VISŲ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r.iM’VBIDIS scuDencas
ŠIAME NUMERYJE: BENDRADARBIAUJA TARTU IR VILNIAUS UNIVERSITETAI
SMD BŪRELIUOSE
JAUNŲJŲ LITERATŲ KŪRYBA
Vilniaus darbo
raudonosios vėliavos ordino v. kapsuko universiteto REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. birželio 15 d.
Nr. 20(1085)
KAINA 2 KAP.
LINKSMOJI AUDITORIJA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
UŽSIENYJE APIE MUS .„ATGIMIMAS PO 400 METŲ"
Lietuvos sostinėje įvyko Rygos ir Vilniaus aukštų jų mokyklų partinių orga nizacijų sekretorių semi naras. Svečiai iš Rygos susipažino su Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų partinių organizacijų veik la, dėstymo aukštosiose mokyklose procesu, su mūsų miesto įžymybėmis. Jie buvo Dailės, Pedago giniame institutuose, Kon servatorijoje, VISI, domė josi jaunų kadrų auklėji mu ir rengimu mūsų res publikoje, aukštųjų mo kyklų visuomeninio dar bo problemomis ir kitais klausimais. Svečiai taip pat aplan kė ir mūsų Universitetą. Čia įvyko nuoširdus susi tikimas su mūsų Alma Mater partinio komiteto sekretoriumi doc. K. Poš kumi. Delegacijos nariai
apžiūrėjo restauruojamą universitetą, komjaunimo šlovės muziejų, pabuvojo naujajame studentų miestelyje. Nuotraukose: susitiki-
mas universiteto partiniame komitete; svečiai apžiūri restauruojamą universitetą.
L. SKIRPSTO nuotr.
Tokiu pavadinimu Vo kietijos Vieningosios so cialistų partijos Erfurto apygardos komiteto orga nas „Das folk“ neseniai išspausdino pasakojimą apie mūsų aukštąją mo kyklą. Laikraščio žurna listas Peteris Kro, ne vie ną kartą buvęs mūsų res publikoje, rašo: „Vilniaus universitetas įkurtas... 1579 metais kaip akade mija, 400-aisiais egzistavi mo metais restauruoja mas. .." Autorius pažymi, kad Universitete „galima rasti įvairiausių architek tūros stilių". Jis žavisi buvusia Jono bažnyčia (dabar pažangiosios min ties muziejus), pasakoja apie joje restauruotas freskas, apie „šokinėjan čius pro stiklo mozaikas saulės spindulius". „At gimsta ir pagrindinis fa sadas, — rašo „Das folk". — Iki rudens, kai Univer sitetas pakvies visus sve
čius J jubiliejaus iškil mes, turi būti atlikta di džioji dalis restauracinių darbų". Nurodęs mūsų aukšto sios mokyklos restauraci jos mastą ir svarbą, Pete ris Kro teigia, kad taip ir „turi būti daroma su vie nu iš vertingiausiųjų Lie tuvos architektūros pa minklų". Pasakojimą iliustruoja šešios autoriaus nuotrau kos, kuriose paskendusio pastoliuose didžiojo kie mo fragmentas; talkinan tys restauratoriams stu dentai; puikioji Smugle vičiaus salė ir kita. * * * Mūsų respublikoje, vi soje Tarybų Sąjungoje plačiai pažymimas šalies seniausios aukštosios mo kyklos jubiliejus. Malonu, kad jis nelieka be atgar sio ir užsienyje. Apie mū sų Alma Mater rašo ne tik užsienio spauda. Kaip žinia, Vilniaus universite to 400-ąsias įkūrimo me tines ruošiasi švęsti
JUNESKO. „Universiteto žurnalistas" praneša, kad Sorbonos universitete (Prancūzija) besistažuojantis VU dėstytojas L. Tapinas surengė didelį mūsų Alma Mater minėji mą, už tai jis buvo apdo vanotas pramogine kelio ne. Ne taip seniai apie mū sų aukštosios mokyklos jubiliejų, ta proga rugsė jyje įvyksiančias iškilmes rašė JAV pažangiųjų lie tuvių laikraštis „Laisvė". Be to mūsų leidyklos iš leidžia daug leidinių už sienio kalbomis apie Vil niaus universitetą, kurie platinami kitose šalyse. Apie nueitą TSRS seniau sios aukštosios mokyklos kelią Jos šiandieną pa sakoja ir penkioliktasis Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsie nio šalimis draugijos lei dinio „Lietuva šiandien ‘ numeris, išeinantis kelio mis kalbomis.
M. MILIESKA
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiciiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiuniiiiititiiuiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiui)iiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiuiiiiiiiiiiiiiiiiuuiiuniiiiiHiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiic
EGZAMINAI Baigėsi įskaitų savaitė. Atėjo didysis darbymetis — egzaminų sesija. Tą šaltoką birželio 9 dienos rytą prie lituanistikos centro būriavosi grupele studentų. Jau vien pa žvelgęs į jų susirūpinu sius veidus, galėjai pa justi artėjančio egzamino nerimą. Taip, beje, ir bu vo. Filologijos fakultėto lietuvių kalbos ir litera tūros specialybės I kurso
Pirmasis pavasario sesijoje pirmos akademinės gru pės studentai laikė litera tūros mokslo įvado egza miną. Pirmąjį pavasario sesijoje. — Kaip nuotaika, Vla dai? — kalbinu vieną se ną pažįstamą. — Nieko... — nekal bus šiandieną. Bandau ap eiti iš kitos pusės. — Talismano nepamir šai? — klausiu. Vladas šelmiškai mirk teli ir parodo kišenėje pa slėptą. Tai jau mano draugo paslaptis. Na, ką gi, sėkmės tau, Vladai! Tuo metu auditorijoje vyravo tyla ir susikaupi mas. Dėstytojai V. Pake rienė ir P. Skirmantas kantriai laukia, kol stu dentai pasiruoš. Kas gi pirmas? Prie stalelio pri tina V. Baltušytė. Mergi
nai sunku paslėpti jaudi nimąsi. Egzaminas yra eg zaminas. Prieš jį net sen jorai sudreba, o k^ jau kalbėti apie fuksus. Už auditorijos durų nerimau dami laukia draugai. Jie kaip barometras reaguoja į kiekvieną durų virstelė jimą. Ilgai netyla šurmu lys, o klausimų kruša, at rodo, niekada nesibaigs. Jausmai jausmais, bet truputį žvilgtelėkime ir į statistiką. Tą dieną litera tūros mokslo įvado egza miną laikė 22 studentai. Pažymių vidurkis keturi. Tokie rezultatai džiugina dėstytojus ar ne? — Grupė laikė šį egza miną vidutiniškai, — vė liau pasakė dėstytoja V. Pakerienė. — Gerai atsa kinėjo A. Astrauskaitė, F. Bružaitė, J. Dilys. Bet
buvo ir silpnai pasiruošu sių šitam egzaminui. Egzaminas baigėsi... Iš tuštėjo auditorija. Ką tik kalbėję apie silabinę to ninę eilėdarą, realizmo ypatumus, pirmakursiai
V. Brajos nuotraukoje, literatūros mokslo įvado egzaminą laiko Daiva Budvytytė. Dėstytojai V. Pakerienė ir P. Skirman tas jos žinias įvertino ket V. LINGYS vertu.
jau gyvena latvių kalbos rebusais. Prieš akis dar keturi egzaminai. Tad sėkmės jums, pir makursiai!