ŠIAME
NUMERYJE: SĖKMĖS IR ATKAK LUMO
TAU,
NIAUS
UNIVERSITE
TO AUKLĖTINI!
1984 m. birželio 29 d„ penktadienis,
Tobulinamas studentu pedagoginis rengimas Šių metų TSKP CK balandžlo plenumas ir po jo vykusi TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesija aprobavo bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrindines kryptis. Reforma apima vlsas mokymo ir auklėjimo tobulinlmo sritis, pedagoginlų kadrų ruošimo, mokytojų statuso ir materialinio apruplnlmo, mokymo technikės bazės, mokyklų valdymo gerinimo klausimus. Tai didelis posūkis viso ugdymo proceso pertvarkymo kryptimi remiantls marksizmo-leninizmo idėjomis apie mokymo ir gamybinio darbo sujungimą, Reformos krypčių dokumente nurodoma, kad reikia gerintĮ mokytojų (dėstytojų) rengimą universitetuose. Sis uždavinys mūsų Universitete jau pradėtas spręsti. Rėktoratas, išnagrinėjęs Universiteto mokymo galimybes, įpareigojo fakultetus, kuriuose rengiaml busimieji mokytojai (dėstytojai), Įvesti ciklą
privalomų specialių kursų: vaiko fiziologijos ir higlenos, auklėjimo metodikos, profesinio orientavimo psichologljos ir mokymo technlnių priemonių panaudojimo, Dabar fakultetų taryboms ir kai kurioms katedroms kyla uždavinys parengti tinkamas speckursų programas, parinkti patyrusius šių dalykų dėstytojus, stiprinti mokymo materialinę bazę. Žinoma, vien naujų specialių kursų (vedimas dar neišsprendžia visų geresnio studentų parengimo pedagoginiam darbui uždavinių. Reforma numato platesnius pertvarkymus. ' Neseniai paskelbtame TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tarybos nutarime „Dėl priemonių švietimo ir profesinio techninio mokymo sistemos pedagoginių kadrų rengimui tobulinti, kvalifikacijai kelti, jų darbo ir buities sąlygoms gerinti" nurodoma pertvarkyti
Egzaminai vyksta. Pareiškimai priimami Nuo to laiko, kai mūsų Universitete buvo įsteigti neakivaizdinis ir vakarinis skyriai, juose jau paruošta beveik 20 000 specialistų. Jau praėjo trisdešimt metų, kai Universiteto neakivaizdinis skyrius išleido 92 studentus, o dar po dešimt metų Alma
Maler gretas papildė 43 va karinio skyriaus studentai. Šiais metais į šiuos sky rius bus priimta 1275 stu dentai. Į filologijos, istorijos, gam tos ir matematikos fakulte tus būsimieji studentai jau laiko stojamuosius egzami
rengiančių mokytojus (dėstytojus) ir gamybinio mokymo meistrus mokyklų mokymo planus ir programas, gerokai pagerinti psichologinį, pedagoginį ir metodinį mokytojų (dėstytojų) rengimą, apginkluoti juos aktyviomis auklėjamosios veiklos moksleivių kolektyvuose, vadovavlmo klasėms, komjaunimo ir pionierių darbo organizavimo formomis ir įgūdžiais, padidinti bendrųjų teorinių ir specialiųjų katedrų vaidmenį formuojant jų pedagogintus įgūdžius. Vadinasi, praktiniam parengimui dirbtl mokykloje skiriamas ypatingas dėmesys. Mums teks gerokai persiorientuoti. Jeigu anksčiau Universitete buvo stengiamasi būsimiesiems mokytojams (dėstytojams) teikti fundamentalų psichologinį, pedagoginį ir metodinį pasirengimą, dabar greta to reikės pasirūpinti solidžiu praktiniu jų paruošimu. Tiesa, šia kryptimi jau
nus. Greit išaiškės patys at kakliausi. Didžiausias kon kursas Į biologijos specialy bę. Džiugina geras stojan čiųjų pasiruošimas. Nesurin ktas reikiamas kiekis pareiš kimų studijuoti bibliotekinin kystę, rusų grupėse — lietu vių ir rusų kalbas. į pramonės ekonomikos ir prekybos, teisės fakultetus dokumentų priėmimas prasi dės šiomis dienomis. Specia lybės populiarios ir konkur sai visada būna gana dideli. Manoma, kad ir šiemet ne bus stokojama stojančiųjų. Dokumentų priėmimo konisijai daug vargo suteikia irganizacinlai klausimai. Daž nai pasitaiko, kai būna pa teikiami blogai sutvarkyti dokumentai. Tuomet tenka siųsti žmogų gal net j kitą Lietuvos kraštą, kad atspau sdintų raštą ar gautų parašą. Ir stojančiuosius tai nemalo niai nuteikia. Beje, reikia pažymėti, kad „Tarybinio studento" numeris, kuriame Išspausdintos dokumentų pa teikimo ir egzaminų laikymo reikalavimai išsiuntinėtas į visų rajonų centrines biblio tekas. Taip pat jį įsigyti ga lima VU Mokymo skyriuje.
Daiva ZABUKAITE IF I kurso studentė
Autorės nuotraukose: (1.) Busimuosius studentus konsultuoja egzaminų komi sijos atsakingasis sekretorius datas V. Vadapalas, studen(2.) Renkamės profesiją. „Tarybinis studentas" pataria, kviečia, siūlo...
Nr. 23 (1282)
kai kas daroma. Pedagogikos katedra parengė detalius me todinius nurodymus, kaip vykdyti studentų pedagoginę praktiką mokykloje, išplėtė pagalbos jiems pedagoginės praktikos metu sistemą. Pa rengtas leidinys „Pedagogi kos praktikos darbai", kuris palengvins teoriją taikyti praktikoje per seminarus ir pratybas. Išleistas pedagogi nių dokumentų rinkinys. Sudaromas naujas metodinis rinkinys darbui su pionie riais mokykloje ir stovyklo je. Visa tai prisidės prie reformos reikalavimų įgy vendinimo. Reforma taip pat numato pagerinti jaunimo parinkimą mokytis aukštosiose mokyk lose, rengiančiose mokyto jus (dėstytojus). Sudaromos lengvatos norintiems būti pedagogais. Jiems mūsų Uni versitetas sudaro geras sąly gas pasirengti kilniam peda gogo darbui.
Prof. dr. L. JOVAIŠA Pedagogikos katedros vedėjas
VISUOMENĖS MOKSLŲ STUDIJOS TEISĖS FAKULTETE Teisės fakultete įvyko at viras partinis susirinkimas, kuriame buvo svarstomas visuomenės mokslų dėsty mo veiksmingumas. Apie visuomenės mokslų studijas Teisės fakultete šiais mokslo metais kalbėjo doc. E. Bieliūnas. Jis nagri nėjo pagrindines problemas, kylančias tiek studentams, tiek dėstytojams. Doc. E., Bieliūnas savo kalboje at kreipė auditorijos dėmesį į i visuomenės paskaitų lanky-1 mo reikšmę, studento ir dės tytojo ryšį per paskaitą ar seminarą. Teisės fakulteto partinia me susirinkime dalyvavo TSKP istorijos katedros doc. L. Kapočius. Jis pasakojo apie TSKP istorijos katedros metodus, dėstant partijos is toriją. VU Ateizmo katedros ve dėjas doc. J. Mačiulis pasa kė, kad svambiausia tai, jog studentai suprastų ateizmo ir religijos problemas. Susirinkime kalbėjo Tei sės fakulteto doc. P. Rasimavičlus, teisės mokslų kandi datas V. Vadapalas, studen tas O. Kozubovskis. Teisės fakulteto dekanas doc. I. Nekrošius pabrėžė, kad esant formaliai pažiūrai į visuomenės mokslų studi javimą, jie blogai įsisavina mi. Fakulteto dekanatui, ka tedroms, partiniam biurui ir komjaunimo komitetui atei nančiais mokslo metais daug reikės nuveikti, kad visuo menės mokslų studijos būtų dar gilesnės. Aldona SlLALYTE neetatinė „T.S." koresp.
SlE
žodžiai
Šiandien
TARIAMI
GAUSIAM
VU ABSOLVENTŲ BŪ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
VIL
Kaina 2 kap.
RIUI. '
Kimiai studijuoti nelengva Rodos, dar neseniai skaičiavome žiemos sesijos rezultatus, džiaugėmės pirmunais, barėme skolininkus. Tačiau netruko prabėgi kelėtas mėnesių ir... Sesija vėl ragina pakartot, kas primiršta, praleista. Chemijos fakultete, kaip ir kitur, vyravo darbinga nuotaika. Susikaupę studentai kartojo medžiagą, aptarė sunkesnius bilietus. Visur rimtis, susikaupimas. Sužinojau, kad fakultete ruošiami elektrochemijos, biochemijos, polimerų, analitinės bei organinės chemijos specialistai. Populiariausa ir kartu sunkiausiai „įkandama" specialybė — biochemija, Ką apie šią specialybę mano II kurso studentė, būsimoji biochemike Jūratė Kazlauskaitė? —• Biochemija — tai ne toks jau ,.sausas" mokslas, Glaudus ryšys su gamta, žmogum. Kitais metais gilinsimės daugiau į biochemijos problemas. Mokytis sunkoka, daug medicinos disciplinų, todėl reikia atkaklumo, darbštumo. Į mūsų pokalbį įsiterpia IV kurso studentė Ilona Strazevičiiūtė: — Pasirinkau elektrochemikės specialybę. Šiuo metu si specialybė respublikoje viena iš reikalingiausių. Paskyrimai būna į institutus, gamyklas, daug galimybių tobulėti. — O kaip sekasi studijos? — Kaip minėjau, studi-
junti biochemiją nelengva, todėl į šią specialybę turėtų stotį nebijantys rimto darbo, Kita bėda prastas lankymas. Pasitaiko, kai paskaitose ir pratybose iš 20 žmonių tebūna 11—12. Paradoksalu, bet egzaminus laikome gerai. Galbūt gelbsti rimtas savarankiškas mokymasis, — pridurta Jūratė. Nelemta „rykštė" — blogas paskaitų lankymas, Daug dėmesio šiai problemai skiria Chemijos fakulteto dekanatas, komjaunimo argą* nizacija, MAK-as. Ir vis dėlto ar ne perdaug abejingai žiūrime į tuščias vietas auditorijoje, juokais praleidžiame kuratoriaus moralą ir vėl skubame toliau nuo Universiteto. —• Galbūt tai amžiaus liga, kiekvienas privalo išaugt vaikiškus drabužėlius, — svarsto Ilona, j— Mūsų kursas gali pasidžiaugti: pagerėjo lankymas, labai gerai laikome egzaminus. Atsirado atsakingesnė pažiūra į mokymąsi, o taip pat ranka pasiekiami skirstymai jpareigoja. Tiesa, truputį sunkiau sekasi visuomenės mokslai. Baigiasi egzaminų įkarštis. Po kelių dienų ištuštės auditorijos. Studentija pasklis po kolūkius, įsilies į staty bas, atliks pedagoginę bei gamybinę praktiką. Palinkėkim karštos ir darbingos vasaros. Daiva MACIŪTE IF I kurso studentė
SESIJA... ’ Elonos JANULYTĖS, IV k. žurnalistės nuotrauka.