visą saliu proi^čaižai,vienyKiresf
CaRJ/BOS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 23(1352) 1986 M. LIEPOS 1 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
AUKIAME DARBŠTAUS STUDENTO „Netipiškos pirmūnės“ portretas Birželio 17 dieną istorijos fa lceto istorijos specialybės [iplomantai laikė TSKP istorik valstybinį egzaminą. Dar atvyrant ką tik išlaikyto egLmino nuotaikai, mintimis apie paprašiąu pasidalinti egzamiI komisijos narį profesorių K. Lvickų. . t Pamažu nuo šiandienos egLmino, kurio rezultatais proLorius buvo patenkintas, mini pakrypo į bendresnius klau pus. I- Iš esmės studentai skiriaI ne atmintimi ir net ne žinio|s. Ypač per valstybinius egIminus jie skundžiasi neva Įninties pablogėjimu, ir visą l’tę dėl didesnės ar mažesnės Isėkmės suverčia jai. Bet ir Ims visiškai aišku, kad atminI nėra beribė. Svarbiausia — Ltymo gilumas, formulavimų leciziškumas, argumentacijos umumas. Iluk per valstybinius egzamiIs vertiname iš esmės jau „išligfą" jaunę specialistą, kurio lesnis tobulėjimas jau nebe ■sų rankose. įvertiname, koIs pamatus šiam tobulėjimui Kentas yra pasidėjęs. Jisi valstybinių egzaminų įsai yra apibendrinamieji, vi■meniniai sudaro mokslai Bningą visumą, atrodo tereiI susisteminti žinias, o to Per I neretai pasigendame. ■narus ir paskaitas aptariaveikalai ir ■ tik pagrindiniai ■išimai, vadovėliai yra gana ■spektyvūs, ir jais naudotis |i tik plačios erudicijos stu■las. O jei užsiėmimai lankoIprastai ir tai nekompensuo|a savarankišku darbu... SaBankiško darbo įgūdžiai rei■ngi kaip duona! O dažniauvaduojamas! mokykloje ■omis žiniomis, mąstoma ir Jama paviršutiniškai, nekryp■ai, nors dauguma diploman-
SVARSTYTAS TSKP CK PROJEKTAS
Helio 20 dieną įvyko UniHiteto Mokslinės tarybos, [i01 ir profsąjungos komitetų Rstinis posėdis, kuriame buvo karstytas TSKP CK projektas "i'ojo ir specialiojo vidurinio rlo pertvarkymo šalyje pagp! kryptys". Posėdyje daĮ*° LTSR Aukštojo ir specia-
f vidurinio mokslo ministras F’bulis, LKP Vilniaus m. Leį'di°no komiteto pirmoji sekfe J- Gagelienė, LKP CK MbĮlr mokymo įstaigų skyriaus Fln9as darbuotojas J. Berną-
Pneiimę padarė VVU prorekr Prol. J. Grigonis. i,styme kalbėjo: LTSR Aukšp specialiojo vidurinio moP'nistras. prof. H. Zabulis; Prorektoriai prof. B. Suda' Prof. J. Vaitkus ir kiti. „T. S.“ Inf.
tų — būsimieji istorijos mokytojai. Tiems, kurie gavo tik patenkinamą pažymį, padaugės pasiruošimo kiekvienai pamokai, prarastas žinias vis tiek teks įgyti vienokiu ar kitokiu būdu. Tai padaryti privers pats gyvenimas — partijos suformu luotos mokymo tobulinimo kryptys. Todėl tikimės Univer sitete sulaukti ir kitokio tipo studentų — darbštesnių, imles nių, savarankiškesnių, o ne eg zaminų ir įskaitų šturmuotojų". Sigita URBONAVIČIŪTĖ
Jaunatvišku juoku, šurmuliu pasipuošę mūsų studijų metai. Gera pasijusti draugų būryje, gera žinoti, kad kiekvienas sutavo džiaugsmą ir liūdesį, pačią didžiausią skausmo, valandą neliksi vienas. Kol j su nas, gera tikėti šalia esančiu žmogumi, Kiekviename kurse, kiekvienoje grupėje yra žmogus, kurio tuoj pat paslgendame, kurio laukiame, toks drau gas, be kurio visi esame tartum be rankų. Panašiai man apibū dino filologijos fakulteto anglų kalbos specialybės ketvlrtakursę
Nidą Burneikaitę jos kurso draugai. Nida — viena iš pačių geriausių filologijos fakulteto studenčių. Už labai gerą anglų kalbos mokėjimą Nidai Burnei kaitei paskirta L. Tolstojaus stipendija. Nida — anglų kalbos olimpiados respublikinio turo nugalėtoja, labai myli pasirin ktą specialybę, kruopščiai gili nasi į jos paslaptis. Neseniai Universitete vyko anglų kalbos olimpiados respublikinis turas, ir N. Burneikaitė jame dalyva vo. Ne tik apie mokslus,
Sėkmės jums diplomantai! Birželio 25 d. MF absolventui Vygantui Grusliul įteiktas 5000asis gydytojo diplomas Vido NAUJIKO nuotr.
visada pamatai savo gyvenimo medj. Praeini pro jį kas dieną kas minutę, praeini pro save, nerandi savęs viso, matai tik subyrėjusias į laiko skeveldrikes dienas ir valandas. O mūsų gyvenimo, mūsų pažinimo medis auga, nesakysiu: nepriklausomai nuo mūsų mąstymo arba nemąstymo apie jį, nuo mūsų amžino aklumo ar laikino praregėjimo, kai stabteli ir užvertęs galvą pamatai savo būtą ar būsimą gy venimą. — Auga pažinimo medis, — kalbėjo ką tik gavęs diplomą geologas D. Jonaitis. — Keista suvokti, kad tikrai savarankišku tampi tik dabar, gaudamas diplo mą ir išvykdamas į paskyrimo vietą. — Romantika pasibaigė, prasi deda realybė, — šypsosi geogra fijos specialybės diplomantas R. Jasiulėnas. — Svajonė, rodosi, išsipildė — dirbsiu Palangos aeruoste meteorologu. Ne taip lengvai ji buvo pasiekiama, kon kursas į mūsų specialybę nema žas, visi trys (apie greta sėdin čius draugus Gintarą ir Antaną) įstojom iš antro karto. Ko gero taip jau surėdytas gyvenimas, kad tenka rinktis: arba išsvajo tas darbas, 120 rublių atlygini mas ir jokio bendrabučio tau su žmonele, arba ir šis ir tas, bet jokios romantikos... Aš turiu dar vieną svajonę, kuri, manau, irgi
išsipildys — noriu išplaukti jūrą, padirbėti meteorologu lai ve... — Ką vadinu studentišku gy venimu? — geografė Z. Pelėdaitė. — Pirmiausia (keliones. Tokia mūsų specialybės specifika: ką teoriškai sužinai paskaitose, prak tiškai patikrini kelionėse. Besi mokydama pabuvojau Vidurinėje
PAŽINIMO MEDIS Azijoje, Tianšanyje, Karakumuose, Kaukaze, Koloje... O ir pas kyrimą gavau susijusį su savo pomėgiu — dirbsiu metodininke Kapsuko vaikų turistinėje bazėje. — Kuriuos dėstytojus ilgiausiai prisiminsiu? — R. Jasiulėnas. — Pirmiausia profesorių A. Basaly ką — puikų savo srities žinovą, docentę D. Galvydytę, doc. P. Kavaliauską, kuratorę docentę V. Matulevičienę. Ačiū jums už su gebėjimą suprasti mus, už žmo giškumą, jumorą. — Pokario metais gamtos fa kultetas išleido 4001 specialistą. Prie šio skaičiaus šiandien prisi šliejo dar 133, — fakulteto deka-
nas doc. R. (Tarvydas. — Jie pradeda savarankišką darbą ypa tingu mūsų šaliai laiku — šis penkmetis diktuoja naujus užda vinius jauniesiems specialistams. Nuo jų pastangų, sugebėjimų priklausys ir vienos iš trijų svarbiausių pasaulinio ;mąsto problemų — gamtos apsaugos — sprendimas. Svarbiausia — neuž miršti gamtininko credo: žmogus priklauso žemei, o ne įėmė žmogui. ...Kyla laiptukas į sceną gamtos fakulteto absolventai. Kyla su gėle rankose, grįžta jau diplo muoti... — Noriu palinkėti, kad šis diplomas Egidijui būtų dar ne paskutinis, — sveikina savo sūnų biologą, Jonaičiai.’ — Baigė su pagyrimu ir pasiliko Universite te. Taigi, prieš akis — dar daug naujų darbų. — Pažinimo medžio šaknys ten, vaikystėje, — kalba D. Jonaitis. — Auga, lapoja medis, nesustodamas nė valandėlei. Gy veni ir nematai jo, nepastebi sa vęs. Tik kartais, trumpam sustoji ir užvertęs galvą, užgniaužęs kvapą žvelgi į kerojančias me džio šakas. Ir virpa, skleidžiasi lapų žaluma, ir praregi tą aki mirką — pamatai save būtą ir būsimą... Sėkmės Jums, diplomantai! Niką AUKSTAITYTE
giau apie tai, kuo ji domisi, kaip gyvena, ką vertina aplin kiniuose ir savyje, kalbėjausi su Nida. Tad ir Šiame rašinyje suteiksiu žodį jai. — Mokykloje viską vieno dai mokėjau. Bent jau tada tuo buvau įsitikinusi. Vidurinę mo kyklą baigiau aukso medaliu. Ir sunku buvo nuspręsti, Kur toliau mokytis. Nusprendžiau pabandyti studijuoti anglų kalbą ir man pasisekė. O pradėjusi mokytis supratau, kad žinių turiu labai mažai, kad sakinio žmoniškai suregzt nemoku. Vi sada būsiu dėkinga doc. P. Anusui, kuris mokė mane tei singo tarimo, dėst. Žemaitie nei už gramatikos žinias, o lek sikos dalykus man į galvą kalė visas būrys puikių žmonių: dėst. L. Katkuvienė, G. Karpuvienė, L. Talmantienė, R. Re meika. Jei reiktų dar kartą rinktis specialybę, vėl stočiau j anglų kalbą, Čia nieko nereikia suprasti, čia reikia Išmokti. Ir kiek fanatiškai mylėti anglų kalbą. Bet labiausiai žmoguje vertinu visai ne žinias. Taip, daug žinoti, būti apsiskaičiusiam reikia būtinai. Bet Ir blogas žmogus gali būti išsilavinęs. Nekenčiu bukumo ir nenorėjimo ar ne mokėjimo bendrauti, užsisklen. dimo savyje. Aš — veiklos žmogus. Neseniai ruošėmės anglistų dienai. Kaip Įdomul Kurse esu atsakinga už kultmasinę veiklą ir net džiaugiuosi, kad tiek daug darbų teko man. Klek sumanymų įgyvendinome, kiek nuostabių minčių kilo ruošiantis tai šventei. Ir klek įspūdžių patyrėme! Tikrąjį džiaugsmą galima patirti tik ruošiantis renginiui, o ne jį pasyviai stebint. Aš visą laiką užsiėmusi. Skubi, leki per visą dieną, visada tarp žmonių, nie kada nelieki viena. Dar anglų kalbos katedroje dirbu laboran te. Dažnai išeinu aštuntą ryto ir grįžtu sutemus. Per dieną tiek visko susikaupia, kad nak tį kartais net užmigti nepavyksta. Tada sėdu ir parašau draugams laišką. Daug draugų turiu. Iš Kijevo ir Talino. Atvažiuoja, vedžioju po Vilnių ir pati kiekvieną kartą stebiuosi, koks gražus mūsų miestas, klek daug mes nepastebime kasdien čia vaikščiodami. O šiaip jau — esu žmogus, kaip ir visi. Tipiška filologė. Ir „netipiška pirmūnė". Nedaly vauju saviveikloje, šoku tik diskotekose, neužsiiminėju ypa tinga visuomenine veikla. Tie sa, mokydamasi I—III kursuo se, buvau fakulteto komjauni mo komiteto narė, ir už darbą draugai mane „apdovanojo": su studentų statybiniu būriu dirbau VDR. O dar parašykit, kad labai bijau likti viena. Kai šalia daug draugų, jaučiuosi labai stipri". D. BALCAITYTE