VISlį ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖSI
o
O c
TU»ENTA$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1955 m. sausio 13 d., ketvirtadienis
KOMJAUNIMO AKTYVISTAS SESIJOS METU Ą ĮSIVERIA auditorijos durys, ir išeina įkaitusiais veidais su komjaunimo ženkleliu ant krūtinės mergina, į prie auditorijos susispietusių draugų klausimus: „Na kaip? Kokį pažymį gavai?", ji pakelia aukštyn ranką su išskėstais penkiais pirštais. — Ar aš nesakiau, kad mūsų sekretorius niekad grupei gėdos nepadarys. Ji — pavyzdys mums visiems, — taip atsiliepia apie savo komjaunimo grupės sekretorių drg. Sleinytę trečio kurso geografai. Ir teisėtai didžiuojasi Onute Sleinyte grupės studentai. Egzaminų sesijos metu didelė atsakomybė krinta ant kom jaunimo aktyvistų pečių. Tomis atsakingomis dienomis kom jaunimo sekretoriai, biurų nariai turi būti pavyzdžiu savo grupės, kurso draugams — sėkmingai laikyti egzaminus, įskaitas. Sesija juk yra ne tik viso universiteto studentų, bet ir visų visuomeninių organizacijų darbo patikrinimas. Sesija parodys, kokią pagalbą universiteto komjaunimo or ganizacija teikė dėstytojams ir partinei organizacijai ruo šiant ir auklėjant busimuosius specialistus. Ir todėl blogas tas komjaunimo vadovas, kuris tik kitus ragina sistemin gai, kruopščiai dirbti, o pats egzaminų metu atsakinėja silpnai, bilieto klausimus išaiškina apgraibomis. Toks žmo gus niekada savo kolektyve neturės autoriteto. Teisingai apie tai kalba ir lietuvių patarlė: „žodžiai pamoko, o pa vyzdys patraukia". Visai kitas reikalas bus, kai grupės komjaunimo sekretorius, biuro narys egzaminus laikys tik „labai gerai". Toks komjaunimo aktyvistas yra pilnai ver tas jaunimo vadovo vardo, nes jis ne tik nukreipia, bet ir pats rodo jiems pavyzdį, nuoširdžiai pildydamas svarbiau sią studento pareigą — kruopščiai mokydamasis. Tačiau tai dar tik viena dalyko pusė. Iki šiol kai kurie aktyvistai prisilaikė nuomonės, kad egzaminų metu kom jaunimo darbas kursuose, fakultetuose turi būti susilpnin tas arba net visiškai sustabdytas. Ta nuomonė yra iš esmės neteisinga. Atvirkščiai, komjaunimo darbas ir sesijos metu turi būti vystomas taip pat intensyviai, kaip ir anksčiau, tik, žinoma, darbo formos jau turi būti kitos. Sesijos metu negalima organizuoti jokių susirinkimų, ar pasitarimų, ku rie atitrauktų studentus nuo pasiruošimo įskaitoms bei eg zaminams. Taip pat šiuo metu nėra tikslinga studentamskomjaunuoliams duoti įpareigojimus atlikti tą ar kitą dar bą už universiteto ribų. Sesijos metu grupių komjaunimo organizacijų sekreto riai, komjaunimo aktyvistai gali ir turi suteikti didelę pa ramą dekanatams bei dėstytojams, stiprinant drausmę, už tikrinant aukštą organizuotumą. Reikia pasiekti, kad sesijos metu kiekvienas studentas jaustų, jog kolektyvas domisi kiekvienu savo nariu, jog už savo pasiruošimą egzaminams kiekvienas studentas neša atsakomybę prieš visą kolektyvą. Sesija yra nelengvas studentų išbandymas. Tinkamam pasiruošimui tam ar kitam egzaminui didelę reikšmę turi ir draugų parama. Komjaunimo aktyvistai turi įdėmiai sek ti, kaip jo grupės draugai ruošiasi artėjančiam egzaminui, pasiteirauti, ar nereikalinga dėstytojų bei draugų parama, pakartojus visą medžiagą, organizuoti kolektyvų neaiškių klausimų išsiaiškinimą. Ypatingu rūpesčiu reikalinga apgaubti pirmo kurso stu dentus. Juk jie laiko pirmuosius sesijinius egzaminus uni versitete. Vyresnieji draugai — komjaunimo aktyvistai gali daug kuo Jiems padėti: patarti, kaip ruoštis egzaminams, kaip planuoti savo darbo dieną, kaip teisingai ir gerai su planuoti atsakymus į bilietų klausimus. Egzaminų sesijos metu negalima užmiršti ir apie stu dentų kultūringo poilsio organizavimą. Komjaunimo akty vistai, seniūnai turi ir toliau organizuoti kolektyvinius ki nų, teatrų lankymus. Juk geras poilsis — sėkmingo egza minų laikymo laidas. Sesija įpusėjo. Visos studentų, dėstytojų ir visuomeni nių organizacijų pastangos turi būti nukreiptas į tai, kad sesija vyktų organizuotai. * «
Kolūkio pirmininkas pas studentas
Ekonomikos fakulteto studentai domisi kaskart stiprėančiais respublikos kolūkiais. Neseniai Jie turėjo susitiki mą su žemės ūkio pirmūnais,dalyvavusiais Visasąjunginėje žemės ūkio parodoje. Nuotraukoje: studentai kalbasi su Šiaulių rajono „Nau jo gyvenimo" kolūkio pirmininku drg. Navicku. L. Butkevičiaus nuotr.
|
Draugai studentai ! Egzaminu sesija jau įpusėjo. Sėkmingas ir organizuotas jos bai gimas priklauso tik nuo mūsų ! Racionaliai išnaudokime laiką, skirtą medžiagai pakartoti! Kovo kime už savo grupės, savo kurso, savo fakulteto garbę!
Kaina 20 kaD.
EGZAMINAI - MUSŲ ATASKAITA TĖVYNEI ☆
Laikėme politinę ekonomiją
*
i
☆
PIRMĄJĮ -EGZAMINĄ IŠLAIKIUS
Nepastebimai praėjo rudens pasitaiso krintančius ant akių semestras pirmo kurso žurna garbanotus plaukus. Merginos ir draugai spau listams. Viskas čia jiems bu vo nauja ir kartu neįprasta, džia Algio ranką, sveikina Jį bet greitai jie įaugo į stu su pirmuoju penketu. Laikrodžio rodyklė priartė dentų kolektyvą. Draugai pa dėjo ištaisyti klaidas ir išsi jo prie pusės trijų, kai baigė aiškinti įvairius neaiškumus, atsakinėti paskutinis grupės su kuriais tenka susidurti at studentas. ėjus į aukštosios mokyklos Kitos dienos rytą prie tos suolą. pačios auditorijos būriavosi Prieš sesiją abi grupės su- jau antros grupės studentai. rengė gamybinį pasitarlmą, Daugelis grupės studentų pui kuriame dar kartą apsvarstė kiai žinojo lietuvių tautosa pasiruošimo egzaminams klau kos rinkimo istoriografiją, ge simą. Į susirinkimą atsilankė rai išnagrinėjo pasakas, dai vyresnieji draugai — V kur nas, mįsles, atskirų žanrų so žurnalistai, kurie patarė, vystymąsi. Iš antros grupės kaip ruoštis egzaminams, pa 25 studentų 13 studentų žipasakojo apie garbingą žurna nios buvo įvertintos labai geral. listo darbą. Studentai Sarmaitytė, PoLinksmai prabėgo Naujieji metai, ir sausio 3 dienos rytą vllėnas, Mundrys, Saldausprie <33 auditorijos ėmė bu kaitė, Pauraitė ir daug kitų riuotis pirmos grupės atsto parodė gilų žinių įsisavinimą, vai. Dauguma juokavo, — ki o tai liudija, jog neveltui ti skaitė užrašus, treti, susto buvo klausyta paskaitos, stu ję prie lango, patylomis kal dijuota tautosakos kūriniai. bėjosi. Atrodė Jog viskas ži Porą savaičių prieš sesiją noma, kad nėra ko jaudintis. jau tokius studentus, kaip Bet visgi fai buvo pirmasis S. Daunys Sargūnas, Povilėnas, Sčesnusesijos egzaminas. .. . Pagaliau iš auditorijos levlčlus Ir kitus galėjai rasti išeina Tadas Adomulis. Dar skaityklose. Jie myli ir bran GERAI IR LABAI GERAI nespėjus uždaryti durų, visi gina lietuvių liaudies žodinę apspinta draugą, vienas po ki kūrybą, domisi ja. Tautosakos Anatomija — sunkus ir su to pasipila klausimai. egzaminą pirmo kurso žurna dėtingas mokslas. Vien tik pa — Na, kaip atsakei? Pen listai išlaikė tik gerai ir labai vadinimų čia keli tūkstančiai. ketui? gerai. Šiam egzaminui antro kurso — Gerai, —- atsako šypte Baigęs priiminėti egzami I grupės medikai ruošėsi labai lėjęs, bet dar pastebimai jau ną, dėstytojas drg. Jonynas kruopščiai, perskaitė visą lite dindamasis vaikinas. pasakė, kad sesiją pirmo kurso ratūrą. Studentai Graudytė, Ilgai netilsta koridorluje žurnalistai pradėjo sėkmingai Latanaitė, Palaima, Kubiliūtė kalbos. Praeina dar valandėir reikia jiems palinkėti, taip šį atsakingą egzaminą išlai lė, ir pasirodo džiaugsmu pat gerai išlaikyti ir kitus se kė labai gerai. Gi likusieji švytinčiu veidu Algis Jazsijos egzaminus. grupės draugai — gerai. Tuo dauskas. V. Kasinskas tarpu, kai pirma II kurso — Labai gerai, — atsako Istorijos-filologijos fak. medikų grupė ruošėsi anatomi i draugų klausimus ir ranka I k. stud. jai, II grupė laikė rusų kalbos egzaminą. Iš 14 laikiusių 13-os žinios buvo įvertintos labai gerai. Ekonomikos fa rą savo specialy Geriausią žino bės dalyko įsisa jimą parodė drg. II kurso medikai, puikiai kulteto II k. pra monės specialybės vinimą. Didesnė drg. V. Baika, A. pradėję egzaminų sesiją, pa studentai laikė podalis studentų eg Janiokaitė, E. siryžę ją išlaikyti tik gerais litekonomijos eg Daubaras ir kt. ir labai gerais pažymiais. zaminą. Ekono zaminą išlaikė tik K. Auksutis labai gerai. mistai parodė geM. Daukša Teisės fakulteto II kurso studentai jau išlaikė antrą žie mos sesijos egzaminą — ka pitalizmo politinę ekonomiją. Nors kursas buvo praeitas per vieną semestrą, tačiau stu dentai parodė neblogą dalyko įsisavinimą. Daugumos atsaky mai įvertinti labai gerai. Išsa mūs draugų R. Greičiaus, V. Nekrašo, V. Gaivenio, J. Mi siūno ir kitų atsakymai rodo, kad egzaminui buvo rimtai pa siruošta. Tačiau reikia pažymėti, kad komjaunimo grupė dar nepa siekė to, kad visų studentų žinios būtų įvertintos labai ge rais ir gerais pažymiais. A. Rūškenytės žinojimas įver tintas tik patenkinamai. O to galėjo nebūti, jei ji būtų laiku sudrausta už akademinės draus mės laužymą, būtų labiau pa kontroliuota. Tą klaidą grupės komjaunimo organizacijai (sekretorius I. Tautkutė) arti miausiu laiku reikia ištaisyti.
KĄ PARODĖ SESIJA Apie tai, kaip Teisės fakul teto IV kurso studentai laikė žiemos egzaminus, pravartu sužinoti visiems ir padaryti iš to atitinkamas išvadas. Sį semestrą IV kurso teisi ninkai laikė penkis egzaminus: dialektinį materializmą, rusų kalbą, civilinį procesą, krimi nalistiką ir žemės teisę. Sesija nemaža, reikalaujanti daug darbo ir kruopštaus pa sirengimo. Puikiai egzaminus laikė studentai Maksimaltis, Stankevičius, Petrauskas, Zurauskas. Tačiau tai tik pavieniai reiškiniai. Bendrai paėmus, IV kurso teisininkai egzaminus laikė blogai. Štai, per pirmąjį dialektinio materializmo egza miną 8 studentų žinios buvo įvertintos tik patenkinamai arba blogai. Studentai Kli manskaitė, Kutkaltė, Sa dauskaitė, Dambrauskaitė, Rasimavičiūtė, parodė silpnas žinias, menkai orientavosi pa grindiniuose dialektinio mate rializmo klausimuose.
Na, dialektinis materializ mas kiek sunkesnis dalykas, tačiau kuo pateisinti tai, kad ir rusų kalbos egzamino metu neapsieita be nepatenkinamų pažymių. Juos gavo jau minė tos studentės Klimanskaitė ir Sadauskaitė. Vienetais buvo įvertinti Korsako, Usaitės ra šomieji darbai. Čia vien tik faktai. Bet ka me gi viso to priežastys? — paklaus ne vienas. Priežasčių ilgai ieškoti neteks. Visų pir ma, kalti IV kurso abiejų grupių komjaunimo organiza cijų biurai bei jų sekretoriai Korsakas ir Venslova. Per iš tisą semestrą jie nevedė gru pėse jokio darbo, nesidomėjo, kaip grupės draugai dirbo na muose, ruošėsi seminarams, egzaminams. Tiesa, retkarčiais buvo šaukiami susirinkimai, bet jie būdavo formalūs. Negalima sakyti, kad IV kurso teisininkai šį semestrą būtų labai praleidlnėję paskai tas. Ne. Jie ateidavo į jas. Juk
v
PAS GEOLOGUS Neseniai prie II geologijos auditorijos durų nekantriai stoviniavo būrelis studentų, Tai busimieji geologai — nuotraukinlnkai, kurie laikė paleontologijos speckurso eg zaminą. Geologija — mokslas, tampriai susijęs su praktiką. Vasaros metu IV kurso geolo gai — nuętrauklninkal buvo išskirstyti praktikai po įvai riausius mūsų plačiosios ša lies kampelius. Studentas Dancevičlus atliko praktiką netoli Baltosios jūros krantų už Onegos ežero, studentai Rukšlaupytė, Jackevičius, bu vo Ukrainoj Volynės-Podolės masyve, Riškus — Baltarusi joje, Duškevičius — Urale. Pagrindinis šios praktikos tikslas buvo sudaryti geologlnius-palesntologlnius žemėla pius ir ištirti toje vietoje esančias iškasenas. Praktikos metu kiekvienas studentas pri sirinko įvairių uolienų pavyz džių. Tie, kurie rado įvairių žemės vystymosi periodų fau nos, parsivežė ją į Lietuvą. Šio semestro bėgyje, stu dentai laboratorijose prepara vo fauną, sudarinėjo jos ka talogus, monografijas, o taip pat, mikroskopų pagalba, įvai riose uolienose bei minera luose ieškojo faunos liekanų. Egzaminų dieną daugelio studentų rankose buvo galima matyti dėžutes su faunos pa vyzdžiais. Studentai Rukšlau pytė, Jackevičius nemaža jų parsivežė iš Ukrainos. Geras ir nuoširdus darbas metų ei goje davė puikius rezultatus. Iš 11 studentų, laikiusių speckurso egzaminą, 8 žinios buvo įvertintos labai gerai, kitų — gerai. Ypač puikią orientaciją, sprendžiant prak tinius klausimus, parodė stu dentai Sliaupa, Riškus, Duš kevičius. Iš besišypsančio egzamina toriaus. dėst. Zeibos veido buvo galima matyti, kad jis patenkintas savo auklėtinių darbu. ti. Mažonytė
to reikalauja fakulteto deka ir privedė prie apverktinų re nas. Tačiau kas iš tokio for zultatų. malaus paskaitų lankymo, jei Negalima nepaminėti, kad jų metu studentai nesidomėjo kai kurie IV kurso teisininkai dėstytojų perteikiamomis ži serga išpuikimo nuotaikomis, niomis, užsiiminėjo pašali per daug pasitiki savo gabu niais darbais. mais. Jau praeitų mokslo metų Štai stud. Kaloška dažnai pavasario egzaminų sesiją IV tyčiojasi iš savo besimokančių kurso teisininkai išlaikė blo draugų, vadindamas juos „zubgai, tačiau šios pamokos neuž rilomis”. teko. Užuot grupėse darbą su — Štai, imkit pavyzdžiu stiprinus, jis buvo visai apleis mane. Niekad „nezubriju” ir tas. Pirmos grupės komjauni trejetų negaunu, — sakydavo mo organizacijos sekretorius jis draugams. šį kartą Korsakas pats nerodė drau gabumai apvylė,Deja, ir jo įskaitų gams pavyzdžio, masiškai pra- knygelėje atsirado pora pa leldlnėjo paskaitas, nesilankė tenkinamų pažymių. ir nesiruošė seminarams. IV kurso teisininkai mokosi Ką grupė padarė su tokiais universitete priešpaskutinius draugais, kaip Sadauskaitė, metus. metais jie išeis Rasimavičiūtė, Žukauskas, ku dirbti į Kitais įvairias teisines įstai rie jau antrą sesiją iš eilės lai gas. Reikėtų ar ko blogai? Galima sakyti, nie žmonės, turėdamipagalvoti, menką žinių ko. Jų mokymosi klausimas bagažą, sugebės bent patenki buvo paliktas savieigai. namai atlikti savo darbą. Paša Egzaminams buvo ruošia linti spragas studentų žinoji masi urmu. Per ištisus pus me — toks uždavinys iškyla antrų metų studentai blogai ne tik komjaunimo organiza lankė rusų kalbos paskaitas ir cijai, bet ir fakulteto vado pradėjo jomis domėtis tik vams. prieš egzaminus. Tai aiškiai V. Eerytė