hmc iturad. astra 1959 m.
Spalio 27 .d Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1956 M.
O kur vadovėliai? Vilniaus Universitetas gar sėja daugelyje mokslo sričių. Visų nelšvardinsi. Galima pa klausti, ar visi mūsų moksli ninkai produktyvūs? Drąsiai galiu tvirtinu — taip. Labai, — jeigu žvilgtelsime į užsi gulėjusių leidinių sąrašą, ku ris baigiasi 222-uoju numeriu. Pardavus šiuos leidinius, bū tų gauta 210 294 rub., o jų parengimas ir spausdinimas surijo bevelk milijoną. Čia daug mokslo darbų, kuriuos, deja, mažai kas perka. De šimtmečiais jie guli sandė liuose, retkarčiais pabūna miesto knygynuose, tačiau ir vėl grįžta Į Universiteto kny gų sandėlį, kad, praėjus nus tatytam laikui, būtų nurašyti ir išvežti kaip makulatūra. Daugiausia čia „Baltistikos", „Knygotyros", „Literatūros" ir „Kalbotyros" leidinių — 12 128. Ekonomistų straipsniai dūli 1229-iuose užsigulėju siuose „Ekonomikos" leidi niuose. Dar čia — gamtinin kų (3 leidiniai, 2012 egz.j, teisininkų kūriniai (1 leidinys, 1498 egz.), „Problemos" (1252 egz.), „LKP istorijos klausimai" (769 egi.). Niekas nesusimąsto, kad per metus vien už mokslo darbų spausdinimą išleidžiama iki 100 000 rub., kad tonomis naudojamas deficitinis popie rius, kad apkraunamos lei dyklos Ir spaustuvės. Peržvelkime kitus Univer siteto darbuotojų parašytus ir dideliais kiekiais atspausdin tus kūrinius. Paminėsiu tik keletą pavadinimų: „Lietuvos politinės ekonomijos dėstyto jų darbai", „Tarybų Lietuvos radijas pokario metais", „Kla sių kova Prancūzijoje", „Ta rybų darbo praktikumas"...
Kokią naudą jie davė student tams?.. Visos save gerbiančios įs taigos pradėjo skaičiuoti pini gus. Ar mes, kitus mokydami, nesielgiame priešingai? Kas susimąstys, pasirašydamas lei dimą spausdinti niekalą, suma žins tiražą iki realaus, nut rauks sutartis su leidyklomis? Ir dar. Įdomu, kuris iš dau gybės prorektorių ryšis pasi rašyti užsigulėjusių leidinių nurašymo aktą? Jurgis AKROMAS VU vyriausiasis buhalteris
Nr. 22 (1480)
BALANDŽIO 15 D.
STEIGIAMA TSRS universitetų asociacija Maskvoje praėjusį penktadienį buvo susirinkę TSRS universite tų asociacijos steigėjai. J Susitikimą buvo nuvažiavę ir VU pro rektoriai J. Vaitkus bei I. Žeberskis. Dalyvių nuomone, asociacija turėtų kelti ir nagrinėti bendrus visiems universitetams klausimus, nesikišdama į savo narių vidaus reikalus. Visi pasisakė už tai, kad universitetai turėtų jų savarankiškumą įteisinantį statusą (ypač ak tyvūs buvo Alma-Atos, Charkovo, Kijevo, Maskvos universitetų atstovai), rektorius, dekanus rinktų kompetentingi žmonės (t. y. ne studentai). Smarkiai diskutuota dėl mokslo tiriamojo ir pedagogi nio darbo santykio universitete. Numatyta, kad asociacijos nariai gali būti universitetai, kuriuose ne mažiau, nei 15 specialybių ar specializacijų, ir ne mažiau nei vienas profesorius šimtui studentų. Tokių universitetų Tarybų Sąjungoje apie 60. Priimti laikini įstatai, iki steigiamojo asociacijos suvažiavimo, kurį planuojama surengti kitų metų gegužės mėnesį Kijevo uni versitete. Universitetai — asociacijos steigėjai (tarp jų ir VU) į suvažiavimą deleguos po 3—5 atstovus. Kiti universitetai — rek torius. Iki suvažiavimo asociacijos prezidentu išrinktas Maskvos universiteto rektorius A. Logunovas. Susitikimo dalyvių paprašyta pateikti samprotavimus universitetų finansavimo bei kitais klausi mais. Remdamasi šiais samprotavimais, asociacija kreipsis į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Tikimės, kad universitetų asociacija netaps dar viena biurokra tine organizacija šalia TSRS Liaudies švietimo komiteto ir nerodys polinkio j centralizavimą. Kol kas įstatuose jo nariam* nedrau džiama savarankiškai stoti į Europos universitetų asociaciją. „U. V." informacija
KOLEGOS
JEI NORIME, KAD MUS IŠGIRSTŲ Ar universiteto studentams rei kia organizuotis, diegti savivaldą, kurti studentų atstovaujamuosius organus! 1 šį klausimą galime atsakyti tik mes patys. Manau, kad susi dūrėme su dilema: arba vienysimės kursuose, fakultetuose, Uni versitete ir ginsime savo intere sus, dalyvausime mus liečiančių klausimų svarstyme organizuotai, arba liksime besiblaškančiais, pa syviais administracijos bei visuo meninių organizacijų funkcionie rių sprendimų vykdytojais. Jei norime, kad mus išgirstų ir suprastų, įvedant naują ir panai kinant neįdomią mokymo discip liną, skirstant bendrabučius, pa šalpas, • premijas, vežant talkon į kolūkius, patys turime būti gerai organizuotais. Atrodytų, kad Dailės akademi jos, Konservatorijos, Vilniaus pedegoginio instituto, VISI stu dentai tai suvokė. Šiose aukš tosiose mokyklose jau veikia stu dentų Parlamentai.
Pastebėsiu, kad kitų aukštųjų mokyklų, o ir mūsų filologijos fakulteto studentų (seniūnų) Ta rybų ir Parlamentų veikla rodo, kad šie organai, skelbdami savo tikslu esantį akademinio jaunimo teisių gynimą, norom nenorom atima „duoną" arba dubliuoja profsąjungą. Universiteto studentai, dalyva vę diskusijoje dėl studentų atsto vybės, padarė išvadą, jog demo kratiškai suformuotas studentų at stovaujamasis organas turėtų veikti kaip aukščiausia studentų
Nukelta į 2 psl.
VU profsąjungos konferencija lapkričio 14 d. 17 vai.
Teatro salėje
studentų parlamentas Ką veiks instituto parlamentas? Kas jį sudarys? Kokias proble mas spręs parlamentarai? Ne tik šitie, bet ir daugelis kitų klausi mų domino mane, einantį į VISI parlamento steigiamąjį susirinki mą. Susirinkime neskambėjo pompastinės kalbos, nebuvo apeliuo jama į tautinius jausmus. Vyko karšti ginčai, kuriuose dalyvavo ne tik delegatai, bet ir svečiai. Labai aktualiai nuskambėjo stu dento S. Rekašiaus trumpas pasi sakymas: „Daugelis mano grupės studentų siekia gauti diplomą, o ne įgyti žinių. Jie mane išrinko j parlamentą, kad ginčiau jų in teresus, o aš atėjau į institutą gauti žinių. Tad kieno interesams aš turiu atstovauti parlamente — •norinčių gauti diplomą, ar norin čių gauti žinių?" Nežinau atsaky mo į šį klausimą, bet, manau, kad tai liečia ne tik VISI, bet ir kitas aukštąsias mokyklas. Pertraukos metu apie busimąjį parlamentą paprašiau pasidalinti mintimis iniciatyvinės grupės na rį Irmantą Gailių: „Pagal inicia tyvinės grupės paruoštą parla mento įstatų projektą mūsų par lamentas yra aukščiausias institu to studentų savivaldos organas, atstovaujantis visiems instituto studentams, nepriklausomai nuo jų politinių ir religinių pažiūrų. Instituto parlamentą sudaro fa kultetų parlamentų delegatai. Par lamentas išrinks savo prezidiumą ir pirmininką. Taip pat išrinks sa vo atstovus į instituto Tarybą ir Lietuvos Studentų koordinacinę tarybą. Parlamentas turės savo antspaudą ir emblemą, sąskaitą banke, turės teisę disponuoti sa vo turtu. Be to, parlamentas tu rės atsakyti už savo politinę, vi
suomeninę ir ūkinę veiklą". Diskutuojant apie tai, kad bet kokios politinės organizacijos ne turės teisės koordinuoti parla mento veiklos, prisiminiau du epizodus. Dviejų visiškai skirtin gų politinių organizacijų atsto vai elgėsi labai panašiai. LTJS „Jaunoji Lietuva" vienas iš ly derių G. Karalius, dalyvavęs sve čio teisėmis, demonstratyviai iš ėjo iš salės todėl, kad delegatai atsisakė svarstyti steigiamojo su sirinkimo metu klausimą dėl jau nuolių karinių bilietų grąžinimo. VISI komjaunimo komiteto sek retorius A. Prochorovas, taip pat dalyvavęs svečio teisėmis, pasa kė, kad delegatai išrinkti nede mokratiškai, aiškino, kad dar ne laikas įkurti parlamentą. Salėje buvo studentų profsąjungos ats tovų. Jiems dabar sunkūs laikai — J. Kupliauskienė, TSRS liau dies deputatė, instituto studentų profsąjungos komiteto pirminin kė, atsistatydino iš pirmininkės pareigų. Nepaisant visų bandymų su trukdyti, instituto parlamentas buvo įkurtas, išrinktas prezidiu mas ir jo pirmininkas — IV kur so studentas Rokas Knyva. Parla mentas sudarė komisiją Deklara cijai ir kreipimuisi į VISI Tary bą paruošti. „Parlamentas yra perspekty viausia priemonė studentiško gy venimo demokratizacijos kelyje. Na, o programa minimum — tai pasiekti, kad visos lengvatos ir pašalpos, skirtos studentams, tap tų visuotinai svarstomu objektu. Jei turime rublį ar tris, tai visi turi žinoti — kur jie panaudoja mi", — pasakė Rokas Knyva.
Darius ANUŽIS
Praėjusį savaitgalį surengti net du mitingai morališkai paremti jaunuolius, grąžinusius šaukiamuosius lapelius ir karinius bilietus. Respublikiniam kariniam komisarui buvo Įteikta deklaracija, ku rioje pažymima, jog 1949 metų rugpjūčio 12 dieną Ženevoje pa sirašytos Taikos konvencijos 51 str., 3 dalyje rašoma, kad okupa cinė valstybė negali versti globojamų asmenų tarnauti Jos gink luotose pajėgose. Bet koks spaudimas arba propaganda laisvano riškai stoti j armiją draudžiama. Sį dokumentą pasirašė ir TSRS. Sekmadienį Pilies gatve, matau, eina plikai kirpti, galvas nulei dę vaikinai. Eina, spardo kojomis auksinius lapus: „Gal tie mitin gai padės, gal nepadės, bet greičiausiai rytoj jau išveš"...
Renatas NEVERBICKAS Autoriaus nuotr.