VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
O
CL
0
Taranas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr 21 (202)
1955 m
rugsėjo mėn- 2° d.,
ketvirtadienis.
i/
Studentų savarankiškose studijose nepaprastai didelį vaidmenį vaidina skaityklos. Juk tik skaityklose galima gauti įvairią literatūrą, kny gas, kurių nerasi nei bibliote koje, nei abonemente, nei kny gynuose. Universiteto bendro joje skaitykloje, kaip ir turi būti, yra geros darbo sąlygos, pulki darbo nuotaika, gerai organizuotas knygų, laikraščių bei žurnalų išdavimas. Ne be reikalo čia dažnai sutiksi Istorljos-filologljos fak. II k. lituanistus A. Sluckaltę, J. Stepšį, G. Kublliūtę, Z. Po cių; III kurso A. Trečiokaitę, L. Plungaitę, Z. Rezaltę, D. Petkevičiūtę ir eilę kitų. Sle studentai įprato dirbti skai tykloje, kur daug geriau pasi ruošti seminarams, konspek tuoti reikiamą literatūrą. Aiš ku, kad tokiems studentams, kurie jau nuo dabar sistemin gai dirba, egzaminų sesijos dienos tebus tik trumpo pakar tojimo ir apibendrinimo lai kotarpis. Tačiau dar yra daug stu dentų, kurie nepripažįsta sa varankiško darbo. Tokie stu dentai, kurie pasitenkina pa skaitose gaunamomis žiniomis, daro didžiausią klaidą. Iki šio laiko dar yra pustuštės kated rų ir fakultetų skaityklos, o bendroji skaitykla telankoma mažo studentų skaičiaus. Kaž kodėl dar iki šiolei neranda reikalo pradėti sistemingai dirbti skaityklose pirmo ir antro kursų žurnalistai, II ir Ill-čio kursų istorikai, biblio tekininkai ir kiti. Laikas, draugai, mesti iliuzijas apie pasiruošimą egzaminams „štur mu", laikas daugiau dėmesio skirti nuosekliam darbui skai tyklose, gilesniam disciplinų studijavimui. Nė nepasijusim, kai priartės egzaminų sesija, o ji negailestinga tiems, kurie mėgsta tik „studentauti".
Atrodo, neseniai prasidėjo nauji mokslo metai, tačiau uniIversiteto auditorijose, skaityklose, laboratorijose jau verda .■įtemptas kūrybinis darbas. Visuose fakultetuose, grupėse tuo pat metu vyksta savas, prasmingas gyvenimas. Vienur dirba ma rimtai, atsidėjus, gerai lankomos paskaitos, ruošiamasi pratyboms, seminarams, kitur, priešingai, jaučiamas sustingi mas, abejingumas mokslui, šventinės nuotaikos. Jau dabar ryškėja atskiro kolektyvo bruožai, darbo laimėjimai ir trūkumal. Svarbią vietą turi užimti universiteto gyvenime sieninė • spauda, kurios svarbiausias uždavinys — padėti rekto ratui, partinei ir visuomeninėms organizacijoms kelti mokslo i pažangumą, stiprinti drausmę, bolševikinės, principinės kri tikos ir savikritikos pagalba šalinti iš mūsų buities ir sąmo nės pasitaikančius visokio blogio recidyvus. Pažūrėkime, kaip vykdo šiuos uždavinius ir ką rašo pas kutinių metu pasirodę fakultetų sieniniai laikraščiai. Gamtos mokslų fakulteto sienlaikraštyje „Tarybinis gamttininkas" pasakojama apie tai, kokiais laimėjimais fakulteto •dėstytojų ir studentų kolektyvas sutiko ir pradėjo naujus mokslo metus, analizuojami pereitų metų darbo trūkumai, nurodomi keliai jiems išgyvendinti, naujam darbo ir mokslo pakilimui užtikrinti. Fakultetas gerai pasiruošė šiems mokslo metams. „Fakulteto katedros ir visi darbuotojai organizuotai įsutiko mokslo metų pradžią, nuo pirmos dienos pagal tvar karaštį vyksta paskaitos ir laboratoriniai darbai, absoliuti (studentų dauguma laiku atvyko ir įsijungė į studijas. Gerai pasirodė šiuo atžvilgiu I kurso studentai, kurių nė vienas iki •šiol nepažeidė darbo drausmės", — rašoma „Tarybinio gamjtininko" įžanginiame straipsnyje. Šis jaunųjų pirmo kurso gamtininkų ryžtas — būti pir maisiais darbe ir moksle — puikiai atsispindi studenčių Povllauskaitės, Pociūtės ir kitų pasisakymuose. Sienlaikraštyje daug įdomios medžiagos, vaizduojančios Ifakulteto studentų mokomąją ir gamybinę praktiką, kurią jie atliko respublikoje ir Įvairiose tarybų šalies vietose. Apie naujus visuomeninių organizacijų ir visų studentų uždavinius pradedant šiuos mokslo metus nemažai rašo Fizi kos-matematikos ir Chemijos fakultetų sienlaikraščiai. Mokslo metų pradžia sutampa su labai reikšmingu etapu komjaunimo organizacijos gyvenime —- ataskaitiniais-rinkiminials susirinkimais, kurie sienlaikraščių pasirodymo metu vy ko visuose universiteto fakultetuose. Todėl pirmas redkolegi jų rūpestis tuo metu turėjo būti — dalykiškas ir įvairiapu siškas komjaunimo organizacijų darbo klausimų nušvietimas. Deja, ne visų fakultetų sienlaikraščių redkolegijos tinkamai įvertino šį svarbų reikalą, štai Ekonomikos fakulteto sien laikraštyje „Tarybinis ekonomistas" gan plačiai nušviečiama ataskaitlnių-rinkiminių susirinkimų eiga ir rezultatai grupėse. Neatsispindi reikšmingos komjaunimo organizacijos dar bo laikotarpis Fizikos-matematikos fakulteto „Mokslą i gy venimą" sienlaikraštyje. Čia nemažai rašoma apie spaudos prenumeravimą, sportą, net respublikinę Dainų šventę, ta čiau tai, kas svarbiausia šiuo metu komjaunimo organizacijos gyvenime, visiškai apeinama. Kalbant apie visų fakultetų sienlaikraščius, reikia pažy mėti, kad jiems būdingas paradiškumas, aiškiai trūksta kriti nės medžiagos, mažai rašoma arba visai nerašoma apie moky mosi procesą fakultetuose ir grupėse, nenušviečiami studen tų kultūrinlo-buitinio gyvenimo klausimai. Sienlaikraščiuose pasigendama kritikinių žinučių, satyros, karikatūrų, nukreip tų prieš atsilikimą darbe ir moksle, akademinės drausmės laužymą, pasitaikančius amoralumo reiškinius studentų tarpe. Nusistebėjimą kelia Istorijos-filologijos fakulteto sien laikraščio „Už tarybinį mokslą" redkolegijos apsileidimas. Šio stambiausio ir pajėgiausio universitete fakulteto sien laikraščio redkolegija iki šiol nesugebėjo išleisti sienlaikraš čio. Tai, žinoma, nedaro garbės šio fakulteto visuomeninėms organizacijoms. Dar tik ruošiamasi leisti sienlaikraštį ir Me dicinos fakultete. Sieninė spauda gali lr turi būti rimtu fakultetų deka natų, partinių ir komjaunimo organizacijų pagalbininku, ko vojant už gerą mokymąsi ir drausmę studentų tarpe.
A. Stanaitis
Užkirsti kelią paskaitų praleidinėjimui Profesoriai lr dėstytojai savo paskaitose visuomet pa teikia svarbiausią medžiagą, duoda vienos ar kitos discip linos metmenis, nurodo rei kiamą literatūrą. Todėl stu dentų pirminis darbas, studi juojant vieną ar kitą discipli ną, susideda iš paskaitų klau symo ir jų konspektavimo. Studentui, kuris atidžiai klau so paskaitas ir kruopščiai jas konspektuoja, belieka tik pu sė darbo, ruošiantis egzaminų sesijai. Dauguma, tai supras dami, nėpraleidlnėja nė vie nos paskaitos. Tačiau yra studentų, kuriems paskaitų lankymas tapo antraeiliu da lyku, kaip, pvz., Teisės fa kulteto I kurso studentas
Vladas DAUTARTAS
DOVANA
l'
Neseniai universitete lankėsi Kauno Politechnikos instituto ansambliečiai — V Pasaulinio jaunimo fes tivalio Varšuvoje dalyviai. Ansamblio šokių grupė atliko festivalinę progra mą — liaudies šokius: „Kepurinę”, „Džlgūną”. „Siauėiuką”, „Klumpakojį” ir kt. Nuotraukoje: (iš kairės į dešinę) N. Dobkevičiūtė (VVU), P. Vilkas (KPI), D. Kregždaitė (VVU), R. Pet ravičius, N. Tomkutė (KPI), V. Ylevlčlus (VVU), Lukoševičiūtė (KPI), V. Stankūnaitė, V. Rinkevičius (VVU). <Wv-
skaitymui, praktinių, laborato Visų universiteto fakultetų Doc. K. MITROPOLSKIS rinių ir kursinių darbų atliki pirmuosiuose trijuose kursuose VVU prorektorius mokymo mui, kūrybinei velkiai. Tam įvesti nauji mokymo planai. Jie reikalams mes turime dideles gailmybes. sudaryti sutinkamai su TSKP Mūsų paslaugoms yra viena iš CK ir TSRS Ministrų Tarybos i disciplinos ir kada studentas, geriausių šalies bibliotekų, mū nutarimu dėl specialistų su tokiu būdu, jau yra pasiruošęs sų kabinetai turtingi literatū aukštuoju ir viduriniuoju spe cialiu išsilavinimu paruošimo, savarankišku darbu įsigilinti į ra, galima pasinaudoti tarpbib paskirstymo ir panaudojimo pa jo pasirinktos specialybės klau liotekiniu abonementu. gerinimo. Šiuo tikslu, pavyz simus. Katedros turi su visu Tolimesnis universiteto au džiui, J Fizikos-matematikos rimtumu parinkti seminarinių gimas, viso jo mokymo ir fak. mokymo planą atskirai darbų tematiką, tikslinga suda mokslinio darbo priartėjimas Įtrauktos tokios disciplinos, ryti kursus pagal pasirinkimą, prie gamybos, dėstytojų ir stu kaip branduolinė fizika, atomi o Jų skaitymą pavesti labiau dentų mokslo-tirlamojo darbo nė fizika. Arba, pavyzdžiui, siai kvalifikuotiems dėstyto- išvystymas duos vis daugiau ir kalbos ir literatūros specialy Jams. daugiau galimybių savarankiš bių mokymo plane padidintas Dideli pakeitimai padaryti literatūros lyginamasis svoris. studentų gamybinės praktikos kam kūrybiniam studentų dar Tai padaryta istorijai skirtų pravedlme. TSKP CK ir TSRS bui. O tai — žinių tvirtumo ir valandų sąskaita, nes vidurinė Ministrų Tarybos nutarimas gilumo laidas, teorijos ir prak se mokyklose įgytos istorijos įpareigoja visus mus skirti iš tikos ryšių sustiprėjimas, spe žinios kalbos ir literatūros imtinai didelį dėmesį gamybi cialisto paruošimo savo profe specialistams yra pakankamos. nės praktikos organizavimui ir sijai ryžtingo pagerinimo lai Istorijos specialybės studen vykdymui — visų pirma pa das. tams . analogiškai sumažintas siekti, kad praktikos metu stu Nauji mokymo planai numa literatūros valandų skaičius. dentas galėtų dirbti savaran to eilės fakultatyvinių, t. y. Ryšium su tuo, kad pagrindi kiškai, turėtų darbo vietą, studentams neprivalomų dis niu universiteto uždaviniu tam kvalifikuotus vadovus ir visu ciplinų įvedimą. Jų įvedimas pa vidurinių mokyklų dėstyto mokomuoju darbu būtų gerai paruošimo sistemoje jų paruošimas, eilėje fakultetų paruoštas praktikai. Visuose specialisto milžinišką reikšmę. Fakul įvedama pedagogika, psicholo universiteto fakultetuose, iš turi disciplinos gali būti gija, to ar kito dalyko dėsty skyrus Medicinos, Teisės ir tatyvinės įvedamos ryšium su pačių stu mo mokykloje metodika. Šių Ekonomikos, pedagoginei prak dalykų žinojimas yra profesio tikai ketvirtame kurse skiria dentų poreikiu. Pagal mūsų un-to mokymo planus grupėms nali mokytojo pareiga. mos 6 savaitės. Šiam laikui su dėstomąja lietuvių kalba studentai atitraukiami nuo ki Naujuose mokymo planuose ankstesnių metų pavyzdžiu žymiai daugiau laiko skiriama to mokymosi. įvedama vietoje užsienio kal savarankiškam studentų dar Palyginus su ankstesniais, bos rusų kalba. Tačiau visiems bui, sumažintas privalomųjų naujuose mokymo planuose studentams sutelkta galimybė valandų krūvis ir tuo pačiu su sumažintas paskaitoms skirtų mokytis svetimos kalbos, nes daroma galimybė daugiau dlrb valandų skaičius. Nūdieninis ji įvesta kaip fakultatyvinė tl savarankiškai. Tuo pačiu tiks tarybinis mokslas, naujų Jo disciplina. Taigi, užsienio kal iu naujuose mokymo planuose skyrių atsiradimas, mokslą pra bai išmokti tereikia noro, o sumažintas egzaminų Ir įskaitų turtinantieji socialistinės staty galimybės tam sudarytos. skaičius. bos praktikos laimėjimai visose Pasikeltus mokymo planams, Naujų mokymo planų ypaty liaudies ūkio srityse, — vargu peržiūrėtos programos. Jo bė yra ta, kad juose padidina ar gali visa tai apimti kokios se sumažintiirpasikartojimai Lr ml laboratoriniai, praktiniai ir nors paskaitos. Paskaltlnluose bereikalingos detalės. Būtina, seminariniai užsiėmimai, kursi kursuose turi būti duodami kad studentai labiau įsigilintų niai darbai. Tuo pabrėžiama mokslo pagrindai, kryptis, me į visas savarankiško darbo or savarankiško kūrybinio stu todika, o tai padės studentui dentų darbo reikšmė. Ypatin pačiam susigaudyti teoretinėse ganizavimo ir vykdymo formas. gas dėmesys skiriamas discip ir praktinėse detalėse. Šituo Tik tada visi studentai išmoks linoms pagal pasirinkimą ir specialisto paruošime paskai rimtai žiūrėti į savo užsiėmi speckursams. Sle užsiėmimai, toms suteikiama dar didesnė mus universitete. Naujų užda ruošiant studentą jo specialy reikšmė. Tai savo ruožtu įparei vinių įvykdymas ir studijų bei, yra baigiamaisiais. Jie goja studentą pasišvęsti litera sėkmė žymia dalimi priklausys numatomi vyresniuose kursuo tūros studijavimui, periodinės nuo savo pareigos Tėvynei ir se, kai praeitos bendro profilio spaudos, mokslinių žurnalų Partijai gilaus įsisąmoninimo.
2JL2 5 iUUUUUUULSUUULiJULSUlJlJL^^
-- - --- ♦-------
į,
Kaina 20 kap.
|/ DIRBKIME SKAITYKLOSE
Už kovingą sieninę spaudą
Svečiai - festivalio dalyviai
!
Nauji mokymo
t
APSAKYMAS Jau gera valanda, kai mes, — Piliečiai! Ką tik gauta iš susispietę prie tilto, laukiame Kauno žinia, kad mūsų tautos prezidento. Bet kelias vis tuš-. vadas užimtas svarbiais valsty čias. Tolumoje pakyla dulkių bės reikalais. Galime skirsty debesys. tis, — praneša viršaitis. Žmonės to ir telaukė. O — Važiuoja! — kažkas šūkteli, ir mes. pabirę iš ri mes nusivylę, vis dar tebestokiuotės, ištempę kaklus žiūri viniuojame. Viršaitis, pasita ręs su klebonu, paliepė moky me į vieškelį. . . tojui vesti mus į klasę. Čia — Ech, po šimts pypkių, kiekvienas gavome po naujutė su aporkestriuko nėra. . . maudu sako pagyvėjęs viršai- laitę, iš valsčiaus atneštą, kny gątls. — Tai mūsų tautos vado Klebonas beviltiškai numo- dovana, — saldžiai kalbėjo ja ____ ranka,, „o raštininkas slepla- klebonas. — Jei ne svarbūs si už nugarų. Pasirodo sunk valstybės reikalai, šias knygu vežimis ir, pakėlęs dulkių de tes jis būtų pats, savo ranko besį, birbia toliau. Žmonės mis išdalinęs. Mūsų preziden ima nerimauti lr, nutaikę pro tas labai myli vaikus, rūpina gą. sprunka’ į namus. Mokyto si. . . Taigi. . . jas mums leido susėsti. Mudu Aš vartau savo knygą ir su Vincuku išvargę lamdome atsidžiaugti negaliu. Kaip sun apvytusias jurginų puokštes ir ku būdavo iš tėvelio išprašyti tylime. puslitį vadovėliui, o čia da Saulė jau krypsta į vaka vė ir paskaičius grąžinti ne rus. Praleidome dar vieną ki bereiks. Iš paveikslėlių spren tą mašiną, bet prezidento kaip džiau, kad knygoje rašoma apie nėr, taip nėr. Nerimauja ir patį prezidentą. „Parbėgęs miestelio ponai. Žmonės visai namo. — galvoju, — visiems išretėjo. Galų gale iš pašto paskaitysiu". pakniūbstomis atbėga telefo Vincukas gyvena čia pat, nistas. Visi pagyvėjame ir lau pamiškėje, o man dar geras kiame, ką-jis pasakys. Sis kaž kelio galas per laukus. ką paaiškino viršaičiui, skėste Kalnas — pakalnė, kalnas lėjo rankomis ir iš lėto pasu — pakalnė. Štai jau matosi ko atgal. mūsų kaimo sodybos: Miknio -------------raudoni kaminai. Papievio, Pabaiga. (Pradžią žiūr. 20 nr.) I Butrimo. Tik mūsų pirkia se-
Butkus visiškai neranda reika lo lankyti rusų kalbos užsiėmi mų. II kurso studentai Staniu lis. Verteckas. Rinkevičius ir kiti yra labai reti svečiai fi zinio auklėjimo užsiėmimuose. Blogai lanko paskaitas lr kitų kursų teisininkai: Bružlnskaitė, Marinauskaitė, Markevi čius (III k.), Klrlčenko, Bur bulis (IV k.) ir kiti. Negeresnė padėtis yra ir Ekonomikos fakultete, kur paskaitų praleidinėjimas tapo įprastu reiškiniu. Apie tai, kaip Ekonomikos fak. studen tai lanko paskaitas, galima susidaryti pilnesnį vaizdą, pa žvelgus į lankomumo suvesti nę fakulteto dekanate. Pavyz džiui, nuo rugsėjo pirmos iki fi.5L8
U
septynioliktos dienos III kurso studentas Deltovas pralel do 34 vai., Milaknis — 24, Šinkūnas — 24, Bakūnaitė — 18 ir t. t. Ketvirtame kurse, kur paskaitų daug mažiau, stu dentas Kazlauskas sugebėjo praleisti 22 vai. Nedaug nuo jo atsilieka draugai Telyčėnas ir Ulozas. Penktame kurse praleldlnėtojų tarpe pirmauja Ignatavičius, Sprindys lr Gavenavičius. Praleistų valandų skaičius rodo, kad Ekonomi kos ir Teisės fakultetuose lan komumas smarkiai šlubuoja. Šių fakultetų dekanatams ir komjaunimo organizacijoms grupėse laikas imtis ryžtinges nių priemonių. K. Norkaitts
2JLSJULC fi S!
fUUUUUUULflJUU^^
na, visai į žemę susmegusi, Ir mums priklausė? Suėdė mus iš tolo bevelk nesimato. Prisi su tais vekseliais, palūkano miniau, kad šiandien tėvelis mis, ir ubagais paleido. Kaž pakūrė duonkepį. Nurijęs sei kas buvo pataręs prezidento lę, tekinas pasileidau nuo kal malonės prašyti. Skęstąs lr šiaudo griebiasi. Surašė Kau no namo. — Tėtuši, žiūrėk! — įsmu ne mokytas žmogus tokį pra kęs pro duris, rodau iškėlęs šymą, kad, rodos, akmenį pra virkdytų. Paskutinius centus knygą. Tėvas, tartum neišgirdęs, atidavėm. Tris dienas išlaudulkina iš maišo į duonkubilį kėm. Paskui pasirodė kažkoks pilvūzas —- girdi „preziden miltus. . . — Paskutiniai, — sako jis tas nerado reikalo patenkin tešlą minkančiai motinai. Ši ti". . . Motina tuoj, kaip tu sunkiai atsidusta ir tyli. Tro dabar, — į ašaras, o aš sto boje tvanku lyg pirtyje. viu ir žodžio ištarti negaliu. Duonkepyje pleška sakuotos Išvarė. . . Kaip šunis išvarė. Pats prezidentas. . . Ir dar po malkos. — Ką sakei, Aleksiuk? — licija pagrąsė. . . Kraugerys. . . Tėvas nutilo, ir aš nebever numetęs maišą, klausia tėvas. kiau, — tylėjau parimęs lr no — Šis, — sakau, — dova sį Gaila buvo tė nų gavau. Nuo paties preziden vo šnypščlojau. lr gėda, kad verkiau. to. . . —- Tau vis dar gaila kny Tėvas atverčia knygą lr va gos? — po valandėlės paklau landėlę žiūri į Smetonos port sė tėvas. retą. — Ne, — sušnabždėjau. — — Kraugerys, — piktai iš Dūmai akis graužia. . . Rytojaus dieną, eidamas į tarė tėvas ir sviedė dovaną į mokyklą, sutikau Vincuką. liepsnojančią krosnį. — Tėtuši — sušukau ir už- Džiaugiaus, kad jis buvo taip springau ašaromis. Kukčioda pat kažko nelinksmas ir ne mas sukniubau prie stalo ir klausinėjo manęs apie dova ną. delnais užsidengiau akis. — Zinai, Aleksiuk, — pa Tėvas priėjo prie manęs, galiau pratarė jis, — tėtis uždėjo sunkias rankas ant pe mano knygą sudegino. Tik tu, čių ir sako: žiūrėk, laikyk liežuvį už dan — Neverk. . . Mažas esi ir tų! nesupranti, kodėl aš taip. Bet — Ir mano sudegino, — laikas būtų suprasti. Duonos atsiliepiau aš. mums reikia, Aleksiuk, skolo Ant širdies iš karto paleng se paskendom. . . O ar tas rū vėjo, ir aš ėmiau pasakoti, ko pi mūsų ,.tautos vadui"? Juk dėl ir kaip. Nepajutome, kaip tu žinai, kad pusė Nevėžiškės, įsukome į mokyklos kiemą. kur šiemet buvo Miknio kvie Vainikų ant prieangio jau ne čiai, prieš trejetą metų dar bebuvo.