SU NAUJAISIAIS MOKSLO METAIS! visų Salių proletarai, vienykitesi
UcMLVBIDIS
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Naujieji prasidėjo. Tiems, kurie pirmą kartą peržengė Alma Mater slenksti, teks išmokti daug
1982 m. rugsėjo 3 diena,
ko, o pirmiausia — studi juoti. Labai nelengva pa sisemti žinių iš gilaus mokslo šaltinio, tą gali pa tvirtinti kiekvienas, kam teko mokytis aukštojoje mokykloje. Todėl naujie ji mokslo metai — tai ne vien džiugūs susitikimai su studijų draugais. Ateina metas, kada stengiesi su skubti perskaityti visas reikalingas knygas, suvok ti daugelio tiesų esmę. „Gera pradžia — pusė dar bo", o kad ii būtų tikrai sėkminga, nuo pat pirmų jų studijų dienų brangin kime kiekvieną minutę, kurios paskui, sesijos me tu, gali pritrūkti. Bet da
penktadienis
Nr. 24 (1203)
Siame numeryje: TREČIASIS SEMESTRAS XXX
BEN DRADARBIAUJ A MOKSLININKAI XXX
STUDENTŲ FOTODARBAI
Kaina 2 kap.
FOTOINFORMACIJA
bar. pirmosiomis rugsėjo dienomis, dar negalvoji apie būsimąją sesiją. Da bar svarbiausia naujas paskaitų tvarkaraštis, ku ris žada susitikimus su dar tau nežinomais mokslo klausimais. O kur dar ki ti užsiėmimai — SMD, sa viveikla. studentiškos šventės... Kokie bus tie naujieji mokslo metai mū sų Alma Mater turbūt pri klausys nuo mūsų visu — jos vaikų... XXX
Apie iškilminga mokslo metų atidarymą skaitykite kitame laikraščio numery je.
ALMA MATER NORI DIDŽIUOTIS SAVO VAIKAIS Prof. dr. Jonas KUBILIUS VU rektorius
Gerbiami draugai ir kolegos, gerbiami svečiai, pradedame naujuosius mokslo metus — 404-uosius metus nuo Vilniaus universiteto įkū rimo. Nuoširdžiai sveikinu profesorius, dėstytojus, stu dentiją su šia gražia švente, linkiu naujų jėgų ir suma nymų, toliau žengiant ne lengvu mokslo keliu. Daugeliui iš mūsų naujųjų mokslo metų darbas prasidė jo kartu su vasara — vyko stojamieji egzaminai. Į Uni versitetą atėjo 3010 naujų narių; dieninio skyriaus stu dentais tapo 1830 jaunuolių, ’iems vasara buvo bene la biausiai įtempta. Užtat ir šio vakaro iškilmės — visų pir ma jų iškilmės. Mieli pirma kursiai, Universitetas nuo širdžiai sveikina jus ir džiau giasi, galėdamas būti jūsų Alma Mater — Motina Mai tintoja. Kiekvienas, ateinantis į aukštąją mokyklą, vienaip ar kitaip įsivaizduoja gyvenimą joje. Gaila, ne visada tas įsivaizdavimas būna teisin gas. Todėl pats pirmasis pir makursio rūpestis turėtų bū ti kuo greičiau susivokti įvai riame ir turtingame Universi teto gyvenime. Kad nereikė tų teisinti nežinojimu skau džių netekimų, kurie nė vie nais metais mūsų neaplen kia. Deja, esama tarp naujo kų tokio įsitikinimo, kad svar biausia įstoti. Toliau viskas savaime eisią. Savaime niekas neina. Tokio jėgų įtempimo, kaip per stojamuosius, gal ir nebereikia, bet reikia nuo latinio kruopštaus darbo, mo kėjimo reguliuoti savo laiką, kurio kartais, atrodo tiek daug esą. Mes nė nesitikime.
kad visi, atėję į pirmąją pa skaitą, po penkerių metų su sirinks į paskutiniąją. Tačiau nuostoliai galėtų būti ma žesni. Kasmet iš Universiteto pašalinama maždaug po 250 dieninio skyriaus studentų. Tik maža jų dalelė gali pa siteisinti objektyviomis ap linkybėmis. Dauguma pa prasčiausiai ne taip įsivaiz davo studento gyvenimą. Studentiškas gyvenimas, ar ba kaip patys studentai mėgs ta sakyti — studentavimas, apima viską: ir mokslą, ir saviveiklą, ir sportą, ir, su prantama, poilsį. Tačiau kar tais ši seka imama rikiuoti nuo kito galo, tada mokslas atsiduria paskutinėje vietoie, ir žodis „studentauti" pasida ro sinonimu žodžiui „tingi niauti". Tokiu atveju netrun kama prieiti liepto galą. Šita aritmetika ypač ak tuali pirmakursiams, kurie daugelis ateina tiesiai iš mo kyklos. Mokyklinis mokymas remiasi kasdieninės kontrolės principu. Aukštojoje mokyk loje ta kasdieninė kontrolė gerokai silpnesnė. Studentą mes laikome suaugusiu žmo gumi, kuris pats sugeba pla ningai ir sistemingai ruoštis ir kuriam gana du kartus per metus parodyti, kiek pažen gė. Ta laisvės iliuzija nere tą pirmakursį ir suklaidina. Po sunkios vasaros leidžia ma sau atsikvėpti, pasimė gauti naująja padėtimi. Nuo stabios rudens dienos nejučio mis bėga, žerdamos iš paskos geltonus lapus. Net nepa junti, kaip ima vienas ant kito gulti įsiskolinimai, kolokvijumai, įskaitos. Tada tokiam įklimpėliui ima ro dytis, kad visas pasaulis prieš
jį, kad jo žvaigždė nelaimin giausia. Baigiasi idilė, prasi deda drama. Gerai dar, jei su laiminga pabaiga. Jūs laisvai renkatės — sto ti į aukštąją mokyklą ar ne stoti. Su šituo kartu pasiren kate ir studentiškąją laisvę — sąmoningai ir be nuolatinio raginimo mokytis. Kitokios laisvės pas mus nėra. Visos šnekos, kaip neverta stengtis, kaip galima nusirašyti, ap mauti negudrius dėstytojus tėra vyresniųjų, dažniausiai antrakursių, noras sublizgėti prieš neišmanėlį „fuksą". Kaip nepasigirsi, jei tavęs klauso si. Pikčiausia, kad ne vienas patiklesnis ir pakliūva. Galų gale jeigu ir pasiseks kartą kitą prasmukti, ką gi šituo apgausite? Tik save. Todėl dar kartą norisi piiminti: nuo pirmųjų dienų stenkitės mokytis pastoviai, nuolatos, kad kuo mažiau bū tų forsavimo, sesijinės nemi gos. Ir taip iki pabaigos, nes visi metai vienodai sunkūs ir įtempti. Statistika rodo, kad didelė dalis studentų iš siskiria su Universitetu bū tent antrajame kurse. Jau iš to galite spręsti, ko verta bū na tariamųjų draugų išmintis. Jau dvidešimt penkti metai aš turiu malonumą oficialiai sveikinti pirmakursius su pir muoju rugsėju Universitete. Bet kiekvieną kartą iš naujo nustembu, kai po keleto mė nesių pamatau tuos pačius veidus susenusius, kažko kius išsikvėpusius, ateinan čius maldauti malonės palik ti studijuoti. Kur tas ryžtas, dvasios pakilimas, kuris pro baimę ir jaudinimąsi švietė
Nukelta į 2 psl.
Mūsų Alma Mater už mezgė draugystės ryšius su Frankfurto prie Mai no (VFR) J. Gėtės ir Adis Abebos (Etiopija) univer sitetais. Aukštosios mo kyklos keisis mokslinio ir pedagoginio darbo patyri
mu. delegacijomis. Vido Naujiko nuotraukose: Il galaikę draugystės ir ben dradarbiavimo sutarti pa sirašo Frankfurto prie Maino universiteto prezi dentas prof. dr. H. Kelmas ir VVU rektoriuj, prof. dr.
J. Kubilius, po draugystės ir bendradarbiavimo sutar ties pasirašymo kalba sve čias — Adis Abebos uni versiteto prezidentas nrof. dr. Mochamedas Dūri. „T. S." inf.