norėjo užda ryti Teisės, Ekonomikos ir Humanitarinių mokslų fa kultetus. Tačiau tai sukėlė didelį Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą; okupantų valdžiai pasipylė memoran dumai, peticijos (jų tarpe 75 tūkst. žmonių pasirašyta peticija). 1942 m. okupantai išleido įsakymą, reikalau jantį, kad norintieji stoti į aukštąsias mokyklas ’uri atlikti metinę darbo prievolę Reicho darbo tarnyboje. Po stambių hitlerinės kariuomenės dalinių sutriuški nimo prie Stalingrado, okupuotose teritorijose buvo paskelbta totalinė mobilizacija. Tačiau, nepaisant di džiausių grasinimų, Lietuvos jaunimas į hitlerinę ka riuomenę nėjo, slapstėsi. Iš Universiteto pasitraukė be veik visi studentai vyrai, jaunesnio amžiaus mokslo personalas. Tai okupantai panaudojo seniai numatytam Universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų, uždarymui. Universitetą uždarė 1943 m. kovo 17 d , gestapo ir SS gaujoms apsupus patalpas, barbariškai daužant iškabas, papuošalus, ornamentus, mokslų emblemas, statulas ir t. t. Kratos Universitete ir grobstymai tęsėsi apie pus antro mėnesio. Universiteto patalpos buvo panaudoja mos gestapo ligoninėms, rezervinėms kareivinėms. Dėl barbariško okupantų šeimininkavimo žuvo 2/3 viso in ventoriaus ir baldų, buvo išgrobstytos laboratorijos, ka binetai, žuvo daug neįkainojamų XV—XVII a. rank raščių, biblioteka neteko dalies vertingų knygų. Iš vi so materialiniai nuostoliai sudarė 35 mln. rb. (to meto rb. vertė). Išlikusią mokslo personalo dalį okupantai vertė dirbti tokį mokslinį darbą, kuris tarnautų jų gro bikiškiems tikslams.
Tačiau dauguma Universiteto mokslo personalo ne susidėjo su okupantais; daugelis studentų įsijungė į ak tyvią kovą prieš okupantus: kovojo fronte, partizanų būriuose, pogrindyje. Universiteto atstatymas prasidėjo tuoj, kai tik po sunkių mūšių 1944 m. liepos 13 d. buvo išvaduotas Vilnius. Klaikus tuomet buvo Universiteto vaizdas. Pa talpos buvo apgriautos, be langų, be durų; neveikė ap šildymo, vandens ir kanalizacijos sistemos; nebuvo elektros šviesos. Nepaisant didžiausių sunkumų, praslinkus apie trims mėnesiams po Vilniaus išvadavimo, Universitetas pra dėjo mokslo metus. 1944/45 m. m. jame mokėsi 986 studentai. Sekančiais mokslo metais studentų skaičius padvigubėjo. Spartų Universiteto atkūrimą ir plėtimą, materialinės bazės stiprinimą užtikrino nuolatinis Ko munistų partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimasis lietuvių kultūros vystymusi, broliška tarybinių respub likų parama. Palaipsniui buvo ne tik atkurta, bet ir. žymiai išplėsta materialinė bazė, įrengtos naujos labo ratorijos, mokymo kabinetai. Universiteto biblioteka, ' išsaugojusi nemaža senų unikalių leidinių ir rankraš-' čių, nuolat papildoma nauja literatūra, dabar turi dau giau kaip 2 mln. tomų. Ji turi ryšius ir keičiasi litera tūra su daugelio pasaulio šalių bibliotekomis.
Universitete organizuojami Fizikos ir matematikos, Chemijos, Gamtos, Medicinos, Istorijos ir filologijos, Ekonomikos, Teisės fakultetai. 1965 m. Fizikos ir ma- ’ tematikos fakultetas padalintas į du — Fizikos ir Matematikos ir mechanikos — fakultetus. Be to, 1962 m. įsteigtas Gydytojų tobulinimosi fakultetas, 1964 m. — bendramokslinis fakultetas Kaune. 1964/65 m. m Universitete buvo 64 katedros, kurios ruošė 29 specialybių, 50 specializacijų aukštos kvalifikacijos spe cialistus. Tarybinio Universiteto darbo organizavimą pradėjo Komunistų partijos vadovaujami jau buržuazinėje Lie tuvoje teigiamai pasireiškę progiesyvūs mokslininkai. J aktyvų darbą įsijungė anksčiau tuiėję ir pirmaisiais Tarybų valdžios metelis įsigiję profesorių vardus moks lininkai: K. Bieliukas, J. Bučas, Dz. Budrys, S. Jan- ' kauskas, J. Kairiūkštis, K. Korsakas, J. Matulis, J. Va balas-Gudaitis ir kt. Beatsikuriantis Universitetas pradėjo dirbti pagal visasąjunginius planus su gana dideliais pakeitimais, atsižvelgiant į vietines respublikos sąlygas. Pradedama pereiti prie kursinės-serijinės sistemos su privalomu užsiėmimų lankymų. Suprantama, įvedant naują tvar ką, teko nugalėti gan stiprias senosios mokyklos tra dicijas. Dar atkaklesnio darbo pareikalavo viso mokymoauklėjimo darbo pertvarkymas, nes jis buvo susijęs su mokslo — pedagoginio personalo ir studentijos marksistiniu perauklėjimu, įveikiant buržuazinę nacio nalistinę ir klerikalinę ideologiją. Organizuoti darbą Universiteto administracijai pa dėjo jau pirmaisiais pokario metais Universitete atsi kūrusios partinė ir komjaunimo organizacijos. Jos, aug damos ir stiprėdamos aštrios klasių kovos sąlygomis, mobilizavo dėstytojų ir studentų kolektyvą už naujos tvarkos įvedimą, j kovą su buržuazinės ideologijos liekanomis, už komunistinių idėjų pergalę. 1965 m. Universiteto partinėje organizacijoje buvo 402 komu nistai, komjaunuoliai sudarė 92% visų studentų.