uans/Bos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. gegužės 31 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Respublikoje—treti Susumuoti Lietuvos TSR taukštųjų mokyklų studen tų mokslinės - techninės keiklos konkurso rodik liai. Pagal studentų moks linio darbo organizavimą h r vadovavimą, mokslinįtechninį darbą, šio darbo Br mokymo proceso ryšį Universitetui teko trečio-
ji vieta. Respublikos aukštųjų mokyklų tarpe geriausių rodiklių pasie kė Kauno Medicinos ins titutas. Antroje vietoje — KPI. Universitetas, palyginus su pirmaujančiomis aukš tosiomis mokyklomis, at silieka mokslinių - peda-
goginių darbuotojų, va dovaujančių st u d e n t ų moksliniams darbams, ka tedrų ir mokslinių pada linių, kuriuose yra SMD būrelių, skaičiumi; mū suose mažiau studentų dalyvauja moksliniame ir ūkiskaitiniame darbe, taip pat atsiliekama studentų darbų, pateiktų apžiū roms bei konkursams, ir studentų, dirbančių įvai riuose konstravimo, tech
nologiniuose ir ekonomi niuose biuruose, skaičiųmi. KMI ir KPI mes pralenkiame mokslinių - pedagoginių darbuotojų, vadovauj ančių st u d e n t ų moksliniams darbams ir turinčių mokslinius laips nius bei vardus, studentų, dirbančių mokslinį darbą visuomenės mokslų ka tedrose, konferencijose skaitytų studentų prane-
Šimų, visų mokymo for mų studentų, gavusių baigimo diplomus su pa gyrimu, skaičiumi. Pagal mokslinio - tech ninio darbo bei jo ryšio
Nr. 20 (879)
su mokymo procesu re zultatus mūsų Universite tas yra antroje vietoje (po KMI).
„TS" inf.
•ŠS“
Dėstytojų meistriškumas ir studentų interesas Šiuolaikiniai komunizmo kūrimo uždaviniai reikalau ja gerinti mokymą ir auklė jimą. Reikia siekti, kad jau nieji specialistai įvaldytų marksistinio - lenininio moks, lo principus, būtų gerai teo riškai ir profesiškai paruošti, įsisavinę darbo su žmonėmis įgūdžius, aktyviai įgyvendin tų partijos politiką. V. Leninas III komjaunimo suvažiavime pabrėžė, kad mokytis komunizmo — tai ne tiktai įsisavinti žinias, ku rios sukauptos žmonijos, bet ir subrandinti savyje naujas dorovines savybes, pagrįstas komunistinės ideologijos ir moralės principais. Mūsų už davinys padėti studentams išsiugdyti komunistinius įsi tikinimus, pilietines savybes pagrįstas draugiškos pagal bos ir kolektyvizmo, inter-. nacionalizmo ir aktyvaus hu manizmo principais. Socialis tinio gyvenimo būdo pagrin dinis bruožas yra visuome nės aktyvumas. Studentai tu ri pasiruošti aktyviai daly vauti visuomenės ir valsty. bės valdyme. Sąmoningas, moksliškai su brendęs specialistas privalo turėti reikiamą žinių kiekį, sugebėti tiksliai ir logiškai išdėstyti savo mintis, mokėti savo teorines žinias pritaiky ti praktikoje. Todėl auklėji, mo uždaviniai reikalauja: U suteikti maksimumą žinių; 2) įdiegti, įgūdžius analizuoti bendrus leorinius ir specia lybės klausimus; 3) įskiepyti meilę savo profesijai! 4) suformuoti politiškai ''veiklią asmenybę. Idėjinis - politinis studen tų auklėjimas — tai ne šiaip idėjų propaganda, o sieki mas suformuoti ir įtvirtinti klasinį, politinį požiūrį į vi suomenės gyvenimo reiški mus ir išmokyti organizuoti savo veiklą taip, kad idėjos taptų materialine jos ener gija. Studentų auklėjimas turi savo specifiką, kuri išplaukia ls jaunimo vietos visuome nes gyvenime, tarybinio jau nimo specifinės vietos ir stu dentų, kaip socialinės gru. Peš, specifikos tarybinėje vi suomenėje. Reikia atsiminti svarbius jaunimo svorio au
gimo gyventojų tarpe, jo so cialinio aktyvumo brendimo ir greito biologinio - psicho loginio brendimo faktorius Socialinis gi jo subrendimas atsilieka. Jaunimas nėra pra ėjęs žiaurios gyvenimo mo kyklos, jis neturi gyvenimo ir klasių kovos patyrimo. Studentų idėjinio - politi nio auklėjimo formas ga lima išskirti tokias: 1) metodologinis ir metodinis darbas, t. y. auklėjimas mokymo procese ir už jo
profesinių, tiek politinių, tarptautinių ir kt.); 2) studentų domėjimasis moksline pasaulėžiūra ir siekimas ją susidaryti; 3) moralinis, do rovinis tobulėjimas; 4) kolektyvo brendimas ir kiek vieno supratimas savo vietos ir vaidmens jame. Auklėjimo efektyvumą, mokslinės pa saulėžiūros įsisavinimo laips nį parodo studentų pažangu mas, domėjimasis marksistine-leninine teorija, dalyva vimas visuomeniniame darbe.
I ix tpibuha jį
DĖSTYTOJŲ POLITINIOAUKLĖJAMOJO DARBO STUDENTŲ TARPE FORMOS IR METODAI
ribų; 2) politinis švietimas; 3) slįĮniėfifų visuomeninės ir kultūrinės veiklos organiza vimas. Visos šios trys formos turi sudaryti vieningą kom pleksą. Idėjinio — politinio darbo efektyvumas oriklausys nuo mokslo, mokymo darbo ir visuomeninės - po. litinės praktikos organizavi mo lygio bei jų vienybės. Mes turime nustatyti kiek vienos disciplinos idėjiniusteorinius ir socialinius, poli tinius pagrindus, jos ryšį su kitomis disciplinomis. Reikia išaiškinti studentams kiekiueno dalyko socialinę - poitinę reikšmę praktikai. Idėinis - politinis kiekvienos lisciplinos poveikis studen tams ir prasideda nuo jų supratimo, įsisąmoninimo kam reikalingas ir ką duo da vienas ar kitas da lykas. Kiekvienos discipli nos vystymosi istorijos at. skleidimas, idėjų perimamu mo parodymas turi didelę reikšmę dialektiniam mąsty mui ugdyti. Labai svarbu pa rodyti, kaip gyvenimas kelia mokslui problemas, kokie keliai ir metodai naudotini jų išsprendimui. Vadinasi, mokslo idėjinio . teorinio ly gio ir praktinės reikšmės at skleidimas yra pirmaeilis da lykas mokymo procese. Idėjinio - politinio darbo efektyvumo požymiai bus šie: 1) studentų siekimas įgy ti 'kuo daugiau žinių (tiek
Žinios turi tapti įsitikini mu. Tai priklauso nuo dės tytojų meistriškumo ir pačių studentų suinteresuotumo, jų domėjimosi. Kol nebus stu dentų intereso kūrybiškai įsisavinti žinias, tos žinios netaps jų įsitikinimu, o bus išmoktos mechaniškai. Studentų mokslinės pasau lėžiūros formavimuisi tinka disputai, referatų ruošimas ir jų nagrinėjimas, darbas su knyga. Labai svarbus daly kas yra studentų dalyvavi mas visuomeninėje - politi nėje veikloje. Jie pratinasi nesitaikstyti su antivisuome niniais reiškiniais, ir toji veikla yra jų pažiūrų bei įsitikinimų brandumo kriteri. jus. Tarp studentų mokymosi ir visuomeninio - politinio darbo turi būti nepertraukia mas ryšys. Studentų auklėjimui vie nodai svarbūs objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai. Objek tyvūs faktoriai bus: mokslo pasiekimai, materialinė mo kymo bazė, buitinės sąlygos. Subjektyvūs faktoriai: studen tų sąmoningas supratimas įsigyti kuo daugiau būsimai praktinei veiklai reikalingų žinių ir įgūdžių, išugdyti savyje aukštos moralės princi pus. Nereikia užmiršti ir va. dinamos mikroaplinkos po veikio, t. y. kokia padėtis fakultete, kurse ir grupėje. Kiekvieno dėstytojo parei ga kuo pilniau panaudoti
dėstomo dalyko noveikį stu dentų komunistiniam auklė jimui, atkreipiant dėmesį / tarybinio patriotizmo, inter nacionalizmo, tarybinių tau tų draugystės ir bendradar biavimo, tarybinės moralės, tarybinio inteligento forma vimą. Taip pat būtina de maskuoti buržuazinių teorijų antimokslinį pobūdį, duoti atkirtį antitarybiniams išpuo liams ir šmeižtams. Auklėja masis poveikis priklausys nuo disciplinos turinio ir dėstytojo profesinio - meto, dinio pasiruošimo, jo asme ninių savybių. Didelę auklėjamąją reikš mę turi studentų savarankiš. ko darbo organizacija ir kontrolė. Tik įgiję įgūdžius savarankiškai analizuoti klau simus, studentai bus tvirtų įsitikinimų ir sugebės ginti savo nuomonę. Kalbėdamas studentų sąskrydyje apie sa varankiško darbo reikšmę, drg. L. Brežnevas nabrėžė, kad mokymo procesas šian dien vis labiau remiasi sava rankiška, artima tiriamajai, studento veikla. Auklėdami studentus, ne turime užmiršti socialinių są lygų ir procesų, politinių faktorių, kurie turi didelę įtaką. Reikia sumaniai veikti, atsižvelgiant į gyvenimo be sikeičiančius reikalavimus, neslėpti sunkumų, trūkumų, pasitaikančių klaidų ir iš aiškinti jų priežastis. Dėstytojams didelę pagal bą sudėtingame auklėjimo darbe turi suteikti komjau nimo organizacija. L. Brežne vas pabrėžė: „Komjaunime vaikinai ir merginos pralei džia tuos metus, kai formuo jasi charakteris, pasaulėžiū. ra, ryškėja gyvenimo pozici jos. Jeigu tu šiuo laikotar piu neišmokai sąžiningai dirbti, nepamėgai kaupti ži nias, nemoki atskirti tiesos nuo melo, tikrųjų gyvenimo vertybių nuo tariamųjų, — susigrąžinti tai, ko netekai bus sunku". Šiuos žodžius turi gerai įsidėmėti visi stu dentai ir ruoštis būti akty viais komunistinės visuome nės kūrėjais. Prof. S. VANSEVlClUS Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas
E. Baškytės pavardę minėjome dar praeitame laikraščio numeryje, kai rašėme apie sėkmingą jos ir kitų Gamtos fakulteto studentų pasirodymą sąjunginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" respubliki niame ture. E. BASKYTE, IV k. biologė, jau baigė pava sario sesiją. Ir vėl sėkmė — visi egzaminai išlaikyti pen ketais.
Pavasario egzaminai Gamtos fakultete Kas dar kartą peržvelgia užrašus, kas su draugais šnekuočiuojasi, kas autoritetingu tonu pareiškia, kad ko ne privalgei, to neprilaižysi. O kai kam iš gamtininkų sesija praeity. Biologų IV, geo logų III ir IV kursams jau prasidėjo praktika. Kaip jiems sekėsi sesijos metu? Ar visi sugebėjo atsispirti pava sario vilionėms? Tik labai gerai vertino dėstytojai biologės E. Baškytės atsakymus. Gerai egzaminus laikė E. Baškytės kurso drau gai R. Alaburdaitė, ir R. Kliminskas. Nė vienam biolo gui pavasaris „kojos nepakišo", bet sugebėjo „apsukti galvas" kai kuriems geologams. M. Vitolos (III k.) ir G. Timakovos (iIV k.) pavardes dekanatas pasiūlė išbrauk ti iš studentų sąrašų, o trečiakursiams P. Skarankevič ir B. Sibiliovui egzaminus teks laikyti tik rudenį. Penketais egzaminus laikė ketvirtakursiai geologai L Furman, L. Primudrova, J. Mockevičius ir trečiakursis Š. Martinas. Gerai dėstytojai vertino D. Baltrušaitytę (III k.) ir V. Rimšą (III k.). Jeigu peržvelgsime žiemos sesijos egzaminų suvestines, tai reikės pripažinti, kad jos rezultatai buvo geresni. Bio logai galėjo didžiuotis penkiais pirmūnais, o dabar tik vie nu. Geologų trečiame kurse jų buvo du, o ketvirtame kaip ir dabar — trys, bet čia žiemos sesijos naudai nusveria dabartiniai skolininkai. Ne vienas nusišypsojęs pasakysim: „Pavasaris!" Gal pirmiausia reikėtų kritiškiau pažvelgti į save, išguiti tinginystę ir aplaidumą, kuris leidžia stu dijuoti tik šiaip sau. R. ZALESKYTE