UeW«W'"*'t-
Samų toolbtaka?, vienykjt6&
cam/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRA UGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTlS________________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Sparti mokslo ir technikos pažanga nuolat kelia visai švietimo sistemai naujus rei kalavimus. Vidurinės gran. dies švietimo sistemoje sie kimą suartinti mokymą su praktiniu darbu išreiškia naujoji švietimo sistemos re forma. Aukštesniojoje gran dyje — aukštojo mokslo sis temoje — reforma vyksta evoliuciškai. Ne taip dar seniai kiekvieno aukštosios mokyklos specialisto ruoši mas baigdavosi diplomo įtei kimo ceremonija. Prieš kurį laiką (vesta metinė specia listų stažuotė pratęsė mo kyklos bendravimą su absol ventais. Susiformavo savotiš kas grįžtamasis ryšys „ga myba — aukštoji mokykla", kuris išryškino kai kurias silpnąsias ir stipriąsias mo. kymo proceso .aukštojoje mokykloje puses. Sis ryšys dar labiau stiprėja per speclalistų-gamyblninkų su sta žu — tobulinimo sistemą. Vyriausybės nutarimu kie kvienas liaudies ūkio spe cialistas turi nuolat kelti kvalifikaciją. Tikslinga perio diškai susigrąžinti trumpam laikotarpiui j aukštąją mo kyklą kažkada j gyvenimą išleistus specialistus mažiau siai dėl šių priežasčių: 1. Per laiko prizmę tokie specialistai geriau galt įver tinti tai, ką jiems davė au kštoji mokykla. 2. Mokykla geriausiai žl-
1984 m. birželio 15 d., penktadienis,
Universiteto naujakurys specialistu tobulinimo fakultetas no, ko ji yra specialistą mokiusi, ir dėl to gali organizuoti efektyvų jo kvalifikacijos kėlimą. 3. Darbas su specialistais neleidžia sustabarėti aukštostos mokyklos dėstytojams. Suvokdamas abipusę (liaudles ūkio ir aukštosios mokyklos) naudą, šių metų balandžio mėnesį Universitetas atidarė naują liaudies ūkio specialistų tobulinimo fakul. tetą (STF). Gimė Gydytojų tobulinimo fakulteto jaunesnysls brolis. Gimė jau mokėdamas vaikščioti: atskilo lkl šiol tik formaliai ketvelus metus LTSR liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų tobulinimo institutui priklausęs, tačiau Fizikos fakultete egzistavęs padalinys. Naujojo fakulteto steigimo iniciatoriais, galima sakyti „krikštatėviais", buvo mokslo reikalų prorektorius prof. A. Bikelis, Fizikei; fakulteto vyr. mokslinis ben-
dradarbis F. Vaitekūnas bei Matematikos fakulteto do. centas R. Uždavinys. Organizaciniu laikotarpiu buvo surinktos išankstinės fakulteto klausytojų tiekėjų pa raiškos bei pageidavimai dėl mokymo programų, specializacljų, mokymo terminų, formų ir kt. Respublikos organizacljos su entuziazmu palaikė Specialistų tobulini, mo fakulteto steigimą Unlversltete. Fakultete galės būti tobulinam! visų universitetinių specialybių (išskyrus medici“Įneš) liaudies ūkio specia Hstal, tačiau gyvenimą STF pradeda, pasirinkęs dvi mokvmo kryptis: mikroelektroniką ir elektroninių skaičlav>mo mašinų (ESM) taikymą liaudies ūkyje. Kodėl būtent šias? Kaip jau sakyta, mikroelektronikos specialistai Universltete tobulinami jau nebe pfrmi metai. Susiformavo brandus lektorių kolekty.
Nr. 21 (1280)
vas, užsimezgė glaudūs ry šiai tarp Universiteto ir klausytojų pastovių tiekėjų — Vilniaus „Ventos" insti tuto, Elektrografljos insti tuto, Radijo matavimo prie taisų gamyklos, Kauno radijo gamyklos, Šiaulių „Nuklono" ir kitų organizacijų. Metinis šios krypties specialistų — klausytojų skaičius jau per sirito per du šimtus. ESM vartotojų tobulinimo tikslingumą grindžia pats gyvenimas: analfabetizmas skaičiavimo technikos nau dojimo srityje šiuo metu jau prilyginamas neraštingu mui. STF įkurtas Universitete esančių katedrų bazėje. Pa skirti visų specializacijų ve dantieji dėstytojai, sukom, plektuotas lektorių kontin gentas. Bendrųjų disciplinų (darbo teisės, darbo ekono mikos, mokslinio komuniz mo ir kt.) dėstymas skirtas atitinkamoms katedroms. Ti kimasi, kad, susiformavus kolektyvui, bus steigiamos katedros ir naujajame fakul tete. Specialistų tobulinimo fa kultetas Įsikūrė Saulėtekio alėjoje, greta Skaičiavimo centro. Kasmet fakultete tu rėtų mokytis ne mažiau pen kių šimtų klausytojų. Doc' V. NEKRAŠAS Specialistų tobulinimo fakulteto dekanas
ALMĖKAJE: VU JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ IR SPECIALISTŲ VEIKIA
xxx SMD
BŪRELIUOSE XXX
ĮVAIRENYBES
Kaina 2 kap.
Ar nepanašu tai į skrydį — tyrumu alsuojančiame pa dangės kupole, lengvą paukščio sklendimą į ateitį virš ką tik pražydusių obelų sodo, pakeliui į brandos metą, taip nerimastingai plakant širdžiai, šiandien, atsisvelki. nant su Alma Mater. Arvydo ŠATKAUS, IV kurso mediko nuotrauka.
Antrasis „Mūsų kalbos“ numeris
SESIJA © SESIJA © SESIJA © SESIJA © Vos spėjo prabėgti penki Violeta: Šiandien laikome mėnesiai ir vėl senajame filosofijos egzaminą. Nėra Universitete sujudimas. Vėl lengva, juo labiau, kad atsesija: knygos, rūpesčiai, siskaitome už du semestrus, mokymasis nuo ryto ligi va- ir medžiagos susikaupė nekaro. Vėl kaltiname patys mažai. Tiems. kurie sistesave, kad laiku nepasimokė- mingai nedirbo per sesiją, me, kad kažko dar nepada- tikriausiai buvo nelengva rėme, nebaigėme, kad nemo- O šiaip, kaip ir visi studenkėjome suderinti studentavi- tai. sesijos metu mokomės mo su studijomis, irįtikinę- vos ne visą laiką. Priklaujam, kad kitąmet tikrai taip sau Universiteto liaudies nebus.. . dainų iršokių ansamblio kaKaip pasiruošė sesijai Pra- pelai, todėl tenka praleisti ir monės ekonomikos fakulteto paskaitų. Daugelį dalykų studentai’? tuomet tenka išmokti savaŠeštajame antro korpuso rankiškai ir tai ne visuomet aukšte palangės ir pasieniai būna lengva. Reikia išmokti ■ aplipę" studentais. Aplink saviveikla derinti su studišūsnys knygų, užrašų ir su- jomis. Daugiausia dėmesio sirūpinę, gal kiek nerimas- skiriame (bent aš) aukštajai tingi žvilgsniai įbesti į pri- matematikai. margintus lapus. Tai trečiaAlvydas: Jau išlaikiau fikuršiai. Jie šiandien laiko losofijos egzaminą. Įvertinijau trečią egzaminą. Studen- mas — labai gerai. Nepasatai nenoriai atitraukia akis kyčiau, kad mokytis labai nuo sąsiuvinių ir skubotai sunku — tik mokslas reikaatsakinėja i klausimus. Už- lauia nuolatinio darbo. Dėl kalbinau Violetą Vaičiurgy- lankymo fakultete kovojama t? ir Alvydą Rauluškevičių. griežtai, tačiau jis nėra geTaig; — kokį egzaminą ras. Be abejo, yra dalykų, šiandien laikote, ir kaip se- kuriuos galbūt kai kurie kasi? Kaip ruošėtės sesijai studentai galėtų išmokti savjsą semestrą? Ar būtina, varankiškai, tačiau, mano iūsų nuomone, lankyti pa- nuomone, paskaitų lankymas skaitas? Kam daugiausia ski- yra būtinas. Per trejus meriate dėmesio, kokie dėsto- tus įsitikinome, kad nuo jo tui dalykai sekasi sunkiau, didele dalimi priklauso sesikurie lengviau? jos rezultatai. Daugiausia
Siame
dėmesio kursas (ar bent didžioji jo dalis) skiria lošimų teorijos ir operacijų tyrimo disciplinai, sėkmingiausiai išlaikėme specialybės egzaminus. O kaip žiūri į studentų pasiTuošimą dekanatas? Apie tai paprašiau papasakoti Pramonės ekonomikos fakulteto prodekaną doc. J. Kunfiną. — Pirmakursiams įskaitų savaitė tik prasidėjus, todėl apie juos kol kas, kaip ir apie kitų kursų studentus, konkrečiai pasakyti ką nors sunkoka. Kursiniai darbai visų apginti. Didesnį dekana,o susirūpinimą kelia trečiakuršiai, kurie jau turėjo išlaikyti įskaitas ir jau pradėjo laikyti egzaminus. Jiems netrukus prasidės praktika, todėl sesiją teko pradėti anksčiau. Nerimaujame, nes daugelis studentų vis dar neturi lošimų teorijos ir operacijų tyrimo disciplinos įskaitos. Be abejo, čia kalti patys studentai, per mažai diTbta, skurdžios žinios. Tarp silpnesnių studentų paminėtini R. Rudzevičiūtė, A. Norvaišas (sportuoja ir nesilaiko individualaus lankymo grafiko); G. Daukšys (pul kus visuomenininkas, tačiau nemoka suderinti visuomeni
nio darbo su studijomis) ir kiti. Vis dėlto ryšys tarp pra leistų paskaitų ir mokslo yra, todėl semestro metu vi sokiais būdais stengėmės už kirsti kelią nelankymui. Pra šėme rektoriaus šešiems stu dentams pareikšti papeikimą už nepatenkinamą paskaitų lankymą: S. Sirusui, D. Sapokaitei, G. Kusinskui, A. Žilinskui, S. Paulauskui, R. Aderkaitei. Ypač opi pirmo kurso vai kinų problema: nelanko pa skaitų, vėluoja pateikdami kursinius darbus, gan aplai džiai žiūri į mokymąsi. Iš jų paminėtini M. Baltrūnas, D. Mockus, R. Paškevičius. Norėtųsi, kad šie studentai laiku susirūpintų. O šiaip sesija kaip ir vi sos kitos. Žinoma, norisi, kad visiems studentams ji būtų sėkminga. Tai priklau so nuo jų pačių. Jolanta NAVICKAITE
Neseniai pasirodė pirmasis „Mūsų kalbos" numeris. Da bar skaitytojai gali susipa žinti su antruoju, kuriame nagrinėjama technikos spe cialistų kalba. Bet tegul neatšlyja ir humanitarai — na grinėjamos problemos aktua lios visiems. Pavyzdžiui, A. Dragūnevlčius ir A. Klementavičius aiškina, kuo skiria si MASINA ir MECHANIZ MAS: mašina — tai tam ti kras įrenginys, atliekantis mechaninius Judesius, o me chanizmas — kūnų (nebūtinai kietų, gali būti ir dujos, ir skysčiai!) sistema, kuri vie nokį judesį keičia kitokiu. Autoriai detaliai ir papras tai, suprantamai aiškina žo džių ĮNAGIAI, ĮRANKIAI, ĮRAKCIAI, ĮTAISAI, ĮREN GIMAI, PRIETAISAI ir kitų žodžių reikšmes, kuo jie ski riasi vieni nuo kitų. Tokios pastabos aktualios ne tik technikos specialistams, bet visiems, kurie vartoja šiuos žodžius, vadinasi, kone kiek vienam. K. Paulauskas, A. Baužys taip pat nagrinėja terminijos problemas, aktualias tiksliųjų ir techninių mokslų specia listams. Malonu, kad patys tam tikros srities specialistai
imasi spręsti šiuos klausi mus. G. Nemickaltė ir A. Pau lauskienė, taip pat A. Kau lakienė, A. Balašaitis taiso (vairių technikos raštų („Mokslo ir technikos", mo komųjų technikos knygelių, mokslo darbų serijos „Elekt ronika") kalbą. D. Levinas aptaria šnekamosios kalbos ydas. Jis aiškina skirtumą tarp žodžių REMONTUOTI (stambius objektus — namus, automobilius) ir TAISYTI (nedidelius objektus — tele vizorius, radijo imtuvus ir smulkesnius). Taip pat kriti kuojama vis dar dažna klai da: JUODAI BALTAS TELE VIZORIUS — „JUODAI BAL TAS yra tas pats, kals tamsiai baltas (t. y. pilkšvas)". Tad geriau būtu sakyti NESPAL VOTAS TELEVIZORIUS. Numeryje spausdinamos V. Vitkausko taisomos iš kreiptos vietovardžių formos ir kirčiavimas, du Vydūno laiškai V. Falkenhanui, isto riko B. Dundulio pastabos dėl lietuvių minėjimo ka relų tautosakoje. Leidinio gale pateikiama lingvistinio gyvenimo kronika.
G. SUBAČIUS