Tarybinis Studentas, 1977 m. birželio 17 d. Nr. 21 (1005)

Page 1

visų

ŠIAME NUMERYJE: GARBINGAI SUTIKSIME DIDŽIOJO SPALIO 60-METĮ

UNIVERSITETO ABSOLVENTŲ KELIAI

.SKELBIAMI GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES KONKURSO NUOSTATAI

Salių prolstarai.

vienykitbsi

r e\pvBi i )ir> scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

LAI S VIDA Šio pasakojimo herojė — taikomosios matemati­ kos specialybės III kurso studentė Laisvida Les­ čiauskaitė. Kodėl ji — sužinosime.. . Laisvida iš pirmo žvilgsnio man pasirodė nepana­ ši į įsivaizduojamą matematikės stereotipą. Šviesia­ plaukė, smulkutė, geromis, linksmomis akimis mer­ gaitė buvo labiau kalbesnė, negu kitos ligi šiol su­ tiktos matematikės. Apie savo kelią į matematiką pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė: — Baigiau Vilniaus 16-tą vidurinę mokyklą su sustiprintu vokiečių kalbos dėstymu... ir stojau į matematiką. Štai ir visas „kelias". — Pagalvokit, šešios vokiečių kalbos pamokos per savaitę, bet nenusibosdavo. Patiko. Matematika, tiesa, labiau. Gerai ir vokiškai susikalbu, ir mate­ matikos jau pramokau. Laisvida Lesčiauskaitė — matematikų pasididžia­ vimas— Mokosi penketais. — sako grupės draugai. — Tiesa, praėjusiais metais gavo vieną ketvertą... Bet tai tikriausiai atsitiktinumas. Laisvida visada viską moka. Gera studentė, aktyvi visuomenininke. Jau ant­ rus metus Laisvida yra Universiteto komjaunimo komiteto narė, vadovauja organizaciniam metodi­ niam darbui. Visuomeninė veikla netrukdo labai gerai mokytis, laisvalaikiu nueiti į kiną, teatrą. — Ne taip sunku, kai darbas patinka, kai dirbi ne vien „pareigos" verčiamas, — sako Laisvida ir priduria: — Netiesa, kad matematika — sunkus dalykas. Čia tik loginio mąstymo reikia. Visuomeniniai mokslai man žymiai sunkiau „įkandami". Jūs, hu­ manitarai, tai tikrai užsivertę knygomis... Laisvida pasakojo. Apie studijas, draugus, mate­ matiką, laisvalaikį. Ji mėgsta keliauti, godžiai skai­ to lietuvių rašytojų knygas. Labiausiai mėgsta L. Lirą. Ji teisi, kad laiko galima rasti, tik noro rei­ kiaTruputį nustebau, kad Laisvidos hobi — fotograija. Jau nuo tada, kai draugai gimimo dienos pro­ ga padovanojo fotoaparatą, Laisvida su juo nesiski­ ria nei Universitete, nei kelionėse.

Savo busimąjį darbą įsivaizduoja taip: — Dirbsiu skaičiavimo centre programuotoja. Labai įdomus darbas. Tiesa, anksčiau norėjau būti mokytoja, netgi vaikų darželio auklėtoja, bet mama juokėsi. Sako, kad aš nepanaši į mokytoją... Tai­ komąją matematiką studijuoti tikrai labai įdomu, pė į ką nekeisčiau. Tokia ji, Laisvida Lesčiauskaitė — kandidatė į Vilniaus miesto Tarybos deputatus. J. PEKARSKAITĖ

Svarbiausia to, kas nau­ ja Konstitucijos projekte, kryptis — tai socialistinės demokratijos plėtimas ir gilinimas. Toliau plečiami demokratiniai Tarybų for­ mavimo ir veiklos princi­ pai, numatyta padidinti jų vaidmenį, sprendžiant svarbiausius visuomenės gyvenimo klausimus. Vie­ tinės Tarybos sprendžia ne tik visus vietinės reikšmės klausimus, bet savo teisių ribose kontro­ liuoja ir koordinuoja ki-

tų organizacijų darbą sa­ vo teritorijoje. Tarybos ir jų deputatai privalo re­ guliariai informuoti pilie­ čius apie nuveiktą darbą, atsiskaityti rinkėjams.

Prieš mėnesį vyko Uni­ versiteto kolektyvo susi­ rinkimas, kuriame buvo keliami kandidatai į vieti­ nes Tarybas. Man teko garbė pasiūlyti Biblioteki­ ninkystės katedros docen­ tę Vandą Stonienę. Ma­ čiau, su kokiu nasitikėjimu buvo sutikta jos kan­ didatūra. Retas Universiteto dar­ buotojų nepažįsta V. Sto­ nienės. Jau beveik trys dešimtmečiai ji skuba į Alma Mater auditorijas, skaito studentams paskai­ tas, moko juos pamilti pasirinktą specialybę. Ir jos kolegoms dėstyto­ jams malonu bendrauti su šia veiklia, nuoširdžia moterim. .. .1950 metų vasarą jaunučiuke nedrąsi mer­ gaitė — tada Vanda Puzinaitė — atnešė pareiški­ mą į tuometinį Istorijos ir filologijos fakultetą. Į Universitetą ją atvedė no­ ras tapti kvalifikuota bib­ liotekininke. Sunku dabar pasakyti, kas paskatino valstiečių iš Gelvonų duk­ rą pasirinkti šią specialy­ bę — meilė knygai ar

žmonėms. Matyt, ir viena ir kita. Studijos buvo sėkmingos. Ne viena sesi­ ja išlaikyta vien labai ge­ rais pažymiais. Universi­ tete ji įstojo į komjauni­ mo eiles ir žengė pirmuo­ sius žingsnius visuomeni­ niame darbe. 1955 m. bir­ želyje Vandai įteikiamas

Nr. 21 (1005) 1977 m. birželio 17 d.

V

BIRŽELIO 19 VISI Į RINKIMUS PASAKOJAME APIE UNIVERSITETO KANDIDATUS Į VIETINES TARYBAS

darbas. Kai 1964 m. Van­ da Stonienė apgynė isto­ rijos mokslų kandidatės laipsnį, ji pasakė, kad sunkiausi buvo pirmieji darbo metai, ypač daug įtampos pareikalavo kan­ didatiniai egzaminai. Visi jie buvo išlaikyti penke­ tais, galima rašyti diserta­

oiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiB

VISUR ATKAKLI IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIM Universiteto baigimo rau­ donas diplomas- Studijos baigtos su pagyrimu. Nuo to laiko kiekviena jos diena susijusi su stu­ dentais, pedagoginiu ir moksliniu darbu. V. Sto­ nienei, ką tik baigusiai aukštąją mokyklą, pati­ kėjo dėstytojos vietą. Pradžia buvo ne iš leng­ vųjų. Daug laiko rei­ kia pasiruošti paskaitoms, savo reikalauja visuome­ ninė veikla, mokslinis

ciją. V. Stonienė joje nagrinėja 1918—1919 me­ tų revoliucinę spaudą. Atrodo, pasiekta nema­ žai, bet ji nesustojo. To­ liau tobulino savo peda­ goginį meistriškumą, gili­ no pradėtą mokslo vagą, aktyviai dalyvavo moksli­ nėse konferencijose, bren­ do kaip visuomenininkė. 1966 m. už paskelbtus mokslinius darbus V. Sto­ nienei buvo suteiktas do­ centės vardas. Po darbų

KOLEKTYVO

grįžusios namo laukė nauji rūpesčiai: augo dvi dukros. Ir jom reikėjo atidumo, patarimų, pagal­ bos. .. 1969 metais V- Stonie­ nė buvo išrinkta Vilniaus miesto Lenino rajono DŽDT deputate. Visą lai­ ką dirba jaunimo reikalų komisijoje. Veiklos dia­ pazonas labai platus — pradedant darželinukais ir baigiant studentais. Daug dėmesio skiriama dirban­ čio jaunimo mokymuisi. Mažiukai pypliai, išdykė­ liai paaugliai. Atrodo, pats gražiausias žmogaus gyvenimo laikas, o klek rūpesčių! Paklysta jaunas žmogus, vyresniųjų pagal­ bos ir meilės netekęs. Sunku su blogais vaikais, dar sunkiau su blogais tė­ vais. <. Viską pamatyti turi deputatė, rūpintis ir padėti. Vanda Stonienė į Leni­ no rajono DŽDT pasiūlyta rinkti jau penktą kartą. Savo pareigas ji atlieka gerai, savo darbu ji pelno žmonių pasitikėjimą.

Jonas BASIULIS

MŪSŲ PENKETAI

L. SKIRPSTO nuotraukoje matome atsakinėjančią Prekybos fakulteto pirmakursę D. Kundreckaitę. Vyr. dėst. M. Rabačiauskas liko patenkintas jos ži­ niomis iš pramonės prekių mokslo. Penketas! Tas visų geidžiamas, pats geriausias pažymys! Penketas! Atrodo, pats laimingiausias žmogus esi, tardamas šį žodį- Šimtus tokių pažymių jau įrašė pavasario egzaminų sesija į studijų knygeles. Labai gerai du egzaminus išlaikė I k. matematikai D. Cinigaitė ir R. Laugalys, puikiai egzaminus pradėjo ketvirtakursė medikė B. Kubiliūtė... Penketais sesiją išlaikė Finansų ir apskaitos fa­ kulteto trečiakursiai J. Astrauskas (pramonės finan­ sų spec.), D. Eigelytė (ekonominė kibernetika), A. Navickaja (buhalterinė apskaita), penktakursė me­ dikė G. Jackevičiūtė... Įpratom šimtais skaičiuoti mokslo pirmūnus. Prisiminę, kad šis penkmetis yra kokybės vardu vadinamas, galim sakyti: kuo dau­ giau gerų studentų — tuo daugiau gerų specialis­ tų. Nėr to gero, kas neišeitų į gera.. •


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.
Tarybinis Studentas, 1977 m. birželio 17 d. Nr. 21 (1005) by Vilniaus universitetas - Issuu