v»$ą
saliu prolč rabai, vienyHires!
cam/Binis scu nencas i i I I t t • (
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
'• » I
vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
SVARSTOME TSKP CK PROJEKTĄ „AUKŠTOJO IR SPECIA)JO VIDURINIO MOKSLO PERTVARKYMO SALYJE PA MPINĖS KRYPTYS".
MUSŲ TUDENTAS IR REFORMA DVYLIKA
šeformos pagrindinis uždavis — gerinti specialistų ruošiŠis ruošimas susideda iš iejų dalių: dėstytojų darbo šiant studentus specialybei studento ruošimosi tapti gespecialistu. Svarbesnė yra troji dalis. Jei studentas bus ajingas savo profesijai, nelys noro mokytis — gerų retatų nebus. Studento augimo ygos — tai kolektyvas, kū me jis dirba, mokymo plai ir programos, materialinė tė. Kaip tik šias sąlygas geti numato TSKP CK projek-
’roįektas nurodo, kad dabarame mokymo procese dau. usia dėmesio skiriama studiįjamos medžiagos apimties timui, todėl studentai per imami, daroma žala savaranko kūrybinio mąstymo, įgūų vystymui. Tai vienas iš [undinių dabartinės aukštoi mokyklos trūkumų. Dažnai tentui žinios reikalingos tik aminui. Todėl nereti atvejai, po egzamino paskaitų užrapatenka į šiukšlių dėžę, o lentas visaip stengiasi iškra. iš savo galvos egzaminui audotas žinias, kad liktų os sekančio egzamino ži os. Žinios turėtų būti toi. be kurių nebūtų galima Ii iš vieno kurso į kitą. Neaudojamos žinios didesnės
lės neturi. rojekte numatoma mažinti lentų apkrovimą privalomais koriniais užsiėmimais ir pa1 daugiau laiko savarankiš1 darbui. Gaila tik, kad saankiško darbo metodika dar akankamai išvystyta. Bet ją ’ vystyti, nes projekte pa. namas ryžtingas posūkis nuo m:0> bendro mokymo prie 1 ‘dualesnio požiūrio, būsi•I specialistų kūrybinių suėjimų vystymo remiantis jų 'rankišku darbu. “iekte pabrėžiama, kad reiPlėtoti mokymą pagal indialiUs mokymo planus. Tai 'minga priemonė studentui ls būsimam darbui, savo es‘jai. Projekte taip pat ‘“Meluojama padidinti sąfakultatyvinių kursų ir iplinU pagal pasirinkimą, kia gerokai praplėsti, stu<lentas nebūtų per daug rWas prje savQ katedroje speckursų. Studentas ^uUUClllOB ri?rėli dau8*au galimybių tai, kas jam atrodys reikalinga busimajam Kii.
Priemonė pasireikšti stu. B '^'vidualiems sugebėji1S rvlįir.a Projekto siūlymas )s "a i °!ektyvuose įtemptos el žinių aplinką, prisikleistat0’- kad kuo geriau į ** jaunimo sugebėjiU1entai. Skatinant stu-
Trečius metus esu MF dabarti dentų aktyvumą pirmiausia rei kia visokeriopai vystyti lenkty nio trečio kurso pirmos grupės komjaunimo organizacijos sekre niavimą įsisavinant žinias. Gy. reikalauja torius. Noriu papasakoti apie venimas įsakmiai įvesti diferencijuotą specialistų savo grupę. Mūsų dvylika. Visi komjau ruošimą priklausomai nuo pa grindinių jų profesijos, būsimos nuoliai. Jau trečius metus pagal pažangumą esame geriausia gru veiklos rūšių. Mokymo proce pė kurse. Baigę pirmą kursą bu sas turi jungti gerą teorinį ir vome geriausi iakultete ir Uni taikomąjį parengimą, diferenci juotą požiūrį į absolvento ruo versitete. Mokomės tikrai daug. Be to aktyviai dalyvaujame fa šimą pedagoginei, tiriamajai ir kulteto visuomeniniame gyveni gamybinei veiklai. „Plėtoti spe me. Fakulteto SMD tarybos pir cialistų rengimą naujoms kryp mininkas A. Jazukevičius, specia tims, esančioms mokslų sandū lybės komjaunimo sekretorė D. roje" — sakoma projekte. Kiekvienas blogai paruoštas specialistas yra aukštosios mo kyklos brokas. Vykdant aukštų jų mokyklų reformą, dėstytojai ir studentai stengsis, kad to broko nebūtų. Bet esant dabar tinei specialistų ruošimo siste mai, vargu ar to bus galima išvengti. Visada bus studentų, kurie atsitiktinai patenka į vie ną ar kitą specialybę, nerodo Vilnius, birželio 11 d. (ELTA), noro mokytis. Projekto nurody šiandien V. Kapsuko universite mas, kad dėstytojų skaičius ne to ir Panevėžio miesto vadovai turi priklausyti nuo besimokan pasirašė kūrybinio bendradar čiųjų nubyrėjimo, gali paska biavimo sutartį. Jos tikslas — tinti aukštąsias mokyklas atsi vystyti mokslo ir technikos pa kratyti tokiais studentais. Bet žangą, plačiau panaudoti prak tai ne geriausias variantas. Stu tikoje naujausius įvairių mokslo dentai —gyvi žmonės ir lengva sričių pasiekimus, diegti į gabūdiškai jais švaistytis negali mybą skaičiavimo techniką. Suma. Todėl būtų tikslinga po tartyje numatyta rengti miesto trečiojo kurso padaryti atranką. ir Universiteto mokslo ir kultū Tiems, kuriems bus sunku įsi ros dekadas, kultūros ir sporto gyti aukščiausios klasės specia šventes. listo kvalifikaciją, suteikti vidu Kokios šio bendradarbiavimo rinės grandies specialisto kvali perspektyvos, kokius uždavifikaciją ir nukreipti juos į dar nius, suvieniję pastangas, nubą. Likusiems dar pridėti metus mato spręsti mokslininkai ir ga studijų, kaip tai numato projek mybininkai? tas. Geriausiai baigusiems au Vilniaus V. Kapsuko universi kštąją mokyklą ir pasižymėjuteto rektorius, akademikas J. siems moksliniame darbe sutei Kubilius: kti magistro ar panašų vardą. — Universiteto mokslininkai ir Ateityje teks plėsti bendrą anksčiau palaikė ryšius su at specialisto paruošimą, o ne gi skiromis įmonėmis, štai, pavyz lintis į siaurą specializaciją. džiui, „Ekrano" gamyklai mate Projekte siūloma įdomi jaunų matikos specialistai paruošė mespecialistų atestavimo tvarka: bąigus aukštąją mokyklą, įteik ti diplomą, patvirtinantį, kad išsilavinimas, įgytas aukštasis o pagal trejų darbo metų paskyrimo vietoje išvadas — specialisto kvalifikacijos atestatą. Pirmajame etape svarbesnis ben dras specialisto paruošimas, o antrajame etape jau bus gali Vystantis soclalinlam-ekonoma kelti kvalifikaciją siauroje miniam šalies potencialui, spar srityje. Tokia tvarka leis iš čiau diegiant mokslinio-techninio vengti nemalonumų, kai nuėjęs progreso pasiekimus, vis didesni į paskyrimo vietą absolventas reikalavimai keliami ir informa pajunta, kad jo siaura specia cinei velkiai. Informacinių porei lizacija čia visai nereikalinga. kių didėjimas žymiai išplėtė bib Projekte nurodyta, kad svar liografinio aprašo panaudojimo biausi profesiniai mokytoje sferą. bruožai turi būti idėjinis ir mo Nuo 1986 m. sausio 1 d. mū ralinis tyrumas, reiklus geru sų šalyje įsigaliojo naujas stan mas, jautrumas, meilė vaikams. Dar reiktų pridėti sąžiningu dartas „GOST 7.1—84 Dokumen mą, principingumą, pareigingu, to bibliografinis aprašas". Jame pateikiami tikslaus dokumento mą, darbštumą. indentlfikavimo kriterijai. Jais remiantis aprašą galima perskalDoc. H. JONAITIS
A AKADEMINĖ GRUPĖ A Aukūnaitė, kurso seniūnas R. Rasenąs — mūsų grupės studen tai, kiti keli — fakulteto kultūros klubo nariai. Kiekvie nais metais dalyvaujame organi zuojant fakultete Medikų dieną, pristatome po kelis darbus fa kulteto studentiškos karikatūros, abstraktaus meno bei fotografi jos „Darbas ir poilsis" parodoms. Nepamirštame ir grupės „vi daus" gyvenimo. Kiekvieno se mestro metu rengiame komjauni mo susirinkimus, politinformacijas, bent kartą į semestrą drau. ge nueiname j kiną arba teatrą. Šiais metais įdomiausias buvo komjaunimo susirinkimas, skirtas vyriausybės nutarimų dėl prie monių alkoholizmui pašalinti svarstymui. Slo susirinkimo me-
Nr. 22(1361) 1986 M. BIRŽELIO 24 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
tu pasisakė visi grupės komjau nuoliai. Dar kartą prisiminėme alkoholio žalą besivystančioms struktūroms (pradedant lytinių ląstelių vystymusi ir baigiant Jau bevelk galutinai susiforma vusiu 12—14 metų vaiku), smege nims, kepenims, širdies-krauja gyslių sistemai, kraujotakos or ganams ir kt. Čia mums, žino ma, padėjo ir tai, kad mes — medikai- Štai kas (domu: susi rinkimo metu išaiškėjo, kad visi grupės komjaunuoliai — nerū kantys, be to nė vienas nevar toja alkoholinių gėrimų. Šiltu žodžiu norėčiau paminėti mūsų grupės kuratorius — dės tytojus R. Jankauską, A. Vlatkaitę ir R. Zlabį — be kurių pa galbos nebūtume taip susldraugaMarlus BRAS.UNAS MF III kurso studentas
PASIRAŠYTA BENDRADARBIAVIMO SUTARTIE
NAUJAS STANDARTAS
Vitollo VILPISAUSKO nuotr.
todikas atskirų gamybinių pro cesų statistinei analizei, fizikai talkininkavo diegiant robotus. O, štai, ši sutartis apima visas miesto ūkinio ir kultūrinio gy venimo sritis. Miesto įmonėse bus kuriamos Universiteto kate drų ir laboratorijų bazės, aprū pintos tinkamais įrengimais tyri mams ir eksperimentams atlikti. Taigi, aukštosios mokyklos spe cialistai turės gerą poligoną sa vo bandymams, o gamybininkai galės pritaikyti naujausias tech nologijas. Kai kurių įmonių specialistai jau pateikė konkrečių pageida-
vimų. Partijos Panevėžio miesto ko miteto pirmasis sekretorius N. Vaitkevičius: — Susitarėme, kad mokslinin kai talkininkaus ne tik gamybi ninkams. Skaičiavimo technikos specialistai padės įgyvendinti mokyklų kompiuterizaciją, teiks konsultacijas mokytojams, vedantiems informatikos ir skaičiavimo technikos pamokas. Miesto gyventojams paskaitų ciklus, skaitys visuomeninių dis ciplinų dėstytojai, kultūrinį gy venimą praturtins rengiamos mokslo dienos.
tyti ir suprasti nepriklausomai nuo to, kas, kokioje šalyje, ko kia kalba ir remiantis kokiais šaltiniais JĮ sudarė. Tam, kad būtų galima suvienodinti biblio grafinį aprašą tarptautiniu mas tu, reikalingas jo standartizavi mas. Detaliau panagrinėti naują]) standartą š. m. gegužės 22 d. VU Mokslinės bibliotekos dar buotojai susirinko Į seminarą— praktikumą „Pasikeitimai doku mentų bibliografiniame apraše". Išklausyti 4 pranešimai apie bibliografinį knygų, serlallnlų leidinių bei dokumento sudėtinės dalies aprašą. Čia pat buvo analizuojami sudėtingesni aprašo pavyzdžiai, nagrinėjami iškilę neaiškumai, atsakoma į klausimus. Su naujausiais bibliotekinės ter-
mlnologljos pasikeitimais semina ro metu supažindino Kauno Poli technikos instituto bibliotekos metodinio skyriaus vedėja A. Amšlejūtė. Buvo atkreiptas dėme sys Į atsiradusius naujus termi nus, taip pat j kai kurių terminų nevartotinas formas. Blbllotekln.nkal ypač atidžiai turi sekti termi nologijos naujoves nes nuo to pri klauso skaitytojų informavimo tikslumas ir operatyvumas. Seminaro metu išklausyti pra nešimai ir juose akcentuoti klau simai leis sutelkti dėmesį ir ži nias pagrindiniam bibliotekinio darbo barui — kokybiškam ir
nepriekaištingam bibliotekos lan kytojų aptarnavimui.
2. TIMUKIENE VU MB vyr. redaktorė