VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m. rugsėjo mėn
20 d TREČIADIENIS
Nr. 23 (609) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, KARIUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
KAI KURIE MOKYMO IR AUKLĖJIMO KLAUSIMAI skiriama bendros tvarkos ir rnaši ir komjaunimo organiza tytojai kai kada irgi nesuge drausmės palaikymui. cija. < bėjo pareikalauti iš studentų Visa tai, kas pasakyta, ak akademinės drausmės ir gero IFF komjaunimo organiza cija pagirtina kaip iniciato- Itualu ir dabar. Fizikos ir Tei mokymosi. fakultetų ataskaitiniuose rius, ieškantis naujų interna- sės i Labai blogai mokėsi politi buvo kalbėta, nės ekonomijos praėjusiais cionalinio auklėjimo formų, susirinkimuose * kad yra dėstytojų, kurie su kuriantis ir tobulinantis pa- 1 mokslo metais IFF III kurso žangias studentų gyvenimo Itelkę dėmesį moksliniam dar istorikai, nes iš studentų gero bui, tapo nerūpestingais stu tradicijas. Nors organizacija I mokymosi niekas nereikalavo, mokymo ir auklėjimo o jie patys savo iniciatyvos ir kovojo už aukštą akademi- dentijos i nį pažangumą, atskirose gru reikaluose. Mokslinį darbą neparodė. pėse jis labai žemas. Pasitai būtina dirbti, bet tai jokiu Pavasario sesijos metu Mekydavo akademinės drausmės būdu neturi kenkti mokymo d.cinos fakulteto absolventai ir auklėjimo procesui. At vėl, kaip ir 1966 m., silpnokai laužymo ir net moralinio pa Šių metų rugsėjo mėnesį Universiteto ir visos Lie laidumo faktų (ypač buvusia virkščiai, mokslinis darbas laikė marksistinės filosofijos tuvos fizikai švenčia eksperimentinės fizikos, kieto kūno me antrame žurnalistų kurse). turi prisidėti prie mokymo valsybinius egzaminus. Jeigu ir puslaidininkių fizikos pradininko Lietuvoje, respubli Daug paslangų, gerinant vi gerinimo. Kai kurie dėstytojai bendras valstybinių egzaminų kos nusipelniusio mokslo veikėjo, Lietuvos TSR Mokslų P. KŪRIS są mokymo-auklėjimo proce gi nuėjo klaidingu keliu. Įvertinimo vidurkis buvo maž akademijos akademiko, profesoriaus Povilo Brazdžiūno VVU Partijos komiteto Dėl dėstytojų aplaidumo daug 4,4, tai dialektinio ir is są, rodė Universiteto Taryba. septyniasdešimties metų jubiliejų. sekretorius Mokslo metų pabaigoje fa darbe nukenčia ne tik dalyki torinio materializmo — tik P. Brazdžiūnas gimė 1897 m. rugsėjo 18 d. (n. st. IX. studentų paruošimas, bet 3,6. kultetuose partinių organizaci nis ♦ -----30.) Kupiškio rajono Zižmariškių kaimo valstiečio šei ir auklėjimas. Todėl būtina jų ataskaitiniai-rinkiminiai Paviršutiniškas žinias paro moje. Kiek pasimokęs namuose ir Vabalninko pradžios stiprinti mokymo drausmę ir UBILIEJINIAIS metais susirinkimai praėjo dalykiš reikalauti asmeninės atsako dė dalis užsienio kalbų ir ru mokykloje, 1907 m. (stojo į Panevėžio realinę mokyklą, sų kalbos ir literatūros absotmūsų senasis Universite kai, kovingai, kritiškai ir sa mybės už pažeidimus. kurią 1915 m. baigė. Po to dirbo Kupreliškio ir Darvikritiškai. Jie parodė, kad vęntų, laikydami T KP isto tas dar labiau išaugo — žiškių pradžios mokyklos mokytoju, vėliau Biržų gim kelti susirūpinimą ir rijos valstybinį egzaminą. Tą jame mokosi 13.462 studentai: fakultetų partinės organizaci tai,Turi nazijos mokytoju. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenė kad dalis studentų egza patį galima pasakyti apie ru jos ir dėstytojų kolektyvai 5.735 — dieniniame, 5.233 — je 1921 m. lankė Kaune įsteigtus Aukštuosius kursus, _ visiškai pajėgūs spręsti aktua minus laiko tik trejetais. Ne sų kalbos ir literatūros absol o 1922 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto E neakivaizdiniame ir 2.491 — lius specialistų rengimo page atrodo, kad mūsų studentai ventus, laikiusius mokslinio vakariniame skyriuose. Vie Matematikos-gamtos fakulteto fizikos skyrių, kurį = tokie negabūs, — jie mažaj komunizmo pagrindų valsty rinimo klausimus. 1925 m. baigė. Dar 1925 m., būdamas Universiteto la- = nuolikoje Universiteto fakul dirba per semestrą ir tik binį egzaminą. Pagrindiniai trūkumai mūsų borantu, jis buvo komandiruotas į Ciuricho Universi- E tetų dirba 692 profesoriai, do darbe metai iš metų kartoja egzaminų sesijos metu ima S. m. sausio mėn. gale par tetą Šveicarijoje susipažinti su praktikos darbais. E centai, dėstytojai ir moksliniai si. šturmuoti mokslus. Matyt, tijos komitetas detaliai susi 1926 m. vėl buvo komandiruojamas į tą patį Ciuricho = bendradarbiai, 44% kurių yra dėstytojų kolektyvai, kated Egzaminų sesijų duomenys pažino su Politinės ekonomi Universitetą pas prof. E. Megerį pasitobulinti. Grįžęs = komunistai. Universitetui, vis rodo, jog dar nemažai studen ros, dekanatai ir komjaunimas jos katedros darbu. Partinis 1928 m. paskiriamas vyr. asistentu. Po dvejų me'ų dar = j Augant ' i ir sudėtingesnės tų j egzaminus ateina su gana neparodo didelio reiklumo. Be komitetas visumoje teigiamai kartą komandiruojamas į Ciuricho Universiteto Fizikos E įvairesnės problemos partinei or ribotomis žiniomis. Antai, iš to, ne visi studentai-komunis- (vertino šios katedros kolekty institutą baigti tvaikyti 1926—1928 m. dirbtą mokslinį E ganizacijai. iškyla Ji mobilizuoja ir visų pavasario" sesijos egzami tai yra pavyzdžiu mokymesi. vo pastangas tobulinti politi darbą. Sis platus darbas 1930 m. paskelbiamas žurnale = nukreipia visą daugiatūkstan nus laikiusių studentų apie Antai, žiemos sesijos metu iš nės ekonomijos dėstymą, ge „Annales der Physik“, o P. Brazdžiūnui, išlaikiusiam = tinio kolektyvo veiklą spręsti 60% gavo patenkinamus pa 53 studentų-komunistų, laikiu rinti paskaitų turinį, kelti jų nustatytus egzaminus, suteikiamas daktaro laipsnis. = pagrindiniam uždaviniui, kurį žymius ir daugiau kaip 13% sių kursinius egzaminus, pa idėjinį-teorinį lygį ųei dėsty Tolesnė P. Brazdžiūno veikla neatskiriamai susijusi su = partija iškėlė aukštajai mo (4/2) nepatenkinamus. Dėl ne tenkinamus pažymius gavo 22 mo metodiką. Kartu partijos Kauno, o vėliau Vilniaus Universitetu. 1933 m. jis iš- E kyklai, — ruošti aukštos kva pažangumo per visus mokslo studentai, o keturi — nepa komitetas pagrįstai pareiškė renkamas einančiu docento pareigas, 1936 m. — Fi- E lifikacijos, tvirtos marksisti metus 77 studentai buvo iš tenkinamus. Pavasario kursi pretenzijų katedrai. Savo nu nių egzaminų sesijoje iš 49 zikos katedros docentu. = nės-lenininės pasaulėžiūros braukti iš studentų sąrašų. tarime jis nurodė, kad kai 1940 m atkūrus Lietuvoje tarybinę santvarką ir per- = specialistus. Valstybinių egzaminų rezul studentų-komunistų patenki- kurių dėstytojų paskaitose namus pažymius gavo 26 stukėlus iš Kauno į Vilnių Matematikos-gamtos fakultetą, E tatai irgi rodo, jog kai kurių stokoja metodologinių ir teori Ataskaitiniais metais Uni P. Brazdžiūnas persikelia dirbti į Vilniaus Valstybinį = versiteto partinė organizacija specialyoių dalies absolventų dentai, o du — nepatenkina- nių problemų išryškinimo, per universitetą, lis paskiriamas Eksperimentinės fizikos = mokymo-auklėjimo srityse va žinios ribotos: net 39 absol mus. mažai paskaitose naudojamos katedros vedėju. 1945 m. Aukštoji atestacinė komisija = dovavosi TSKP XXIII suva- ventai gavo nepatenKinamus Mes dar kartą pabrėžiame, vaizdinės priemonės, katedra suteikia P. Brazdžiūnui profesoriaus vardą. žavimo nurodymais dėl aukš-, pažymius Kai kurių absolven kad reikia skirti didesnį dė reikiamai nekontroliuoja se Tuoj po karo pradėjus klestėti Tarybų Lietuvoje Ę tosios mokyklos uždavinių tų atsakymuose trūko konkre mesį studentų savarankiškam minarų pravedimo metodikos mokslui, prof. P. Brazdžiūnas stovi mokslinių tyrimų E dabartiniame etape, rėmėsi tumo ir teorinių žinių. Vals darbui per visą semestrą. Čia klausimų bei seminarų vado avangarde, organizuoja naujas tyrimų kryptis Universi- E TSKP Ministrų Tarybos tybinių egzaminų komisijos da! kartą iškyla koliokviumų vų darbo. Katedra nėra pa tete ir Mokslų akademijoje, auklėja jaunąją kartą, dir- e 1966 m. rugsėjo mėn. nutari savo ataskaitose atskleidė reikšmė. kankamai reikli savarankiš ba didžiulį organizacinį darbą. Kartu dirbdamas Vii- E mu dėl priemonių toliau ge daug trūkumų mūsų mokymo Reikia pažymėti, kad Uni kam studentų darbui bei aka darbe, ypač istorikų ,r rusisniaus Valstybinio pedagoginio instituto direktoriumi = rinti specialistų rengimo ko versitete gerėja studentų deminei drausmei. (iki 1950 m.), įneša neĮkainojamą indėlį į Lietuvos mo- E kybę aukštosiose ir specialio tų paruošime. marksistinis paruošimas. Viso TSKP ric rugpjūčio mėn. kytojų ruošimo reikalą. 1949 m. prof. P. Brazdžiūnas E se vidurinėse mokyklose ir Fizikos fakultete išryškėjo se visuomeninių mokslų ka CK Pneme nutarimą išrenkamas Lietuvos TSR MA nariu — korespondentu, e analogišku LKP CK ir LTSR viena didelė spraga studentų tedrose yra sutelkti energingi •>Del, priemonių dar labiau iš-' ir aukštos kvaliiikacijos bei paruošime (ypač bendrosios 1957 m. — akademiku. E Ministrų Tarybos 1966 m. vystyti visuomeninius moks P. Brazdžiūnas yra labai geras pedagogas, daug = gruodžio mėn. nutarimu, o fizikos disciplinose). „Kartais patyrę dėstytojai. Pastarieji sa lus ir pakelti jų vaidmenį įdėjęs energijos ir jėgų mūsų Universiteto Fizikos fa- - taip pat atsižvelgė į š. m. va atrodydavo kad diplomantų vo ruožtu padarė nemaža pa komunizmo statyboje". Sis kulteto laboratorijų organizavimui. Jis yra parašęs ke- E sario mėn. Maskvoje įvyku paruošti darbai atlikti ne jų stangų, kad teoriniu, moksli nutarimas ne tik numato eilę sio Visasąjunginio aukštųjų pačių, o darbo vadovų" — ra niu ir idėjiniu požiūriu gi priemonių, padedančių gerin lėtą vadovėlių aukštosioms mokykloms. Prof. P. Brazdžiūnas yra daugelio mokslinių darbų = mokyklų darbuotojų pasitari šoma valstybinių egzaminų liau, o taip pat įdomiau ir ti visuomeninių mokslų dės autorius kieto kūno ir puslaidininkių fizikos srityją,. Jo = mo pareikštas mintis dėl komisijos ataskaitoje. ^cr^ingiau būtų dėstoma tymą bei stiprinti komunistinį puoselėjami šios fizikos mokslo srities darbai yra = aukštųjų mokyklų uždavinių, Praėjusių metų ataskaiti t^KP istorija, politinė eko besimokančiųjų auklėjimą. pripažįstami ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje. E įgyvendinant TSKP CK ir niame pranešime apie tokias nomija, filosofija ir mokslinio Tuo pačiu jis padidina aukš-. priežastis buvo detaliai kal komunizmo pagrindai. tųjų mokyklų partinių organi Partija ir tarybinė vyriausybė, įvertindama milžiniš- = Ministrų Tarybos nutarimą. Nepaisant to, vis tik su vi zacijų ir visuomeninių mokslų Partijos Universiteto komi bama, buvo pabrėžta, kad de ką prof. P. Brazdžiūno indėlį į fizikos mokslo išvysty- = mą, yra apdovanojusi jį Garbės raštu ir dviem meda- | tetas, vykdydamas 1966 m. kanatai ir katedros neskiria suomeninių mokslų studijavi■ katedrų atsakomybę, „formuoliais „Už šaunų darbą". e spalio mėn. ataskaitinio su-_ reikiamo dėmesio spcialybifj mu Universitete dar pasitaiko> jant marksistinę-lenininę spepaskaitų idėjiniam lygiui kel Kai kur studen• cialistų pasaulėžiūrą, komuŠiuo metu piof. Brazdžiūnas yra kelių tarybų narys, E sirinkimo nutarimą ir siekda ti, reikiamai neatsižvelgiama nesklandumų. tai patys nesugebejd savęsi nistinį sąmoningumą ir kilmas gerinti specialistų paruo Lietuvos TSR fizikų draugijos pirmininkas, Fizikos fa- E stengėsi, kad studentų j auditorijos poreikius ir stu mobilizuoti geram visuomenių<■ n:as moralines savybes, auk kulteto konkursinės — perrinkimo komisijos pirminiu- = šimą, mokymo ir auklėjimo klausi dentų sugebėjimus įsisavinti nių mokslų studijavimui, kai lėjant juos aktyviais komuniz kas, Lietuvos TSR MA patentinės grupės pirmininkas. = mai būtų visų Universiteto jiems pateikiamas žinias. Ne kur abejingas tam pasirodė ir mo statytojais, gamybos no LTSR Ministrų Tarybos valstybinių piemijų tarybos fi- g grandžių dėmesio centre, tik visuose fakultetuose dėmesin aktyvas (komsorgai, proforgai, vatoriais patriotais ir interna zikos, matematikos, chemijos ir technikos mokslų sek- = rino atskirų fakultetų, jų par gai rūpinamasi pirmaisiaisi seniūnai), o šių disciplinų dės- cionalistais". cijos pirmininko pavaduotojas, atsakingasis „Lietuvos E tinių biurų ir katedrų veiklą, kursais ir ypač silpnesniaisiais fizikos rinkinio" redaktorius, LTSR MA fizikos, techni- g siekė atskleisti trūkumus, nu studentais bei studentų sava kos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas-sekre- = matyti būdus ir priemones rankišku darbu; mokyme, patorius, mūsų Universiteto Fizikos fakulteto Radiofizi- S jiems pašalinti. lyg.nti, dar per mažai panau GERB. DĖSTYTOJAU, STUDENTE! kos katedros vedėjas. Chemijos fakulteto katedro dojamos techninės vaizdinės APIE KIEKVIENĄ ĮVYKSIANTĮ RENGINĮ FAKUL Lietuvos fizikai ir mokslinė inteligentija, švęsdama E se retai buvo svarstomi meto priemonės, trūksta gerų vado KATEDROJE, AUDITORIJOJE NEPAMIRSKIšį garbingą prof. P. Brazdžiūno jubiliejų, kartu su iuo = dologiniai ir metodiniai klau vėlių ir metodinių nurodymų S TETE, TE PARAŠYTI ARBA PRANEŠTI J „TARYBINĮ STUneakivaizdininkams), džiaugiasi fizikos mokslo suklestėjimu ir linki šiam g simai; aptariant paskaitas, ne- (ypač ■ CENTĄ" TELEFONU silipnokai kovojama už aka didžiulės energijos ir nepaprasto darbštumo žmogui ~ "pakč .'.karnas dėmesys buvo 2-58-84 deminę drausmę. Nepakanka daugelio kūrybingų metų ir geriausios sveikatos. = skiriamas jų idėjiniam povei kiui, per maža dėmesio buvo mai mokymosi reikalais rūpiuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiitiiiuiiiiiniiiiiiiiiiiiiHtiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiif!