Page 1

,?* d*'-*#'

9-<&-

SVEIKS, STUDENTE, Į MOKSLUS SUGRĮŽĘS I VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

7/Z)o

UbENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Nr. 22 (645)

1968 M. RUGSĖJO 4 D. TREČIADIENIS

EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.

KANTRIAI SIEKIME SAVO TIKSLO Kiekvienas iš jūsų, šiandien peržengęs senojo Vilniaus universiteto slenkstį, yra pasi­ ryžęs šturmuoti mokslo aukš­ tumas, dirbti. Visus jus sveikinu rektora­ to ir visuomeninių organizaci­ jų varau ir linkiu sėkmingo darbo 1968—1969 mokslo metais. Linkiu jums atkakliai ii kantriai siekti savo užsi­ brėžto tikslo, kad išeitumėte į gyvenimą iš tiesų didžiulės erudicijos žmonės, puikūs sa­ vo dalyko žinovai, tvirtai pa­ siryžę savo kasdieniniu darbu šlovinti mūsų Tėvynę. Šių metų rugsėjo pirmosios šventė ypatinga dar ir tuo, kad ji švenčiama jubilieji­ niais lietuvių tautos metais: visa respublika didžiuliais darbo ir kūrybos laimėjimais pasitinka pirmosios proletari­ nės revoliucijos Lietuvoje penkiasdešimtąsias metines. Komunistų partija ir Tary­ binė vyriausybė visada ypa­ tingą dėmesį skyrė ir skiria jaunimo mokymui bei auklė­ jimui. Praeitais metais Tarybų Są­ jungos aukštosiose mokyklose mokėsi apie 4 milijonus stu­ dentų. Naujojo penkmečio pa­ baigoje metinį priėmimą į pir­ muosius aukštųjų mokyklų kursus numatoma padidinti iki 940 tūkstančių. Iš viso aukštosiose mokyklose moky­ sis apie 5 milijonus studentų. Šalies aukštosios mokyklos kartu su technikumais per penkmetį, t. y. nuo 1966 iki 1970 metų, parengs daugiau kaip 7 milijonus specialistų. Tai žymiai daugiau, negu per praėjusį septynmetį. Kasmet vis daugiau jaunuo­ lių ir merginų paduoda pa­ reiškimus, norėdami tapti Vil­ niaus universiteto studentais. Jeigu 1966 m. į Universiteto dieninį skyrių stojo 3.020 žmo­ nių, tai 1967 m. jau 3.184, o šiemet — 3.128. Priėmimo ko­ misijai teko atlikti didelį darbą. Egzaminatoriai kruopš-

Rektorius, akademikas prof. J. KUBILIUS

čiai tikrino stojančiųjų žinias, priėmimo komisijos peržiūri­ nėjo charakteristikas, svėrė „už" ir „prieš". Mes tikimės, kad atrinktieji pateisins mūsų lūkesčius — bus stropūs, pa­ vyzdingi studentai. Daugiausia pareiškimų buvo paduota į Medicinos fakultetą. Vien į gydomąjį skyrių buvo paduoti 247 pareiškimai, ku­ rių patenkinti tik 75. Labai populiari ir anglų kalba. Šie­ met gavome 198 pareiškimus, kurių patenkinti tik 55. Seniai nebuvo tokio antplūdžio norinčiųjų studijuoti gimtąją kalbą ir literatūrą, Gavome net 193 pareiškimus, priimta 50. Jei į Universitetą buvo priimti iš tiesų gabiausieji, ko gero, po kelerių metų iš­ augs naujos nacionalinės gro­ žinės literatūros ir kritikos kūrėjų gretos. Šiais metais truputį padi­ dėjo ir priėmimo kontingen­ tai: vien į stacionarinį skyrių priimta 1370 studentų, į vaka­ rinį skyrių — 430 ir į neaki­ vaizdinį — 850 žmonių. Va­ dinasi, į pirmąjį kursą šiemet priimta 2650 žmonių, arba 70 studentų daugiau negu pernai rudenį. Didžiausias priimtųjų skaičius Istorijos, Filologijos ir Ekonomikos fakultetuose. Vilniaus universitetas jau­ čia nuolatinį partijos ir vy­ riausybės rūpestį. Pradėdami šiuos mokslo metus, žinome jog Lietuvos Komunistų par­ tijos ir vyriausybės rūpesčių dėka dar labiau sustiprėjo mū­ sų Universiteto materialinė bazė, mūsų laboratorijos pasi­ pildė naujais prietaisais ir įrengimais, mūsų mokslinė biblioteka — tūkstančiais to­ mų pačios naujausios ir ge­ riausios literatūros. Jau pradė­ ta bibliotekos priestato staty­ ba, o Antakalnyje kyla Eko­ nomikos fakulteto rūmai, ša­ lia kurių ateityje išaugs ir vi­ sas Universiteto miestelis.

NAUJŲJŲ PRADŽIA Rugsėjo 2 d. vakare Profsą­ jungų r ūmuose įvyko iškil­ mingas mokslo metų atidary­ mas. Prie rūmų pirmakursius ir iš vasaros darbo ir poilsio stovyklų sugrįžusius studentus pasitiko Storasis ir Plonasis. Scenoje — akademinis cho­ ras, „Skamba studentų daina po pasaulį" — šiomis žinomos dainos eilutėmis pradedama šventė. Jaudinančiai nuskam­

ba „Avė, Marija". Į salę įne­ šamos vėliavos. Kalba Rekto­ rius J. Kubilius, Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas V. Pra­ naitis. Padvelkia studentiška ro­ mantika: apie darbą įvairiose šalyse ir respublikose rapor­ tuoja studentai. Ansamblio dainininkai ir šokėjai vakarą baigia įdomia savo programa.

TAI IR VĖL mes susirinkome senoje, mylimoje mokykloje. Pradėsime sunkų, įtemptą eilinių metų darbą, Bus džiaugsmo, bus ir nesėkmių, dažnai kartosis tai, kas buvo. Tas kartojimasis nesu­ kels nuobodulio, nes taps mums pamatu, į kurį atsispy­ rę, eisime į nežinomas dienas, savo darbu, savo protu ir sa­ vo jausmais paversdami jas individualia ir kolektyvine

Daugelis jūsų gyvens bend­ rabučiuose, jūs naudositės du su puse milijonų tomų turin­ čia Universiteto moksline biblioteka, sudėtinga moksline aparatūra aprūpintomis labo­ ratorijomis. Nemokėdami jo­ kio mokesčio už mokslą, 73 proc. studentų gaus stipendi­ jas, kurių grąžinti nereikės. Jums skaitys paskaitas, va­ dovaus seminarams bei ki­ tiems praktiniams užsiėmi­ mams, dalinsis savo žiniomis ir patyrimu beveik 700 Uni­ versiteto dėstytojų, kurių tar­ pe 35 profesoriai ir mokslų daktarai, 265 docentai ir mokslų kandidatai. Daugelis mūsų Universiteto dėstytojų — įžymūs mokslininkai ir nu­ sipelnę pedagogai. Iš žymiau­ sių galima paminėti profeso­ rius bei mokslo daktarus: Že­ maitį, Brazdžiūną, Jucį, Nor­ kūną, Lebedį, Marcinkevičių, Minkevičių, Dagį, Gregorauską ir kitus. Draugai pirmakursiai! Jūs šiandien įsijungsite į daugia­ tūkstantinį ilgaamžę ir garbingą istoriją turinčio musų Universiteto kolektyvą arba, (Nukelta į 2 psl.)

VĖL rugsėjis... Jau keletas dienų, kai musų Vilnius tarsi vėl atgijo, pagy­ vėjo. į sostinę iš vasaros sto­ vyklų, žygių, kelionių grįžo studentija. Atėjo ruduo ir į senąjį Uni­ versiteto Sarbievijaus kiemą. Skelbimai visus visus kvietė į tuksų imatrikuliacijos šven­ tę... Pirmadienis, 11 valanda. Prie filologų berželio plazda specialybių vėliavos. Paskuti­ nės pasiruošimo minutės. Jau­ dinasi organizatoriai, scenari­ jaus autorius J. Bulota duoda paskutinius patarimus šventės ašiai — Storajam ir Plonajam. Tai jau tradicinėmis tapusios filologų švenčių figūros. Ne­ maža rūpesčių ir prodekanui J. Balkevičiui... O studentai vis plūsta į filologijos kieme­ lį. Pusė dvyliktos. Lydimi mar­ šo, su studijų knygelėmis ran­ kose į kiemą žengia busimieji mokytojai, žurnalistai, biblio­ tekininkai. .. Jų daug, nepa­ prastai daug šitų laimingųjų. Rodos, kolona niekada nesi­ baigs. Plonasis ir Storasis sveiki­

biografija. Tos dieno? bus mums žaliava, iš kurios pasidarysime sau gyvenimą. Dirbkime kartu, dirbkime pavieniui. Turime viską, galime viską. Mūsų kasdieninis augirnas priklausys nuo pastangų ir noro, Palytėkime kiekvieną dieną, kad ji nenu­ eitų į praeitį bergždžia, nepri­ krauta tavo kūrybos, neįpras­ minta tavo proto ir nesušildyta tavo jausmo.

na „fuksus" su rugsėjo pra­ džia. Prieš pirmakursių akis — vartai į Alma Mater, žalių ąžuolo lapų vainiku papuošti, dailininko rankomis išdabinti. O virš vartų plakatas: „Per aspera ad astra". ,„Tuoj jūs suprasite šio šūkio prasmę", — aiškina Plonasis. „Daug dar jums teks iškęsti, kol dan­ gun pakliūsite"... Tyli fuk-> sai, į Universitetą patekti bet kokia kaina nori. Vedantieji sugriebia „au­ kas". Drebantis lituanistas ir savimi pasitikinti istorikė at­ sakinėja į klausimus. Pasiro­ do, kad „fuksai" ne „iš kelmo spirti". Jiems atidaromi Uni­ versiteto vartai. O čia jau budelio drabužiu apsitaisę senjorai sprigtus į kaktą skai­ čiuoja, kuokom grasina, Kančios iškentėtos, kelias, •yg I laimės žiburį, išpirktas. Studentai išsirikiuoja prie specialybių vėliavų. Pasvei­ kinti Istorijos ir Filologijos fakultetų studentų su mokslo metų pradžia atėjo Universi­ teto Rektorius J. Kubilius, visuomeninių organizacijų atstovai, fakultetų dekanai. Pirmakursius sveikina fakulteto komjaunimo sekreto­ rius K. Monkevičius. Žodį ta­ ria studentų mokslinės drau­ gijos nariai, o kartu įteikia įpėdiniams didžiulį aplanką su SMD narių sąrašu ir miniatūrinę darbo planų knygu­ tę (kurią dar reikia suplonin­ ti). Sveikina saviveiklininkai. Fuksai turi įrodyti, ką jie mo­ ka. Ant fontano baseino pa­

kraščio šokamas valsas. Ilgai netyla plojimai. Didelį visų susidomėjimą sukėlė sportininkės išbandy­ mas, grėsęs net išsimaudymu fontano vandeny. Nugalėjusi kliūtis ir visas pagundas ke­ lyje, mergaitė nušoka nuo siūbuojančios lentos „Šaunūs pirmakursiai", — patenkinti Storasis ir Plonasis. Prasideda svarbiausia ima­ trikuliacijos dalis — krikšty­ nos. Juk negausi studentiškos duonos nekrikštu būdamas. Lyg į Jordano upę brenda į baseiną du burtų keliu su­ gauti nelaimingieji. Aidi prie­ saikos žodžiai, virš galvų su­ šniokščia fontano vanduo. Surdutais ir cilindrais apsi­ rengę pirštinėti Storasis ir Plonasis antspaudu ir parašais patvirtina priesaiką, įrašytą milžiniškoje Universiteto isto­ rijos knygoje. Ir profsąjunga motinėlė neužmiršo pirmakur­ sių. Riestainiais papenėto, ke­ lini pagirdė. { studentus kreipiasi Rekto­ rius J. Kubilius: — Sveikinu jus, atvykusius į senąjį Universitetą. Tikiuosi, kad po penkerių metų iš šito kiemo išlydėsime Jus jau ga­ bius specialistus... Pirmakursių vardu už įdo­ mų sutikimą, už šilumą, pa­ rodytą jiems, dėkoja vokiečių specialybės pirmakursis Anta­ nas Gailius. Pirmakursiai kviečiami j auditorijas. Jų laukia susitikimas su kurato­ riais, vyresniais draugais... I. VOVERYTĖ M. KURAIČIO nuotr.


2 psl

TARYBINIS STUDENTAS ■^*-w-w*^**^*«*^*-*^*<*^*^»*- 1968 m. rugsėjo mėn. 4 d.

daug. Bet žmogus negali visą laiką vien tik klausyti paskai­ tų, studijuoti rekomenduoja­ mą literatūrą ar sukti galvą (Atkelta iš 1 psl.) cialybės disciplinų, rimtą dė­ laboratorijoje. Negalima ir už­ Semestras prasideda, semest kiečlų kolegų atsiųstą pasako gas Lakis. — Sūnūs gimė lienaudojant tradicinę termino­ mesį skirti visuomeniniams sidaryti siauruose specialybės nes kultūringam ras baigėsi. Apie pusantro jima apie raudonkepurių Vil­ pos 22-ąją, o iš Vilniaus mes logiją, imatrikuliuojami į mū­ mokslams — filosofijai, TSKP rėmuose, sų ALMAE MATRIS šeimą. istorijai, politinei, ekonomijai, žmogui reikalingas platus aki­ tūkstančio mūsų Universiteto niaus studentų statyblnj' būrį išvykome liepos 27-ąją. Naujai iškeptam tėvui linki­ studentų šiemet dirbo res­ mes mielai perspausdiname Šia proga norėčiau tarti kele­ mokslinio komunizmo pagrin­ ratis. Jūs privalote tiek Universi­ publikos kolūkiuose, Kazachs „Tarybiniame studente". Tas me daug laimės, stipriai spau­ tą žodžių apie jus. dams. Aukštasis mokslas nepana­ Gerais specialistais tapsite tete, tiek už jo ribų branginti tane ir Estijoje, svečiose ša­ pats laikraštis, be to, pirma­ džiame ranką. — Kodėl jūs atvykote bū­ šus į vidurinį nei savo me­ tik daug ir atkakliai dirbdami. tarybinio studento vardą, jūsų lyse — Vokietijos Demokrati jame puslapyje išspausdino Ir todais, nei apimtimi. Iki šiol Pirmiausia reikės atidžiai elgesys visur ir visada turi nėję Respublikoje ir Liaudies nuotrauką, kurioje matome tent į Graifsvaldą? — Su Ernsto Morico Arndiš jūsų buvo reikalaujama tik klausytis visų jums skaitomų būti pavyzdžiu. Studentas, kur Lenkijoje. Ilgam stovyklų da Universiteto studentus darbo to universitetu mus sieja mokytis, įsiminti tik vadovė­ paskaitų, išmokti tai, kas pa­ jis bebūtų, visur atkreipia į lyvių delnuose liko pūslės: metu. O kas gero likusiose 21-oje draugystės sutartis. Pagal šią lių ir mokytojų pateikiamą rašyta vadovėliuose. Bet tai save visuomenės dėmesį, pa­ padirbėta šauniai, padirbėta d medžiagą. Čia, šalia moky­ tik mažytė darbo dalis. Visos gal jį sprendžiama apie visą aug ir gerai. Apie tai byloja stovykloje? Apie tai — se­ sutartį čia atvyksta jau antro­ mosi, reikės dar ir studijuoti, šiuolaikinės mokslo šakos Universitetą, apie visą Tary­ štai kad ir šitoji VDR Rosto kančiame laikraščio numeryj ji mūsų studentų grupė. Savo aktyviai domėtis visu tuo, vystosi nepaprastai sparčiai, bų Lietuvos jaunimą, jo išsi­ ko apygardos laikraščio „Ost- e. Spausdinsime daug puikių ruožtu 30 mūsų kolegų iš see — Zeitung", rugpjūčio 10 nuotraukų, stovyklų dalyvių Graifsvaldo vieši Lietuvoje. kas susiję su busimąja specia­ todėl nė tobuliausias dėstyto­ lavinimą, kultūrą. Druskininkų kurorte prie Ne­ Jau studijuodami jūs turėsi­ dienos numerio iškarpa. Vo- labai įdomius įspūdžius. lybe. jas nesugebės sugrūsti į pa­ mune! jie stato sanatoriją. Bai­ Universitete jūs susidursite skaitas visų mokslo naujienų. te visas galimybes pradėti gę darbus, panašiai kaip ir su pagrindinėmis ir šalutinė­ Galų gale, čia ne vidurinė dirbti mokslini darbą. Univer­ mes, jie ekskursuos po Lietu­ mis disciplinomis, ir svarbiau­ mokykla, kur užtenka, par­ sitete veikia stipri Studentų vą. sią dėmesį reiks skirti pirmo­ ėjus namo, išmokti tai, ką mokslinė draugija, jungianti — Tai jus visą laiką neliksi, sioms. Bet, bijodamas būti mokytojas sakė klasėje. Mūsų apie 34 mokslinius būrelius te Graifsvalde? blogai suprastas, noriu pa- paskaitose bus nubrėžiamos ir turinti savo eilėse daugiau — Ne, tik iki 16-os rugpiūbrėžti, kad pagalbinės dis- tik pagrindinės vienos ar ki­ kaip 1500 narių. čio. Per likusias 10 dienų ap­ Didelį vaidmenį Universite­ ciplinos mokytis reikia taip tos disciplinos gairės, nurolankysime Rostoką, Drezdeną, pat labai rūpestingai, Nieko doma bendroji to dalyko mo­ to studentų gyvenime vaidina Leipcigą ir Berlyną. nereikalingo mes nedėstome. kymosi kryptis, iškeliamos komjaunimo organizacija, sa­ Na, bet kol kas jūs O tie d.alykai, kurie į mokymo problemos, į kulias reikia la­ vo eilėse sutelkusi 95 proc. Greifsvalde. Kokie įspūdžiai? planus įtraukti, yra iš tikrųjų biausiai atkreipti dėmesį. Vi­ visų studentų. Komjaunimas — Puikūs, Oras geras, valbūtini, ir, jų neišmokus, ne- sas kitas žinias turi susirinkti yra rimtas rektorato ir Uni­ gis skanus, darbas teikia įriianoma studijuoti paties spe­ pats studentas. Todėl jam bū­ versiteto partinės organizaci­ džiaugsmo, o svarbiausia, kad cialybės objekto. tina išmokti savarankiškai jos pagalbininkas ruošiant su draugais vokiečiais mes visapusiškai išsilavinusius Ypač jūsų dėmesį norėčiau analizuoti, daryti išvadas, kur­ puikiausiai susikalbame, net ir specialistus. atkreipti į visuomeninių dis­ ti. Vidurinėje mokykloje bu­ kvalifikuotus nedaugelio žodžių pagalba. Nuo 1957 m. kiekvieną va ­ ciplinų studijavimą, nes vi­ vo dėstomos tik neginčijamos — Bet jūs gerai kalbate vo­ suomeninio gyvenimo organi­ tiesos, o čia jau teks susipa­ sarą respublikos rajonuose kiškai? Jūs išmokote mokyk­ organizuojamos studentų dar ­ žinti ir su neištirtomis, .abejo ­ zavimo uždaviniai, iškylantys loje? dabartinei komunizmo kūrėjų nių keliančiomis problemomis. bo ir poilsio stovyklos. Stu­ — Ne, ne mokykloje. dentai dalį laisvalaikio, ener ­ kartai, reikalauja ne tik spe­ Niekas, žinoma, nereikalaus, Išvydęs mano klausiamą — Čia dirba ir merginos? „OSTSEE-ZEIT.UNG" - SVE­ gijos ir jaunatviško ryžto ski ­ cialisto ■ kvalifikacijos, bet ir kad jūs tuos neaiškumus iš— Taip, mūsų čia 25 stu­ žvilgsnį, draugas Lakis paaiš­ ČIUOSE PAS JUOZĄ LAKI, ria visaliaudinių uždavinių visapusiško išsilavinimo, pi­ spręstumėte, bet galvoti, kaip LIETUVOS STUDENTŲ DELE­ dentai ir 5 dėstytojai iš Vil­ kina, kad jo žmona Vilniaus įgyvendinimui, prisideda prie GACIJOS lietinio aktyvumo, tvirtos juos išspręsti, reikės. niaus Kapsuko universiteto, — Universitete dėsto vokiečių VADOVĄ kolūkinės ekonomikos kėlimo, mokslinės pasaulėžiūros. To­ — Studentai iš Lietuvos? kiek vėliau patvirtina delega­ kalbą. Taigi, jam daug padėjo Darbo bus daug, ir laiko Jūsų, draugai pirmakursiai, Antai jie. cijos vadovas Juozas Lakis. — žmona ir susirašinėjimas su dėl labai svarbu, šalia spe- jam atlikti taip pat reikės tik ką peržengusių mūsų sePirmasis, kurį aš sutikau Tarp jų vienuolika merginų. draugais studentais iš Berlyno nojo Universiteto slenkstį, Graifsvaldo Kaklo-nosies-ausų Ateina eilė įprastiniams in- ir Graifsvaido. Šias žinias jis laukia dideli darbai, kuriems klinikos statybos aikštelėje, terviu klausimams: dabar įtvirtina asmeninių kon­ atlikti reikės nemaža atkaklu- buvo statybos kombinato bri­ taktų dėka. — Kiek jums metų? MOSU INTERVIU mo ir ištvermės. Jeigu iš pat gadininkas, kolega Erichas Ir ne vien tik vokiškai kal­ — Dvidešimt penkeri. pirmų dienų kibsite į mokslą, Lemkė. bėti jis čia mokosi. — Jūs vedęs? jeigu gerai susiplanuosite lai­ — Aplamai, labai puiku pa. — Taip, vedęs. — Aš vadovauju jų darką ir nesiblaškysite į šalis, bui, — prisistatė jis. — Mes buvoti čia pas jus, VDR. — Ir vaikučių turite? rezultatai bus neabejotinai atnauj iname šildymo trasą iš Juozas Lakis lyg ir telaukė Bendrame darbe, sportuojant, geri. Nuo šiol jūs esate Uni­ klausimo, jo veidą nušvie­ šokant ir dainuojant, vakarais Mus labiausiai džiugina at­ — Jūsų linkėjimai pirma­ versiteto kolektyvo nariai. Ryko katilinės į kliniką. Jau­ šio diskutuojant bendrabutyje, nuoliais ir merginomis aš la­ čia laiminga šypsena: gimimas: sugriautų miestų, kursiams? Tikiuosi, kad.jūs geru moky­ bai patenkintas. Jie dirba že­ stiprėja draugystė tarp mūsų — Taip, turiu sūnų. Jis gi ­ gamtos, žmonių. Su vaikišku — Pradžia buvo gera. Te­ ir Grailsvaldo studentų. Ir tai džiaugsmu mes matuojame gul ir kitus egzaminus, dabar musi, pavyzdingu elgesiu, są­ mės darbus, užduotis nė iš mė vos prieš keletą dienų. pavasariais neseniai pasodin­ jau aukštojoje mokykloje, jie moningu ir pilietiniu aktyvu­ lengvųjų. Bet entuziazmo pa­ — Prieš keletą dienų? Tai bene puikiausias įspūdis, kurį mes parsivešime. mu garbingai atstovausite kanka, galima imti iš jų pa­ jūs jo gal dar nematėte? tos obels metūgius. Džiaugia­ laiko taip pat gerai. Kurtas RELE — Mačiau! — švyti draumūsų Universitetui. vyzdį. mės tūkstančiais pirmokų, su Pirmakursis ištroškęs ne tik gailia šypsena ir gėlių puokš­ auditorijų rimties. Nemažiau tėmis palydėdami juos į ne­ svarbūs jam ir materialesni paprastai ilgą ir nelengvą dalykai. Užsukime į prorekto­ mokslo vieškelį. Jaudinamės riaus pavaduotojo administra­ Ir laukiame abiturientų, kurie cijos ir ūkio reikalams S. NEAKIVAIZDINE ateis į mūsų pamiltą Universi­ Mickaus kabinetą. EKSKURSIJA tetą. Kokie įie? Ar mokėsime PIRMAKURSIUI — Klausiate, kiek pirma­ juos priimti į savo šeimą, tatų, atgręžtų savo šoniniais driausia. Laikui bėgant keitė­ čių pilies ir vyskupo rūmų ir jiems dar svetimą ir truputį kursių gyvens bendrabučiuo­ fasadais į Universiteto, Tallat- si rūmų paskirtis. Jėzuitų aka­ kad jie taip gerai esą įrengti, se? Minutėlę, laikraščiui rei ­ bauginančią? demijos laikais į rūmų sudėtį jog net Italijoje nė viena ko­ kia tikslių duomenų, — S. Universiteto rūmai yra da- Kelpšos, Gorkio ir Balio Sruo­ įėjo — Šiemet gavome 3128 Mickus varto popierių šūsnį. ne tik auditorijos, salės, legija savo patalpomis nega­ gos gatves. Tarp šių pastatų lėlė Vilniaus miesto, kuriam pareiškimus, Studentais bū- — Jiems rezervuotos 1096 vie­ skaityklos, bet ir gyvenamie­ linti su jais lygintis. yra net devyni uždari kiemai, nepakartojamą grožį suteikia ti panoro 366 žmonės su dar- tos. ji namai, ūkiniai pastatai, jų iš kurių žymesni vadinami Kolegijai pradėjus veikti, Vieni savita architektūra, bo stažu, 46 siuntė įmonės, — garsių rektorių arba profeso­ tarpe ir arklidės. Universitetą namai buvo toliau superkami. miestai gražūs savo plačiomis, — O likusiems? pasakoja mokymo dalies vedė, uždarius, rūmuose buvo atida­ — Butų skyriuje turime ad­ tiesiomis gatvėmis su vienodo rių vardais (Skargos, Počobu­ ryta viešoji biblioteka, senie­ 1570 m. iš Jekaterinos Tomaja I. Ragelienė. resų. Ir dar ieškome: net tris aukščio ir to paties stiliaus to, Sarbievijaus ir t. t.). Kie­ nų muziejus, gimnazija, kurį sienės pirkti namai ribojosi — Kaip sekėsi jiems? kartus skelbėme „Vakarinėse namais, su vienodai pakirp- mai sudaro neatskiriamą uni­ — Egzaminus išlaikė 2099, Naujienose". Aišku, nuomo- tais medžiais. Šitokių miestų versiteto statybinio ansamblio laiką tebeveikė astronomijos su vyskupo sklypu. 1572 m. observatorija. Pastatų vidus, iš Stanislavo Božimovskio priėmėme 1370. Daug abitu­ jantieji butus gaus butpini- grožį sudaro metrinis ritmas. dalį. rientų stojo į mediciną, anglų giųNors rūmų istorinė-meninė taikantis prie naujos paskir­ pirkti namai stovėjo tarp vys­ Vilnius prie tokių miestų ne­ ties, buvo perdirbinėjamas, kalbą, lietuvių kalbą, preky­ — Tikriausiai, ir bėdų ne­ priklauso. Jo senamiestis iš vertė seniai pripažinta, tačiau statomos naujos arba griauna­ kupo rūmų ir kolegijos namų, bos ekonomiką ir kt. Su dar­ trūksta? pirmo žvilgsnio atrodo di- jų istorija dar neparašyta. mos senos pertvaros, neatsi­ kuriuos buvo nupirkęs Vale­ bo stažu įstoįo 197 (išlaikė rijonas Protasevičius. Iš to se­ Nežinomi atskirų pastatų pro­ — Kur jų nėra? Štai, kad džiausiąs pastatų mišinys, Tik jektų autoriai, jų statymo lai­ žvelgiant j interjero meninę ka išvada, kad kolegijos na­ 234, 26 (išlaikė 33) — siųsti gerai įsižiūrėjus jame galima ir bendrabučio Nr. 2 remon ­ įmonių. mai grupavosi ne prie šv. Jo­ kas, interjerų puošėjai, triūsę vertę. tas. JĮ pradėsime tik dabar: pajausti dinaminį ritmą ir pa­ Seniausia rūmų dalimi lai­ no bažnyčios, o prie vyskupo — O kaip laikėsi medali- tai vis Spalio rajono statybi­ matyti, kiek čia įdėta žmo­ čia iki XVIII a. pabaigos. Yra rūmų, stovėjusių netoli didžio­ n inkai? ninkai mus riečia į ožio ra­ gaus sumanumo, išradingumo tik trumpos ir labai bendros komi M. Jasinskio namai, jo kunigaikščio pilies ir Vil­ rūmų arba jų dalių apžvalgos. ir grožio pajautimo. pirkti Vilniaus vyskupo Vale­ niaus katedros. Kolegija, plės­ — Gavome 160 pareiškimų. gą. Reikės pavargti — ir Tokią padėtį galima paaiškin­ Pirmąjį egzaminą penketui iš­ mums, ir studentams. Universiteto rūmai yra žy- ti tuo, kad archyvinės medžia­ rijono Protasevičiaus, steigiant damasi ir ypač besiruošiant ją laikė 94. Keturi gavo dveje­ Anksčiau studentai skųsda­ miausias Vilniaus miesto pa- gos rūmų istorijai yra išlikę kolegiją. J. Klosas ir juo se­ paversti akademija, kėlėsi į tus. Nepriėmėme 21. Taigi, vosi, kad trūksta radijo taš­ labai maža, o architektūriniai kę kiti autoriai spėja, šiuos dabartinę universiteto rūmų ne visada ir šventieji nulipdo kų. Dabar turime pakankamai, sau lietinės architektūros pa- tyrinėjimai ligi šiol neatlikti namus stovėjus netoli šv. Jo­ teritoriją. Superkant naujus minklas, laikytinas natūraliai puodą. Tarp kitko, abiturien­ dar sandėlyje nemaža krūva ir nežinia kada juos bus gali­ no bažnyčios ir įėjus į dabar­ namus, kaip orientacinis taš­ tus norėtųsi ir pabarti: labai liko. Gavome daug naujų kė­ susiklosčiusiu architektūros ma atlikti, nebent universitetą tinių rūmų kompleksą. Taigi kas minima nebe vyskupo rū­ jau akiplėšiškai per egzami­ džių, kitų buitinių rakandų. muziejumi. Reta yra Europos iškeldinant ir paverčiant rū­ reiškiama mintis, kad kolegi­ mai, o šv. Jono bažnyčia. Ir nus jie naudojosi „špargalko­ Tik tegul studentai laikosi miestuose pastatų, kuriuos ja savo darbą pradėjo čia, vis dėlto XVII a. pradžioje, mis", vadovėliais. Mokslui to^ tvarkos, saugo socialistinį tur­ pereidamas, pamatytum be­ mus muziejumi. kur dabar stovi universitetas. kaip matyti iš seniausios rūmų kių nereikia. tą. Aš universitete dirbu jau veik trijų šimtų metų archi­ Išlikusios yra tik trys rūmų Šią mintį, kaip neįrodytą, rei­ plano schemos, rūmai stovėjo 17 metai, visokių studentų — Vos nepamiršome pri­ mačiau. Labai norisi, kad šie­ tektūrą, atstovaujamą įvairių plano schemos: pirma, sudary­ kia atmesti. Kolegijos, buvę atokiau nuo bažnyčios ir vi .stilių. ėmimo komisijos. ta atskirai pirmam ir atskirai M. Jasinskio, rūmai stovėjo nu šonu užstojo bažnyčios fa­ metiniai pirmakursiai neapvil­ Senieji Vilniaus universite­ antram aukštui, datuotina ne prie šv. Jono bažnyčios, o sadą. Vadinasi, ši rūmų drįs — Taip. Ji tikrai didelius tų mūsų. to rūmai pradėti statyti XVI XVII a. pradžia, antra — XIX dabartinės Gedimino aikštės skyrė akademijas kiemą nuo kalnus vertė. Visą technišką Mes laukėme jūsų. Ir pri­ a., dalis ką tik įsteigus uni­ a. pradžia ir trečia — 1822 teritorijoje. Tai matyti iš jė­ bažnyčios. Nesunku suprasti, darbą atliko laborantai. Nuo­ latos posėdžiaudavo priėmimo ėmėme į savo būrį. Gyvenki­ versitetą, dalis dar prieš uni­ metais. Šios schemos šiek tiek zuitų pranešimų savo viršinin­ kodėl taip buvo padaryta. Ko­ komisija su Rektoriumi prie­ me dabar kaip broliai, kaip versiteto įsteigimą. Iki XIX a., padeda orientuotis, kada rū­ kams ir iš Jasinskio namų pir­ legijai pradėjus veikti, šv. šakyje. Iš fakultetų priėmimo broliai dalinkimės: kefyru, beveik iki pat universiteto mai statyti, ir, be to,paskuti­ kimo-pardavimo akto. Kolegi­ Jono bažnyčia priklausė mies­ komisijų norėčiau paminėti bendrabučio lova, egzaminų uždarymo, rūmai buvo daug nioji turi užrašus, nurodan­ jai tik ką pradėjus veikti, jė­ to parapijai, kurios klebonu medikų, ekonomistų, gamti­ skolom. Ir nepaliaukim svajo­ kartų perstatinėjami, po gais­ čius, kur ir kas tuose rūmuo­ zuitas Madžas rašė savo ordi- buvo P. Roizijus. Jėzuitai iš rų restauruojami, plečiami. se gyveno. Tačiau toji orien­ no generolui, kad kolegijos pradžių nesitikėjo šią bažny­ ninkų ir kt. Jos dirbo pui­ ję apie diplomą. kiai. A. JUODUPIS Dabar juos sudaro grupė pas- tacija gali būti tik pati ben- rūmai stovi greta kunigaikš- čią pasiglemžti ir net buvo

KANTRIAI SIEKIME...

TRECIOJO SEMESTRO DARBAI

JŪSŲ LAUKĖME

SENIEJI UNIVERSITETO RŪMAI


[Tykiai, tykiai Nemunėlis la“, — dainuoja ir seni, ir I -ii įvairiose Lietuvos vieto[Kiekvienam norisi pabūti Įe mūsų upių tėvo. Mums, I lituanistų, nusišypsojo ta Irnė. ' [Vos spėjome nusiprausti llionės dulkes, vos spėjome Ii rinkti Veliuonos mokyklolinternate, merginos tuoj Iskubėjo pas Veliuonoje Ivenančias dainininkes. Kiti ĮtJrė traukti toliau ir pažinI paliko rytui. | Rytmetį visi skubėjo smal­ ki pieštukus, o „reporte(u" (Raudonėje — Aldona I nauskaitė, Veliuonoje — ūdas Pilius, Seredžiuje — [vgandas Guiga ir Romas Litulions) dar kartą tikrino kgnetofonus, skaičiavo juoss: mažoka jų, o dainų gali liti daug. Tiesa, šiame krašte osaką rinko ir mokiniai, studentai-etnografai, bet es tikėjomės dar ką nors

: ravėti ar šieno krauti pa­ žo 1kviesdavo. Žmonės nuoširdūs, nusprendė, net merginos, nors : jos Įsitaisė ne Raudonės pilies menėje, o sporto salėje. i Romantika. Dieną merginos užmiršdavo ją. Sofijos Vasi­ liauskaitės ir Mėtos ŠturmaiJ tės, Rimos Dedėlaitės ir Sta­ sės Starmilaitės sąsiuviniuose daugėjo tautosakos, iš magne-

grįždavo jau saulei nugrimz­ dus į Nemuno bangas. Jam labiausiai sekėsi: net 402 me­ lodijas užrašė. Jeigu anksčiau buvo daug abejonių dėl A. Juškos užra­ šytų melodijų teisingumo, tai dabar viskas atrodys kitaip: magnetofonų juostose — gy­ vos melodijos. — Pastebite, — klausyda-

PIRMOJI PRAKTIKA

Padainuok, močiute, dainą

tofono juostos skambėjo vis naujos ir naujos melodijos. Neatsiliko ir Seredžiuje ap­ sistoję vaikinai, merginos. Vanda Juknaitė, Irena Ganisiniauskaitė ir kilos vis ne­ duodavo ramybės „reporte­ riams". Veliuonoje mūsų Liudas Pirmoji.diena -— pirmi išpū­ nesiklausdavo kur eiti. Užsi­ ki. Vienur pasiūlydavo pie- metęs ant peties „Romantiką", [lio. su braškėmis, kitur dar- jis pradingdavo 6 valandą, o

mas įrašų, sakydavo dėstyto­ jas, — kaip nuostabiai persi­ pina veliuoniškių dainavimo maniera su Prūsijos lietuvių, klaipėdiškių, žemaičių melo­ dijomis. Daugiau kaip po šimto me­ tų užrašėme antrą dainos „Labas vakars" melodiją. (Pirma lalauninkų dainos me­ lodija buvo užrašyta P. Bolo­ ne apie 1832 m. ir paskelbta

Ch. Barčio „Dainų balsuose"). Pasisekė užrašyti ir keliolika raudų tekstų ir jų melodijų. O šiame krašte populiarią dai­ ną „O kur tu buvai", kurioje apdainuojamas skęstantis bro­ lelis, visi labai gerai išmoko­ me. Rugsėjo pirmąją susirinkę į auditorijas, galime pasi­ džiaugti, kad šauniai buvo pa­ dirbėta, daug pamatyta. Su­ rinkta apie pusketvirto tūks­ tančio dainų, apie 900 įrašyta į magnetofonus, užrašyta ke­ letas šimtų smulkiosios tauto­ sakos kūrinių. Pamatyta ir pergyventa daug, nes vaikš­ čiojome tose vietose, kur žu­ vo Gediminas, kur vargo nau­ jakurys Juras Tarutis. Už viską, už šiltus prisimi­ nimus parsivežtus iš Veliuo­ nos, Raudonės, Seredžiaus, už gerai pasisekusią ekspedici­ ją, mes labiausiai dėkingi dėstytojui Leonardui Saukai. Pirmoji praktika paliko mums gilų įspūdį. ANTANAS NARMONTAS II kurso lituanistas

BUVO ŠVENTE

JAUDEAMUS [nideamus igitur, Menes dum sumus! (2 k.) [ -t iucundam iuventutem, pst molestam senectutem, los habebit bumus. (2 k.)

[ivat academia, [ivant professores! (2 k.) ivat membrum ųuodlibet ivant membra ąuaelibet, mper sint in Uore! (2 k.) livat et respublica I qul illam regunt! (2 k.) livat nostra civitas, (laecenatum Caritas, j i nos hlc protegunt! (2 k.) Dar kartą išspausdiname [ndentų himną. Aišku, pir[iausia jį norime pateikti pir[i kuršiams. Bet ne paslaptis, ad ir vyresnieji dar gerai ežino teksto. . .

Latvikių šypsenos

lasiryžę atskirą bažnyčią koI gijai pastatyti. Tai matyti iš ■ienų namų pirkimo akto, kuliame sakoma, kad sklypas lerkamas kolegijos bažnyčiai Itatyti. I XVII a. šv. Jono bažnyčiai Ititekus akademijai, matyt, po ■aisro buvo nugriauta ir neatItatyta. Išliko tik nežymi to Iparno dalis, sudaranti išsikilusį įėjimą į rūmus. Dabar pirmajame šio išsikišimo aukš­ le įrengta studentų kavinė, o Intrame — kolonų salė. Uni­ versitetą uždarius ir jo rū­ muose įkurdinus gimnaziją, Iv. Jono bažnyčia nuo Skar­ gos kiemo buvo atitverta Lukštą medine tvora, kuri bū­ ro nugriauta po pirmojo pa­ kulinio karo, pertvarkant rū­ pius ir švarinant kiemus, centrinė rūmų dalis, sudarant [labar Skargos ir Počobuto kie­ mus, pastatyta 1578—1620 m., [jungiant anksčiau statytus ir [ privačių asmenų nupirktus ramus. Tie pirktiniai namai [ra senesni, priklauso kitam [filiui, gotikiniam, o naujieji pastatyti iš esmės renesanso Miliumi. Gotikinė rūmų dalis [labar sudaro rytinį Sarbievfhus kiemo sparną. Jos sieną P'.mia per visus tris aukštus išmūryti trikampės formos kontraforsai. Tarp jų dabar yra įmūryta paminklinė lenta I Stūokai-Gucevičiui. Čia yra buvusi gotikinė salė, kuri, ma­ tyt, dar jėzuitų šeimininkavi­ mo laikais buvo pertverta, pa­ dalijant ją į kambarius ir su­ kiojant skliautus. Šios dviejų navų salės vidus galėjo būti Pakeistas ne tiek iš reikalo,

3 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

m. rugsėjo mėn. 4 d.

kiek iš pasikeitusių pažiūrų į statinių grožį. XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje gotikinei architektū­ rai dar tebeplintant Vilniuje, Vakarų Europoje, pirmiausia Italijoje, tokią architektūrą imta vadinti barbariška, ger­ manų arba gotų sukurta, ne­ atitinkančia antikinės archi­ tektūros gerbėjų — renesansininkų meninių pažiūrų. XVI a. pabaigoje, o ypač XVII a. pirmojoje pusėje, Vilniuje go­ tikinė architektūra nebebuvo gerbiama ir jos kūriniai buvo perstatinėjami. Iš seniausios gotikinės universiteto rūmų salės viduje išliko tik skliau­ tų žymės, o išorėje, kieme — kontraforsai, smailėjančiai ky­ lantieji iki pat pastogės. Nors gotikinės architektūros uni­ versiteto rūmuose išliko labai mažai, tačiau šis stilius, ku­ riuo aplamai Lietuvoje prasi­ dėjo mūrinė architektūra, čia dar tebėra atstovaujamas. Skargos, arba didysis, rūmų kiemas užbaigtas statyti apie 1630 m., atšliejus jį vėliau į šv. Jono bažnyčios priekinį fasadą. Sis kiemas iš trijų pu­ sių apsuptas galerijos arkada. Jame rasime net tris architek­ tūros stilius: renesansą, baro­ ką ir klasicizmą. Renesansui priklauso pirmieji du aukštai, papuošti arkadomis — eile pasikartojančių vienodų angų, perdengtų arkomis. XIX a. antrojoje pusėje Skargos kie­ mo arkados buvo užmūrytos ir paverstos koridoriais. Kie­ mo pirmojo aukšto arkados atmūrytos tik 1923 m. Tais metais iš kiemo buvo paša­ linti ir menkaverčiai pastatai.

Kitos Skargos kiemo arkados tebėra užmūrytos ir tebetar­ nauja koridoriais. Trečiasis šios rūmų dalies aukštas pa­ statytas vėliau, XVII a. pabai­ goje. Jame esančios kai kurios salės turi barokinius skliautus. Sis aukštas liko be arkadų, jis turi kitokias antlanges ir nuo žemesnių aukštų atskirtas kar­ nizu. Skargos kiemas tarsi pjošnios architektūros salė po at­ viru dangumi. Kad arkados sukeltų mums estetinį pasigė­ rėjimą, jose turi būti dydžių harmonija (angų aukščio ir pločio, atstumų tarp kolonų). Skargos kiemo arkadų dydžiai labai artimi romėnų architek­ tų vartotiems dydžiams. Apskritai, universiteto rū­ mų uždari kiemai primena se­ novės romėnų atriumus — pa­ talpas, neturinčias lubų ir sto­ go, skirtas bendriesiems gy­ ventojų reikalams arba sve­ čiams. Iš atriumo galima buvo patekti į gyvenamuosius kam­ barius arba sales. Universite­ to kiemų arkados atsirado ne vien todėl, kad renesansin.ikai siekė atgaivinti antikinės architektūros principus, bet ir buitiniais sumetimais. Tuomet buvo stengiamasi atsitverti gatvės, kuri buvo triukšmin­ ga ir nešvari. Seniausiame rū­ mų plane įėjimai į sales ar auditorijas pažymėti iš kiemo pusės. Tik dalyje, atgręžtoje į Universiteto gatvę, įėjimas į rūmus pažymėtas iš gatvės pu­ sės, tačiau įėjimas į salę pa­ rodytas iš kiemo ir lotyniškai parašyta tokia pastaba. „Salė negali išeiti į gatvę dėl ne­ švarumų ir smarvės".

Atikinė, kaip ir italų rene­ sansinė, architektūra buvo skirta pietiečiams, kuriems žy­ mią metų dalį reikia slėptis nuo saulės, ieškant pavėsio ir kuriems žiemą retai kada teiškrinta sniegas. Pietiečiams kiemai su arkadomis ir galeri­ jomis labai patogūs, o Vilniu­ je dėl skirtingo klimato — nepraktiškai. Todėl universite­ to kiemų arkados ir buvo už­ mūrytos. Vietoj koridorių pa­ statytos atviros arkados-galerijos, neatsižvelgiant į klima­ tines vielos sąlygas, kalba už tai, kad statytojai buvo pietie­ čiai — italai arba prancūzai, ku rtokio tipo renesansiniai pastatai buvo plačiai paplitę. Renesansinę architektūrą Lie­ tuvoje platino daugiausia ita­ lai. Juos kvietė didysis kuni­ gaikštis, feodaliniai didikai, o kiti ir nekviesti į Lietuvą at­ keliavo, ieškodami sau pragy­ venimo. Skargos kiemo — gražiau­ sios universiteto rūmų dalies — architektas nežinomas. Bu­ vo skelbta, kad senosios uni­ versiteto dalies rūmų autoriu­ mi esąs Povilas Bokša. Labai galimas daiktas, kad kur nors senuose dokumentuose Bokša vadinamas universiteto irūmų statytoju, bet tas dar nesako, kad jis buvo tų rūmų archi­ tektas, o ne paprastas admi­ nistratorius, statybos darbų prižiūrėtojas. Anais laikais į architektus ir dailininkus buvo žiūrima panašiai kaip ir į ki­ tus amatininkus, kuriems už­ sakytojas mokėdavo už darbą, visai jų negerbdamas. Užsaky­ tojas stengėsi savo, o ne ar­ chitekto vardą įamžinti. Povi­ las Bokša 1584—1586 m. ir

Liepos pirmomis dienomis Vilniuje Įvyko IV tarprespub­ likinė studentų dainų šventė, skirta Lenino komjaunimo 50mečiui. Tomis dienomis sodri Vil­ niaus žaluma tarsi kilimas, raštuotas gėlynais, praturtėjo naujomis varsomis. Judriose sostinės gatvėse margavo stu­ dentiškos kepuraitės, tautiniai rūbai. Miesto aikštės pasi­ puošė TSRS, Pabaltijo ir kitų tarybinių respublikų vėliavo­ mis. O štai Vilniaus sena­ miestis — vingiuotoji Gorkio gatvė pasidabino Klaipėdos ir Trakų, Panevėžio ir Kauno, kitų respublikos miestų vėlia­ vų šilko. Jos tartum kalbėjo svečiams, kad jų laukė, kad juos sveikino visas Nemuno kraštas. Akademinio jaunimo pa­ siuntiniai iš broliškų respubkų Į senąją Lietuvos sostinę atvežė skambią dainą ir jau­ natvišką šokj. Štai Leningrado Lenino or­ dinu apdovanoto Valstybinio

A. Ždanovo universiteto stu­ dentų choras. Greta matėme ir artimus leningradiečių kaimynus — Petrozavodsko Valstybinio O. Kuusineno universiteto cho­ ristus, kurie plačiai populiari­ na karelų ir suomių liaudies dainas. Broliškoji Baltarusija Į ket­ virtąją tarprespublikinę stu­ dentų dainų šventę atsiuntė devynis meno saviveiklos ko­ lektyvus. Daugiau kaip 1000 vaikinų ir merginų buvo atvykę iš broliškosios Estijos, kurioje gimė šios studentų draugystės šventės, šiandien tapusios gra­ žia tradicija. Net devynis chorus ir ke­ turis liaudies šokių ansamb­ lius buvo atsiuntusios Latvijos aukštosios mokyklos. Moldavijai atstovavo Tlraspolio Valstybinio T. Ševčen­ kos pedagoginio instituto mol­ davų muzikos orkestras „Struguraš" ir kt. kolektyvai.

1600—1603 m. buvo universi­ teto rektoriumi. Vėliau, bū­ tent 1615—1625 m., jis valdė aukštesnio laipsnio jėzuitųropfesų namus, sudariusius universiteto rūmų dalį. Tad jam ir galėjo tekti rūpintis nauja statyba, o jis pats galė­ jo vadintis architektu, kuris tuomet reiškė ne statytoją in­ žinierių, o rangovą. Spėjimas, kad Bokša galėjo būti rūmų architektu remiamas tuo, kad ant seniausios rūmų schemos lotyniškai užrašyta „Bokšos idėja". Betgi toji schema ne­ gali būti laikoma rūmų projek­ tu, nes joje fiksuota esama padėtis. Rūmų schema galėjo būti ir sudaryta Bokšos, kaip namų prižiūrėtojo, noru arba net jo paties ranka. Skargos kiemo arkados turi masyvius stačiakampius piliorius, su­ jungtus ne lengvomis pusapvaliomis arkomis, o elipsiniais lankais. Prof. J. Klosas šią rū­ mų dalį priskiria barokui. Nors arkų lankai artimi baro­ ko stiliui, bet iš viso kiemo arkados yra renesansinės, jos primena triumfalinių arkų ar­ chitektūrą. Barokas perėmė iš renesanso daug puošybos ir konstrukcijos dalykų, kurie tačiau nesudaro būdingųjų to stiliaus bruožų. Barokui šiame kieme atsto­ vauja šv. Jono bažnyčios fa­ sadas, kuris yra vienas iš ori­ ginaliausių to stiliaus vėlyvo­ jo laikotarpio fasadų Europo­ je. Šv. Jono bažnyčios fasado grožį sudaro kolonos, piliast­ rai, banguoti karnizai ir srai­ gės formos viršutiniai užbaigi­ mai. Trečiame fasado aukšte

tarp kolonų pastatytos dvi po­ ros statulų. Betgi kolonas, pi­ liastrus ir statulas galima nuo fasado nuimti ir pastatas dėl to nesusilpnės, nes papuoša­ lai nėra pastato konstruktyvi­ nes dalys. Baroko architektai kai kurias renesanso konstruk­ tyvines dalis pavertė pastato puošybos dalykais. Jiems li­ nijos ir net paviršius banguo­ ja. Dėl to barokinė architek­ tūra pasidarė tapybiška, deko­ ratyvi, nepaprastai turtinga skulptūriniais pagražinimais. Šv. Jono bažnyčios fasadas sukurtas apie 1740 m., atsta­ tant bažnyčią po 1737 m. išti­ kusio gaisro. Prie universiteto rūmų pri­ klauso ir XVII a. pastatyta ir po to daug kartų taisyta var­ pinė, šiuo metu turinti baroki­ nes langų arkas, barokinį ku­ polą ir stogą, barokines vazas ir kitus papuošimus. Restau­ ruota varpinė 1740—1749 m. Tai impozantiškas 65 m. aukš­ čio, penkių kondignacijų pa­ statas. Skargos kiemo dalis prie išsikišusio įėjimo (portalo) į rūmus turi skirtingo stiliaus antrą ir trečią aukštus ir, be to, pirmojo aukšto arkados turi kitas proporcijas, negu kitos to paties kiemo dalys. Šio sparno arkados buvo už­ mūrytos 1817 m. ir naujai iš­ kirsti langai su klasicistinė­ mis antlangėmis. Klasicistinė forma buvo suteikta ir antro­ jo aukšto langams vakarinėje kiemo dalyje, atgręžtoje į šv. Jono bažnyčios fasadą. (Tęsinys sekančiame numeryje)


LAIŠKAS DRAUGUI

Pasakojimas apie Bulgarijos žmones Mielas drauge! Neseniai aš žai kas tegali rungtyniauti susu draugiška šypsena ..._____ veide. grįžau iš Buigarijos Liaudies bulgarais pagal sodų, vynuo­ Darbo rimtyje tik ir girdisi Respublikos. Ištisą mėnesį aš gynų kultūrą, pagal rožių paslaugūs pardavėjų balsai: važinėjau po šalį, kalbėjausi auginimą, pagal rožių alie­ „Moliu, moliu" — „prašau, su žmonėmis, klausiausi, apie jaus, skystojo aukso, gavybą, prašau“. ką jie kalba, stengiausi per­ pagal gyvulininkystę, kviečių 1 Kai išėjome iš parduotuvės, prasti jų gyvenimą. Susikau­ derlius, pagal gyvulininkystės prie mūsų priėjo pagyvenusi pė tiek daug Įspūdžių, kad produktų gamybą. moteris. „Jūs iš Tarybų Są­ norisi juos bent iš dalies per­ O kas dėsis toliau, jei kiek­ jungos?“, paklausė ji. „Taip“, teikti. vienas bulgaras prisimins atsakėme. — „Kaip aš myliu pati Georgijaus Dimitrovo žodžius, tarybinius žmones! Aš Tarybų sąjungoje, kad Bulgarija per 10 — 15 me­ nebuvau bet daug žinau apie ją iš kny ­ tų gali ir turi padaryti tai, Jei bulgaro paklausi, kiek jo šalyje gyventojų, jis su pa­ ko kitoms valstybėms prirei­ gų. Aš mokytoja, dabar Jau pensininkė. Visą gyvenimą aš kė šimtmečių. Bulgarijos Ko ­ sididžiavimu atsakys: „Mūsų du šimtai keturiasdešimt ke­ munistų partija tvirtai veda su pasididžiavimu pasakojau turi milijonai. 236 milijonai liaudį tuo keliu, kuri nušvie­ savo mokiniams apie gyveni­ Tarybų Sąjungoje ir aštuoni tė mylimas jos vadas Georgi­ mą jūsų šalies rytuose ir va­ jus Dimitrovas. Ir tai ne vien karuose, šiaurėje ir pietuose, milijonai Bulgarijoje“. Bulgarijos piliečiai kaip žemės ūkio vystymas šalyje, žinot ką, užeinam pas mane galinga, naujausiais į svečius. Gyvenu čia pat, štai akies vyzdj saugo amžiną bet ir aukšte. TSRS Ir Bulgarijos tautų technikos pasiekimais pagrįs­ ano namo trečiame mineraliniu ta pramonė. Bulgarijos peiza- Pavaišinsiu jus draugystę. Būtent amžiną. Si draugystė sutvirtinta rusų ir žan kiekvienais metais įauga vandeniu, paprasto mes Juk 300 bulgarų karių krauju kovoje naujos pramonės oazės: meta­ negeriame. Mūsų šalyje chemijos, mašinų mineralinio vandens šaltinių“. prieš turkų jungą, o vėliau lurgijos, Buvo labai tvanku ir mes su tarybinių karių ir bulgarų statybos ir kiti kombinatai. Bulgarai gražūs ir kūnu ir malonumu būtume užėję pas partizanų krauju kovojo prieš vokiškąjį fašizmą. Bulgarijoje siela. Kresni, tiesūs, dailių šią mielą moterį, bet atvažia­ daug paminklų, primenančių veido bruožų, o akys rytietiš­ vo mūsų mašina, tad teko pa­ gi­ dėkoti ir atsisveikinti. Kokie kovas už liaudies laimę ir kai gyvos ir filosofiškai laisvę. Patys žymiausi — pa­ lios. Kaip man pasirodė, Bul­ mokytojai, pagalvojau, tokie garijos moterys beveik neir vaikai. Ten pat Sofijoje, minklas Sipkoje ir paminklas tarybiniams kariams Plovdi- naudoja kosmetikos. Ir kam paskutinėj 83 maršruto auto­ reikalinga? Gamta buso stotelėje, išgirdęs mūsų ve ant Nugalėtojų kalvos. Mil­ ji Joms žinišką, didingą tarybinio dosniai apdovanojo Jas gro­ kalbą, užkalbino autobuso šo­ ir feris: „Kaip malonu pakalbė­ kario statulą jie švelniai va­ žiu. o gili vyrų pagarba dina „Alioša, mūsų Alioša". moteriškų Jų savybių vertini­ ti su žmonėmis iš TSRS. Aš Tarybų Visus paminklus prižiūri Jaut­ mas dar labiau leido pajusti tris metus gyvenau ri ir rūpestinga ranka. Jų Joms savo grožį. Bulgarijoje Sąjungoje, dirbau Donbase. iki šiol gyvas toks paprotys. Ten ir apsivedžiau su rusaite. papėdėje visada atrasi švie­ Dabar žių rožių. Gatvės ir aikštės Vestuvių metu jaunoji pirmą­ Auginame du vaikus. pavadintos tarybinių ir bul­ ją vyno taurę paduoda Jauno­ žmona su vaikais atostogauja garų didvyrių vardais. Kartu jo motinai, o ši įteikia jai gy­ Tėvynėje“. Ir staiga be Jokių šis įžangų: „Užeinam į svečius. su motinos pienu kūdikiui čia vą gaidį ir sako: „Tegu gieda Tiesa, be žmonos gyvenu skiepijama pagarba viskam, gaidys kaip ir vyras kas tarybiška, rusiška. Bul­ pagal tas natas, kurias rašys viengungiškai, bet nieko, pri­ jaunojo žmona. Būkite lai ­ imsiu kaip pridera “. garų Inteligentai didžiuojasi Mane Mes atsakome, kad nepažįs­ tuo, kad Jie mokėsi Rusijoje, mingi, mano vaikai". maloniai nustebino, kad visur tame miesto ir pradžiai pa­ TSRS. Savo šalies atgimimą bul­ ant buto durų kabo lentelės, kvietėme ji į viešbuti. Jis su­ garai datuoja 1878 metų va­ kuriose rašoma, pvz., „VIOLE­ tiko. Po pamainos pailsėjęs, sario 19 diena, ta diena, kai TOS IR STEFANO PAVLOVŲ jis atėjo pas mus, pavedžiojo Rusija išvadavo Bulgariją iš SEIMĄ“. Pirmoje vietoje mo­ po miestą, supažindino su Jo turkų vergovės, trukusios tina, o tik paskui tėvas. Už­ įžymybėmis, o paskui nusive­ vokiškųjų fašistų, dė mus i savo butą. Nedide­ penkeris šimtus metų. Norė­ grobta butas, atskiras, dami {amžinti ši įvykį, bulga­ Bulgarija atsisakė duoti karių lis tas Jo rai Sofijoje iš surinktų aukų karui su Tarybų Sąjunga. Tai dviejų kambarių. Jis vaišino buvo ne tik didvyriškas pasi ­ mus „Mastika “ mėgiama bul­ pastatė garsųjį Aleksandro Nevskio soborą, o Sipkos pe­ priešinimas, bet to dėka išėjo garų degtine. Iš magnetofono sklido graikiškos dainos. Se­ taip, kad dabar Bulgarijoje rėjos papėdėje rusų tauta proporcingas kančią dieną, kai mus po pastatė šventyklą-paminklą. vyrų skaičius Įdomiausia tai, kad vienoje ir moterų skaičiui. Salyje 50 miestą vedžiojo oficialus gi­ proc. vyrų ir 50 proc. mote ­ das, supratau, kad vairuoto ­ kitoje šventykloje vietoje jas neblogiau už jį pažįsta " įprastinių mitinių Kristaus, rų. Neatsitiktinai IX Pasauli­ savo miestą ir yra nemažes­ mergelės Marijos su kūdikiu, studentų nis Jo patriotas. įvairių biblljinių šventųjų, čia niame Jaunimo ir grožio konkursą — Aleksandras Nevskis, sla­ festivalyje Plovdivas įsiminė mums viško alfabeto kūrėjai Kirilas laimėjo penkiolikmetė Sofijos ne tik tuo, kad tai antras pa­ mokyklos gal dydį Bulgarijos miestas, ir Metodijus, generolai Stole- choreografijos tovas ir Skobolevas bei kiti moksleivė Branemira Stojano- kur sena ir aukšta kultūra įžymūs žmonės. Čia kaip va, tapusi „Mis Festlval-68". persipina su nūdiena, bet Ir niekur kitur junti, kad religi­ Bulgarai labai kantrūs, vienu nepamirštamu epizodu. jai priklauso tik forma, o tu­ mandagūs ir dėmesingi. Jie Vakare prie centrinio miesto rinys — realiai liaudies isto­ labai šiltai atsiliepia apie ta­ viešbučio, kuriame apsistojo atėjo rijai, Jos kovai ir gyvenimui. rybinius žmones. Mes užėjo­ mūsų turistinė grupė, Bulgarai nepaprastai me Į parduotuvę pažiūrėti, vienas pilietis. Tai buvo vieno darbštūs. Visame pasaulyje kaip ir kuo prekiaujama. Tai mokslinio tiriamojo instituto jie garsėja, kaip sodininkai ir buvo gastronomas. Jo lenty­ mokslinis bendradarbis. Jį daržininkai. Visa Bulgarija — nos ir vitrinos nuo viršaus traukė prie tarybinių turistų. tai šalis-sodas. Pagrindinės lig apačios buvo prikrautos Savo simpatijos mums jis ir kultūros — rožės ir vynuo­ produktų. Kainos įvairios. Kai nebandė slėpti. Sužinojęs, kad gės. Su kiekvienais metais kurie produktai pigesni, negu vienam mūsų grupės dalyviui vis daugiau Bulgarijos slėnių pas mus (šviežios daržovės, reikalinga kvalifikuota medi­ sužaliuoja sodais ir vynuogy­ vaisiai), kiti kainuoja tiek pat cininė pagalba, Jis pats pasi­ nais. Bulgarai sako, kad jei (konservuoti vaisiai, daržo­ šovė eiti su mumis pas gydy­ kainos toją. Kitos dienos rytą, jis at­ nebus karo, tai per 10 —15 vės, vynas), dar kitų metų Jų šalis taps viena žy­ didesnės (mėsa, pienas). Par­ siprašė iš darbo, atėjo dinčia puokšte. Jau dabar ma- davėjai aptarnauja lankytojus mus ir palydėjo ligonį

vyr. gydytoją. Besikalbant šis bulgaras pasakė: „Niekas pa­ saulyje neturi tokio tvirto pagrindo vadintis ŽMOGUMI, ka.p tarybinis pilietis, nes nė viena pasaulio tauta tiek daug nenuveikė progreso la­ bui, kaip tarybinė liaudis. Bet kodėl gi Jūsų turistai taip varžosi, taip nejaukiai jaučia­ si? Aukščiau galvą, daugiau išdidumo! Į jus žiūri ne tik bulgarai, bet ir visi dori pla­ netos žmonės“. Kaip giliai teisus šis bulga­ ras! Tarybinis žmogus — tai skamba išdidžiai. Ne atsitikti­ nai mūsų ideologinis priešas veda nenuilstamą kovą prieš estetinę socializmo kultūros pusę. Jos papročius. Jis išknisa tai, kas bent kiek galėtų sukompromituoti tarybinį žmogų ir išpučia Iki to, kad sumažintų Jo prestižą pasau­ lio tautų ir savo paties aky­ se. Ir, deja, negalima teigti, kad visos Jo atakos nesėkmin­ gos. Kai kuriuose baruose priešas giliai įsiterpė į mūsų gynybą. Negalima suteikti priešui pagrindo tam, reikia ryžtingai išmušti priešą iš Jo pozicijų, pastoviai JĮ kontra­ takuoti, pereiti į puolimą. Tai mūsų garbės reikalas, mūsų paieiga prieš visą pasaulį. Visc pasaulio kovotojai už tal­ ką nori, kad Vladimiro Majakovskio poetinis lozungas vi­ sada būtų iškeltas virš gal­ vos: „Skaitykite Pavydėkite, Aš — Tarybų Sąjungos pilietis!“ Bulgarijoje aš mačiau daug turistų ir svetimšalių iš įvai­ rių pasaulio šalių (kalba eina ne apie festivalio delegatus): vokiečių, prancūzų, suomių, švedų, turkų, iraniečių ir daug kitų. Dauguma jų mėgs­ ta pabrėžti savo kilmę. Bet tai ne išdidumas tikrąja to žodžio prasme, bet greičiau pesipūtimas. Tuo labiau, kad tarp Jų nemaža mačiau tokių, kurie primena ligotus me­ džius: žievė yra, o vidaus nėra, žmonės, Bulgarijos žmonės! Kiek daug galima apie jus papasakoti! Varnoje pagyvenusi mote­ ris, ledų pardavėja, prašė musų padovanoti Jai ženkliu­ ką su Lepino atvaizdu. Neži­ nau, ar ji to ženkliuko prašė sau, ar savo vaikams ar anū­ kams, bet Ji buvo laiminga, gavusi Ji. Sofijoje, IX Pasauliniame jaunimo ir studentų festivaly bulgarų moksleivė-gimnastė

puikiai pasirodė ir iškovojo aukso medalį. Sudėtingiausius pratimus ji atliko pagal tary­ binių ir rusų kompozitorių muziką. Festivalis... Apie jį jau daug rašė musų spauda. Pa­ sakysiu tik tiek, kad per pas­ kutinius keturis metus tai buvo vienas iš džiaugsmin­ giausių įvykių musų planeto­ je. Tai, kad reakcinėms jė­ goms nepavyko sutepti festi­ valio — dar vienas įrodymas, kad geros valios žmonijos jė­ gos nenugalimos. į Sofiją su­ važiavo delegatai iš 142 šalių, jie atstovavo 500 įvairių orga­ nizacijų. 20 tūkstančių dele­ gatų, beveik 2 tūkstančiai korespondentų, 200 tūkstan­ čių užsienio turistų. Festivalio išvakarėse ir jo metu visa bulgarų tauta sto­ vėjo garbingoje ir atsakingoje sargyboje. Tur būt, niekada iš atminties neišdils bulgarų milicininkai — „generolai“, kaip juos juokais ėmė vadinti Sofijos gyventojai už tai, kad jie buvo aprengti puikia, be­ veik generoliška uniforma. Ir jie buvo verti tos uniformos. Gražiai aprengti, pasitempę, gerai išmanantys savo parei­ gas, jie tvarkė miesto trans­ portą, mandagiai apsiėjo su aplinkiniais. Prie miiieininkoreguliuotojo stovėdavo minios žmonių, kur kas daugiau, ne­ gu prie šventiškai papuoštų gausių parduotuvių vitrinų. Visur buvo galima matyti žmones su raiščiais ant ran­ kovių — tai aktyvas, padėjęs milicijai palaikyti bendrą tvarką. Visur viešpatavo švara ir tvarka. Įdomu kad visų Bul­ garijos kaimų ir miestų gat­ vėse galima matyti panašius užrašus: „Piliečiai, palaikyki­ te švarą, išaiškinkite, kas pa­ žeidžia sanitarinį režimą“, „Piliečiai, padėkite išaiškinti visuomeninės tvarkos pažei­ dėjus“. Nei apgailėtini bandymai berniūkščių ilgais sulipusiais plaukais, nei tokių pat mer­ ginų iš įvairių šalių, nei gud­ rūs imperialistinių sluoksnių prasimanymai, niekuo nesu­ trukdė festivalio. Visi jų mė­ ginimai atsimušė į vyriškumo ir budrumo sieną, kurią prieš juos pastatė bulgarai. Taip ir norisi pasakyti: — Ačiū jums, Bulgarijos žmonės, ačiū, broliai! N. SOLOVJOVAS VVU filosofijos katedros docentas, filosofijos mokslų kandidatas

KOLEGA . I Musų laikraštis vėl TaJ žinioje. Visi norime, I jis būtų įdomus, kad p I tų spręsti Tavo moksli I gyvenimo klausimus, I į jį patektų kuo dai. I reikalingos informacijos 1 Norime, kad Tu būtu ne tik skaitytoju. Laik a tis taps įdomiu tik tad kai juo rūpinsimės ’-'is Kiekvieną iš mūsų lt nors džiugina, kas t UI jaudina. Niekas kitasi ai nepapasakos apie tat grupės, fakulteto ar T iv pažįstamų draugų gyv ui mą. Nenorime Tavęs p daryti savo korespond nt — rašyk lik tada, kai kok nors įvykis ar reiškiny Tave labai jaudins. Nuo širdumas — vertlngia si bet kurios medžiagos si vybė. Tik bendromis po stangomis mes galime po daryti savo studentui laikraštį įdomiu ir aktui liu. Jeigu reguliariai noi gauti „TARYBINĮ STU DENTĄ", prenumeruok | per spaudos platinto u arba tiesiog redakcijoj! Taip pat gali jį visada įsi syti centriniuose rūmu si (ant budinčiojo staliuko) KAINA — 3 MĖN’. 24 kap. 10 MĖN. — 76 kap. REDAKC; A

PIRMAKURSIŲ DĖMESIUI! Visi komjaunuoliai rugsėjo 10 dienos privalo įsirašyti į komjaunlm > įskaitą. Įskaitos skyrius Universiteto centriniuos' rūmuose, tel. 2-79-27. Dai bo valandos — kasdien nuo 9 vai. iki 18 vaL Komjaunimo k-ta:

OBJEKTYVAS PRISIMENA SESIJĄ..

LINKSMOJI AUDITORIJA Studentas išeina iš auditori­ Dėstytojas studentui: jos. Draugai jį klausia: — Aš jus suprasčiau, jei — Na kaip, išlaikei? jus paskaitų metu žvilgčiotu— Atrodo, išlaikiau. mėt į laikrodį. Bet kodėl jūs — O ko tavęs klausė visą laiką laikrodį kratote? tytojas. Studentas: — Kas jį žino — juk jis klausinėjo vokiškai. — Tiesiog netikiu savo aki­ mis, kad jis eina. Profesorius: — Ar jūs galėtumėt užmig­ Kas nieko nežino ir nežiti mano paskaitose? no, kad jis nieko nežino, yra Studentas: — Taip, jeigu jūs tyliau kvailys. kalbėtumėt. Kas nieko nežino ir žino, NAUJOS KNYGOS

1 #»<$<<♦>&

Dėstytojų knygų lentynos po stojamųjų egzaminų pasi­ pildė dar keliais šimtais ver­ tingų leidinių. Puikiai įrišti, dailia rašysena išmarginti fo­ liantai — tikrai graži dovana, kurią įsigyti buvo tūlo „kir­ vio“ svaįonė. Šiandien bibliofilų dėmesiui — tik kelios (žiūr. nuotr.) G.

F. Seliuchovos „Fizika" (I d. — Mechanika, II d. — Svy­ ravimai, III d. — Skysčiai, IV d. — Molekulinės-kinetinės teorijos pagrindai, V d. — Ši­ luma) ir nežinomo autoriaus „Enciklopedija". (Maloniai dėkojame fotokorespondentui už reprodukcijas. ■— Red.).

kad ils nieko nežino, yra kuk­ lus. Kas ŠĮ tą žino ir nežino, kad jis šį tą žino, miega. Kas šį tą žino, ir žino, kad jis šį tą žino, yra išminčius.

Kiekviena tiesa žmogaus piote praeina tris stadijas: Iš pradžių — „Kokia nesą­ monė!" Paskui — „Čia kažkas yra!" Pagaliau — „Kas gi to neži­ nojo!" A. HUMBOLDTAS (Arabų išmintis) ŠEIMA Brazilijoje gyvena šeima. Jos galva Raimondas Karnau(a 57 metų. Jo žmona Marija — 46 metų. Pirmą kartą ji pagimdė kūdikį, kada jai su­ kako 14 metų. Dabar šeimoje jau 32 sūnūs ir dukterys. Kai Raimondas Karnauta nutarė persikelti iš gimtųjų vietų į kitą miestą, jis buvo privers­ tas išsinuomoti visą autobusą. Mokytas nors žino, bet pa­ siklausia, o nemokša ir neži­ no, ir neklausia. Verčiau gera atsimenantis šuo, negu nedėkingas žmogus. Kvailys šneka, išminčius galvoja. (I'ersų patarlės ir priežodžiai)

Tikimybių auka.

J. KETLERIO nuotr.

■ Visų darbo ir poilsio stovyklų viišininkai renkasi rugsėjo 9 d. 19 vai. Komjaunimo komitete. VVU Komjaunimo komitetas

VVU Komjaunimo mitetas renkasi rugsėjo 5 d. 20 vai. Org. sektorius

Gamtos fakulteto deka­ natas ir visuomeninės or­ ganizacijos reiškia gilią užuojautą Petrui BRUZGU­ LIU! dėl jo motinos mir­ ties.

Augalų augimo stimu­ liatorių probleminės labo­ ratorijos bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia labo­ ratorijos vedėją

REDAKCINE KOLEGIJA

Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

PETRĄ BRUZGULĮ mylimai motinai mirus.

Užs. Nr. 480G

LV 1301 i

ja ui ip n:

rl ja ji P d: d.

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1968 m. rugsėjo 4 d. Nr. 22 (645)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1968 m. rugsėjo 4 d. Nr. 22 (645)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement