hinc iturad astra 4989 m. Spalio 20 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 21 (1479)
BALANDŽIO 15 D.
NUOMONĖ----------------------------
AIDS ABSURDUI IMUNITETO DEFICITO SINDROMAS
universitetai Talino politechnikos insti tutas dabar vadinasi Talino Technikos Universitetu. Si re organizacija padaryta liepos 21 dienos Estijos Ministrų Tarybos nutarimu.
PraėjusĮ penktadienį įvyko antrojo Estijos universiteto rektoriaus profesoriaus Bori so Tammo (žr. nuotr.) inau guracija. Talino Technikos Universitetas Įteikė ir pirmą jį savo apdovanojimą — Es tijos Prezidentą Arnoldą Riuitelį apdovanojo medaliu, pagerbdamas jo darbą Estijos gerovei. Mūsų žiniomis, Talino Technikos Universitetas — ant rasis technikos universitetas TSRS po Maskvos Baumano.
Mitingų ir dadzibao demokratija negali tęstis be galo. Ji polia rizavo visuomenę, sukėlė karštligišką „kinkų virpėjimą" ne tik kairuollams politikams dėl slystančios iš rankų valdžios, bet ir ekonomikos šulams, bevirstant neofeodalinei skirstytojo kėdei. Imuniteto absurdui praradimas pedagogikoje ir švietime atvedė prie nežaboto pedagogų troškimo su kaupu prikimšti komunizmo statytojo bagažą fantazterlškų teorijų, prasilenkiančių su tikrove, kurioje nuplyšę batai, ar nemelžtų karvių baubimas stipriau pro pagavo dogmatinio socializmo idėjas negu liaudies šuoliai plėši niuose ar kosmose. Nenagrinėjant jaunimo siekių motyvacijos ar neracionalaus jaunystės metų energijos panaudojimo standartizuotoje knyginėje individo tobulėjimo veikloje, reiktų dar ir dar kartą grįžti prie šimtus kartų pasakytų žodžių (liepsningai raginančių „ryžtingai", „iš pagrindų" ar pan.), pakreipti mokymą nuo masinio prie indi vidualizuoto, pasukti link atskiro individo kūrybinių galių vys tymo, remiantis savarankišku darbu, diskusijomis, seminarais, ga mybinių ir praktinių situacijų probleminiu modeliavimu. Norint tai (gyvendinti, visų pirma būtinas gilus dėstytojų ir studentų tarpusavio santykių humanizavimas. Šia krytimi pastaruo ju metu žengiami pastebimi žingsniai, bet vėlgi — standartiškai primetant studentų savivaldą, jų dalyvavimą tarybose ar ren giant apklausas prieš dėstytojų konkursą. Užmirštama, kad natū ralūs mokytojo ir mokinio santykiai pirmiausiai grindžiami gilia jaunesniojo pagarba vyresniajam, o partnerystė negali būti ap sprendžiama vulgarokomls studentų apklausomis. Ir apskritai, laisvų narių visuomenėje, kurią stengiamės sukurti, vargu, ar to leruotinas kito žmogaus veiklos vertinimas balais. Griežčiau reik lų įgyvendinti tokius santykius, kai kiekvienas balsas būtų iš girstas, o žodžiai būtų tariami su gilia atsakomybe. Antroji mokymo individualizavimo problema susijusi su infor macijos masyvo ir mūsų atminties neuronų kiekio nesuderina mumu. Šalia bendro metodologinio branduolio periferinės žinios turėtų būti diferencijuotos netgi tarp atskirų individų. Turint gal voje ribotą j beveik pastovų atminties neuronų kiekį, mūsų žinias galima (vertinti trikampio plotu, kurio pagrindas apibūdina žinių platumą, o aukštinė — žinių gilumą. Taigi, kolektyve (ar visuo menėje) tie trikampių plotai turi ne sutapti, o statiškai užpildyti visą informacijos masyvą. Tuo, manau, kaip tik pateisinama in dividualizuota pažintinė veikla. Tuo tarpu kurso, grupės ar atski ro dalyko standartizavimas neša skriaudą visuomenei: prisiminki me, pvz., standartizuotą požiūrį j visuomenės vystymąsi, ar ku rios mokslo krypties idėjinę standartizaciją, (skaitant Černobylį, Ignaliną su neturinčiais alternatyvos (Ir „geriausiais") reaktoriais. Taigi, tebūna palaiminta vyresniojo kolegos švenčiausia pareiga uždegti jaunesniojo protą pažintinei veiklai ir kūrybai, padėti susivokti sūkuringame gyvenime. Doc. Evaldas GARSKA
NUOMONĖ štai ir prasidėjo ilgai laukta pedagoginių darbuotojų atlygi nimų reforma. Vasaros pąbaigoje ministras G. Jagodinas pasirašė įsakymą su būsimų algų lentele. Šio įsakymo pagrindu paruoštos ir universitetinės instrukcijos, pa siekusios katedras antrąjį spalio dešimtadienį. Tačiau ilgai mąs tyti apie atlyginimų pakėlimo principus neteks — iki spalio 20 d. reikia apsvarstyti naujas algas ir katedrų bei fakultetų nutari mus pateikti finansų-planavimo skyriui. Turbūt toks trumpas lai kas skirtas todėl, kad nelabai ką galima būtų svarstyt’. Jauniems dėstytojams nauji atlyginimai nu statyti vienareikšmiškai, šiek tiek
TEGYVUOJA
LYGIAVA? vyresni gaus tiek pat, kiek ir da bar, nes didinti atlygin'mus ne leidžia G. Jagodino lentelė, o mažinti — bene pagrindinė tary binio gyvenimo taisyklė. Lieka vyriausiųjų dėstytojų grupė, ku riai skiriama tokia p'nigų suma, kuri atitinka G. Jagodino lente lės vidurkius. Matyt, tą vidurkio variantą pasirinks daugelis kate drų ir panašu, kad ši atlyg’nimų reforma nesukels Universitete didelių emocijų. Vadinasi, mūsų darbas ir toliau bus vertinamas įprastų taisyklių pagrindu. Kokios gi tos taisyklės? Pirmo ji — jau minėta — pastovus at lyginimas negali sumažėti. Ant roji — atlyginimas gali padidėti tik kas penkeri metai arba gavus aukštesnį mokslinį vardą ar laip snį arba užėmus aukštesnes pa reigas. Turbūt nereikia įrodinėti tokios dėstytojų apmokėjimo sistemos ribotumo. Galima tik pasidžiaugti, jog šis ribotumas netrukdo daugeliui Universiteto dėstytojų ruošti gerus studentus ir siekti naujų mokslinių rezulta tų. Bet ir studentai, ir rezultatai
LKP XX suvažiavimą pasitinkant V A L I OI
Spalio 12—13 dienomis vy ko Lietuvos Komunistų parti jos Centro komiteto plenumas. Jame dalyvavęs Universiteto prorektorius, prof. Rolan das PAVILIONIS atsako į mūsų korespondento klausimus. Kaip Jūs manot, ar po dvi dienas trukusių diskusijų neli ko neaiškumų, neišsakytų nuo monių?
-— Prisiminkime, kokie buvo numatyti klausimai. Svarbiau sia — kada sušaukti suvažiavi mą, koks jis turėtų būti ir kiek komunistų suvažiavime atsto vaus vienas delegatas. Tačiau daugelis kalbėjo ir apie parti jos programą bei įstatus, neven gė pasinaudoti galimybe ir paš nekėti apie Respublikos parti nės organizacijos situaciją. Vi si, kurie iš tikrųjų norėjo pasi sakyti, turėjo tą progą. Nebu vo niekam atsakyta.
Buvo siūlyta rinkti vieną de legatą nuo 5(1 komunistų. Vė liau nutarta rinkti vieną nuo 200. — Bendra nuomonė, pareikš ta pirminėse partinėse organi zacijose, — kad suvažiavime dalyvautų labiausiai reprezen tuojantis visus komunistus būrys, kad delegatų būtų kuo daugiau. Nesutikę su tuo ple numo dalyviai turėjo savo ar gumentų. Pirmiausia — dėl to kio milžiniško delegatų skai čiaus (4000) suvažiavimas nebūtų dalykiškas. O ar jame dalyvaus keturi tūkstančiai, ar vienas tūkstantis, — kalbėti vis tiek galės, sakykim, šimtas. Būtų daug sunkiau padaryti kompro misines išvadas, laikytis tvar kos, juk kuo daugiau žmonių, tuo daugiau norinčių kalbėti iš vietos. Dar pasunkėtų balsavi mas. Be to, ekonomistų paskai čiavimu, toks suvažiavimas kai
nuotų 4 milijonus rublių. Ar esam tokie turtingi? Suvažiavime svarstomi klau simai bus pakankamai aiškūs, todėl nereikia mitinginio ap tarimo. Svarbiausia, kad bū tų gerai paruošti projektai, kad juos būtų galima dalykiškai aps varstyti. Yra žmonių, kurie mano,: jei gu LKP neišstos iš TSKP, tai komunistai rinkimus į Respub likos Aukščiausiąją Tarybą triuškinančiai pralaimės. — Į klausimą, ar būti TSKP, ar išeiti iš jos, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Mes dar nežinom, kaip persitvarkys LKP, kaip atrodys TSKP. Jeigu LKP sugebės įtikinti Lietuvos žmo nes savo programos realumu ir vėliausiai iki rinkimų pradės ją realizuoti, jeigu žmonės pa tikės, kad iš komunistų dar gali „šis tas išeiti", tuomet šis klausimas (išstoti, ar likti TSKP)
būtų geresni, jei tai stimuliuotų ne tik tradicijos, ne tik pasiš ventimas ar geri norai, bet ir fi nansai. Todėl bus gaila, jei toks stimuliavimas neatsiras po atlygi nimų reformos. Tuo labiau, kad, spartėjant infliacijai, daugeliui dėstytojų teks ieškoti pap'ldomo uždarbio įvairiuose ūkiskaitiniuo se (ir ne tik!) darbuose. Nesun ku prognozuoti, kaip ši tenden cija pal'es mokymo ir mokslo lygį Universitete. Ką galima padaryti, je' ne da bar, tai bent ateityje? Papras čiausia būtų įvesti kokią nors premijavimo sistemą. Būtent sis temą, o ne atsitiktines premijėles už neaiškias pergales neaiš-
nebus esminis. Jeigu Lietuvoje bus tvirta partija, kuri gins žmonių interesus prieš Maskvą ar TSKP, tokia partiją turėtų įgauti daugiau pasitikėjimo ne gu iki šiol. TSKP XX suvažiavimas ir LKP XX suvažiavimas. Ar tai ne simboliška? — Prisimenant, kokie dalykai buvo sprendžiami TSKP XX suvažiavime, galime tą simbo linę paralelę surasti. Bet aš tikiuosi, kad šiame suvažiavime bus nueita daug toliau. Mums, žinoma, dabar lengviau. Nerei kia tiek pastangų smerkti sta linizmą, kalbėti apie tai, kas „išklibino" komunistų partiją. Tai mes darome kasdien. O Chruščiovo pareiškimas 1956 m. buvo netikėtas. Deja, to kie pradai išnyko. Todėl mes turime siekti, kad būtų sudary ta reali veiklos programa, kuria mes galėtume tvirtai remtis ir
kiose soc lenktynėse. Kalbėta, kad tokia sistema turėjo pradėti veikti jau šiais metais, bet, ma tyt, ir vėl pritrūko pinigų pre mijų fondui. Jeigu tų lėšų neat siras artimiausiu laiku, tai gal'me jas sukaupti iš dabartinio atlygi nimų pakėlimo fondo, o ne vi sus tai reformai skirtus pinigus šiandien išdalinti vidurkio prin cipu ir užfksuoti naujus, prak tiškai nepajudinamus rytoj, atly ginimus. Jei taip padarytume, tai nepažeistume ir minėtos pir mosios taisyklės ir galėtume ska tinti labiausiai nusipelniusius Uni versitetui dėstytojus. Tačiau ir pirmoji taisyklė ne turėtų likti dogma, ypač Univer sitete, kuris ruošiasi atgauti au tonomiją. Todėl jau šiandien ver tėtų apsvarstyti ir kitokius atly ginimų sudarymo principus. Vie nas iš jų jau seniai naudojamas aukštosiose mokyklose — va landinis neetatinių dėstytojų ap mokėjimas. Matyt, jei tokią for mą šiandien pritaikytume etati-
Nukelta' į 2 psl.
realiai įgyvendinti. Beje, suvažiavime turėtų iš aiškėti, kad LKP yra viena iš politinių Lietuvos partijų, ku ri siekia valdžios. Iki šiol ji tu rėjo valdžią, bet negalima sa kyti, kad tą valdžią jai buvo suteikusi liaudis. Dabar ji tu rės įgyti valdžią, turės parody ti, kad gali realizuoti savo pro gramą. Iš kitos pusės jos padėtis su dėtingesnė už TSKP padėtį 1956 m. Tada nebuvo jokio pavojaus, kad koks nors politinis judėji mas išreikš savo krlt’n’ požiūrį į turinčios valdžią partijas vei klą. Dabar, man atrodo, plės'.s pažiūrų įvairovė, gilės kri tiniai vertinimai. Jeigu LKP iš liks vadovaujančiąja partija, ji turės atlikti tą vaidmenį, kaip bet kuri kita demokratiškoje visuomenėje egzistuojanti par tija. Ji turės būti kantri opozi cijai, turės ne vien pasikliauti iškovota valdžia, bet ir ją pa teisinti. Tuo iš esmės mūsų su važiavimas turėtų skirtis nuo TStKP XX suvažiavimo. Ačiū už pokalbį. Darius TARASEVIČIUS