visą saLiąpRovecait&i;vieny uites!
raRj/Binis scči pencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ i
BALANDŽIO
15 D.
* Nr. 20 (1399) 1987 M. GEGUŽES 29 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
l|l|i||||||||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIlllllllllllllllllllllllllllllllllllllHHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII)lllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllil,llll|l
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO
KOLEGA! ARTIMIAUSIAME „TARYBLNIO STUDENTO" NU MERYJE NUMATOME PA SKELBTI UNIVERSITETO KOM JAUNIMO KOMITETO PASIO-
LYMUS IR TEZES DĖL STUDEN TŲ SAVIVALDOS MOŠŲ UNI VERSITETE. TAČIAU SAVI VALDA NEGALI BOTI KAŽKAS „NULEISTA IS VIRŠAUS", TAI
— TAVO REIKALAS IR TAVO RŪPESTIS. SVARSTYK, SIŪ LYK, NESUTIK! DABAR SESI JA, TAU SUNKU, TAČIAU SU PRASK, KOKS TAI SVARBUS
DALYKAS. ATEIK, PASKAM BINK. PARAŠYK J KOMJAUNI MO KOMITETĄ, REDAKCIJĄ. LAUKIAME!
KOMITETE Gegužės 26 d. įvyko bendras Universiteto komjaunimo komi teto ir profsąjungos aktyvo po sėdis, kuriame buvo svarstytos tezės dėl studentų savivaldos misų Universitete (jas paruošė VU komjaunimo komiteto komi sija vadovaujama G. Bartkaus). Posėdyje dalyvavo svečiai iš Dailės instituto, Vilniaus inžinie rinio statybos instituto, Kauno A Sniečkaus politechnikos ins tituto, kurie aktyviai prisidėjo diskutuojant, pasidalino patirti mi, įgyta diegiant savivaldą jų aukštosiose mokyklose, Posėdžio metu parengiamojo skyriaus komjaunimo biurui (sekretežius R. Rudžinskas) jteikta VU komjaunimo komite to pereinamoji taurė už pirmą ją vietą Universiteto komjauni mo aktyvo krepšinio varžybose.
LANKĖSI TSRS MINISTRAS Respublikoje viešėjo TSRS aukštojo Ir specialiojo vidurinio mokslo ministras G. Jagodinas, bei TSKP CK mokslo ir mokymo jstaigų skyriaus vedėjo pavaduo tojas G. Strlžovas. Gegužės 21 d.
svečius priėmė LKP CK pirma sis sekretorius P. Griškevičius. Svečiai lankėsi parodoje „Aukš tųjų mokyklų išradimai — liau dies ūkiui", Pabaltijo tapybos trienalėje. Kaune jie pabuvojo A. Sniečkaus politechnikos insti tute, M. K. Čiurlionio galerijoje, susitiko su miesto aukštųjų mo kyklų aktyvu, dalyvavo gegužės 21 d. LKP Centro Komitete įvy kusiame respublikiniame pasita rime, kuriame buvo apsvarstyti aukštųjų mokyklų pertvarkymo uždaviniai. Draugai G. Jagodinas bei G. Strižovas lankėsi ir Universitete. Apsilankymo Universitete
metu.
KAS PASIKEITĖ, KAS TEIGIAMO Dardant troleibusu, mintyse rezgame pokalbį su pirmakursiais chemikais ir matematikais. Juk jie vieni iš pirmųjų Universitete ’»po „bandomaisiais triušiais" Iteip pasakė viena taikomosios matematikos specialybės studen te) Deja, šis apibūdinimas skam bėjo su nusivylimo ir nelabai Pikto priekaišto kažkam gaidele. I pirmą klausimą kas pasikeitė jų studentiškame gyvenime iš girdome visai nelauktą atsakymą: - Nieko. ir pradeda pasakoti matemati kai apie savo „kančių kelius" lf,!kant medžiagos kontroliniams darbams ir koliokviumams. Trokš te geros literatūros, dauguma *adovėlių rusų kalba. Pasak Ni jolės Žemaitytės: „Ką čia žmo gus beišskaitysi, atėjęs iš vidurio Lietuvos, kur matematikos fer-
Gegužės 22 d. medicinos fa kulteto SMD ir tarpfakultefinė politinės ekonomijos katedra su rengė mokslinę konferenciją „Persitvarkymas ir socialistinės ekonomikos vystymosi proble mos". Džiugu, kad konferencijo je vyravo konstruktyvus požiūris j bendrąsias politinės eko nomijos problemas — tai yra dauguma pranešėjų ėmėsi šias Problemas nagrinėti „konkrečio je dirvoje"—sveikatos apsaugos sistemos veikloje. Tai konferen ciją išgelbėjo nuo bendrų fraZ|U> formalumo ir tuščiažodžiavi mo. Ypač įsidėmėtinas IV k. stu-
minų net girdėjęs nesi." Tai, beje, aktualu ne tik matemati kams. Ir kitų specialybių pirma kursiams, neturintiems gerų rusų kalbos įgūdžių, iškyla ši proble ma. „Pirmiausiai tinkamai pasiruoškim, o paskui eksperimentuokim. Norlnt savarankiškai studireikia turėti erdvesnes juotl, skaityklas, daugiau ir geros lite ratūros“, — sakė taikomosios matematikos specialybės studen tė Jolanta Ceponattė. Mums ma tematikų skaitykla pasirodė gana erdvi ir auki. Bet pirmakursiams geriau matyt, juk skaitykla nuo šio semestro pradžios jiems ta po antraisiais namais, kuriais jie nelabai patenkinti. Čia, pasak ų, trukdo dirbti nuolatinis šur mulys, literatūra galima naudotis tik skaitykloje. Bet ką tuomet
„T. S." lnf.
V. Gobio nuotr.
kalbėti chemikams, kurių skai tykla mažesnė, kurioje taip pat nėra pakankamai reikalingos li teratūros... Laisvalaikio žymiai sumažėjo, nes dabar dirbama pagal du tvarkaraščius, vienas paskaitų, antras — savarankiško darbo kontrolės. O tai rodo, sako stu dentai, kad mumis nepasitikima. Pratybos atitinka seminarus, vadi nasi, pasikeitė tik pavadinimas, o esmė liko ta pati. Tad į tai, kuo skiriasi chemikų studijos pirmam ir antram semestre, jie atsakyti negalėjo. (Beje, kai vieną fakulte to dėstytoją paklausėm jo nuo monės apie naująją tvarką, jis atsakė, og apie tai nieko nėra girdėjęs).
Sakykim, Ir dar, apie laiką, paskaitos būna iki 13 vai., o 17
—18 valandą — koks nors kont rolinis ar koliokviumas. Atsiranda didelis tarpas. Jį reikėtų išnau doti. Bet kaip! Dirbti skaityklo je! Deja... Apie tai ,au kalbė jome. Važiuoti j Saulėtekio alė ją, tikintis truputj atsipalaiduoti savam kambary! Bet kol nuva žiuosi... — guodžiasi matematikai. O chemikai nesupranta, kodėl savarankiški užsiėmimai jiems vyksta fizikos fakultete. O kas teigiamo! Teigiamo tik tiek, sako E. Puronas, kad sėdė damas paskaitoje, skubi užsira šyti dėstytojo žodžius, o ne su prasti aiškinamą medžiagą. Tuo tarpu, savarankiškai studijuoda mas, stengiesi išsiaiškinti ir sup rasti. Būtų gerai, jei galėtume ateiti į konsultacijas ir išsiaiškin ti būtent tai, kas tau neaišku, o ne kartoti viską Iš eilės. Aldona ZINKEVIČIŪTĖ Stasė SIAUDINYTE
PROBLEMIŠKUMAS LEMIA SĖKMĘ dento A. Jazukevičiaus praneši mas „Darbo sveikatos apsaugos sistemoje politinis — ekonomi nis aspektas" (moksl. vad. doc. A. Vitkūnienė), kuriame pranešė jas išanalizavo sveikatos apsau gos sistemą politinės ekonomi jos kategorijomis ir sąvokomis ir nustatė jos bendruosius ir spe cifinius ekonominius dėsnius. Kai kurie pranešimai sukėlė daug diskusijų ir karštų ginčų
(IV k. stud. M. Žukausko „De mokratizacijos procesas sveika tos apsaugos sistemoje", IV k. stud. J. Valantinaifės „Kai ku rios sveikatos apsaugos organi zavimo problemos persitvarkymo laikotarpiu", IV k. stud. N. Stan kevičiūtės „Aktualūs sveikatos apsaugos sistemos paslaugų pas kirstymo klausimai".) Tai nulė mė jų aštrus probleminis fonas ir svarstomų problemų globai iš-
kumas bei aktualumas. Korupci ja — kokios jos priežastys, kaip su ja kovoti; vaikų mirtingumas — jo priežastys; sveikatos ap saugos sistemos aprūpinimas vaistais, sociologinių-statistinių tyrimų menkumas, kaip progno zuoti ateities perspektyvas — j šių ir kitų, laukiančių sprendi mo klausimų svarstymą įsi jungė visi konferencijos dalyviai. Valdas KAMINSKAS
PATOGUMAS AR „PLIUSAS“ PROTOKOLE Prasidėjo aukštojo mokslo re mtinos, studentų savivaldos Įgy vendinimo metas. Daugiau relalaujama iš mūsų, studentų. Ir artu stengiamasi padėti mums sumažinti buitinių rūpesčių nastą, taupyti laiką.
Turbūt visi girdėjo — Saulė tekyje, 13 bendrabučio patalpose (namo Nr. 41), atidaryta batų taisykla. Ne vakar, ne šią savai tę, o praėjus) pavasarį. Girdėti apie ją studentai gal ir girdėjo, bet apsilankė retas. Argi mūsų
batai neplyšta, nenusinešloja? O gal studentai batų netaiso, bet kas kartą perkasi naujus, nuplyšėlius linksmai švilptelėda mi pro langą? Nesijuokit, tikrai stengiuosi suprasti, kodėl per vieną darbo dieną tik du —
trys iš kelių tūkstančių, gyve nančių Saulėtekyje, atneša pa taisyti batus Aleksandrui Stepanovičlui Polvektovul. Nejaugi taip lengva pragyvent iš stipen dijos? Nereikia didelės išminties ne!
DRAUGE IEŠKOJOME ATSAKYMŲ Bevelk visą savaite Vilniu je vyko jaunimo dienos „Lituanlka-87“ Gausus būrys Jaunimo plaukė l Sporto rū mus, j lietuviškos rok-muzikos koncertus. Daugiausia žiūrovus džiugino Vilniaus kolektyvai: „Adibitum", „Ba lana", „Etapas", „Ekslibris“, „Faktas", „Katedra", „Antis" ir kt. Taip pat atvyko atlikė jai Iš Kauno, Sakių, Kėdainių, Tbilisio, Talino, Maskvos. Ry gos.
„Labiausiai paplitusi dar bo forma — susipažinti su žmonėmis, ypač Jaunimu, mu zikos dėka" — kalbėjo LLKJS Vilniaus miesto komiteto In ternacionalinio talkos klubo „Lituanika" atstovas Kęstu tis Masalskis VVU rektorato posėdžių salėje Įvykusiame dispute „Internacionalinės ' draugystės klubai ir jų velklos perspektyvos". Drauge ieškojome atsakymų | klausimus — kas ___ gali būti interklubo narys? Kas tai yra internacionalinis klu bas? Kaip geriau jam reali zuoti savo galimybes? Pokal byje dalyvavo svečiai iš Kauno veterinarijos akade mljos, Vilniaus statybos tech nikumo, Pedagoginio insti tuto, Konservatorijos bei Uni versiteto atstovai. Latviai papasakojo apie savo lnterklubus, jų veiklą. „Šių klubų nariais gali būti visi, sulaukę 16 metų. O iš imties keliu — net ir jaunes ni, Jie turi aktyviai veikti ir mokėti norlo mokesti. Ką reiškia Interklubas? Tai gru pė žmonių, kuriuos vienija tie patys interesai, tikslas. O darbo formos — nepasto vus dalykas, jos nuolat kin ta. Bet jei nėra bendrų inte resų, tikslo, tai nebus ir klubo". Estijos Interklubų nariai gerai moka kokią nors užsie nio kalbą Jų darbas — dau giausia susitikimai. Įvairūs vakarai, naujos pažintys ir tik vieną dešimtąją |o su daro mėnesiniai seminarai... ir popierių tvarkymas „Bet Įdomiausia, smagiau sia aplankyti kitų respubli kų lnterklubus, susipažinti su Jų veikla, — kalbėjo Ve terinarijos akademijos in terklubo „Draugystė" narys Gintaras Kascėnas. — Nese niai grįžome iš Dagestano, kur buvome nuoširdžiai ir svetingai sutikti Ir priimti".
Verkiuose. Mokslininkų rū muose, Įvyko susitikimas su šalies Jaunimo kultūros cent rų atstovais „Jaunimo cent rai ir mūsų laisvalaikis" Ir šalies roko klubu atstovų fo rumas „Roko klubai ir jauni mo muzikos vystymasis". Danguolė STONYTĖ
sudėtingų logikos formulių, kad įsitikintum, kuris batas ilgiau tarnaus — tas, kur skubaus re monto dirbtuvėje tikrai skubiai, o kartu ir nerūpestingai pataisy tas, nes ten batas batą veįa, ar tas, kuris pakaltas, paklt|uotas neskubant ir kruopščiai, kaip re tas svečias...
(nukelta į 2 psl.)