visų
Salių
proletarai, vienykjtesi
r.A’vniDis
Siame numeryje: UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
XXX „AKIRATIS" XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m,
birželio 17 d.,
penktadienis
Sunkiausias egzaminas
Medicinos fakultete, prie auditorijos, kurią pašali nis sunkiai surastų, būria vosi gydomosios medici nos pirmojo kurso 2 gru pės studentai. Vieni ilgais žingsniais „matavo" kori doriaus ilgį, kitų nosys dar buvo įbestos į užra šus — tuoj prasidės egza minas. — Šis egzaminas jau ketvirtas, bet pats sunkiau sias — bioorganinės che mijos, — kalbėjo pirma kursiai. — Labai daug me džiagos reikėjo perskaity ti, jam ruošiantis.
Į auditoriją įeina vidųtinio ūgio tamsiaplaukė moteris su šypsena lupose. Tai docentė Nina Raguotienė, šį semestrą dirbusi su busimaisiais medikais per paskaitas, seminarus, laboratorinius darbus, o šiandien atėjusi galutinai patikrinti jų žinių, Ant stalo išdėliojami bilietai, docentė pasiima knygą, kurioje sužymėtos visos pirmakursių „nuodemės": kaip lankė paskaitas, kaip būdavo pasiruošę seminarams ir laboratoriniams darbams. Juk bioorganinė chemija — tokia disciplina, kurią gerai įsisavinti galima tik gerai dirbant visą semestrą — keletas dienų prieš egzaminą čia mažai gelbsti, Pirmasis šešetukas išsitraukia bilietus. Vieniems labiau pasisekė, kiti sun-
kesnį bilietą ištraukė, Kol studentai ruošiasi atsakinėti, paprašiau doc. N. Raguotienę trumpai papašakoti apie discipliną ir 2-osios grupės darbą, studi juo j ant bioorganinę chemiją. — Šiais metais dirbome pagal naują programą — vietoj anksčiau dėstytos organinės chemijos pū makursiams medikams buvo įvestas bioorganinės chemijos kursas. Todėl disciplinos dėstyme buvo nemaža naujovių, reikėjo daugiau dirbti. Padidėjo ir paskaitų, ir laboratorinių darbų, — pasakoja docente. — Tačiau darbą su studentais labai apsunkino tai, kad dauguma iš vidurinės mokyklos į Universitetą neatsineša organinės chemijos pagrindų. Vietoj to, kad gilintumęsi į šį
SESIJA. GYDYTOJAS PATARIA
KAIP IŠVENGTI PERVARGIMO Mokslinė techninė revoliucija, teikdama patogumus ir komfortą, atnešė ir daugybę stresų bei psichologinių perkrovų — ir informacijos gausumą, ir triukšmą gatvėje, darbe bei buityje, ir oro užterštumą. Visa tai gerokai alina ,mūsų nervų sistemą. Dažnai matome tokį vaizdą. Jaunuolis sprendžia fizikos ar matematikos namų užduotis, o šalia groja tranzistorius. Girdi, muzika jam ne trukdo, o padeda įsiminti. Tačiau mes, gydytojai, žinome, kad pašalinio dirgiklio poreikis jau sako apie nervų sistemos išsekimą. Tokiu atveju reikalingas aktyvus poils‘s gamtoje, o ne muzika dirbant. Neretai 6—10 ®etų vaikai spokso į televizorių iki išnaktų. Ne®aža tėvelių, užsikrėtusių miesčioniškumo liga, įtaiso savo atžalą į keletą mokyklų, įvairius ratelius ar ansamblius, nors vaikas vos susidoroja su vidūrinės mokyklos pro?rama. O kada jam pažaisti, pabūti ore, pajusti vaikystės džiaugsmus? Toli gražu ne visi studentai įpratę sistemingai lr dozuotai mokytis. Kitas visą semestrą dykinė-
ja, o per keliolika dienų, sesijos metu, stengiasi įsisavinti gausybę mokslinės informacijos. Dirba be miego ir poilsio, o po metų kitų pasijaučia bejėgis mokytis, skundžiasi bloga atmintimi, galvos skausmais, dirglumu. Gyvenimas be tinkamo darbo ir poilsio režimo, deja, nepraeina be pėdsakų. Daug lengviau ligos išvengti negu ją pagydyti, Profilaktikos priemonės apsaugos žmogų nuo galimų fizinių bei moralinių kančių, kurias sukęlia liga. Be to, saugodami žmogų nuo ligos, sutaupome daug lėšų, kurios būtų išleistos gydymui ir slaugymui. Profilaktika — tai ne tik ligos priežasčių šąlinimas, tai ir organizmo grūdinimas, stiprinimas. Daugelis šių priemonių taikomos valstybiniu mastu. Tai nėščiųjų ir maitinančių motinų atleidimas nuo darbo naktinėse pamainose, kenksmingomis sąlygomis, dekretinės atostogos, kasmetinės apmokamos atostogos, sutrumpinta darbo diena nepilnamečiams, papildomos atostogos besimokantiems, įstatymu užtikrintas aprūpinimas ligos
metu ir senatvėje. Mūsų žmonės plačiai naudojasi ir kitomis organizmą stiprinančiomis priemonėmis. Jų daug: sanatoriniai vaikų lopšeliai-darželiai, miškų mokyklos, sanatorinės ir bendro tipo pionierių stovyklos, suaugusiems — profilaktoriumai, baseinai, sporto aikštelės ir kt. Tačiau daugelis profiIaktinių priemonių glūdi mumyse. Iš mažens privalome stiprinti organizmą ir grūdinti nervų sistemą, tausoti ją, atsisakydami žalingų įpročių, gyvendami ritmingai ir higieniškai. Keltis ir gulti turime įprasti tuo pačiu laiku, miegoti ne mažiau kaip 7—8 vai. (vaikai — 9— 10 vai.), saikingai maitintis 4—5 kartus per parą. Rytais įpraskime mankštintis, apsitrinti šaltu vandeniu, vakarais 1—2 vai. prieš miegą pasivaikočiokime po mišką, paupiais, po parką. Dirbti ar mokytis reikia nuosekliai, sistemingai, kas dieną. Protinio darbo žmonėms naudinga atostogų metu daug judėti, būti gryname ore, keliauti, padirbėti sode, darže, sportuoti slidinėti ir t. t. Fizinį darbą dirbantiems geriau
Kaina 2 kap.
Nr. 22 (1241)
mokslą, daug laiko su pareigingiausius. Tai Vai gaištame, kol studentai įsi dotas Milius, Vaiva Jaku savina pagrindus. tytė, Dalia Falkauskaitė, Na, o ši grupė mane Asta Garalevičiūtė. Padėkojau docentei už šiek. tiek, apvylė jau per ir prisėdau seminarus, laboratorinius pasakojimą darbus. Aš tikėjausi, kad auditorijoje. Matau, jog gydomosios medicinos Vaidotas Milius jau pasi specialybės studentai la ruošęs atsakinėti. O po ke biau domėsis ir geriau leto minučių jau klau studijuos bioorganinę che sausi, kaip vaikinas „be miją, tuo labiau kad šiais ria" savo žinias. Docentė metais įgytomis žiniomis atidžiai klausosi, kartais jie turės1 remtis ir kitais kai ko pasiteiraudama, kar metais, jau studijuodami tais patikslindama. O vai biochemiją. Matyt, studen kinas nepasimeta, aiškina, tai buvo labai apkrauti, braižo formules. Docentė o ir semestras buvo dviem patenkinta jo žiniomis — savaitėm trumpesnis, dėl V. Miliaus įskaitų knyge ko krūvis dar padidėjo. Kaip ir kituose fakultetuo se, ir pirmakursiai medi kai vaikinai silpniau mo kėsi —- tikriausiai, čia daug įtakos turėjo ruo šimasis tarnybai Tarybinė je armijoje. Tačiau ir šioje grupėje yra studentų i kuriuos galėčiau iš kitų BAiGIAME pokalbį išskirti -kaip stropiausius,------------------------ -
pabūti vieniems, paskai tyti, pažvejoti, pažaisti šachmatais, pasiklausyti muzikos, aplankyti paro das, muziejus, koncertus, spektaklius. Atminkime, mūsų savi jauta priklauso nuo ben dravimo kultūros. Jos mokytis reikia iš mažens. Vaikų lepinimas, besaikis jų gyrimas suformuoja egoistinius charakterio bruožus. Ateityje jiems bus sunku bendrauti, jie bus įpratę tik imti iš vi suomenės, o nieko jai neduoti. Bet kokios parei gos jiems atrodys per sunkios, teikiančios ne džiaugsmą, o nusivylimą Tačiau per didelis reiklu mas, nuolatinis vaikų ba rimas žadina nepasitikėji mą savimi, uždarumą, baimę, jautrumą ir silp nina nervų sistemą. Mokykime vaikus dir bti — namuose, mokyklo je ar poilsiavietėje, kad darbas teiktų džiaugsmą, ugdytu pasitikėjimą. Dy kinėjimas — labai žalin gas, nervų sistemą ali nantis įprotis. Priminiau seniai žino mas tiesas. Dabar — pats gražiausias metų laikas, tad išnaudokime jį nervų sistemos profilaktikai. O tiems, kurie laiko egza minus, patariu nepervar gti. Dirbkite, tačiau ne miego sąskaita. Juzė ANDRIUSKEVlClENĖ VU Nervų ligų katedros docentė (Iš „Tiesos")
TURISTŲ PERGALĖS
lėje įrašomas įvertinimas „labai gerai“. Antroji at sakinėja Vaiva Jakulytė. Pasakoja sklandžiai, gal šiek tiek skubėdama, lyg bijotų, kad nespės papa sakoti visų trijų klausi mų. Ir jos knygelę papuo šia įvertinimas „labai ge rai". O aš atsisveikinu ir išeinu, žinodama, kad dar daug ir visokių pažymių parašys doc. N. Raguotienė — juk į egzaminą atė jo ir geriau, ir blogiau pa siruošę studentai.
Birutė ŠUTRIKAITE, „T. S." korespondentė
SENIŪNAS. KAS JIS? O kaip grupės pažangu, mas? Ar jis priklauso nuo seniūno? Beprasmiška, aišku, teigti, jog mokymosi rezullatus sąlygoja vien tik lanj komumas. Tačiau, kad ir keista, dažniausiai labai gerais pažymiais džiaugiasi tie. kas reguliariai lanko paskaitas, klausosi dėstytojų, konspektuoja. DALIA KARGYTĖ: — Žinoma, seniūnas nenulemia grupės pažangumo, tačiau jis atsako už lankomumą. Šie du dalykai neat. skirianti. Mūsų studentai įpratę mokytis iš konspektų, Perskaityti galybę literaturos ypač pirmuosiuose kursuose tikrai nelengva, todėl daugelis gerai išlaikyti egzaminus gali tik pavyzdingai lankydami. Štai ir atsakymas j klausimą, ar priklauso nuo seniūno grupės pažangumas. O kokius reikalavimus seniūnants kelia dekanatas? EKFF prodekanas doc. R. BARTAŠKA: — Kokie turėtų būti seniūnai? Stropūs. sąžiningi, reiklūs sau ir kitiems. Semtinas — pripažintas autoritetas grupėj, pavyzdys mo-
ksle. Geras seniūnas, mano nuomone, visada kuo nors iš grupės išsiskirs. Galbūt jis daugiau žinos apie mu ziką, dailę, teatrą ar dau. giau bus perskaitęs literatūros. Žinoma, geras seniūnas visų pirma bus geras žmogus. O ko trūksta mūsų seniūnams? Kokius bruožus jiems reikėtų ugdyti? Doc. R. BARTAŠKA: — Daugiau drąsos. Daugiau pilietinės drąsos. Seniūnams jos dažnai stinga: klausti, domėtis, kartais ir už draugą pakovoti. Mes nereikalaujant iš seniūnų aklo paklusnumo. Studentai gali ir turi rodyti iniciatyvą, puoselėti grupės tradicijas, rengti šventes. Priešingu atveju kokie gi jie studentai?! Siekti idealo visada sunku, Bet idealiu būti iš seniūno niekas ir nereikalauja, tačiau atlikti savo pareigą sąžiningai, sumaniai, kūrybingai pareikalaus. O žmogiškūmas, nuoširdumas, kolektyviškumo, pareigos jausmas turėtų būti ne tik seniūno, bet ir kiekvieno stu dento bruožai. Rita MITKUTE
TRUMPAI
ros rūmų liaudies instrumen tų orkestras. Kitą dieną festivalis apgau bė ne tik Alma Mater, bet ir Vilniaus senamiesčio gat ves, kiemelius. Šventėje dalyvavo Vilniaus miesto jmonių bei aukštųjų mokyklų etnografiniai, liau dies muzikos ansambliai, Uni, versiteto liaudies etnografi nis ansamblis „Ratilio" (yad. Z. Kelminskaitė), VU dainų ir šokių ansamblio kanklių bei birbynių grupės.
Tradicinis liaudies muzikos festivalis „Skamba, skamba kankliai!" prasidėjo draugys tės koncertu Universiteto Di džiojoje Auloje. Koncerte dalyvavo festivalio svečiai —< Joensu m. (Suomija) šokių kolektyvas, Rygos m. Proftechmokymo kultūros namų liaudies ansamblis „Teiksma", Minsko srities Berezino rajo no folklorinis ansamblis „Levonicha", Polocko m. kultū