Visų šalių proletarai, vienykitės!
B canvBinis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Egzaminai. egzaminai... LINKIME
SĖKMINGAI JUOS
IŠLAIKYTI!
1976 m. birželio 4 d. Nr. 21 (963)
Kam sesija laukiama Medicinos fakulteto prodekanė G. Kriaučiūnaitė ir kom jaunimo organizacijos sekre torius R. Broga pasakoja apie fakulteto pasiruošimą se sijai. i
Žiemos sesija niekuo mūsų nenustebino, rezultatai nor malūs, gal tik skolininkų bu vo kiek mažiau. Pažangumas siekė 91%. Labiausiai „trau kia" žemyn pirmas kursas. Kodėl taip? Juk žinios kont roliuojamos dažnai ir griežtai — kaip vidurinėje mokyklo je, krūviai, tiesa, žymiai di desni. Apskritai, nesėkmes teisinti laiko adaptacijai trū kumu būtų neteisinga. Proble mą sudaro ne į savo vėžes pakliuvę studentai. Dabar mažiau rūpesčių ke lia studentų nespecialybės disciplinų žinios. Visuomeni nių mokslų pažymiai geres ni. Didelę naudą duoda vi suomeninė politinė praktika. Nauji mokymo planai dar la biau padidins ryšį su visuo menės mokslais. Prisidės svar bios disciplinos: mokslinis ko munizmas, politinė ekonomi ja, marksistinė-lenininė etika ir estetika. „Nesipykstame" ir su užsienio kalbų dėstyto jais; yra šių dalykų skolinin kų, bet jie — vadinamieji „amžini". Daug padirbėta, kad ir ši sesija būtų sėkminga. Dėsty tojai sistemingai tikrino ži nias, o fakulteto aktyvas — kaip lankomos paskaitos. Rei dų sugalvota įvairiausių — momentinių ir visą savaitę trunkančių, viso fakulteto (du per balandį ir gegužį) ir ka tedrų. Pastebėta, kad studen tai geriau lanko praktinius užsiėmimus, nei paskaitas. Pačius dėstytojus prašome operatyviai informuoti deka natą apie paskaitų lankymą ir studentų žinias. Tada darbo imasi akademinė komisija, komjaunimo organizacija, fa kulteto aktyvas. Tinginių ne užmiršta ir sieninė spauda. Pasididžiuoti irgi turime kuo. Gal tik pirmakursius girti dar per anksti. Nors vi sų gerų studentų ir neišvar dysi, bet keletą pažymėti reikėtų: tai Lenino stipendi ninkė A. Lebetkevičiūtė (IV k.) aktyvūs visuomenininkai M. Kancevičiūtė (IV k.) ir P. Alchovka (III k.), buvusi Le nino stipendininkė L. Budrevičiūtė, grupės seniūnas R. Daunoravičius, buvusi bend rabučio tarybos pirmininkė T. Amankevičiūtė (visi — VI k.). Gydomojo skyriaus III k. pirmos ir antros, IV k. antros grupės studentai visa da kruopštūs, pareigingi, ge rai mokosi. Jiems sesija — laukiamas svečias. Kalbėjosi Edvinas BUTKUS
turėjo kelias dienas iki diplominio darbo gyni mo. . . Pradžių pradžia buvo tėvų įdiegta meilė gimta jai žemei, gamtai. Ta meilė ir paskatino pasi rinkti universiteto Gam tos fakultetą, botanikėsgėlininkės specialybę. Ne abejoju, kad Nijolė, pagal paskyrimą dirbdama Kau no apželdinimo treste, kurs tikrą grožį ir džiaugsmą, puoš miestus ir žmones. Kad visos gėlės gražios, patvirtino ir J. Proscevičius, savo diplominiame darbe (jau apgintame ir
dabrio) poveikį aplinkai. Tema aktuali, jei padary tos išvados neliks tik po pieriuje, darbas duos dide lės naudos. Diplominių darbų gyni mo komisijai jau kelintus metus vadovauja dr. O. Kublickienė. Mokslų dak tarė dirba ne universite te, o Zoologijos ir parazi tologijos institute, tad jos nuomonė apie diploman tus įdomi, nes, tur būt, yra objektyviausia: — Studentai parodė ge ras žinias, parašė ir apgy nė rimtus mokslinius dar bus. Ir stacionaro studen tų, ir neakivaizdininkų
E. BUTKAUS IR L. SKIRPSTO
Fotoreportazas NUOTRAUKOSE VIRŠUJE: kairėje — reikli, dėmesinga ir geranoriška komisija: prof. P. Biuzmanas, biologijos dr. O. Kublickienė, Gamtos fakul teto prodekanė doc. I. Šarkinienė, prof. S. Jankauskas;
VISOS GĖLĖS GRAŽIOS
diplomantė N. Raudeliūnaitė; dešinėje — diplomantas J. Proscevičius jau gali atsi kvėpti: darbas apgintas labai gerai!
.. .Tik pačioje mūsų po kalbio pabaigoje supratau, kad Nijolės diplom-nis darbas yra apie gėles (jo pavadinimas — „Šluotelinio fliokso introdukcija VU botanikos sode" — nieko, deja, nesakė!) Į klausimą gi, kuri gėlė gra žiausia, Nijolė nesusimąstydama atsakė: — Visos gėlės gražios! Ir ji nuskubėjo tyliu Gamtos fakulteto korido riumi — graži puokštė rankose, nerimas veide. Tądien Nijolė Raudeliūnaitė jaudinosi dėl savo kurso draugų, o pati dar
labai sėkmingai!) nagrinė jęs kai kurių lelijų rūšių ir veislių dauginimąsi. Botanikai ne tik gėlytė mis žavėjosi. Žmogaus po veikis gamtai milžiniškas, deja, tas poveikis būna ir žalingas. Niekas negali likti abejingas gamtos už teršimui, o ką kalbėti apie gamtininkus! R. Stukienė, pavyzdžiui, diplominiame darbe nagrinėja granozano (medžiaga sėkloms bei cuoti, turi toksiško gyvsi-
darbus įvertinome labai gerais ir gerais pažymiais, tik vienas kitas patenki namai. Visiems didelį įspūdį padarė zoologo R. Rakausko, botaniko J. Proscevičiaus darbai. Ma lonu pažymėti, kad darbai drąsūs ir aktualūs —- gam tos, faunos apsauga, užter šimo problema. Studentai mėgsta mokslinį tiriamą jį darbą, būtų malonu ge riausius matyti ir mūsų institute. ..
dešinėje — jau daugel me tų doc. A. Kublickas būna studentų diplominių darbų va dovas. Šiais metais docentas vadovavo net šešiems studen tams. Visų jų darbai įvertin ti gerai ir labai gerai.
UNIVERSITETO TARYBOJE
Birželio 1 d. įvyko univer siteto tarybos posėdis. Jame išrinkti nauji katedrų vedė jai. Civilinės teisės ir civili nio proceso katedros vedėju
tapo doc. P. Rasimavičius, Matematinės analizės katedros vedėju — doc. A. Nagelė, Ekonominės istorijos ir geo grafijos katedros vedėju —
doc. J. Kunčiną, Pramonės technologijos katedros vedėju — doc. J. Staškevičius. Universiteto taryba išrinko J. Žėruolį Civilinės teisės ir
NUOTRAUKOSE JE:
APAČIO
kairėje — kai draugas gina diplominį, auditorijoje tylių tyliausia;
civilinio proceso katedros profesoriumi, V. Gobį — TSKP istorijos katedros docentu, E. Meškauską — Filosofijos ka tedros profesoriumi.