visų
Salių proletarai, vienykjtesi (
C2xrs/bidis scaDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ___________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS MD2LAMAS NBO 1950 METŲ
1982 m.
birželio 4 diena penktadienis
Birželio 20 dieną — rinkimai į vietines liaudies depu tatų tarybas. Balandžio mėnesį įvykusiame Universiteto darbuotojų ir studentų bendrame susirinkime kandidatais į Vilniaus miesto liaudies tarybos deputatus iškelti: KlikUnienė Vanda, LKP Vilniaus miesto II sekretorė, Rasimavlčlus Pranas-Vytautas, TF katedros vedėjas, do centas, Cereškaltė Dalytė, EKFF III kurso studentė. Kandidatais į Vilniaus miesto Lenino rajono tarybos deputatus Iškelti: Saltenienė Genė, LKP Vilniaus miesto Lenino rajono H sekretorė, Venckutė Regina, FilF asistentė, biologijos kandidatė. Šyvys Raimundas, PEF III kurso studentas, Vaitkevičiūtė Rlmgallė, ChF III kurso studentė.
Mūsų Raimukas Nors sesija jau prasidėjo, tačiau PEF III kurso studerųtas Raimundas Syvys beveik kasdien atskuba į fakulteto komjaunimo komitetą. Rūpes čių netrūksta — įvairūs po sėdžiai, susirtnkimai. O ar ga li kada stigti rūpesčių fakul teto komjaunimo komiteto sekretoriui? Bet Raimundas tik šypsosi — kitaip juk ir būti negali. — Sakykite , Raimundai, kaip jūs suderinate visuome ninę veiklą su asmenine? Ar netrukdo visuomeninė veikla mokslui? Raimundas susimąsto. — Prisipažinsiu — trukdo. Sunkti viską suderinti. Dar tiek spektaklių, parodų neap lankyta. O kiek grožinės lite ratūros kūrinių neperskaity ta. Ir plaukimo treniruotėms laiko nelieka... Dar besimokydamas Vil niaus 21 vidurinėje mokyklo je Raimundas pamėgo šią sporto šaką. Kiek kilometrų nuplaukta... Dar 1—2 kursuo se tarpfakultetinėse plaukimo varžybose Raimundas PEF garbę gynė. Matyt aktyvistu, geru orga nizatoriumi reikia gimti. Ta lento reikia. Tarsi atspėjęs mano mintį, Raimundas nusi šypso. — Mokykloje visuomenindn kas nebuvau. Lankiau plau kimo treniruotes, ir tiek.
Tik vienuoliktoje klasėje draugai išrinko klasės pirmū nės komjaunimo organizaci jos sekretoriumi Įstojau į Universitetą. Pirmame kurse išrinko grupės komjaunimo organizacijos sekretoriumi, antrame kurse jau buvau fa kulteto komjaunimo komiteto narys. Dabar Raimundas vadovau ja PEF komjaunimo komite tui}. Pradžia buvo sunki — nąujas kolektyvas, kiekvieną reikėjo suprasti, o reikalui esant ir griežtesnį žodį pa sakyti. Svarbiausia — trūko patyrimo. Patyrimas ateina su laiku. Metai praktikos davė daug — suburtas geras ko lektyvas, kuriame kiekvienas narys yra reikalingas, kiekvie nas žino savo vietą. Komite tas yra vienas iš pirmaujan čiųjų Universitete, turi gra žias tradicijas. Greit prasidės III vasaros semestras. Raimundui tai jau bus trečioji vasara, praleista SSB. Nuo pat pirmo kurso važiuoja. — Vieną kartą pabuvojęs statybos būryje — kitą kartą jau negali nevažiuoti, — sa ko Raimundas. Tai štai koks Raimundas — skubantis, nuolat ieškan tis. Tai štai toks yra Raimu kas —kaip vadina jį kurso draugai. Laima RINKEVIČIŪTE
Trumpai
ties skausmo dėl žuvusių kovoj draugų, to pasiry žimo, atkaklumo bet kokia kaina apginti Tėvynę. Pra no Federavičiaus pasakoji mas mums buvo tarsi pusla piai iš partizano dienoraš čio, ryškiai atspindintys pergales ir nesėkmes, lais valaikio akimirkas. Įdomu buvo smulkiau sužinoti ir apie „bėgių karą", ir apie tai, iš kur partizanai gauda vo ginklų, maisto, kaip triuškino smulkias priešo grupuotes. Mes dėkingi Pranui Federavičiui už įdomų pasakoji mą, už atsakymus į visus mūsų klausimus, kurių, beje, buvo nemaža. Mes dėkingi jam ir už tai, kad padėjo gi liau suvokti, kokia kaina iš kovota mums teisė mokytis ir dirbti.
Glaudūs ryšiai sieja mūsų Universitetą su Ki jevo valstybiniu T. Šev čenkos universitetu. Jau 1842 metais, užda rius Vilniaus medicinoschirurgijos akademiją, daugelis įos profesorių ir studentų buvo perkelta j Kijevo universiteto medi cinos fakultetą. Studijavo Kijevo Alma Mater ir A. Mackevičius, Mairo nis, LSDP veikėjai A. Do maševičius ir A. Moravskis, rašytojai V. Krėvė ir J. Gurauskis. Dabartiniu metu moks linis bendradarbiavimas taip pat nenutrūkęs. Vil niaus ir Kijevo universi teto darbuotojai dalyvau ja rengiamose sąjunginėse mokslinėse konferencijose, nemažai Vilniaus univer siteto darbuotojų gynė disertacijas Kijeve. Tarp jų filologės V. Mickelienė ir M. A. Pavilionienė.
CATHEDRA ...19«5 m. „Kalbotyroje" velionis prof. D. Čebelis ra šė apie romanų kalbas Lie tuvoje. Parodęs senas ir gi lias prancūzų kalbos tradici jas Vilniaus universitete, jis kalbėjo ir apie dabartį. Tais metais jis dar negalėjo nu matyti, kad katedra augs, kad bus toks didelis jo pa ties indėlis į romanų kalbų mokslo ir dėstymo vystymą Universitete, kad jo tolesnis mokslinis darbas turės pa saulinės reikšmės, o jo as pirantai, kurių jis turėjo 8, sėkmingai dirbs mokslinį darbą ir gins vieną po kitos kandidatines disertacijas. Katedros kolektyvas tęsia šias gražias tradicijas. Štai paskutinių 1981 m. katedros ataskaitoje 8 moksliniai straipsniai įvairiais prancūzų
Nr. 20 (1194)
TRISDEŠIMTOJI SAVAITĖ:
KIJEVO MIESTUI
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Savo ruožtu Kijevo universiteto fizlkai-matematikai apgynė disertacijas Vilniuje. Tai V. Lismiakas, apgynęs fizikos-matematikos kandidato laipsnį, H. Peka, apgynusi fizikos-matematikos daktaro laipsnį, ir V. Korneičiukas, 1981 apgynęs fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnj.
Vilniaus universiteto fizikai, o konkrečiai astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra, vadovaujama doc. A. Piskarsko, jau nuo seno draugauja su Kijevo universiteto mokslininkais, Tiesa, mokslinio bendradarbiavimo sutartis dar nepasirašyta, tačiau Jos paruošimas jau baigiamo-
kalbos mokslo klausimais, 3 mokymo priemonės. * * * * Universiteto Prancūzų kal bos katedra neseniai šventė dvidešimties metų jubiliejų. 20 metų — nedidelis laiko tarpas. Bet nuveikta nema žai. Apie tai pasakoja kated ros vedėja doc. V. Mickie nė. • — Mūsų katedra buvo įkurta 1962 m., pertvarkant jungtinę užsienio kalbų ka tedrą. Pirmasis katedros ve dėjas doc. R. Mironas, buvo pakviestas iš klasikinės filo logijos katedros. Baigęs stu dijas Paryžiuje, būdamas puikus pedagogas, didelės erudicijos mokslininkas, reik lus ir pareigingas vadovas, jis ugdė jaunus katedros kadrus, rūpinosi studentų mokymu bei auklėjimu. Kiekvienais metais didėjo priimamų studentų skaičius. Trūko kvalifikuotų dėstytojų.
Ypač mažai buvo teorinių disciplinų žinovų. Geriausie ji absolventai romanistai bu vo paliekami dirbti katedro je, siunčiami į stacionarinę aspirantūrą Maskvos, Lenin grado, Kijevo universitetus bei kitas TSRS aukštąsias mokyklas. Pirmąją kandidatinę di sertaciją 1963 metais apgynė romanistas D. Čebelis, bai gęs aspirantūrą Leningrade. Si disertacija buvo ilgo ro manų kalbų raidos tyrinėji mo rezultatas. Po penkerių metų antrąją disertaciją apie dabartinės kalbos kirtį, kaip frazinės intonacijos komponentą ap gynė A. Skūpas. Nuo 1970 iki 1981 metų A. Skūpas vadovavo kated rai. Tęsdamas savo pirmtako tradicijas, A. Skūpas rūpino si katedros dėstytojų kvalifi kacijos kėlimu, naujų dėsty mo metodų įdiegimu bei la
Rūta 2UMBAKYTĖ
FF I kurso studentė
Prancuzų kalbos SMD būrelio užsiėmimas.
numeryje: KANDIDATAI Į DEPUTATUS
•
POEZIJOS
ŠVENTE
• SPARTAKIADA BAIGĖSI
Kaina 2 kap.
■
Greitai bėga laikas. Su griauti miestai, priešo kul kos, mirtį nešantys lėktuvai — visa tai dabar jau praei ty, kurią užmiršti mes be jėgei. Juk už gimtąją žemę, už mūsų laimingą ateitį ėjo mirti milijonai žmonių, tarsi pamiršdami, kad gyventi lemta tiktai vieną kartą.. Štai apie tokius žmones ir Papasakojo mums 1940 metų komjaunuolis, partizanas Pranas Federavičius, kovęsis Rokiškio rajone veikusiame Žemaitės junginyje. Pokal bis su Pranu Federavičiumi buvo labai įdomus. Ir galbūt todėl, kad ne tik prisiminė me jau žinomus istorijos faktus, bet ir daug sužinojo me apie patį partizanų gy venimą. Prabėgę metai ne sugebėjo išbraukti iš atmin-
Siame
M. Patašiaus nuotr.
joje stadijoje. Klek glau desni kontaktai, jau iki šiol užsimezgę, su vyres niuoju moksliniu bendra darbiu V. Gubanovu, fi zikos fakulteto prodekanu A. Slobodeniuku ir eks perimentinės fizikos ka tedra. Konkretesni dar bai, kuriuos mūsų fizikai atlieka kartu su pastaro sios katedros darbuoto jais, tai kombinacinės klaidos puslaidininkiniuo se kristaluose Ir netiesi nio optinio aktyvumo ty rinėjimai. Taigi be moks linio bendradarbiavimo su fizikos fakultetu, mūsų Universiteto astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra dalijasi patyrimu ir su radijo fizikos fakul tetu Kiievo universitete. Konkrečiai su netiesinės optikos katedra, kuriai vadovauja mokslų dakta ras V. Strlževskls. Vytautas MAKAUSKAS
boratorijos fonotekos turtini mu. Per šį dešimtmetį net šeši dėstytojai (V. Mickienė, R. Jackūnaitė, L. Rapšytė, I. Golubenko, N. Teiberienė ‘r S. Liberienė) apgynė kandi datines disertacijas.. Jau keliolika metų dar buojasi lektoriai iš Prancūzi jos. Jie dėsto praktinę pran cūzų kalbą, krašto kultūros, meno istoriją, XX a. litera tūrą, demonstruoja meninius ir dokumentinius nedubliuo tus filmus. Studentai gali pasidžiaugti turtinga fonoteka. Pirmo ir antro kurso studentams pran cūzų kalba dėstoma pagal audiovizualinį kursą, gautą iš Prancūzijos. Jame — mo komieji filmai, tekstų bei gramatikos pratimų įrašai. Rašydami kursinius bei diplominius darbus studentai naudojasi naujausia lingvistitie literatūra, kurią gauname per ambasadą Maskvoje. Katedros dėstytojai A. Skūpas, N. Lukšytė, N, Teiberiėnė, V. Mickienė, L. Rapšytė, R. Meškutė, I. Go lubenko, P. Strimaitienė sta žavosi Grenoblio, Paryžiaus, Perudžos (Italija), Briuselio (Belgija) universitetuose. Da bar padažnėjo stažuotės TSRS aukštosiose mokyklose. Tai leidžia glaudžiau bendradar biauti su mūsų šalies moks lininkais, perimti jų patyri mą. Būna labai malonu, kai nauji studentai su pagarba kalba apie buvusius savo mokytojus — mūsų katedros auklėtinius. Katedros dėstytojai verčia prancūzų autorių darbus l lietuvių kalbą (R. Ramunienė, L. Rapšytė, A. Skūpas). Ateityje norime įsteigti ver tėjų būrelį, kuriame savo jė gas bandys studentai. Katedroje organizuojami ispanų, italų, portugalų, es peranto, provansalų kalbų fakultatyviniai kursai. Janina PRANKAITE