cai^Binis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. birželio 21 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 23 (882)
VLKJS XVII SUVAŽIAVIMO PRIESAKAS:
Sesija
Penketas studijų knygelėje
r-
Bėga paprasta tavo gyve nimo diena. Tokia, kaip ir vakarykštė. Į pažįstamų klau simą, kaip gyveni, atsakai trumpai: „Dirbu!" Taip ir yra. Tavo bendraamžiai sto vi prie staklių, augina duo ną, bet ir tavo darbas sun kus ir atsakingas. Kasdien tu kaupi savo didžiausią tur tą — žinias. Kaupi, kad vė liau atiduotum kuo dau giau. Štai tavo svarbiausias šios dienos darbas, tavo tikslas. Studijos, jaunojo specialisto brendimo procesas mokslinės techninės revoliucijos am žiuje pasikeitė. TSKP CK ge. neralinis sekretorius L. Brež nevas sąjunginiame studentų sąskrydyje kalbėjo: „Nuo dugniai, visu mastu įsisavinti aukštosios mokyklos progra mą svarbu, tikrai būtina. Bet vien to nepakanka. Reikia išmokti nuolat tobulinti savo žinias, ugdyti tyrinėtojo įgū džius, susiformuoti platų teo rinį akiratį.. Ne gatavų tiesų „kali mas", o ieškojimas, kūryba — štai ko reikalaujama šiandien iš studento. Sava rankiškas darbas negalimas be griežtos sistemos, o nonorint ją susikurti, būtini — valia, darbštumas, kryptingu mas. Penkeri metai prabėgs, kaip viena diena, ir tai, ko
nespėjai sužinoti šiandien, gal būt, niekada nesuspėsi. Atiduok studijoms kiekvieną minutę, gyvenk turiningai, niekada nesustok ties pasiek tu — laikas nelaukia! Nuo to, kaip tu šiandien įsisavin si žinias, priklausys' šalies ateitis. VLKJS XVII suvažiavime drg. L. Brežnevas kalbėjo: “.. .visos mūsų pastangos neduos pageidaujamo rezul. tato, jeigu mes rimtai nepa gerinsime darbo kokybės. Visose mūsų ūkio grandyse, kiekvienoje darbo vietoje. Darbo kokybė — labai plati sąvoka. Ją sudaro daugelis gamybinių ekonominių veiks nių ir kartu ji apima platų moralinių problemų ratą." Geriausių studentų kom jaunimo organizacijų arsena le yra nemaža veiksmingų kovos už aukštą žinių koky bę būdų. Tose aukštosiose mokyklose sudaryta kūrybi nio požiūrio į studijas, susi žavėjimo busimąja profesija atmosfera. Juk nuo susižavė jimo iki puikaus pažymio tik vienas žingsnis. Mokymo — auklėjimo komisijos ge riausiose mūsų aukštosiose mokyklose — šiandien tikri komjaunimo kovos su nepa žangumu štabai. Buitis, moks linis studento darbo organi zavimas, netgi dėstymo me
todika ir logika yra šių ko misijų dėmesio centre. Kiekvieno komjaunimo va dovo, komjaunimo komitetų pareiga — atidžiai išnagrinė ti geriausių organizacijų pa tyrimą, dar plačiau naudoti gyvenimo patikrintas darbo formas ir kartu drąsiai eks perimentuoti, nuolat ieškoti naujų galimybių kovoti už aukštą žinių kokybę. Šiandieniniam absolventui aiškiai nepakanka „profili nių" žinių. Dar studentas tu turi išmokti darbo su žmo nėmis sudėtingiausio meno, tapti sumaniu gamybos orga nizatoriumi. VLKJS XVII suvažiavimas giliai išanalizavo ir parėmė studentų komjaunimo organi zacijų labiausiai efektyvias visapusiškai parengto specia listo auklėjamojo darbo for mas. Tai pirmiausia visuomeninė-politinė praktika, iškė lusi studentui uždavinį didin ti savo socialinį aktyvumą, formuoti aktyvią pasaulėžiū rą Įgyti gamybos vadovo įgūdžių. Tau, studente, sunkus įtemptas metas — sesija. Ji kiekvienam parodys, kas ko vertas, visiems parašys griežtą ir objektyvų pažymį. Atsakys ji ir j klausimą, kaip tu supratai suvažiavimo priesakus studentams.
~
»
Mūsų fotokorespondentas V. JURAI. TIS ilgai vaikščiojo po Filologijos fa kultetą, ieškodamas egzaminų sesijai būdingų veidų. Susitiko lietuvių k. ir lit. specialybės antrakursį E. Zabitį — jis ėjo ant savęs piktokas ir pasi ryžęs antrąjį egzaminą išlaikyti pen ketui, o ne ketvertui. Tačiau sesijos dėsniai veikė objektyviai — kaip ir visi dėsniai: Eugenijus gavo antrąjį ketvertą. Aušra Straižytė — III kurso anglistė. Jai klojasi taip, kaip norėjosi Eu genijui.
Apie egzaminus esamam ir būsimam filologui Į Universitetą pradėjo brau tis abiturientai. Kelis sutikom besiblaškančius po Sarbievi. jaus kiemą — beieškančius priėmimo komisijos. — Ar yra kitas įėjimas? — nusistebėjo jie, — kaip ėjom tiesiai, tai ir atsidūrėm čia. Vienas pasiryžęs būti „bu halteriu ant visų buhalterių", kitas — studijuoti biochemiją, trečias — lietuvių. .. Žodžiu, i savąjį kiemą pakliuvo tik trečiasis. Jis atidžiai nužvelginėjo merginas, lyg slepiančias savo veidelius — knygomis.... Egzaminai! .. Mūsų naujas pažįstamas kieme apsiprato greitai, o kaip jis apsipras su tikruoju studento darbu, ar bus geras studentas (jei įstos. ..)? Filologijos fakulteto prodekanas docentas J. BALKEVI ČIUS pagrindine gerų studijų sšlyga laiko pačio studento stengimąsi. Nesėkmė — ne dėl dėstytojų ar kitų „nepa lankių" dalykų. Studijavimui
šiame fakultete pakaktų ir knygų, kurių bibliotekoje už tektinai. Taipogi fakultetas tu ri puikių audiovizualinių labo ratorijų, pasitarnaujančių stu dijuojantiems kalbas. Stu. dentų mokslinės draugijos bū relių nariai naudoją ir sudė tingesnę aparatūrą. Nemaži konkursai retai tepraleidžia negabių studentų. Tik įstojusių į užsienio kalbų specialybes kartais išryškėja reikalingų duomenų — klau sos, atminties — stoka. Taigi, dabartiniai antrakur siai, trečiakursiai, neišlaikę ar prastą pažymį gavę, tekaltina save. — Koks jūsų garsiosios sa varankiško darbo kontrolės sistemos 0—1—2 poveikis? Ji labai pagyvinusi studen to individualų darbą. Dėsty tojo — taip pat. Studentai se mestro metu tikrinami nebe kampanijomis, o reguliariai — yra planas, kada turi būti su
rengti tikrinimai. Ateity turė tų įsitvirtinti pažangiausias programuoto tikrinimo meto das. Jo didžiausi entuziastai docentai P. Gailiūnas ir V. Stašaitienė. Tada per trumpą laiką bus patikrinama, kaip studentas darbuojasi, kol eg. zaminai nelipa ant kulnų. Studentai, gavę daugiau ne gu pusę „nulių", praranda sti pendiją — tai irgi nemažas stimulas studijoms. Neatsiskaičiusiems neleidžiama lai kyti įskaitų ir egzaminų. Docentas J. Balkevičius dės to lietuvių kalbos sintaksę. Įdomu, kaip jis egzaminuo jąs! Pirmiausia duodąs praktinį uždavinį — nagrinėti sakinį. Iš to jau esą matyti, ar stu dentas išmano dalyką. Po to traukiamas bilietas ir iškart referuojamas. Kas nemoka na grinėti sakinių, tas negauna traukti bilieto. Pratybų, 0-1-2 sistemos tikrinimų rezultatai jau apibūdina Studentą. Kaip ten būtų, egzaminuotojas bū
nąs kantresniu, kai „nusiva mas grupės draugų žodis tik žiuoja" visą semestrą gerai didelio snaudaliaus neprikel dirbęs studentas... tų. Semestro metu grupių ir viso fakulteto komjaunimo susirinkimuose svarstomi komjaunuoliai, kurie nesusi „Visą laiką teiraukis, ben gaudo, kad čia atėjo studi drauk, o per egzaminą BtJK juoti. Prieš kiekvieną sesiją vienas: nekreipk dėmesio į ki rengiami susirinkimai, ku tų būkštavimus, kad neužsi- riuose aptariamos artėjančios krėstum!" — šis žinovo pata egzaminų bėdos ir galimy rimas geras ir abiturientui, bės. Su pirmo kurso studen kuris neužilgo turės įveikti tais — atskira šneka, jiems įspūdingą konkursą, ir, saky patarimai — įvairiausio po kim, trečiakursiui, kuriam te būdžio. liko vienas šios sesijos egza Aišku, akademinio sekto minas. riaus darbas ne vien „be Labiausiai studento atsaki penkių minučių eksstudennėjimo kokybė priklauso nuo tui". Rūpi „vidutinioko" pro darbo, kai žodis „egzaminai" blema — kai potencialus retas, kaip ir, deja, studen studentas abejingas prasmin tai skaitykloje. Svarbus ir gesnėms studijoms, moksli draugų poveikis (aišku ne niam ir s visuomeniniam dar paskutinėmis valandomis). Fi bui. lologijos fakulteto komjauni mo biuras stengiasi, kad tas poveikis būtų studijų naudai. Ir laiku. Fakulteto komjauni .. .Egzamino išvakarėse mo biuro sekretoriaus pava. viename bendrabučio kamba duotoja akademiniam darbui ry draugai skubiai kremta ir Lilita Berkis mano, kad tinka matematinę analizę, ir „Do-
riano Grėjaus portretą". Pri vargęs matematikas vis tiek tebeniršta, kad filologas ilsi si. Pereikime audiovizualines laboratorijas, kur, užsidarę kabinose, „riaumoja" anglis tai, pažiūrėkime, kaip pra. kaituoja studentas, nežinoda mas kas per kalbos dalis „ačiū", kurį ištarė egzaminuotojui. Iš šalies — gražu ir smagu. Tikrą Filologijos fakulteto mokslų ir egzami nų skonį jaučia tik patys Sarbievijaus, Stuokos - Gu cevičiaus kiemų mynėjai. Bet draugė Lilita nesako, kaip gavusi du penketus. Mes vis tiek truputėlį nujaučiame, taigi netrukdysime ruoštis rytdienos egzaminui. Po se sijos, manome, daugelis mū sų vienas per kitą mosikuos įrodinėdami, kad buvo... O! — kaip buvo! Norintieji tap ti fuksais klausys pakreipę rūpesčių išartą fizionomiją. Tegu! A. STANEVIČIUS