i
visą s^bią PRovecanabvienvKires J
caRj/Bims scu oencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO Z UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAtTRASTlS
LEIDŽIAMAS NUO l»50
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 21 (1440) 1988 M. BIRŽELIO 17 D. PENKTADIENIS KAINA 2 KAP,
miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiNiiiiiiiiiiiiiiiiii
Svyla „blynai“ be liepsnos Studentai Taryboje: „Reikia tik patikėti, kad mes patys kažkiek galime tvarkyti savo studijas“ Gegužės 31 d. Universiteto mokslinė taryba išklausė ūkinių padalinių ataskaitos. Ta proga tarybos nariai — studentai ban dė pasirodyti kiek organizuo čiau. Kelti bendrabučių tvarkos (ypač karštai tai atliko fizikas K. Kudzmanas), filologų menės, kiti klausimai. Suprantama, kaip ir kiekvieno naujo dalyko, taip ir šio, pirmas „blynas" buvo prisvilęs. Nesiveldami į detales pabandysime atsakyti kodėl?: 1) tarybai nebuvo ruoštas bendras nutarimo projektas, įpa reigojantis ūkinius padalinius. Taryba teplanavo tik išklausyti juos. 2) užsitęsus posėdžiui gimsta daugumų vienijanti mintis kuo greičiau viskų baigti — tai ak sioma. Ko gero taip buvo ir šį kartų. Bet tai — pseudopriežastys. Manau, kad svarbiausios blan kaus studentų „atstovavimo"
tarybos darbe priežastys kitos. Visų pirma, norint pateikti savo pozicijų, pageidavimus, pasiūly mus, reikalavimus (galų gale nesvarbu, kaip tai pavadinsime), būtina ruoštis ne dienų ir ne dvi. Būtina surinkti medžiagos keliariopai daugiau, nei ketina ma jos pateikti. Trumpiau: rei kia stipriai pamankštinti smege nis. Antra, nepakanka gerai „dirbti smegenimis". Reikia pa tirties. Trečia, darbui taryboje reikalingi žmonės, vaizdingai tariant „liepsnojantys" studen tų problemomis. Deja, šiuo metu tarp studentų, sėdinčių taryboje „liepsnojančių" bei „putojančių" tikrai nedaug. Būtų puiku, kad kitiems mokslo metams išsirink tume į tarybų tik tokius. Studentų įnašas į tarybos dar bo planų kitiems metams būtų toks: 1) mokymo proceso organiza vimas bei tobulinimas,
2) studentų įtraukimas į mokslinę-tiriamųjų veiklų. Problemų čia sočiai. Pirmu klausimu; krūviai niekaip netelpantys į 24 ar 28 akademines valandas; neaiškumai, dvipras mybės su savarankiškais dar bais, su paskaitų lankomumu ir t. t. Antru klausimu: kaip rasti galimybes studentams dirbti pa gal studijų profilį, tuo pačiu ir tobulėti profesiškai, kaip stu dentų dalyvavimų Jaunimo mokslinės-techninės kūrybos centro darbuose padaryti sva riu, ženkliu ir t. t. Žodžiu, darbo yra. Reikia tik patikėti, kad ir mes patys kaž kiek galime tvarkyti savo stu dijas, savo likimus. Arvydas GRIGAS VU mokslinės tarybos studentų grupės seniūnas
Deja, rezultatai nedžiugina S. m. gegužės 11 dienų Este tinio apipavidalinimo ir vaizdi nės agitacijos komisija, vadovau jama prof. A. Bartusevičienės, patikrino fakultetų mokomuo sius korpusus. Deja, rezultatai nedžiugina. Daugumai fakultetų, ypač esan čių centre, reikalingas remontas (istorijos, filologijos, medici nos, chemijos). Mažai rūpina masi patalpų estetine išvaizda. Dažnai prasti stendai, beveik nė ra gėlių. Mažai informacijos, pavyzdžiui filologijos fakultete yra gražus informacinis stendas, tačiau jis neveikia. Teisės, chemijos, filologijos ir pramonės ekonomikos fakultetuo se per metus, praėjusius nuo
paskutiniojo patikrinimo, apipa vidalinimas beveik nepakito. IF ir MF padėtis šiek tiek pagerė jo, tačiau rekomenduotina pa keisti stendus, pasirūpinti šva ra. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete yra teigiamų poslinkių — pagyvėjo stendai, jie tematiškai įdomesni, tačiau dar nekokybiškai paruošti, kar tais tema neatitinka stendo pa vadinimo. Beje, gana įdomūs spalvotų skaidrių stendai. Na, o fizikai apvylė — koridoriuose sumažėjo gėlių, vestibiulių laik rodžiai rodo netikslų laikų, gana nykus vaizdas ir prie dekanato. Geriausiai šeimininkaujama gamtos fakultete, jam ir paskir ta pirmoji vieta Antroji atiteko
pramonės ekonomikos fakultetui, o trečioji — matematikos. Beje, reikėtų priminti, jog vi suose fakultetuose susiduriame su pačių studentų nevalyvumu — išstumdyti stalai, kėdės, pri šiukšlinta, be to daugelyje fa kultetų nerakinamos auditorijos. Kiti fakultetai užėmė šias vie tas: IV — fizikos fak. V — medicinos fak. VI — prekybos fak. VII — filologijos fak. VIII — ekonominės kiberne tikos ir finansų fak. IX — istorijos fak. X — teisės fak. XI — chemijos fak. Aušrinė PEClURAITE
Gegužės staigmenos psichologams Iii!
Energinga žaluma išsprogus pavasaris, vis didesnius tempus įgaunantis priešsesijinis mokslų šturmas, staigmenos. Taip galima apibūdinti studentų psichologų gyvenimų gegužės mėnesį. Su pirmaisiais dviem punktais lyg ir viskas aišku, čia nėra nieko itin „psichologiško", tačiau apie staigmenas, kurių buvo apstu visų gegužės mėnesį šito tikrai nepasakysi. Praėjusį mėnesį Lietuvoje viešėjo grupė Jungtinių Ameri kos Valstijų psichologų, atvyku sių su taikos misija. Jie atvažia vo čia ir profesinių interesų ve dami. Tiek viena, tiek kita buvo labai reikalinga ir glaudžiai su siję — tai nesunku buvo pajus ti. „Aš dirbu šeimos psichotera pijos srityje, — pasakė viena viešnia. — Ir visų nuostabių mūsų Žemę aš suvokiu kaip di delę šeimų. Kaip ir kiekviena šeima, ji turi savų skaudžių ir labai subtilių problemų. Mes, psichologai turėtume negailėti pastangų sprendžiant šias Že mės problemas". Kiekvieniems namams reikalinga taika, kiek vienoje šeimoje būtina santar vė ir tarpusavio supratimas". Sis dviejų šalių psichologų su sitikimas kaip tik ir buvo ban dymas surasti bendrų kalbų tarp dviejų vienos šeimos vaikų. Studentai, aišku, negalėtų pa sigirti, kad Amerikos psicholo gai atvažiavo skaityti paskaitų specialiai jiems, bet labiausiai žinių ištroškusieji galėjo iki va liai gerti iš šio šaltinio, taip dosniai tryškusio ir neužginto „daug žadantiems, bet dar nieko nenuveikusiems studentams". Tie, kurie labai norėjo, sugebėjo
patekti ir į praktinio darbo gru pes. Trečiakursiai iki šiol gyve na tuo, kų teko patirti psicho sintezės — naujos ir daug ža dančios psichoterapijos krypties grupėje. „Gera matyti visiškų harmonijų tarp to, kų psicholo gas teigia, ir to, kuo gyvena pats, nuostabu matyti žmogų, kuris moko mylėti, ir pats myli, kuris moko bendrauti, ir pats yra nuoširdaus bendravimo pa vyzdys, kuris moko suprasti ša lia esantį žmogų, ir pats pasi neria į jį, kai to reikia", — to kias mintis, adresuotas psicho sintezės grupės vedančiajai, iš sakė trečiakursė Vilė Markevi čiūtė, kartu pareikšdama viltį, kad tokių vizitų ateityje bus ne vienas. „Aš tikėjausi pamatyti tiesiog mokslo šulus, korifėjus, — pasakoja antrakursė Asta GrimaŪaitė, todėl savotiškai bai mindamasi ir kartu labai lauk dama kažko nepaprasto nuėjau į sapnų analizės grupę. Tikėjau si išvysti geriausius, psichoanali tikus, kokius savo vaizduotėje susikuria ne vienas tik pradėjęs studijuoti psichologijų. Buvo tie neišsipildė — aš pamačiau no: siog malonu, kai šie lūkesčio malins, taip panašius į mu žmones, su savais džiaugsmais ir problemomis". „Man pasirodė, jog mūsų psi chologai dirba efektyviau, — tei gia ketvirtakursė Dalia Braziulytė, taip pat dalyvavusi sapnų analizės grupėje. — Tai pajusti man buvo labai naudinga, nes iki šiol, net pati to nenorėdama, abejojau, kad mūsų psicologai gali lygintis su kolegomis iš už-
(nukelta į 2 psl.
„Vargšams studentams“ nereikėjo užpildyti tuščios salės Rudenf Voluinės miestas Vla dimiras švęs tūkstančio metų Jubiliejų. Šiai datai paminėti Ukrainoje organizuojami Įvai rūs renginiai. Vienas Jų — ge gužės 26 — 28 d. d. Lucke įvykusi istorinė-kraštotyrlnė kon ferencija, kurioje pranešimus skaitė Įvairių Ukrainos TSR aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų darbuotojai. Šešiose sek cijose buvo perskaityti 282 pra nešimai, nagrinėjantys naujas anksčiau neliestas temas, ar, pasitelkus naujausius tyrinėji mus, atskleidžiant ir naujai traktuojant Voluinės kraštą bei jo Istoriją. Ikitarybinės Voluinės istori jos sekcijoje pranešimą „Antro jo Lietuvos Statuto Lucko nuo rašas“ teko skaityti šio straips nio autorei. Antrojo Lietuvos Statuto dar kartais vadinamo Voluinės Statutu (Jame nėra II skyriaus) nuorašai ukrainiečių mokslininkų nėra tyrinėjami, mažai žinomi, todėl pranešimas susilaukė susidomėjimo. Konfe rencijos dalyviai buvo supažin dinti su prof. S. Lazutkos „statutininkų“ grūpės darbo rezul tatais ruošiant Pirmojo Lietu vos Statuto akademinĮ leidinį, o taip pat ir su Antrojo Lietu vos Statuto nuorašų tyrinėji mais. Pranešime „Antrojo Lietu vos Statuto Lucko nuorašas“ buvo paqrįstas nuorašo Įvardiji mo Lucko vardu tiksi inqumas. Apie konferenciją plačiai bu vo rašyta vietinėje Ir respubli-
Įspūdžiai iš konferencijos Lucke k.nėje spaudoje, išspausdintos pranešimų tezės (2 tomai). Konferenciją orqanizavo Luc ko Lesės Ukrainkos vardo pe dagoginis institutas. Dalyvavo ne tik pranešėjai (Jų kaip ma tėme beveik 300), bet ir gausus mokslininkų, dėstytojų bei mokytojų, spaudos ir muziejų darbuotojų būrys ne tik iš Voluinės srities, bet ir iš visos Ukrainos. „Vargšams studen tams“ nereikėjo užpildyti tuš čios salės — jie susispaudę sto vėjo pasieniais, tarpduryje (apie 800 vietų turinti salė bu vo per maža plenariniam posė džiui). Netruko klausytojų ir sekcijose. Sekcijose buvo dirba ma „prie apvalaus stalo“, tai leido paqyvlntl pranešimus, ak tyviau dalyvauti diskusijose bei Eriimant nutarimus. Uždarant onferenciją sekcijų vadovai reziumavo darbą, pateikė pri imtus nutarimus, konferencijos darbą apibendrino orgkomiteto pirmininko pavaduotojas. Būtina pažymėti didelj Voluinės srities partijos komiteto, instituto va dovybės (rektoriaus prof. N. Buračo, prorektorių prof. R. Arciševskio ir doc. G. Bondarenkos) bei fakultetų dekanų rūpesti, dėmesĮ konferenci jai Ir jos dalyviams: Jie akty viai dalyvavo ne tik konferenci jos darbe, bet ir kultūriniuose renginiuose. Tokiam Instituto
vadovų dėmesiui neliko abejin gi dėstytojai bei studentai. Įdomiai Ir turiningai buvo orgnizuota kultūrinė proqrama: supažindinimas su pedagoginiu institutu (Lucke dvi aukštosios mokyklos, be pedaqoqinlo Insti tuto — Lvovo politechnikos In stituto filialas); išklausytas ge riausių pedaqoqlnio Instituto meninių kolektyvų koncer tas. Lucko Kinomėgėjų drau gijos (gavusios Liaudies Ki no draugijos vardą) sukurtų klnofilmų peržiūra, ekskursijos ęo Lucką, kelionė Į Vladimiro oluinės miestą, pakeliui ap lankant IstorinĮ-kraštotyrini Turčino muziejų, Kolodežensko Hteratūrinį-memoriallnį Lesės Ukrainos vardo muziejų. Kadangi konferencija buvo organizuota Lucko pedagoginia me institute (Vladimiro mieste tokiai gausiai konferencijai nė ra sąlygų) — keletas žodžių apie patį Institutą. Lucko Lesės Ukrainos vardo pedagoginis Institutas 1990 m. švęs 50 metų Jubiliejų. Nepai sant palyginti Jauno amžiaus, institutas garsėja moksliniais darbais čia nuolat organizuo jamos Įvairios konferencijos (šių metų rudenĮ — pedagogi niai skaitymai), ruošiami peda gogų kadrai ne tik Voluinės sričiai, bet Ir visai Ukrainos respublikai.
Mokymo procesas vyksta tri juose korpusuose (mokoma lame, laboratoriniame, fizinio auklėji mo). Astuoniuose fakultetuose (7 mokomieji vienas — kvalifi kacijos kėlimo) ruošiami 16 spe cialybių (iš Jų 7 specialybės ne akivaizdiniame skyriuje) pedago gai. Juos moko 418 dėstytojų, iš kurių 8 mokslų daktarai, per T20 mokslų kandidatų. 3700 studen tų mokosi dieniniame ir 2600 neakivaizdiniame skyriuose. Iki penkmečio pabaigos studentų skaičių numatoma padidinti iki 10000. Studentams sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos, baigia ma išspręsti bendrabūčių prob lema. šiuo metu baigiamas pa statyti šeštas bendrabutis, se kančiais metais numatyta pas tatyti dar du korpusus. Pedagoginiame institute mo kymo procese labai svarbi mu ziejų veikla: archeologijos, Le sės Ukrainkos ir Lenino mu ziejai yra žinomi visoje respublikoje. 1963 metais buvo įkurtas Le nino muziejus (šiuo metu |o eksponatai pagal laikotarpius išdėstyti 3 kambariuose-salėse). šalia kitų eksponatų Jame saugomi ir visi „Iskros“ nume riai („Iskros“ kelias ėjo Ir per Lucką), ruošiamos 1905—07 m. ir 1917 m. revoliucijų diagra mos.
Archeologijos muziejus, Įren gtas studentų pastangomis, vei kia jau 12 metų. Muziejaus eks ponatai — archeologinių prakti kų metu sukaupta medžiaqa. Įdomūs pačių studentų padary ti Įvairūs maketai, elektrifikuo tas Voluinės archeologinis žemė lapis, gausus numizmatikos sky rius. 1985 m., švenčiant 900 metų Lucko miesto Jubiliejų, in^įitute buvo atidarytas Lesės Ukrainė.os vardo muziejus. turintis apie 1000 eksponatų: daug ori ginalių nuotraukų, poetės as meninių daiktų. Muziejuje eks ponuojami ir Lesės Ukraiinkos poezijos rinktinių Įvairiomis pa saulio kalbomis pavyzdžiai. šiuo metu ruošiamasi įkurti Motinos muziejų. Už muziejų eksponatus, ių veiklą atsakingi katedrų labo rantai, studentai dirba visuome niniais pagrindais (pav. už Le nino muziefų atsakingi 2 labo rantai ir dirba apie 20 studen tų). Muziejuose vedamos paskai tos. seminariniai užsiėmimai, čia studentai pradeda mokslinius darbus, tvarko bei kaupia mu ziejų medžiagą. Tai. kad Voluinės srityje jau dabar 82 o/„ mokytojų su aukš tuoju išsilavinimu dirba viduri nėse mokyklose, o 98,6o/„ — pradinėse — didelis Lucko Le sės Ukrainkos vardo pedagogi nio institutb nuopelnas. Aldona VASILIAUSKIENE