1
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS1
EGZAMINŲ „FILTRAS" Egzaminų „filtras" — savotiškas dalykas: jis skirsto ne į dvi, bet į keletą frakcijų. Iš egzaminų rezultatų sužinome, ar studentas labai pažangus, gerai, vidutiniškai besimokąs, ar nepažangus. Kartais vieną dalyką studentas išlaiko labai gerai, o kitame egzamine jis suklumpa. Labai įvairių atvejų pasitaiko kiekvienoje sesijoje. Gamtos fakultete sesiją pradeda ir baigia ne visos grupės kartu. Ankščiausiai ją baigia biologijos ir biofizikos specia lybių IV-ji kursai ir hidrogeologijos ir inžinerinės geologi jos IlI-ji ir IV-ji kursai, paskui — geografijos spec. III ir IV kursai, o vėliausiai — birželio 21 d. — biologijos spec. III kursas. Palyginus su žiemos sesija, kada dėl kai kurių nesklandu mų, ruošiantis sesijai, galima buvo kaltinti ne tik pavienius studentus, bet ir atskiras grupes, pvz., fizikos Įskaitos žiemą nelaikė ne vienas hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. II kurso studentas, tai pavasario sesijoje tokio abejin gumo nesijaučia. Tiesa, ir šioje sesijoje kai kurios grupės jautė, kad susidaro sunkesnė situacija, ir stengėsi (ir su de kano pagalba) kai ką patvarkyti. Tankiausias „filtras" pavasario sesijoje gamtininkams, at rodo, yra matematika ir fizika. Čia ir trejetą gavusieji daž niausiai džiaugiasi, nors toks pažymys stipendijų skirstyme kai kam „pakiša koją". Pavyzdžiui, dabar fizikos egzamino iš 48 II kurso biologų neišlaikė 9. Po tokios liūdnos fizikos įskaitos žiemą manome, jog rezultatai šįkart neblogi. Padė jo čia ir tai, kad studentai daugiau padirbėjo, ir dėstytojas doc. J. Slavėnas juos daugiau „pričiupo": semestre Įvedė koliokviumus. Neblogai šioje sesijoje studentai laiko visuomeninių moks lų egzaminus. Pvz., iš mokslinio komunizmo biofizikos spec IV k. (14 studentų) gavo tik tris trejetus. Gerai gamtininkai laiko ateizmą. Politinės ekonomijos rezultatai patenkinami Nors, atrodo, galėtų būti ir geresni. Iš specialybės dalykų pavasario sesijoje gamtininkams sunkesni žmogaus ir gyvulių fiziologijos, biochemijos, bio fizikos, istorinės geologijos ir paleontologijos ir kt. egzami nai. Malonu sekti, kada ir po sunkių, ir po lengvų (kažin, ar yra tikrai lengvų!) egzaminų studento žinios pastoviai verti namos labai gerai. Ir ne vienoje, o keliose sesijose iš eilės. Iš pirmūnų Gamtos fakultete paminėtini: biologijos spec. IV k. stud. D. Dūdėnaitė, hidrogeologijos ir inžinerinės geolo gijos spec. III k. stud. A. Berteška, IV k. — J. Girdžius, S. Ozolą, biofizikos spec. IV k. stud. J. Chaninas, geografijos spec. IV stud. D. Ripinskaitė; kol kas tik penketais egzami nus laiko ir gaunantis lenininę stipendiją biologijos spec. III k. stud. K. Žukas. Nėra namų be dūmų. Yra tinginių ir mūsų fakultete. Vi sų pirma paminėtini tie, kurie sesijos metu tiesiog pražuvo. Tai biologijos spec. IV k. stud. R. Pikūnaitė, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. III k. stud. G. Skabeckaitė. Ypač blogai mokosi antrakursiai: pasitaiko, kad perlaikyda mi trejetais įvertintus pernykščius egzaminus, jie gauna dvejetus, pvz., hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. II k. antramečiai A. Bakutis ir U. Roitmanas perlaikydami gavo dvejetus iš istorinės geologijos ir paleontologijos. Tai rodo, kad reikia gerai pagalvoti, ką verta palikti antriems metams. Nagrinėjant pažangumą, kartu norisi palyginti ir studentų darbštumą. Šia proga man prisiminė skaityti V. ir J. Kornų („Mauras ir Londono kovai") žodžiai: „Tik kai žinai, kad Marksas, rašydamas svarbiausią savo veikalą „Kapitalą", perskaitė ir susikonspektavo ne mažiau kaip tūkstantį pen kis šimtus mokslinių knygų, supranti, kad genialiausias vo kiečių tautos sūnus kartu buvo ir vienas iš darbščiausių jos sūnų". Biologams gerai žinomas ir genialaus proto C. Dar vino darbštumas. O ką apie tai bekalbėti genialumu nepasižymintiems? Darbštumas mums reikalingas ne mažiau kaip duona. J. SARKINIENĖ Gamtos fak. prodekanė
mUMNUt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Birželio 6—8 dienomis III kurso fizikai laikė matemati nės fizikos metodų egzaminą Keturiasdešimt trims studen tams pirmasis pavasario sesi jos egzaminas buvo sėkmin gas. Doc. V. Paulauskas dau gelio fizikų žinias Įvertino la bai gerai. Penketus gavo S. Balevlčius, G. Beinarovič, J. Boruta, A. Duoba ir kiti. Likusiems dviems egzami nams studentai irgi stropiai ruošiasi. S. LIETUVNINKAITĖ
Prakaituoja ir ekonomistai: rytais „šturmuoja" Marksiz mo-leninizmo kabineto skai tyklą, valgykloje valgo už du, vėl varto šūsnis knygų. Kredito spec. III k. studentai spėjo išlaikyti tris egzaminus. (Jie, kaip ir kiti fakulteto tre čiakursiai, dabar atliks gamy binę praktiką). Marksistinėslenininės filosofijos egzaminą grupė išlaikė patenkinamai. Geriau sekėsi kiti egzaminai — pinigų cirkuliacija ir kre ditas, ateizmo pagrindai. Darbo ekonomikos spec. I k. I grupė (25 studentai) laikė politinę ekonomiją. Penketus gavo M. Boburinas, V. Dauginvtė ir kt. Dešimt studentų gavo ketvertus. Keletui ta die na buvo juoda — teks dar kartą pasišnekučiuoti su dės tytoju. A. LIUBAUSKAS
Pirmojo kurso žurnalistai laikė ketvirtąjį studentišką eg zaminą — pirmąjį šioje pava sario sesijoje. Vyr. dėst. V. Žeimantas buvo „nešykštus", todėl ,,Laikraščių ir žurnalų gamybą" dauguma pirmakur sių išlaikė ketvertais. K. MINDAUGAS
NORIU SUGRĮŽTI Į VILKIŲ Dažnai, skubėdami į paskai tas, prie centrinių Universite to rūmų matome sustojusį au tobusą su užrašu „Inturistas", būrelius žmonių, susispietusių prie Donelaičio paminklo, prabėgančią susirūpinusiu vei du interkiubo pirmininkę Ire ną Tumavičiūtę. Išgirstam pa skubom tariamų žodžių nuo trupas: „.. .reikia pasitikti.. . gėlių. .. išlydėti. .." Atspėjote. Universitetas vėl susilaukė svečių. Kaip ir kas met, taip ir šiemet, Universi tete jų — daug. Kupetos gau tų laiškų, įvairiom kalbom palikti įrašai svečių knygoje
interklubiečiams primena pa žįstamus veidus, drauge pra leistas nepamirštamas valan das, atsisveikinimo ašarą.. . Džiugu, kai pagalvoji apie tuos nuoširdžius padėkos žo džius: „Ačiū už viską. Jūsų miestas daug puikesnis negu mes tikėjomės. Mes nepamir šime jūsų nuoširdumo, jūsų svetingumo. Dar kartą ačiū". „Vilnius ne Roma, monetų nemesime fontanan, bet su grįžti norisi..." Laiškai, laiš kai. Jie kviečia Į svečius — tolimų draugų gimtinėn, jie kviečia draugystei. Pernai Universitete lankėsi Lenkijos jaunimo delegacija,
NAUJA KNYGA DAR VIENU VEIKALU PRATURTĖJO MŪSŲ UNI VERSITETO DĖSTYTOJŲ DARBŲ SKRYNIA. Iš spaudos išėjo Teisės fa kulteto docento S. Vansevičiaus knyga „Lietuvos valstie čių teisinė padėtis buružazijos
I i I I Birželio mėn. | 12 d. i TREČIADIENIS ii i Nr. 20 (643) I ! Kaina 2 kap. i Eina nuo 1950 m. i I I 1968 m
kuri pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį tarp Vilniaus ir Krokuvos univer sitetų. Tada, vykstant j Tra kus, paaiškėjo, kad mūsų nau jasis pažįstamas Jozefas mo kosi lietuvių kalbos. Tarp kit ko, jis baigęs Politechnikos institutą, o dabar studijuoja rusų kalbą Krokuvos univer sitete. Paklaustas, kodėl jis mokosi lietuvių kalbos, Joze fas atsakė, kad lietuviai ir lenkai kaimynai. Mūsų tautas riša bendra istorija, kultūra, senoviniai raštai. „... Mūsų epochos jaunimui, nors j Į kai kas ir bara, būdin gas žinių troškimas, noras su
žinoti tai, ko ligi šiol žmonija nežino. O kelionė —- tai nau jas pažinimo puslapis. Kelio nėse didžiulis turtas mokėti kalbą. Tik tada gali arčiau su sipažinti su kitos šalies gyve nimu". Kai prieš mūsų akis atsivėrė Trakų pilies vaizdas, Jozefas nusistebėjo ne juo kais: „Bet juk tai Ispanija, ar Lietuva Ispanijoje!" Neseniai lankėsi čekų stu dentai. Jiems Vilnius savo siauromis gatvelėmis, bažny čių bokštais priminė Prahą. Kolonų salėje vyko gyvas pokalbis apie politinį Ceko(Nukelta į 2 psl.)
Paminklas A. Strazdui
valdymo metais (1919—1940 UNIVERSITETO MOKSLINES m.)". Ji skirta studentams, BIBLIOTEKOS LELEVELIO SA propagandistams ir visiems, LĖJE SURENGTA PAMINKLO besidomintiems liaudies masių LIETUVIŲ LIAUDIES POETUI padėtimi buržuazinėje Lietu A. STRAZDUI PROJEKTO PA voje. Knygą išleido „Minties RODA. leidykla". Projektą paruošė architek „T. stud." inf. tas V, Vizgirda. Paminklas
planuojamas statyti Sarbievi jaus kiemo vakarinėje dalyje. Jis pritaikytas prie senosios architektūros ir turėtų dar niai įsilieti į viso kiemo an samblį. S. SASNAUSKAITĖ
KAIP ŽINOME, TEORINĖS FIZIKOS KATEDROS VEDĖ JAS, LTSR MA AKADEMIKAS PROF. A. JUCYS YRA RES PUBLIKINĖS PREMIJOS KAN DIDATAS.
Prof. A. Jucys žymiai pa tikslino atomo teorinius tyri mus. Dabar teoriniai skaičia vimai taikomi ir sunkiesiems atomams. Jo monografija „Atomo judėjimo kiekio mate matinis aparatas“ jau antrą kartą išleista užsienyje anglų kalba. Profesorius yra Ameri koje leidžiamo mokslinio žurnalo redkolegijos narys. Jo mokiniai A. Bolotinas, V. Šugurovas. A. Bandzaitis apgynė fizikos-matematikos
ATOMO tyrinėtojas mokslų daktaru disertacijas. Sekmadienį Vilniaus radijas supažindino su prof. A. Juciu ir jo darbais kvantinės atomo teorijos srityje, už kuriuos jis pristatytas Respublikinei pre mijai. Apie profesorių pasa kojo e. doc. p. V. Kybartas. V. DARGUŽIS
OBCDBCDBCDBaDBCDBCDBCDBCDBCDBaDBaDBCZiBCDB
„BEATRIČĖ" VILNIAUS TELEVIZIJOS liekamos melodijos. Filmą su STUDIJA IŠLEIDO NAUJA kūrė jauna režisierė Zina JaTRUMPAMETRAZLNf FILMĄ nulevičiūtė. Galima laukti, „BEATRIČĖ". kad šis darbas susilauks tei Tai pasakojimas apie gerai giamo įvertinimo. Jo kūrėjams visiems pažįstamą dainininkę pavyko atskleisti pilnavertį Beatričę Grincevičiūtę. ’-'iime gyvenimą žmogaus, kuris fil panaudoti tik dokumentiniai mo pabaigoje, neregio ranko kadrai. Yra epizodas iš Uni mis-apčiuopdamas gėles, klau versiteto gyvenimo — studen sia: „Pasakyk, kokias jos? tai susitinka su dainininke sa Kokia jų spalva?" vo kavinėje pokalbiui apie liaudies dainas, skamba jų at J. BORISAITĖ