visų
ŠIAME NUMERYJE: GARBINGAI SUTIKSIME DIDŽIOJO SPALIO 60-METĮ
UNIVERSITETO ABSOLVENTŲ KELIAI
.SKELBIAMI GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES KONKURSO NUOSTATAI
Salių prolstarai.
vienykitbsi
r e\pvBi i )ir> scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
LAI S VIDA Šio pasakojimo herojė — taikomosios matemati kos specialybės III kurso studentė Laisvida Les čiauskaitė. Kodėl ji — sužinosime.. . Laisvida iš pirmo žvilgsnio man pasirodė nepana ši į įsivaizduojamą matematikės stereotipą. Šviesia plaukė, smulkutė, geromis, linksmomis akimis mer gaitė buvo labiau kalbesnė, negu kitos ligi šiol su tiktos matematikės. Apie savo kelią į matematiką pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė: — Baigiau Vilniaus 16-tą vidurinę mokyklą su sustiprintu vokiečių kalbos dėstymu... ir stojau į matematiką. Štai ir visas „kelias". — Pagalvokit, šešios vokiečių kalbos pamokos per savaitę, bet nenusibosdavo. Patiko. Matematika, tiesa, labiau. Gerai ir vokiškai susikalbu, ir mate matikos jau pramokau. Laisvida Lesčiauskaitė — matematikų pasididžia vimas— Mokosi penketais. — sako grupės draugai. — Tiesa, praėjusiais metais gavo vieną ketvertą... Bet tai tikriausiai atsitiktinumas. Laisvida visada viską moka. Gera studentė, aktyvi visuomenininke. Jau ant rus metus Laisvida yra Universiteto komjaunimo komiteto narė, vadovauja organizaciniam metodi niam darbui. Visuomeninė veikla netrukdo labai gerai mokytis, laisvalaikiu nueiti į kiną, teatrą. — Ne taip sunku, kai darbas patinka, kai dirbi ne vien „pareigos" verčiamas, — sako Laisvida ir priduria: — Netiesa, kad matematika — sunkus dalykas. Čia tik loginio mąstymo reikia. Visuomeniniai mokslai man žymiai sunkiau „įkandami". Jūs, hu manitarai, tai tikrai užsivertę knygomis... Laisvida pasakojo. Apie studijas, draugus, mate matiką, laisvalaikį. Ji mėgsta keliauti, godžiai skai to lietuvių rašytojų knygas. Labiausiai mėgsta L. Lirą. Ji teisi, kad laiko galima rasti, tik noro rei kiaTruputį nustebau, kad Laisvidos hobi — fotograija. Jau nuo tada, kai draugai gimimo dienos pro ga padovanojo fotoaparatą, Laisvida su juo nesiski ria nei Universitete, nei kelionėse.
Savo busimąjį darbą įsivaizduoja taip: — Dirbsiu skaičiavimo centre programuotoja. Labai įdomus darbas. Tiesa, anksčiau norėjau būti mokytoja, netgi vaikų darželio auklėtoja, bet mama juokėsi. Sako, kad aš nepanaši į mokytoją... Tai komąją matematiką studijuoti tikrai labai įdomu, pė į ką nekeisčiau. Tokia ji, Laisvida Lesčiauskaitė — kandidatė į Vilniaus miesto Tarybos deputatus. J. PEKARSKAITĖ
Svarbiausia to, kas nau ja Konstitucijos projekte, kryptis — tai socialistinės demokratijos plėtimas ir gilinimas. Toliau plečiami demokratiniai Tarybų for mavimo ir veiklos princi pai, numatyta padidinti jų vaidmenį, sprendžiant svarbiausius visuomenės gyvenimo klausimus. Vie tinės Tarybos sprendžia ne tik visus vietinės reikšmės klausimus, bet savo teisių ribose kontro liuoja ir koordinuoja ki-
tų organizacijų darbą sa vo teritorijoje. Tarybos ir jų deputatai privalo re guliariai informuoti pilie čius apie nuveiktą darbą, atsiskaityti rinkėjams.
Prieš mėnesį vyko Uni versiteto kolektyvo susi rinkimas, kuriame buvo keliami kandidatai į vieti nes Tarybas. Man teko garbė pasiūlyti Biblioteki ninkystės katedros docen tę Vandą Stonienę. Ma čiau, su kokiu nasitikėjimu buvo sutikta jos kan didatūra. Retas Universiteto dar buotojų nepažįsta V. Sto nienės. Jau beveik trys dešimtmečiai ji skuba į Alma Mater auditorijas, skaito studentams paskai tas, moko juos pamilti pasirinktą specialybę. Ir jos kolegoms dėstyto jams malonu bendrauti su šia veiklia, nuoširdžia moterim. .. .1950 metų vasarą jaunučiuke nedrąsi mer gaitė — tada Vanda Puzinaitė — atnešė pareiški mą į tuometinį Istorijos ir filologijos fakultetą. Į Universitetą ją atvedė no ras tapti kvalifikuota bib liotekininke. Sunku dabar pasakyti, kas paskatino valstiečių iš Gelvonų duk rą pasirinkti šią specialy bę — meilė knygai ar
žmonėms. Matyt, ir viena ir kita. Studijos buvo sėkmingos. Ne viena sesi ja išlaikyta vien labai ge rais pažymiais. Universi tete ji įstojo į komjauni mo eiles ir žengė pirmuo sius žingsnius visuomeni niame darbe. 1955 m. bir želyje Vandai įteikiamas
Nr. 21 (1005) 1977 m. birželio 17 d.
V
BIRŽELIO 19 VISI Į RINKIMUS PASAKOJAME APIE UNIVERSITETO KANDIDATUS Į VIETINES TARYBAS
darbas. Kai 1964 m. Van da Stonienė apgynė isto rijos mokslų kandidatės laipsnį, ji pasakė, kad sunkiausi buvo pirmieji darbo metai, ypač daug įtampos pareikalavo kan didatiniai egzaminai. Visi jie buvo išlaikyti penke tais, galima rašyti diserta
oiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiB
VISUR ATKAKLI IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIM Universiteto baigimo rau donas diplomas- Studijos baigtos su pagyrimu. Nuo to laiko kiekviena jos diena susijusi su stu dentais, pedagoginiu ir moksliniu darbu. V. Sto nienei, ką tik baigusiai aukštąją mokyklą, pati kėjo dėstytojos vietą. Pradžia buvo ne iš leng vųjų. Daug laiko rei kia pasiruošti paskaitoms, savo reikalauja visuome ninė veikla, mokslinis
ciją. V. Stonienė joje nagrinėja 1918—1919 me tų revoliucinę spaudą. Atrodo, pasiekta nema žai, bet ji nesustojo. To liau tobulino savo peda goginį meistriškumą, gili no pradėtą mokslo vagą, aktyviai dalyvavo moksli nėse konferencijose, bren do kaip visuomenininkė. 1966 m. už paskelbtus mokslinius darbus V. Sto nienei buvo suteiktas do centės vardas. Po darbų
KOLEKTYVO
grįžusios namo laukė nauji rūpesčiai: augo dvi dukros. Ir jom reikėjo atidumo, patarimų, pagal bos. .. 1969 metais V- Stonie nė buvo išrinkta Vilniaus miesto Lenino rajono DŽDT deputate. Visą lai ką dirba jaunimo reikalų komisijoje. Veiklos dia pazonas labai platus — pradedant darželinukais ir baigiant studentais. Daug dėmesio skiriama dirban čio jaunimo mokymuisi. Mažiukai pypliai, išdykė liai paaugliai. Atrodo, pats gražiausias žmogaus gyvenimo laikas, o klek rūpesčių! Paklysta jaunas žmogus, vyresniųjų pagal bos ir meilės netekęs. Sunku su blogais vaikais, dar sunkiau su blogais tė vais. <. Viską pamatyti turi deputatė, rūpintis ir padėti. Vanda Stonienė į Leni no rajono DŽDT pasiūlyta rinkti jau penktą kartą. Savo pareigas ji atlieka gerai, savo darbu ji pelno žmonių pasitikėjimą.
Jonas BASIULIS
MŪSŲ PENKETAI
L. SKIRPSTO nuotraukoje matome atsakinėjančią Prekybos fakulteto pirmakursę D. Kundreckaitę. Vyr. dėst. M. Rabačiauskas liko patenkintas jos ži niomis iš pramonės prekių mokslo. Penketas! Tas visų geidžiamas, pats geriausias pažymys! Penketas! Atrodo, pats laimingiausias žmogus esi, tardamas šį žodį- Šimtus tokių pažymių jau įrašė pavasario egzaminų sesija į studijų knygeles. Labai gerai du egzaminus išlaikė I k. matematikai D. Cinigaitė ir R. Laugalys, puikiai egzaminus pradėjo ketvirtakursė medikė B. Kubiliūtė... Penketais sesiją išlaikė Finansų ir apskaitos fa kulteto trečiakursiai J. Astrauskas (pramonės finan sų spec.), D. Eigelytė (ekonominė kibernetika), A. Navickaja (buhalterinė apskaita), penktakursė me dikė G. Jackevičiūtė... Įpratom šimtais skaičiuoti mokslo pirmūnus. Prisiminę, kad šis penkmetis yra kokybės vardu vadinamas, galim sakyti: kuo dau giau gerų studentų — tuo daugiau gerų specialis tų. Nėr to gero, kas neišeitų į gera.. •