Page 1

1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS1

EGZAMINŲ „FILTRAS" Egzaminų „filtras" — savotiškas dalykas: jis skirsto ne į dvi, bet į keletą frakcijų. Iš egzaminų rezultatų sužinome, ar studentas labai pažangus, gerai, vidutiniškai besimokąs, ar nepažangus. Kartais vieną dalyką studentas išlaiko labai gerai, o kitame egzamine jis suklumpa. Labai įvairių atvejų pasitaiko kiekvienoje sesijoje. Gamtos fakultete sesiją pradeda ir baigia ne visos grupės kartu. Ankščiausiai ją baigia biologijos ir biofizikos specia­ lybių IV-ji kursai ir hidrogeologijos ir inžinerinės geologi­ jos IlI-ji ir IV-ji kursai, paskui — geografijos spec. III ir IV kursai, o vėliausiai — birželio 21 d. — biologijos spec. III kursas. Palyginus su žiemos sesija, kada dėl kai kurių nesklandu­ mų, ruošiantis sesijai, galima buvo kaltinti ne tik pavienius studentus, bet ir atskiras grupes, pvz., fizikos Įskaitos žiemą nelaikė ne vienas hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. II kurso studentas, tai pavasario sesijoje tokio abejin­ gumo nesijaučia. Tiesa, ir šioje sesijoje kai kurios grupės jautė, kad susidaro sunkesnė situacija, ir stengėsi (ir su de­ kano pagalba) kai ką patvarkyti. Tankiausias „filtras" pavasario sesijoje gamtininkams, at­ rodo, yra matematika ir fizika. Čia ir trejetą gavusieji daž­ niausiai džiaugiasi, nors toks pažymys stipendijų skirstyme kai kam „pakiša koją". Pavyzdžiui, dabar fizikos egzamino iš 48 II kurso biologų neišlaikė 9. Po tokios liūdnos fizikos įskaitos žiemą manome, jog rezultatai šįkart neblogi. Padė­ jo čia ir tai, kad studentai daugiau padirbėjo, ir dėstytojas doc. J. Slavėnas juos daugiau „pričiupo": semestre Įvedė koliokviumus. Neblogai šioje sesijoje studentai laiko visuomeninių moks­ lų egzaminus. Pvz., iš mokslinio komunizmo biofizikos spec IV k. (14 studentų) gavo tik tris trejetus. Gerai gamtininkai laiko ateizmą. Politinės ekonomijos rezultatai patenkinami Nors, atrodo, galėtų būti ir geresni. Iš specialybės dalykų pavasario sesijoje gamtininkams sunkesni žmogaus ir gyvulių fiziologijos, biochemijos, bio­ fizikos, istorinės geologijos ir paleontologijos ir kt. egzami­ nai. Malonu sekti, kada ir po sunkių, ir po lengvų (kažin, ar yra tikrai lengvų!) egzaminų studento žinios pastoviai verti­ namos labai gerai. Ir ne vienoje, o keliose sesijose iš eilės. Iš pirmūnų Gamtos fakultete paminėtini: biologijos spec. IV k. stud. D. Dūdėnaitė, hidrogeologijos ir inžinerinės geolo­ gijos spec. III k. stud. A. Berteška, IV k. — J. Girdžius, S. Ozolą, biofizikos spec. IV k. stud. J. Chaninas, geografijos spec. IV stud. D. Ripinskaitė; kol kas tik penketais egzami­ nus laiko ir gaunantis lenininę stipendiją biologijos spec. III k. stud. K. Žukas. Nėra namų be dūmų. Yra tinginių ir mūsų fakultete. Vi­ sų pirma paminėtini tie, kurie sesijos metu tiesiog pražuvo. Tai biologijos spec. IV k. stud. R. Pikūnaitė, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. III k. stud. G. Skabeckaitė. Ypač blogai mokosi antrakursiai: pasitaiko, kad perlaikyda­ mi trejetais įvertintus pernykščius egzaminus, jie gauna dvejetus, pvz., hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. II k. antramečiai A. Bakutis ir U. Roitmanas perlaikydami gavo dvejetus iš istorinės geologijos ir paleontologijos. Tai rodo, kad reikia gerai pagalvoti, ką verta palikti antriems metams. Nagrinėjant pažangumą, kartu norisi palyginti ir studentų darbštumą. Šia proga man prisiminė skaityti V. ir J. Kornų („Mauras ir Londono kovai") žodžiai: „Tik kai žinai, kad Marksas, rašydamas svarbiausią savo veikalą „Kapitalą", perskaitė ir susikonspektavo ne mažiau kaip tūkstantį pen­ kis šimtus mokslinių knygų, supranti, kad genialiausias vo­ kiečių tautos sūnus kartu buvo ir vienas iš darbščiausių jos sūnų". Biologams gerai žinomas ir genialaus proto C. Dar­ vino darbštumas. O ką apie tai bekalbėti genialumu nepasižymintiems? Darbštumas mums reikalingas ne mažiau kaip duona. J. SARKINIENĖ Gamtos fak. prodekanė

mUMNUt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Birželio 6—8 dienomis III kurso fizikai laikė matemati­ nės fizikos metodų egzaminą Keturiasdešimt trims studen­ tams pirmasis pavasario sesi­ jos egzaminas buvo sėkmin­ gas. Doc. V. Paulauskas dau­ gelio fizikų žinias Įvertino la­ bai gerai. Penketus gavo S. Balevlčius, G. Beinarovič, J. Boruta, A. Duoba ir kiti. Likusiems dviems egzami­ nams studentai irgi stropiai ruošiasi. S. LIETUVNINKAITĖ

Prakaituoja ir ekonomistai: rytais „šturmuoja" Marksiz­ mo-leninizmo kabineto skai­ tyklą, valgykloje valgo už du, vėl varto šūsnis knygų. Kredito spec. III k. studentai spėjo išlaikyti tris egzaminus. (Jie, kaip ir kiti fakulteto tre­ čiakursiai, dabar atliks gamy­ binę praktiką). Marksistinėslenininės filosofijos egzaminą grupė išlaikė patenkinamai. Geriau sekėsi kiti egzaminai — pinigų cirkuliacija ir kre­ ditas, ateizmo pagrindai. Darbo ekonomikos spec. I k. I grupė (25 studentai) laikė politinę ekonomiją. Penketus gavo M. Boburinas, V. Dauginvtė ir kt. Dešimt studentų gavo ketvertus. Keletui ta die­ na buvo juoda — teks dar kartą pasišnekučiuoti su dės­ tytoju. A. LIUBAUSKAS

Pirmojo kurso žurnalistai laikė ketvirtąjį studentišką eg­ zaminą — pirmąjį šioje pava­ sario sesijoje. Vyr. dėst. V. Žeimantas buvo „nešykštus", todėl ,,Laikraščių ir žurnalų gamybą" dauguma pirmakur­ sių išlaikė ketvertais. K. MINDAUGAS

NORIU SUGRĮŽTI Į VILKIŲ Dažnai, skubėdami į paskai­ tas, prie centrinių Universite­ to rūmų matome sustojusį au­ tobusą su užrašu „Inturistas", būrelius žmonių, susispietusių prie Donelaičio paminklo, prabėgančią susirūpinusiu vei­ du interkiubo pirmininkę Ire­ ną Tumavičiūtę. Išgirstam pa­ skubom tariamų žodžių nuo­ trupas: „.. .reikia pasitikti.. . gėlių. .. išlydėti. .." Atspėjote. Universitetas vėl susilaukė svečių. Kaip ir kas­ met, taip ir šiemet, Universi­ tete jų — daug. Kupetos gau­ tų laiškų, įvairiom kalbom palikti įrašai svečių knygoje

interklubiečiams primena pa­ žįstamus veidus, drauge pra­ leistas nepamirštamas valan­ das, atsisveikinimo ašarą.. . Džiugu, kai pagalvoji apie tuos nuoširdžius padėkos žo­ džius: „Ačiū už viską. Jūsų miestas daug puikesnis negu mes tikėjomės. Mes nepamir­ šime jūsų nuoširdumo, jūsų svetingumo. Dar kartą ačiū". „Vilnius ne Roma, monetų nemesime fontanan, bet su­ grįžti norisi..." Laiškai, laiš­ kai. Jie kviečia Į svečius — tolimų draugų gimtinėn, jie kviečia draugystei. Pernai Universitete lankėsi Lenkijos jaunimo delegacija,

NAUJA KNYGA DAR VIENU VEIKALU PRATURTĖJO MŪSŲ UNI­ VERSITETO DĖSTYTOJŲ DARBŲ SKRYNIA. Iš spaudos išėjo Teisės fa­ kulteto docento S. Vansevičiaus knyga „Lietuvos valstie­ čių teisinė padėtis buružazijos

I i I I Birželio mėn. | 12 d. i TREČIADIENIS ii i Nr. 20 (643) I ! Kaina 2 kap. i Eina nuo 1950 m. i I I 1968 m

kuri pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį tarp Vilniaus ir Krokuvos univer­ sitetų. Tada, vykstant j Tra­ kus, paaiškėjo, kad mūsų nau­ jasis pažįstamas Jozefas mo­ kosi lietuvių kalbos. Tarp kit­ ko, jis baigęs Politechnikos institutą, o dabar studijuoja rusų kalbą Krokuvos univer­ sitete. Paklaustas, kodėl jis mokosi lietuvių kalbos, Joze­ fas atsakė, kad lietuviai ir lenkai kaimynai. Mūsų tautas riša bendra istorija, kultūra, senoviniai raštai. „... Mūsų epochos jaunimui, nors j Į kai kas ir bara, būdin­ gas žinių troškimas, noras su­

žinoti tai, ko ligi šiol žmonija nežino. O kelionė —- tai nau­ jas pažinimo puslapis. Kelio­ nėse didžiulis turtas mokėti kalbą. Tik tada gali arčiau su­ sipažinti su kitos šalies gyve­ nimu". Kai prieš mūsų akis atsivėrė Trakų pilies vaizdas, Jozefas nusistebėjo ne juo­ kais: „Bet juk tai Ispanija, ar Lietuva Ispanijoje!" Neseniai lankėsi čekų stu­ dentai. Jiems Vilnius savo siauromis gatvelėmis, bažny­ čių bokštais priminė Prahą. Kolonų salėje vyko gyvas pokalbis apie politinį Ceko(Nukelta į 2 psl.)

Paminklas A. Strazdui

valdymo metais (1919—1940 UNIVERSITETO MOKSLINES m.)". Ji skirta studentams, BIBLIOTEKOS LELEVELIO SA­ propagandistams ir visiems, LĖJE SURENGTA PAMINKLO besidomintiems liaudies masių LIETUVIŲ LIAUDIES POETUI padėtimi buržuazinėje Lietu­ A. STRAZDUI PROJEKTO PA­ voje. Knygą išleido „Minties RODA. leidykla". Projektą paruošė architek­ „T. stud." inf. tas V, Vizgirda. Paminklas

planuojamas statyti Sarbievi­ jaus kiemo vakarinėje dalyje. Jis pritaikytas prie senosios architektūros ir turėtų dar­ niai įsilieti į viso kiemo an­ samblį. S. SASNAUSKAITĖ

KAIP ŽINOME, TEORINĖS FIZIKOS KATEDROS VEDĖ­ JAS, LTSR MA AKADEMIKAS PROF. A. JUCYS YRA RES­ PUBLIKINĖS PREMIJOS KAN­ DIDATAS.

Prof. A. Jucys žymiai pa­ tikslino atomo teorinius tyri­ mus. Dabar teoriniai skaičia­ vimai taikomi ir sunkiesiems atomams. Jo monografija „Atomo judėjimo kiekio mate­ matinis aparatas“ jau antrą kartą išleista užsienyje anglų kalba. Profesorius yra Ameri­ koje leidžiamo mokslinio žurnalo redkolegijos narys. Jo mokiniai A. Bolotinas, V. Šugurovas. A. Bandzaitis apgynė fizikos-matematikos

ATOMO tyrinėtojas mokslų daktaru disertacijas. Sekmadienį Vilniaus radijas supažindino su prof. A. Juciu ir jo darbais kvantinės atomo teorijos srityje, už kuriuos jis pristatytas Respublikinei pre­ mijai. Apie profesorių pasa­ kojo e. doc. p. V. Kybartas. V. DARGUŽIS

OBCDBCDBCDBaDBCDBCDBCDBCDBCDBaDBaDBCZiBCDB

„BEATRIČĖ" VILNIAUS TELEVIZIJOS liekamos melodijos. Filmą su­ STUDIJA IŠLEIDO NAUJA kūrė jauna režisierė Zina JaTRUMPAMETRAZLNf FILMĄ nulevičiūtė. Galima laukti, „BEATRIČĖ". kad šis darbas susilauks tei­ Tai pasakojimas apie gerai giamo įvertinimo. Jo kūrėjams visiems pažįstamą dainininkę pavyko atskleisti pilnavertį Beatričę Grincevičiūtę. ’-'iime gyvenimą žmogaus, kuris fil­ panaudoti tik dokumentiniai mo pabaigoje, neregio ranko­ kadrai. Yra epizodas iš Uni­ mis-apčiuopdamas gėles, klau­ versiteto gyvenimo — studen­ sia: „Pasakyk, kokias jos? tai susitinka su dainininke sa­ Kokia jų spalva?" vo kavinėje pokalbiui apie liaudies dainas, skamba jų at­ J. BORISAITĖ


1968 m. birželio 12 d.

TARYBINIS STUDENTAS

jaunimo organizacija, vado­ vaujama partinės organizaci­ jos ir aukščiau stovinčių kom­ jaunimo organų, puikiai suge­ saviveiklą panaudoti Jau tuo laiku svarbi stu­ no agitpunktų Nr. 10 ir Nr. bėjo komunistiniam auk­ dentijos auklėjimo forma bu­ 11. Agitpunktas Nr. 10 buvo studentų vo politinėmis, tarptautinėmis, komjaunuoliškas, jo vedeju lėjimui. Jau pačioje pradžioje istorinėmis ir kitomis temo­ dirbo Universiteto studentas komjaunimo organizacija sa­ mis įvairių paskaitų ir pasi­ TSKP narys, Komjaunimo ko­ viveiklos darbą organizuoja kalbėjimų organizavimas. Pir­ miteto narys drg. Skliarins- per profsąjungą, nes profsą­ moji paskaita, organizuota kas. Studentai komjaunuoliai junga studentų tarpe buvo Komjaunimo komiteto inicia­ A. Bolotinas, J. Pilipavičiūte vertinama kaip nepolitinė or­ Komjaunuoliai tyva, — tai 27-tųjų VLKJS ir kt. pravedė su rinkėjais ganizacija. metinių minėjimas. Pranešimą apie 20 pasikalbėjimų įvairio­ ateidavo į repeticijas, stebė­ davo, stengdavosi kiekvienu apie komjaunimo nueitą kelią mis temomis. momentu pakalbėti su studen­ padarė Marksizmo-leninizmo Tačiau svarbiausias tais me­ tais. Daugelis studentų, įsitrau­ katedros dėstytoja drg. Gir­ tais komjaunimo organizaci­ kę į saviveiklą, pradėjo keisti dzijauskienė. Vėliau tokios jos uždavinys buvo masinis savo pasauiėžiūrą. Visuomeni­ paskaitos buvo rengiamos vis politinis, agitacinis darbas nis darbas pakeičia žmogų, jo dažniau ir dažniau aktualiau­ studentijos tarpe. Nuo 1946 įsitikinimus. Studentai, pir­ siomis tuo metu temomis. m. sausio 10 d. Komjaunimo muose kursuose vengę visuo­ 1946 metų vasario mėn. komitetas 35 studentus — meninio darbo, didelio aiški­ pritvirtino namojo darbo dėka įsitraukę vyko rinkimai į TSRS Aukš­ komjaunuolius čiausiąją Tarybą. Komjau­ prie fakultetų, atskirų grupių į saviveiklą, atsikratę religi­ vyresniuose nuolių uždavinys buvo subur­ ir kursų. Šiai agitbrigadai va­ nių prietarų, ti šios rinkiminės kampanijos dovauti Komjaunimo komite­ kursuose jau įstodavo j kom­ tas paskyrė komjaunuolį Rajaunimą. 1946—-1947 m. m. metu ir geriausiąją nesąjunginio jaunimo dalį. Komjaunimo gelevičių. 'Nebuvo pamiršti ir saviveikloje dalyvavo apie organizacija aktyviai įsijungė darbininkų-valstiečių paren­ 190 studentų. Nebuvo tada į šią kampaniją. Trys Univer­ giamieji kursai. Čia agitacinį nei studentų klubo, nei apmo­ siteto pirminės komjaunimo darbą pravedė ir jam vadova­ kamų meno vadovų. Negalima pamiršti pirmojo organizacijos komjaunuoliai vo Mečislovas ir Marijonas — aktyvistai Barzdaitis, Skrui- Juodkos, Mikšytė, Ancevi- tautinių šokių grupės vadovo čius ir kt. Kantaravičiaus. Pirmasis kom­ bys ir Sudavičius buvo iš­ 'Neigiamą įtaką tam tikrai jaunimo organizacijos sekre­ rinkti rinkiminių apygaidų sekretoriais, 12 komjaunuolių studentijos daliai turėjo kata­ torius Maleckas vadovavo buvo paskirti agitatoriais prie likų bažnyčia, daug studentų sekstetui. Nepakeičiamu dai­ Vilniaus miesto Lenino rajo­ dar buvo tikinčių. Studentai nininku buvo komjaunuolis viešai eidavo į bažnyčias. Re­ Kupstas. 1947 m. pabaigoje liginių švenčių metu nesilan­ įvyko Universiteto tarpfakulkydavo paskaitose, o gavėnios tetinė meno saviveiklos ap­ ir advento metu šokių salė žiūra. Joje dalyvavo 250 žmo­ būdavo apytuštė. Religinė nių. įtaka buvo tokia didelė, kad JUBILIEJINIS 1946 m. kovo 12 d. Univer­ ir netikintieji pasiduodavo siteto partinėje organizacijoje INTERVIU bendrai srovei. Pasitaikydavo, buvo kalbėta apie Mokslinės kad kunigai būdavo betarpiš­ draugijos įkūrimą ir studentų kais studentų antitarybinių or­ įtraukimą į mokslinį tiriamąjį ganizacijų įkvėpėjais, o baž­ darbą. 1946 metų gale buvo nyčia suteikdavo jiems prie­ įkurta draugija su Medicinos, globstį. Komjaunimo organi­ Fizikos-matematikos fak. sky­ zacija stengėsi kovoti prieš šį riais. Pradėjo veikti moksli­ reiškinį. Komjaunuoliams pa­ niai būreliai ir kituose fakul­ dėjo komunistai, profesoriai tetuose, kurie neįėjo į draugi­ ateistai, jie skaitė paskaitas jos sudėtį. Draugijoje buvo antireliginėmis temomis (prof. komjaunuolių, tačiau organi­ A. Matulis, J. Kairiūkštis, T. zatoriais buvo nesąjunginis Ivanauskas ir kt.) Siekiant jaunimas. Mokslinių būrelių studentiją atitraukti nuo re­ darbas laikėsi pasenusių tradi­ ligijos, grupėse ir kursuose cijų, nes nariai buvo daugiau­ buvo svarstomos J. Ragausko sia tie studentai, kurie norėjo knygos „Krikščioniškoji do­ atsiriboti nuo viso Universite­ rovė — darbo žmonių išnau­ to gyvenimo. Jie iš tikrųjų dojimo įrankis", „Kaip kuni­ norėjo mokslinės draugijos gai išnaudoja darbo žmones". priedangoje paslėpti savo po­ Tačiau plačiau ateistinis dar­ litines nuotaikas. bas studentijos tarpe buvo iš­ 1947—1948 m. m. komjau­ vystytas kiek vėliau. nimo organizacijai buvo savo­ Ano meto sąlygomis kom­ tiški „persilaužimo metai" jaunimas suranda dar vieną Nuo 1948 m. j komjaunimą jėgų lauką, kur pasisekė su­ pasuko studentų dauguma burti nemažą studentiško jau­ (tuo metu narių buvo 446). nimo dalį. Saviveikla nesą- Komjaunimo organizacijos junginiam jaunimui atrodė veikloje prasidėjo naujas lai­ mažiausiai susijusi su politi­ kotarpis, naujas etapas. Ji vis ka, ir todėl net ta dalis stu­ daugiau virsta politine-masine dentų, kuri vengė visuomeni­ organizacija, kurios vaidmuo nio darbo ir šalinosi politinio mokymo ir studentijos komu­ gyvenimo, noriai ir aktyviai nistinio auklėjimo procese žy­ dalyvavo saviveikloje. Kom­ miai išaugo.

3. MUSŲ SEIMOS ISTORIJA Ateis kiti laikai. Kūrėjai Romantika mus apkaišys (V. Rimkevičius) Praėjo daug metų nuo Uni­ versiteto komjaunimo organi­ zacijos gimtadienio. Baigėsi šalnos, ir vaiskiom spalvom sužėrėjo tuometinių komjau­ nuolių pasodinti medžiai ir jų pavardės atsiminimų knygose. Jie buvo tarsi tilto, mesto į rytdieną, ramsčiai. Ir ne jų kaltė, kad šaltos bangos ban­ dė stiprumą, o ne vieną ir iš­ rovė. Tokia klasių kovos dia­ lektika. Tada dar niekam ne­ statė paminklų, nes nebuvo kam atsistoti ant postamentų: reikėjo mokytis, mokyti kitus, reikėjo paimti kritusio drau­ go komjaunimo bilietą ir šau­ tuvą į ranką ir eiti, nežinant nuovargio, keliais. Tada ne­ buvo arbitrų: jie atsirado vė-

liau, išlindo iš užuovėjų ir iš­ drįso teisėjauti. O jie, pirmie­ ji komjaunuoliai, tebegyvena. Jie žino, ką reiškia žodis kom­ jaunimas. Pūslėm delnuose, krauju, nemigo naktim, klai­ dom ir dideliu tikėjimu žmo­ gumi jie tą žodį išrašė gimto­ sios žemės kiekvienam takely. Ir kai šiandien mes vėl ban­ dom grįžti į tas dienas, mes einam ne prie paminklų ir ne arbitrų klausom, mes tampa­ me jais — pirmaisiais kom­ jaunuoliais. Tik taip mes su­ prasime savo didžiąją pra­ džią. . . Jau pirmosiomis dienomis organizacija susiduria su klau­ simu: kokių ieškoti darbo for­ mų, komunistiškai aukiejant studentas? Reikėjo rasti kelią į tą pasyviųjų dalį, kuri ne­ sidomėjo visuomeniniu gyve­ nimu, komjaunimu. Reikėjo dirbti su tais studentais, ku­ rie tuo metu priešiškai žiūrėjo į komjaunimo organizaciją, į visa, kas nauja. Dirbti reikėjo daug ir sunkiai. Atsitikdavo, kad studentai, paveikti priešiškų elementų, sabotuodavo komjaunimo ini­ ciatyva organizuotus rengi­

nius. Kartais, atėję į susirinki­ mą, jie tyčia kolektyviai ko­ sėdavo, trypdavo kojomis, ne vietoje keldavo aplodismentus ir kitaip triukšmaudavo. Visa tai reikėjo pakęsti; kiekvie­ nas komjaunuolis į tokius su­ sirinkimus ne tik turėdavo at­ eiti, bet ir gaudavo atsakingą kovinį uždavinį. Komjaunimo aktyvas studijavo studentų nuotaikas, pažiūras, poreikius, ir, susitelkęs nedideliame bū­ relyje, svarstė, ką reikia da­ ryti, kaip kalbėti su studen­ tais, kokie klausimai studenti­ jos yra neteisingai supranta­ mi ir kurie iš jų aktualiausi. Didelę paramą komjaunimo aktyvui, be Universiteto parti­ nės organizacijos, teikė va­ dovaujantieji partijos ir kom­ jaunimo organai ir net betar­ piškai CK darbuotojai. Dažnai studentų susirinkimuose daly­ vaudavo partijos ir vyriausy­ bes atstovai: drg. V. Niunka, J. Paleckis, M. Gedvilas, kom­ jaunimo CK sekretoriai E. Mieželaitis, J. Macevičius, S. Randakevičius ir kt. Jie dary­ davo pranešimus, skaitydavo paskaitas, atsakinėdavo į klau­ simus.

APIE GYVENIMO PRASMĘ Šių metų birželio 15 dieną Universiteto filosofijos kated­ ros docentui Nikalojui SO­ LOVJOVUI sukanka penkias­ dešimt metų. N. Solovjovas žinomas pedagogas, moksli­ ninkas, lektorius. Jis išleido kelias knygas, yra parašęs eilę straipsnių. „Tarybinio studento“ redak­ cija kartu su jo darbo kolek­ tyvo nariais sveikina Jubilia­ tą, linki jam geros sveikatos, sėkmės tolesniame kūrybinia­ me darbe. Šiandien spausdiname doc. N. Solovjovo mintis, kuriomis jis pasidalijo su mūsų laik­ raščio korespondentu.

Mąn sukanka penkiasde­ šimt metų. Dvidešimtmečiui jaunuoliui galėtų atrodyti, kad jau pragyventas visas gyvenimas. Tačiau man — tai maža, labai maža. Sakoma, kad žmogus sukurtas gyventi. Dėl to jis retai ir dairosi at­ gal. Jis nuolat galvoja apie ateitį. Pasiektas tikslas pagim­ do naują tikslą. Taip visą gyvenimą jis siekia svajonės. Aš galvoju, kad ir mano ge­ riausi darbai dar ateityje. O kaip Jūs vertinate atlik­ tus savo darbus, praeitą gy­ venimo kelią?

Dirbti pradėjau keturioli­ kos metų. Šešerius metus dir­ bau šaltkalviu, dvejus — praktikantu juridinėje konsul­ tacijoje ir vyresniuoju drau­ dimo inspektorium. Keturioli­ ka metų dirbau politinį darbą armijoje. Jau keturiolika (vėl keturiolika!) metų dirbu Filo­ sofijos katedroje. Vidurinis mokslas, karinė mokykla, karinė-politinė aka­ demija, kandidatinis minimu­ mas, kandidatinė disertacija, darbas prie daktarinės diser­ tacijos. .. Mano gyvenimas — tai darbas ir studijos. . Jūs sutikote savo gyvenimo kelyje daug žmonių, su ku­ riais teko bendrauti. Ką Jūs šiandien galėtumėte pasakyti apie juos?

Aš mačiau daug gerų ir blogų žmonių. Manau, kad gerų žmonių yra daug dau­ giau negu blogų. Gerų žmo­ nių yra visur. Šie žmonės, jų darbai ir nulemia pagrindi­ nius visuomeninius procesus ir reiškinius. Ar visuomet šie žmonės^ ■ tinkamai įvertinti? Deja, ne. Gėris ir blogis žmo­ nių mintyse ir darbuose turi savo šaknis, savo logiką. Ta­ čiau gėris tūri nugalėti. Štai pavyzdys. Piktžolių šaknys

visuomet didesnės už kultūri­ nių augalų. Šios piktžolės so­ dininkui ir daržininkui suke­ lia daug rūpesčių. Tačiau šiai kovai tereikia atkaklumo, fizinės jėgos, darbo įrankių. Kovai su blogiu būtina mobi­ lizuoti visas proto, valios jė­ gas. Partinės, komjaunimo, profsąjungos ir kitos visuo­ menines organizacijos netu­ rėtų niekada pailsti, puoselėdamos komunistinės visuo­ menės daigus. O ką Jūs dabartinius jaunimą?

galvojate studentus,

apie apie

Aš pastebėjau, kad studen­ tai kiekvienais metais ateina į Universitetą su vis didesne erudicija, geriau paruošti. Jie vis daugiau kelia problemų, kurias išspręsti turi dėstyto­ jas. Šiems studentams reikia sudaryti kiek galima daugiau galimybių ruošti pranešimus, referatus. Jų požiūris į Tėvynę? Aš manau, kad jie gins socializ­ mo laimėjimus ne blogiau, kaip Didžiojo Tėvynės karo dienų jaunimas. Jie apsišvie­ tę, fiziškai stiprūs, o, svar­ biausia, sugebantys suprasti klausimų, negalima sėkmingai istorijos prasmę. Tik štai ka­ išspręsti harmoningos asme­ rinius mokslus reiktų jiems nybės vystymosi problemos. studijuoti rimčiau, atkakliau. Ką Jūs galvojate apie da­ bartinį mokslą ir jo filosofi­ nį įprasminimą?

Mūsų amžius audringas, sunkus ir prieštaringas. Relia­ tyvumo teorija iš mokslinių darbų ir laboratorijų vis dau­ giau įauga į milijonų žmonių kasdieninę praktiką. Filosofų uždavinys nenuilstamai aiš­ kinti reliatyvumo, kaip dia­ lektikos elemento, skirtingumą nuo subjektyvizmo. Juk taip paranku pasinaudoti reliaty­ vistinėmis mintimis ir tuo pa­ čiu apeiti objektyvias ir ab­ soliučias tiesas! Kaip bebūtų patrauklios šios mintys, jos iš esmės yra bevaisės. Dvidešimtasis amžius moks­ lui labai reikšmingas. Jis pra­ sidėjo kaip matematikos ir fi­ zikos amžius. Dabar jis virsta biologijos ir sociologijos am­ žiumi. Žmogus, jo asmenybės struktūra, jo poreikiai, intere­ sai, formalių ir neformalių ko­ lektyvų funkcionavimas, — tai sudaro mokslinio pažinimo objektą. Neišsprendus šių

Jūs jau daugelį metų tiria­ te šeimos santykius mūsų ša­ lyje. Kodėl pasirinkote šią temą?

Tai priklauso nuo daugelio priežasčių. Tačiau aišku viena. Kai man buvo dvidešimt me­ tų, mane, aktyvų komjaunuo­ lį, darbininką, pasiuntė dirhti advokatūroje. Šioje juridinėje konsultacijoje buvo daug įžymių juristų — advokatų, tačiau jie visą dieną buvo už­ imti teisme, o konsultuoti ne­ buvo kam. Dažnai visus lan­ kytojus tekdavo priimti man. Per dieną tekdavo man iš­ klausyti daugybę skundų, pa­ tarti žmonėms. Jau tada aš supratau, koks sudėtingas šei­ myninis gyvenimas. Šioms žmonių tragedijoms negaliu likti abejingas ir šiandien. Jūsų tolesni planai?

Aš noriu organizuoti mūsų respublikoje kompleksinį šei­ mos santykių tyrimą, užbaigti daktarinę disertaciją. Naujos žinios padės man ugdyti dės­ tytojui, lektoriui, straipsnių autoriui būtiną meistriškumą.

NORIU SUGRĮŽTI Į VILNIŲ (Atkelta iš 1 psl.) Slovakijos gyvenimą, diskusi­ ja apie čekų kino meną. įdo­ mu buvo daugiau sužinoti apie čekų studentiją, jos lais­ valaikį. Gegužės švenčių dienomis Universitetą užplūdo nauja svečių iš įvairių kontinentų banga. Neužmirštamas atsi­ sveikinimo vakaras! Nustebo Vingio parko pušys, išgirdusios tokią gausybę dainų. Lie­ tuviškai dainai tarsi aidas at­ siliepė ceiloniečio daina, ją pasivijo Tolimos Indijos me­ lodija, Kenijos, Japonijos.. . Ir vėl bendra — lietuviška daina. Studentas nuo Afrikos krantų šypsodamasis pasakė, jog tai viena gražiausių aki­ mirkų jo gyvenime: „. . .Ne­ pamirštamas jūsų miestas, jū­ sų legendos, dainos, jūsų nuo­ širdumas, svetingumas".

Tai tik nuotrupos tų malonių susitikimų. Tačiau šituos pa­ dėkos žodžius reikia užsitar­ nauti. Taip, mūsų Vilnius — miestas muziejus, bet atvyku­ sieji žavisi ne vien architek­ tūra. Šiemet interklubiečiai rim­ tai ruošėsi sutikti svečius. Klausė prof. J. Jurginio pa­ skaitų apie Vilniaus architek­ tūrą, apie Vilniaus istoriją. Po to buvo organizuotos ekskur­ sijos po senamiestį. Jis atver­ tė amžių istorijos puslapius, prabilo kiekvienas gatvelės posūkis, namas. . . Čia gyveno A. Mickevičius, čia lankėsi Stendalis, Petras I.. . Bene įdomiausias iš visų interkiubo organizuotų šiais metais susitikimų buvo pokal­ bis su buvusiu Universiteto komjaunimo sekretorium P. Vaitkevičium, tik ką grįžusiu iš Indijos.

Taip, interklubas turi nema­ žą draugų būrį, moka juos sutikti. Bet patys interklubie­ čiai, sakytum, namisėdos. Per praėjusius mokslo metus mū­ siškiai buvo išvykę (mažytė­ mis grupelėmis) tik j Tartu, Rygą ir Leningradą. Ar nerei­ kėtų praplėsti kelionių marš­ rutus? Dažni svečiai mūsų Universitete Maskvos P. Lumumbos universiteto studen­ tai. Kodėl nepriimti jų kvieti­ mo ir apsilankyti? Tiesa, vasarą interklubiečiai vyks Į darbo ir poilsio sto­ vyklas Maskvoje, Odesos sri­ tyje, Estijoje. Džiugu, kad šie­ met užsienyje darbo ir poilsio stovyklose interklubo atstovų bus daugiau, negu pernai. Sėkmingos vasaros, tolimų kelionių, naujų pažinčių, gerų įspūdžių!

G. BIRŽIETYTE


I

■ ■' 1968 m. birželio mėn. 12 d.

•TARYBINIS STUDENTAS

NEAKIVAIZDININKŲ POSMAI SB RECENZUOJAME KALINAUSKO POEZIJĄ

GRAŽUS DEBIUTAS

šius išgyvenimus. Ir jeigu po­ etas savo išgyvenimo įpras­ minimui atrinko tik tuos bū­ dingiausius, panašius atribu­ tus, kurie neišvengiamai pasi­ kartoja ir kitu žmonių pasau­ lėjautoje, atsidūrus panašioje situacijoje, tai, suprantama, tokiame eilėraštyje nebus P. ŠIRVIUI nieko individualaus ir eilė­ Pagirėliai, žali pagirėliai, raštis nejaudins, nes atrodys Tolimi, ilgesingi ir skambūs. knyginis, girdėtas. KAUNO DAINŲ SLĖNYJE Tyliai semia krantų seserėlės Štai kodėl rašant nepapras­ VĖL DEGA TAURIAUSIA ŽE­ MĖS UGNIS — ATĖJO POEZI­ Miško upėj nuskendusį dangų. tai svarbu surasti tuos sun­ JOS PAVASARIS. kiai pastebimus, vos vos jun­ Tarsi jo pranašas knygy­ Pagirėliai žali narsumėlio, tamus minčių ir jausmų niu­ nuose pasklido leidinys su ansus, kurie lydi kiekvieną Tolimi pagiriai garsumėlio. mums įprasta emblema — lakštingala. Ketvirtajame iš žmogų vieno ar kito išgyve­ eilės „Poezijos pavasaryje “ nimo momentu, bet kuriuos Per miglas miškas siunčia joms giesmę, susitinka įvairių kartų, skir­ sugeba pastebėti tik talentas. Žydi žiedu tos mėlynos akys. tingų braižų poetai. Paimame leidinį į rankas ir Pagirėlių klajojančios šviesos J. Kalinausko eilėraščiuose nekantraudami ieškome „Nau­ Visą vakarą blėsta, čia plakas kaip tik ir apčiuopiame tuos jų vardų“. Džiugiau suplaka išskirtinius pradus. Jo kūry­ širdis: pažįstamos pavardės, čia debiutuoja pradedantieji Iš sutemusio miško ūžimo boje skaidrūs betarpiški išgy­ poetai Universiteto studentai Gal sulauksim giesmės atgimimo. venimai. Plastiški sugestyvūs Marytė Kontrimaitė, III k. li­ vaizdai sušildyti autoriaus tuanistė, ir Jonas Kalinaus­ kas, II k. lituanistas. Su jais pasaulis emocijų. Poetinis mes jau ne kartą buvome su­ šviesus ir giedras, tapomas pa­ sitikę ir mūsų laikraštyje. Tolimas miškas. Rauda gegutės, stabiom detalėm, kurios spin­ Todėl mus ypač džiugina jų Kad prisiminčiau tėviškės dainą. di ta džiugia pirmykšte švie­ tolesnis kelias į poeziją. Kny­ goje Jaunuosius šiltu žodžiu Tenai Tėvynė, tenai močiutė. sa, kokios mes prisipildome palydi poetai Alg. Baltakis ir Šituo mišku jos išeita. vaikystėje, kai švari lankos V. Palčinskaitė. žaluma, akinanti pusnis ar „Poezijos pavasaryje“, taip mėlynas tolis įžiebdavo spon­ O kad pareitum aušružei auštant, Universiteto pat randame darbuotojos R. Girkontaitės tanišką džiugesį ir susijaudi­ Kai dažo dangų liūdesio spalvos. samprotavieilėraščių, savo nimą. Paežerėliais volungės — paukštės. mus apie poeziją be kitų lite­ Mano sesučių tolimas balsas. J. Kalinausko eilėraščiams ratūros kritikų pareiškia ir R. žibaitis bei B. Raguotis. nebūdinga tokia kompozicinė Šiemet su „Poezijos pava ­ Kur mirė žodžiai — miško ūžimas, maniera, kai kylančia įtampa sariu pardavinėjama plokš­ Kur gyvos mintys — samanos žalios. iki kulminacijos vystoma kuri telė su poetų S. Nėries, K. Bo­ Ant kapinynų —- ant atminimų nors mintis ir pabaigoj kom­ rutos, K. Kubilinsko, VI. Mo­ Kam tu užaugai, vyno žolele? zūriūno ir V. Valsiūnienės ponuojamas atitinkamas api­ balsais. bendrinimas, išvada. Nėra jo eilėraščiuose moralizavimo, nuogos deklaracijos, rafinuoto įmantrumo. Yra talpus kon­ densuotas vaizdas, piešiamas santūria, poetine kalba, sušil­ dytas skaidrios jaunatviškos — Bus vestuvės, bus vestuvės, Gal po šimto, o gal dar po šimto metų, nuotaikos ir pažymėtas neri­ Bus ir pakasynos. — Žvėrie, žvėrie, Kai manęs jau niekas neminės, mastingo susimąstymo atspal­ •z,? • V.S1 Kada tavo vestuvės? Pakalbėkite, vaikai, apie nekaltą medų viu. Autorius iš giedrų vai­ Į mėlyną krantą — Per penkiolika mėnesių, Bučinių kystės įspūdžių bagažo atren­ Sulėkė paukščiai, per septynis sekmadienius. Senosios mano giminės. ka savotiškus „deimančiu­ Į mėlyną krantą kus", sugeba į paprastus kas­ Subėgo žvėrys, — Žvėrie, žvėrie, Aš esu todėl, kad buvo mano tėvas. dieniškus, visų išgyventus da­ Į mėlyną krantą kur žmonos rūtos? Kažkada jis buvo lygiai toks, kaip aš. lykus pažvelgti naujai ir sa­ Atėjo žmonės, . . Eikite ir jūs ir vaikščiokit per pievas, — Žmoneliams rūtos, vitai, sugeba kasdienišką de­ — Ko traukiat visi Laukdami kažko, ko niekas neatneš. žmoneliams rūtos. talę apvilkti žavinčiu poezi­ į mėlyną krantą?! jos rūbu. Ant mėlyno kranto Vėtros siaus ar šaltos liūtys vilgys — — Žvėrie, žvėrie, Guli lauko akmuo. Protėviai jums nieko nesakys. Debesų properšoje ištirpo ko vedies, kad liūdnas? Baltas baltas gandras... Ir suleis šaknis įžūlios žalios dilgėlės (Eil. „Rytas", „Švyturys", Į jų buvusias išblukusias akis. 1967. Nr. 15) Taip yra — eilinių nieks neatmena. Per miežių gelsvumą brenda Atbalsiuos išblėsusios raudos Šiaudinės baidyklės. Tą gyvenimą tarytum stambų akmenį (Eil. „Ten liepos.. ." S*4i Rideni, gal būt, visai ne dėl naudos. „Jaunimo gretos", 1967, »tz O ir pieva žalia Nr. 12) Grįžk. Dar ne vėlu. Saugo pumpurą baltą. Stirnų takas Dar žara neišblėso. Ir be garso imu, Tu nepasakok man, Tankumynuos Su berželiais šalia Dar takelis šilų Ir be garso nešu Iš kokių vandenų Jonvabaliukų Pasitiksiu prie vartų. Neša vasaros vėsą. Savo viltį — Atplasnoja melsva Deglais švietė. Tą menką, vienintelį ginklą. (Eil. „Laukus nutvilkė šalnos Išsvajotoji paukštė. žilos", „Gimtasis kraštas", Įsibrido giliai, Ne stebuklai, gal būt, 1968, Nr. 21) Vidurin avižų, Kad ir aš gyvenu Štai iš tokių santūrių ir Paskutiniai arkliai, Žiupsny druskos rupios, Paskutiniai vaikystės grakščių vaizdų susideda J. paminklai. Kalinausko eilėraščiai, kuŠalto vandenio kauše!

Bronius KAŠELIONIS

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

POEZIJOS pavasaris

J. Kalinausko debiutas sva­ rus, džiugus. Praėjusių metų rugpiūčio mėnesio 15-ame „Švyturio" numeryje išspaus­ dinęs pirmuosius savo eilė­ raščius, jis iki šiol jau spėjo pasirodyti „Jaunimo Gretose", „Literatūroje ir mene“, „Ta­ rybiniame studente", „Gimta­ jame krašte". Be to, netrukus jo poezijos pluoštas pasirodys „Nemune" ir „Poezijos pava­ saryje". Retam iš pradedan­ čiųjų pasiseka per tokį trum­ pą laiką užkariauti beveik vi­ sus respublikinius periodinius leidinius. Svarbiausias J. Kalinausko poezijos privalumas — tai pats gyvenimas jo eilėraš­ čiuose. Visų pradedančiųjų kūryboje, be abejo, atsispin­ di gyvenimas, bet tas gyve­ nimas, ta tikrovė, tos aktua­ lijos j daugumą eilėraščių įplaukia ne iš konkretaus iš­ gyvenimo, ne iš betarpiško sąlyčio su saulėlydžiais ir ber­ žais, o perimti iš kitų poetų kūrybos ir todėl praradę šviežumą bei blizgesį. Galima labai gražiais žodžiais nusaky­ ti vaizdą ar jausmą, bet jie vis tiek bus negyvi, nejau­ dins, jeigu autorius (nors ir būtų tai išgyvenęs) nesistengs surasti tų retų ir nepaprastų žodžių, kurie kuo tiksliau ati­ tiktų autoriaus pasaulėjautą. Racionalus poezijos perlas slvpi savitume. Gamta objek­ tyvi ir jos vaizdų žavesys dau­ gumai žmonių sukelia pana­

Rimantas UREONAS

Alvidas POCEVIČIUS

MENINES

NUOTRAUKOS ALBUMAS J. KETLERIS. „Šelmė*

I I. DAGYS. „Lyrine pertrau kėlė".

3 psl.

riuose vienijantis faktorius — ne atskiras reiškinys, besivys­ tanti mintis ar išgyvenimas, o skaidri susimąstymo nuotai­ ka, kurios talpa dažniausiai apribojama vietos ar laiko rėmais. Poetas nevaržo savo kurybinės laisvės klasikinės eilėdaros kanonais. Nuotaika ir jausmai natūraliai išsilieja į plastiškus vaizdus, ir baltųjų eilių specifikos pranašumas čia ypač jaučiamas, leidžia pilniau ir prasmingiau išreikš­ ti save. Lyginant J. Kalinausko ei­ lėraščius, atspausdintus įvai­ riuose leidiniuose ir, supran­ tama, parašytus ne vienu me­ tu, nejaučiama stiliaus vien­ tisumo, poetas ieško, mėgina .tavo jėgas, griebiasi čia vie­ nos, čia kitos poetinės manie­ ros, norėdamas įsitikinti, kuri iš ,u įgalins pilniau ir vaiz­ dingiau išreikšti save, rašo eilėraščius savotiškais stilisti­ niais ciklais, besiskiriančiais tiek forma, tiek minčių ir vaizdų įprasminimo atžvil­ giu. Reikia atžymėti dar tokį gerą svarbų J. Kalinausko poetinio talento bruožą, kaip stiprios, lakios vaizduotės, su­ gebančios teisingai detališkai nuspėti neišgyventos nuotai­ kos, jausmo ir vaizdo niuan­ sus, turėjimas. Pažiūrėkime, koks stiprus savo betarpišku­ mu ir lyrizmu, savo įtikina­ mai nuspėtomis žmogaus pa­ saulėjautos ir buities egzotiš­ kose sąlygose detalėmis yra eilėraštis „Šiaurė" („Jaunimo Gretos", 1967, Nr. 12), kuris yra grynai poetinės vaizduo­ tės produktas, nes autorius šiaurėje nebuvo ir nieko pa­ našaus neišgyveno. Kol poeto dvasinis pasaulis neprašoka gamtos ir žmogaus santykio su ja sferos, kol po­ etas semiasi įkvėpimo iš be­ tarpiškų, šviesių vaikystės įspūdžių bagažo, galima su­ tikti, kad toks vaizdų kompo­ navimo būdas eilėraščiuose ir pačių eilėraščių struktūra bei nesudėtingas, emocija pa­ remtas pasaulio įprasminimas pateisina save. Tačiau mūsų sudėtingame, nuostabių kos­ minių skrydžių, prasiskver­ bimo į slapčiausias gamtos paslaptis, žmogaus dvasinio išaugimo amžiuje apriboti savo poetinį arsenalą gamtine lyrika daugiau negu naivu. Tai suprasdamas, J. Kalinaus­ kas kaip tik ir ieško, bando savo kūryboje įvairias ma­ nieras. Galima drąsiai tvirtinti, kad J. Kalinauskas, kuriam poezi­ ja — visas gyvenimas, ateity tars reikšmingą žodį. S. KARALIŪNAS


Antrasis semestras (UNIVERSITETO METRAŠTIS) Argi matėm kur nors studentą, be juoko, be dainų? Kad ir kaip jį spaustų bėdos, jis suras valandėlę lais­ vą. Surado ją ir fi­ lologai. Suruošė pir­ mąjį fakulteto me­ ninės saviveiklos festivalį (kovo 17 d). Geriausi buvo lituanistai. Vėliau Aktų salėn klumpes sunešė septynių fakultetų saviveikliniu kai. Geriausiųjų taurę iškovojo ekonomis-

Bus mūsų miestas. Antakalnyje už troleibusų žiedo, Nemenčinės pusėn, iškils nauji fakultetų rūmai, bendra­ bučiai, biblioteka. Pirmieji kastuvai, pirmieji ekskavato­ rių kaušai žemėn įsmigo 1968 metų kovo 14 dieną. Oras buvo biaurus: šalpdriba lipde akis, žemė patįžo. O mes buvom be galo laimingi: tik pagalvokit — mūsų mies­ tas! — Tikimės 400-ąsias Universiteto metines švęsti nau­ juose rūmuose, — tada pasakė mūsų rektorius prof. J. Kubilius.

JAUNESNIOJO BROLIO ŠVENTĖ

VORONEŽAS Mūsų WU — seniausias šalyje. Bet yra kitas WU — vienas jauniausių Tarybų Są­ jungoje. Tai Voronežo stu­ dentų Alma Mater, kuri šių metų birželio 11 dieną iškil­ mingai švenčia savo gyvavi­ mo penkiasdešimtmetį. Voronežo Valstybinio uni­ versiteto istorija trumpa, bet savita ir įdomi, artimai susiju­ si su Pabaltiju. O ir pats Vo­ ronežas, kaip žinome, suvai­ dino didelį vaidmenį Lietuvos politiniame — kultūriniame gyvenime I Pasaulinio karo metais. Kaizerinės Vokietijos kariuomenei okupavus Lietu­ vą, daug karo pabėgėlių susi­ telkė Voroneže, kur Lietuvos reikalų komisariatas organiza­ vo gyvą kultūrinę veiklą ir lietuviškos spaudos leidimą. Prisiminkim, kad ten pasirodė žurnalas „Komunistas" lietu­ vių kalba, visa eilė marksizmo klasikų veikalų, politinių bro­ šiūrų, lapelių ir atsišaukimų, buvo išleista daug grožinės literatūros kūrinių, plačiai pa­ plitusių ir Lietuvoje. Tuo me­ tu mūsų Julius Janonis „Vo­ ronežo telegrafe" spausdino savo jaunatviškas revoliucines eiles. Voronežo universitetas įkurtas 1918 metais RTFSR Liaudies Komisarų Tarybos birželio mėn. dekretu Jurje-

vo (Tartu) universiteto bazė- pis, kai nuolat besikeičiančios zėje. Vokiečių kariuomenei politinio, ūkinio ir kultūrinio įsiveržus į Estiją, rusų uni­ gyvenimo sąlygos iškeldavo versitetas buvo uždarytas. vis naujus uždavinius, keitė Akademinis gyvenimas apmi­ darbo organizaciją ir ritmą, rė, profesūra ir studentija at­ mokslo planus, pačią universi­ sidūrė sunkioje padėlyje. teto struktūrą. Reikia pažymė­ Reikėjo imtis skubių priemo­ ti, kad evakuotas buv. Jurjenių, kad mokslinis universite­ vo universiteto turtas pagal to branduolys neišsisklaidytų taikos sutartį buvo grąžintas po visą Rusiją. Čia buržuązi- Estijai. Tarybinė vyriausybė Jurj'evo skyrė nuolatinį dėmesį ir tei­ nio-dvarininkiško universiteto istorija baigiasi kė materialinę paramą, kad ir prasideda nauja — tarybi­ jaunoji aukštojo mokslo įstai­ nio Voronežo Valstybinio uni­ ga galėtų savarankiškai augti ir plėtotis. Pradžioje — trys versiteto istorija. 1918 m. rugpiūčio mėn. bu­ fakultetai. Paskui — reorgani­ vo pasiųsti du specialūs trau­ zacija, naujos reformos, nau­ kiniai į Jurjevą universiteto jos katedros. 1940 m. šešiuose personalui, įrengimams ir ar­ universiteto fakultetuose sta­ chyvui evakuoti. Jau rugsėjo cionare mokėsi jau 2500 stu­ pradžioje į Voronežą persikė­ dentų, universiteto miestelis lė 39 profesoriai, 45 dėstyto­ užėmė 11 ha teritoriją, turėjo jai ir 800 studentų. Likviduo­ savo botanikos sodą, 2 biolo­ jama Voronežo karinė gim­ gines stotis, aerodinaminę la­ nazija ir visa jos teritorija bei boratoriją, savarankiškus korpusai paskiriami naujajam mokslinius tiriamuosius insti­ universitetui. 191(8 m. lapkri­ tutus prie fakultetų, savo čio mėn. 11 d. po sudėtingų spaustuvę. Mokslinės biblio­ paruošiamųjų darbų Voronežo tekos fondai siekė 700 tūkst. Valstybiniame universitete tomų knygų ir mokslinės pe­ prasidėjo užsiėmimai. Egzami­ riodikos. Čia dirbo garsūs nų nebuvo. Pro plačiai atver­ mokslininkai N. N. Burdenko, tas keturių fakultetų duris at­ K. D. Glinka, B. A. Keleris, ėjo tūkstančiai darbininkų ir A. A. Dubianskis, daugelis ki­ valstiečių jaunimo. Tokia pra­ tų. Universitete jau tada buvo džia. sukurtos tiksliųjų mokslų mo­ Toliau — sudėtingas ir sun­ kyklos: matematikos-algabros, kus 1919—1940 m. laikotar­ vadovaujama prof. A. K. Suš-

IRKUTSKAS

line. Jos kataloguose šiandien — daugiau kaip trys milijo­ nai kortelių, fonduose 2.358.749 egzemplioriai, Ji Tolimasis Irkutsko univer­ skaitytojų, joje sitetas ruošiasi pažymėti savo turi 26.616 dirba 106 žmonės. mokslinės bibliotekos — di­ džiausios Rytų Sibire ir Toli­ Artimiausiais metais iškils muosiuose Rytuose — pen­ naujas bibliotekos pastatas iš kiasdešimtmetį. stiklo ir betono. Jame galės Biblioteka buvo įkurta kar­ „gyventi“ 4,5 mln. tomų knytu su universitetu 1918 m. qų. 1928 m. jai suteiktas Viešo­ sios bibliotekos titulas. Pažy­ MINSKAS mėsime, kad tik šešios uni­ versitetų bibliotekos (Irkuts­ ko, Kazanės, Leningrado, Maskvos, Saratovo, Tomsko) Trečiajam semestrui ruošia­ vadinamos šiuo vardu. 1934 m. biblioteka pavadinta moks- si ir Baltarusijos Valstybinio

Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. I. Lenino universi­ teto studentai. Beveik tūkstan­ tis jų dirbs gimtojo krašto statybose. Fizikos fakultete sudaryta 14 būrių, Matemati­ kos fak. 11 ir t. t. Du būriai dirbs VDR ir CSR. 300 studen­ tų važiuos į žydrąją stepę, j Kazachstaną. Per du darbo mėnesius uni­ versiteto studentai žada atlikti darbų už 669.900 rb.

kevičiaus, eksperimentinės fi­ zikos, vadovaujama prof. A, P. Pospielovo, biologijos prof. B. M. Kozo-Polianskio ir organinės chemijos — prof. A. D. Bagojarlenskio. Karas viską sugriovė. 1941 —,1942 m. m. Voronežas atsidūrė pafrontės zonoje, Universitetą ištiko likimas, pana­ šus j visų kitų. Sąjungos aukš­ tųjų mokyklų. Vokiečių oku­ pantai susprogdino ir sudegi­ no universiteto korpusus, api­ plėšė biblioteką. Šimtai studentų ir 60 dėsty­ tojų jau pirmomis karo dieno­ mis išėjo į frontą. Universite­ tas kovojo. (Laikinos evakua­ cijos metu Totorijos autono­ minėje respublikoje toliau bu­ vo ruošiami kvalifikuoti kad­ rai ir vykdomos fronto užduo­ tys. 1943 m. rugsėjo mėn. uni­ versitetas vėl pradėjo darbą gimtajame mieste. Atkakliu darbu Voronežo universitetas užgydė karo žaizdas ir plačiai išvystė mokslinį mokomąjį darbą. Spalio revoliucijos amžininkas šiandien tapo svarbiu mokslo ir švietimo centru Tarybų Są­ jungoje. Paruošta ir išleista daug mokslinių darbų, užmegsti tarptautiniai .ryšiai, ieš­ koma naujų darbo formų ir barų. 1967 m. universitetas paskelbė studentų priėmimą į 11 fakultetų, kur ruošiami daugiau kaip 20 sričių spe­ cialistai. Voronežo studentai, kaip ir visi, — atkakliai mo­ kosi ir dirba, linksmai dai­ nuoja ir šoka, sportuoja ir to­ li keliauja. Bendri rūpesčiai ir džiaugsmai, savos problemos. 50-mečio proga Vilniaus universitetas savo jaunajam draugui, Voronežo Valstybi­ niam universitetui, linki ilgų ilgų metų, turtingų mokslo pergalėm ir kūrybiniais laimė­ jimais.

G. ADIKLYTĖ

auditorija MAŽOS GUDRYBĖS

RŪKYTI - NAUDINGA! Kaip didžiausią turtą saugom meilę didžiajai rusų tau­ tai. (Mes visi žinom tuos taurius žodžius: „Nesisielokit, broliai. Jus priglaus motina Rusija". Tautų draugystės demonstracija virto RTFSR kultūros ir meno dekada Lie­ tuvoje. Svečiai aplankė ir mūsų Universitetą. Aktų sa­ lėje susitikome su poetais A. Jašinu ir R. Chakimovu. Nuotraukoje A. Jasinas (antras iš dešinės) ir lietuvių poetai su studentais.

Pirmą kartą tabaką Į seną Dagestano kaimelį Kubačiai atvežė vienas turkas. Sulau­ kęs turgaus, jis ištempė savo maišą, atrišo j j, susisuko cigariuką ir pradėjo klykti: — Ege-gei! Ne brangu ir ne pigu. Už kiek pirkau, už

ĮSKAITA — Aš grūdinuosi: pačias šalčiausias naktis miegu atsidaręs langą. —■ Giriesi! Juk vakar jis buvo uždarytas. — O argi vakar buvo pati šalčiausia naktis? Profesorius: Kaip veikia žmonių moralę gigantiškas automobilių pramonės išsivys­ tymas? Studentas: Žymiai sumažėjo arkliavagių. Dėstytojas; Studente! Atiduok, prašau, ,,špargalką". Studentas (pasipiktinęs): Špargalkomis naujasi mokykloję, o aš turiu informacinę medžiagą. — Ar bitė turi dantis? — Taip, nes kanda.

Žurnalistai ,,pagimdė" žurnalistų klubą — UŽK. Pir­ mąja prezidente išrinkta antrakursė Gražina Biržietytė. Į pirmąjį susitikimą atvyko rašytojas Juozas Baltušis (žiūr. nuotrauką). UŽK nariams apie savo keliones pasakojo rašytojas J. Požėra, apie Lietuvos kino studijos dabartį ir ateitį — režisieriai R. Vabalas, R. Verba, kino kritikė M. Malcienė ir kt.

— Aš jus perspėju pasku­ tinį kartą. Kodėl vėluojate į užsiėmimus? Kodėl praleidinėjate paskaitas? — O dekane... — beviltiš­ kai skeryčioja rankomis stu­ dentas. *— Ką daryti? Tų pa­ skaitų tiek daug, o aš tik vie­ nas. ..

(NAUDINGI

tiek parduodu. Mielieji, pirki­ te. Geriausias tabakas — tur­ kiškas. Rūkykite! Virš tikro vyro galvos turi suktis dūmai. Jei ne parako, tai tabako. Ege-gei! Nė vienas gyventojas neži­ nojo, kas per daiktas tabakas. Prieidavo, imdavo degančią suktinę, traukdavo dūmą, ko­ sėdavo ir, numoję ranka, braukdavo tolyn: ką čia dar pinigus veltui švaistysi... Turkas nieko nepardavė, o diena iau slinko vakarop. Ir tada jis sumanė gudrybę — visa gerkle pradėjo girti taba­ ką: — To, kas ruko, niekada ne­ įkąs šuo! Tam, kas rūko, nie­ 0 ' 1 kada negims mergaitės! To, E Ė kas rūko, pirkios niekada ne­ apvogs! Tas, kas rūko, nieka­ da nesensta. Prisiekiu... J— Ir kada turkas prisiekė ko- ( ranu, tabaką išpirko. Po metų vienas Kubačių gy­ ventojas, susitikęs turką Derbento turguje, nutarė melagį pamokyti. Tas nepasidavė. — Mato alachas, kad mano priesaika buvo teisinga, — ta­ Universiteto centrinių rūmų rė turkas. — Kodėl rūkančio­ antrame aukšte rastas metali­ jo neliečia šuo? Todėl, kad tas nis skrituliukas, spalva ir dy­ vaikšto su lazda. Kodėl ne­ gimsta mergaitės. Todėl, kad džiu atitinkantis dviejų kair berniukai negimsta. Kodėl peikų monetą. Skrituliukas rūkančiojo pirkią aplenkia buvo įkritęs į dėžutę kapeivagys? Todėl, kad tas, kas rūko, pernakt kosti, vagys koms, stovinčią ant staliuko, galvoja, kad šeimininkas ne­ kur platinamas „Tarybinis miega. Kodėl rūkorius nesens­ studentas". ta? Todėl, kad jis senatvės ir Pametusįjj prašome kreiptis nesulaukia. į autobusų parką.

r

PATARIMAI)

Artėja paskutinis egzami­ nas. Laikas pagalvoti apie išleistuvių vietą, vakarinius kostiumus, sukneles. Pobūvį geriausia ruošti bendrabutyje: iš karto nušau­ nami du zuikiai — sutaupo­ ma kapeikų ir duodama me­ džiagos „KP“. Skaitytojai sa­ vo laiškuose dažnai klausinė­ ja, kur dėti butelius. „LA“ gerų paslaugų biuras siūlo tokią „priemonę“ (žiūr. pieši­ nį). Tarpus tarp spintelių (jų galima įsigyti „tolkučkoje“), pakabintų tarp sienų, arba spintelių ir sienos galimai išnaudoti, įrengiant juose lentynėles buteliams sudėti. ILentynėles galima daryti iš storesnės lentos (sulaužius stalą), gelžbetonio plokštės (jų yra prie Jono bažnyčios) ir pan. Skyreliui su buteliais galima padaryti siauras dure­ les iš organinio stiklo. Kai kas šiam reikalui vartoja ki­ birus (žiūr. nuotrauką). Tai sudaro šiokių tokių sunkumų: reikia kibirą pirmiausia iš­ tuštinti — taigi, išnešti šiukš­ les, kišti į palovi ir pan. Sis būdas daugiau prieinamas diplomantams. Naudokitės gerų paslaugų biuro patarnavimais: klauski­ te — patarsime!

REDAKCINE KOLEGIJA

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

Užs. Nr. 3576

LV 09919

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1968 m. birželio 12 d. Nr. 20 (643)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1968 m. birželio 12 d. Nr. 20 (643)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement