visų šalių proletarai, vienykjtesi
cara/enis scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ
SESIJA ®
SESIJA ®
Jau lanko mus karšta va saros saulė, kiekvieną rytą viliodama | laukus, miškus, prie upių, ežerų, Jūrų. Ta čiau dar ne laikas mums, studentams, atostogauti. Da bar — pats darbymetis: pra sideda egzaminai. O darby metyje net akmuo sukrunta, net patys tingiausi susirūpi na. Ir palinksta galvos skai tyklose prie knygų. Tada nesvarbu, koks už lango oras, kur čia benorėsi kepin us saulutėje, kai rytoj eg zaminas. .. Tačiau ko nepri valgei — Jau nebeprllaižysi, jei nesimokei per semestrą — prieš egzaminą Jau nesu spėsi sugraibyti bent jau mažos dalies to, ką galėjot gerai išmokti. Tačiau prieš egzaminus stengiasi pasi tempti visi: ir tie, kurie mo kėsi daug, tačiau mano, krd dar ne viską žino, ir tie, ku rie nieko nesimokė, tačiau tikisi, galį šį bei tą dar iš mokti. .. Egzaminas — mūsų žinių patikrinimas. Kartais išgirsti, jog egzaminas — laimės dalykas, todėl Ir peislmokytl neverta, trejetą kaip nors gausi, o jei gerą
1982 m. birželio 11 diena, penktadienis
SESIJA ®
bilietą ištrauksi, tai ir pen ketas kišenėje. Kaip ten be būtų, taip svarstydami mes tik nuskurdiname... patys save. Juk mokomės ne dėl kitų, o dėl savęs. Si tiesa sena, daug kartų girdėta iš tėvų, mokytojų, dėstytojų. Tačiau dažnam pamokymai pro vieną ausj įeina, pro ki tą išeina. Todėl prieš egza miną pasigaminama daug įvairiausių pagalbinių prie monių, kurios turėtų pagel bėti jų savininkui išlaikyti egzaminą. Turėtų padėti, ta čiau dažniausiai tik sukliudo: studentas išvejamas iš egza mino, dėstytojas jau nebepasltikl ne tik juo, bet Ir ki tais studentais. Egzaminas parodo tavo žinias, todėl nie kas nepadės gerai išlaikyti jį, tik jos. Todėl būkime są žiningi, pirmiausia patys sau, nesistenkime apgaudinėti ne tik kitų, bet ir savęs. Net jei dėstytojas tau, nieko ne mokančiam, parašė gerą pa žymi, neverta džiūgauti, kad pasisekė. Juk gyvenimas gali surengti savo egzaminą, kur bus reikalinga kaip tik tai, ko tu, deja, neišmokai.. .
Truputis informacijos: Ge diminas Kalčinskas, Universi teto buhalterinės katedros asistentas, pripažinlas geriau siu 1981-ųjų jaunuoju moksli ninku mūsų Alma Mafer. Jis paskelbė 17 mokslo darbų, paruošė uždavinynus, sche mas, programas buhalterinės apskaitos, ekonominės ki bernetikos specialybės stu dentams, apginta kandidatinė
Nr. 21 (1195)
TURĖTI NORĄ disertacija. Sužinojusi, jog reikės kal bėtis su Gediminu Kalčinsku, nejučiom susimąsčiau: koks tas mokslas — buhalterinė apskaita. Mokykloje net ne buvo užsiminta, kad egzistuo
TRISDEŠIMT PIRMOJI
SAVAITĖ:
LENGVOSIOS PRAMONĖS
NAUDINGI PASIŪLYMAI Universiteto pramonės šakų technologijos ka tedra parengė lengvo sios pramonės įmonėms kelių gaminių technolo giją. Apie katedros ir lengvosios pramonės įmo nių bendradarbiavimą pa prašėme papasakoti ka tedros vedėją doc. A. Žebrauską: — 1975 metais patei kėme P. Ziberto šilko kombinatui racionalizatorinį pasiūlymą — sukū rėme klijus siūlų galams klijuoti. Šie klijai buvo panaudoti dirbtinio kai lio gamybai. Jų pagrindi nis komponentas — la teksas, kurio savybes tuo metu tyrėme savo labo ratorijoje. Pagaminti kli jai pasižymėjo elastin gumu, buvo technolo giški: greit džiūvo, susi gerdavo į audinį, nelipo prie rankų, o šios j u sa vybės buvo naudingos ga mybai. Metinė ekonomi ja, įdiegus šį racionalizatorinį pasiūlymą, suda
rė 21 tūkstantį rublių. Kli jai buvo rekomenduoti visos Tarybų Sąjungos tekstilės įmonėms. Šiuo metu Panevėžio eksperimentinėje elektro technikos gamykloje įdiegta plastmasių metalizavimo technologija, kurią paruošė mūsų katedros darbuotojai: vyr. m b. Mykolas Baranauskas, vyr. m. b. Audronė Mika lauskienė, inžinierė Alini Varnelienė ir kiti. Pagal šią technologiją pradėta šviestuvo „Varpelis" ga myba. Technologija TSRS LUPP buvo apdovanota sidabro ir bronzos meda liais. Dabar laukiame šios technologijos autorinių teisių. Lengvosios pramonės įmonės pagelbsti įrengiant fakultete laboratoriįas. „Lelijos" siuvimo fabriko specialistai padėjo įrengti mūsų siuvimo technolo gijos laboratoriją, kurio je PEF studentai mokosi siūti.
Kaina 2 kap.
CLK BARAI
-------------------
Universitete įvyko Centri- kaip įsigyjama moksliniams nės liaudies kontrolės gru- tyrimams ir mokymo procepės ataskaitinis susirinkimas, sui reikalinga aparatūra ir Universiteto liaudies kontro- kaip ji panaudojama, ChF — lės sistemoje veikia centrinė1 kaip vykdomos ūkiskaitinės 14 fakulteto ir vienas liau- sutartys. Apie rastus trūkudies kontrolės postas — iš mus buvo informuota liauviso 146 liaudies kontrolie- dies kontrolės centrinė gruriai. Centrinei grupei vado- pė. vauja Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pava duotoja N. Raguotienė. Gru pę sudaro 4 sektoriai: mo kymo, mokslo, ūkio ir orga nizacinis. Susirinkime buvo išklausytos sektorių vadovų Mokymo sektoriaus vado ataskaitos už 1981/1982 mm. vas doc. S. Uosis informavo, Ataskaitose buvo aptarti liau" jog ataskaitiniu laikotarpiu dies kontrolierių darbo re tikrinta: TF — kaip rašomi zultatai. diplominiai darbai, FilF — Mokslinio tyrimo sekto dėstytojų krūvio planavimas, riaus vadovas doc. L. Tapi MF — vaizdinių priemonių nas pažymėjo, kad 1981/82 ruošimas ir naudojimas, da m.m. planuota 4 patikrinimai bar vyksta praktikų organi atlikti laiku, rezultatai aptar zavimo, eigos, ataskaitų api ti CLK grupės posėdžiuose. forminimo ir gynimo fakulte Patikrinta, kaip IF moksliniai tuose tikrinimas. Buvo įvyk darbuotojai kelia savo kvali dyti ir suplanuoti patikrini fikaciją stažuotėse ir įvai mai: patikrinta EKFF vaka riuose kursuose, FF tikrintas rinio ir neakivaizdinio sky darbas su aspirantais, TF — riaus studentų mokymo pro-
ja toks mokslas, Universitete teko apie jj išgirsti tik kaip apie ekonominės analizės sudėtinę dalį. O be to, dau gelis išgirdę apie buhalteri nę apskaitą, turbūt įsivaiz duoja kur nors tamsiame įstaigos kampe skaitytuvais tarškinantį buhalterį. Tad po kalbį pradėjau klausimu, ku ris Gediminui Kalčinskui ne buvo netikėtas. Išgirdęs, jog norėčiau sužinoti apie bu halterinės apskaitos mokslo ypatumus, jis paaiškino, kad tai visų pirma yra labai įdo mus mokslas. Jis pateikia in formacinį modelį, kuris lyg veidrodis atspindi ūkinę veiklą. Pats Gediminas Kal činskas baigė ekonominės informacijos apdorojimo or ganizavimo specialybę. Todėl buhalterinės apskaitos duo menų apdorojimo tobulini mas automatinių valdymo si stemų sąlygomis — štai pa grindinė jaunojo mokslinin ko tyrinėjimų tema. Turbūt tenka daug dirbti, juo labiau, kad Gediminas Kalčinskas dėsto buhalterinės apskaitos ir ekonominės kibernetikos specialybės studentams. Ta čiau jaunasis mokslininkas mano kitaip: dar per mažai padaryta, kad galėtum pasa kyti, jog daug dirbai. Prieš penkeris metus prof. J. Mac kevičius pasikvietė Gediminą Kalčinską dirbti buhalterinės apskaitos katedroje. Tai buvo pradžia. O dabar kasdieni nis, tačiau įdomus darbas: paskaitos, pratybos, vadova vimas kursiniams ir diplomi niams darbams, mokslinių darbų ruošimas. Lengviausia dėstyti, anot Gedimino Kal-
Siame numeryje: ARTĖJA
JUBILIENĖ
— DVIDEŠIMT PENKTOJI STUDENTŲ DARBO VASARĄ. KAIP JĄ
PASITINKAME?
APIE TAI SKAITYKITE 2—3 PUSLAPIUOSE.
Činsko, pirmaisiais metais. Mat, vėliau jau kartoji, ką esi sakęs, ir toks pasikartoji mas reikalingas. Dėstytojas neturi pamiršti, jog studentai nežino to, ką žino jis. Todėl svarbiausia — išdėstyti pa prastas tiesas, kurias įsisąmo ninę studentai galėtų „įkas ti" sudėtingesnius dalykus. Reikia, kad studentai moky tųsi semestro metu, nes eg zaminas — „šaukštai po pie tų": dėstytojas gali tik įver tinti, o ne išmokyti. Dabar Gediminas Kalčinskas ruošia naują mokymo programą: „Buhalterinės apskaitos mechanizavimas ir automatizavi mas", pagal kurią kitais me tais skaitys paskaitas buhalte rinės apskaitos specialybės studentams. Toks kursas mū sų šalies aukštosiose mokyk lose labai mažai kur skaito mas, tačiau reikalingas bu halterinės apskaitos specia lybės studentams. Juk tobu lėjant skaičiavimo technikai, sukūrus automatizuoto val dymo sistemas, buhalteris ne vien tarškina skaitytuvais. Jis ne tik apdoroja apskai tos duomenis, bet ir anali zuoja juos. Kad daugiau lik tų laiko analizei, loginėms operacijoms, stengiamasi vis labiau automatizuoti ir me chanizuoti buhalterinę ap skaitą. Šiuos procesus ir ti ria Gediminas Kalčinskas. Ar kartais buhalterinės specialybės studentai nesi skundžia, kad jų specialybė neįdomi? Gediminas Kalčins kas neabejoja, jog tą tvirti na tik tie, kurie dar neįsigi lino j specialybės paslaptis, galbūt neturėdami žinių, o gal ir noro studijuoti šį mokslą. Juk tas noras — svarbiausia specialistui, moks lininkui. Renata PAJĖDAITĖ
ceso organizavimas. Patikrinimo rezultatai aptarti fakul teto Tarybos posėdyje. Apie ūkinio sektoriaus veiklą kalbėjo drg. S. Endriušis. Šis sektorius daug dėmesio skyrė Universiteto admlnistL * racijos, ūkio ir mokslinės bibliotekos darbuotojų drausmės tikrinimui. Tikrinant buvo rasta nemaža darbo drausmės pažeidimų, apie kurį atliko LTSR liaudies kontrolės komitetas, rezulta tais. Tikrinimas parodė, jog per pastaruosius dvejus me tus pagerėjo organizacinė CLK grupės veikla, sustiprė jo jos poveikis visai Univer siteto liaudies kontrolės sis kuriuos informuotas Univer temai. siteto kadrų skyrius. Sekto Buvo patvirtintas CLK gru riaus nariai taip pat tikrino, kaip Universiteto patalpos pės darbo planas 1982/83 ruošiamos žiemai, kaip tau mokslo metams. Kalbėjusieji poma elektra, vanduo, šilu diskusijose, pažymėjo, jog reikia dažniau skelbti tikrini ma Universitete. Apie organizacinio sekto mų rezultatus, teigiamai įver riaus veiklą kalbėjo jo va tintas sektorių darbas, pa reikšti pasiūlymai ir pasta dovas doc. A. Laurinčikas. Centrinės liaudies kontro bos. Susirinkime dalyvavo fa lės grupės pirmininko pava duotojas drg. M. Dudėnas su kultetų liaudies kontrolės pir pažindino su Universiteto mininkai ir nariai, administ Centrinės liaudies kontrolės racijos atstovai. Tomas PAULAUSKAS grupės darbo patikrinimo,
APTARTA VEIKLA
4 •K K •«
v