TARYBINIS STUDENTAS
|3 psL
geriau suprato Spalio revoliu cijos reikšmę ir esmę. Pirma patikima žinia apie revoliucinius įvykius Lietuvo je JAV lietuvių socialistų spaudą pasiekė 1919 m. sausio 28 d. „Laisvė" pacitavo Tary bų Rusijoje leidžiamą laikraš tį „Severnaja Komuna", kurio je buvo rašoma apie lietuvius bolševikus ir Tarybų valdžios
sukūrimą Lietuvoje. Ta proga „Laisvė" pridėjo, jog bolševi kai „turi pilną moralę ir tei sę ateiti į Lietuvą su nauja programa. Lietuvos gyvenime jie įneš daug naujo, jie įves pamatinių permainų, jie mė gins perbūdavoti visą sociali nę visuomenės struktūrą. Te gu nors sykį būna žmonių va lia" Apie tai, kad 1918 m. gruodžio 18 d. Lietuvoje buvo sudaryta revoliucinė vyriausy bė ir paskelbta Tarybų valdžia JAV spaudoje buvo rašyta tik 1919 m. balandžio mėnesį. Kai JAV spaudoje pasirodė žinios apie revoliucinius įvy kius Lietuvoje, JAV lietuviai nacionalistai, kurių tarpe vy ravo klerikalai ir jų vadovau jama Tautos Taryba pradėjo
pašėlusią kompaniją už gink luotą užsienio intervenciją prieš Tarybų Lietuvą už Lie tuvos darbo žmonių valdžios sužlugdymą. Tuo tikslu jie pradėjo lankytis įvairiose JAV valdžios įstaigose maldaudami pastarųjų organizuoti JAVbėse 30.000 kareivių, išskirti atitinkamas lėšas jiems finan suoti ir šiuos kareivius pasiųs tų į Lietuvą Tarybų valdžiai užgniaužti JAV lietuvių nacionalistų kėslai buvo demaskuoti pa žangiųjų JAV lietuvių susi rinkimuose ir spaudoje. Joje buvo rašoma, jog JAV lietu viai darbininkai privalo įtemp ti visas jėgas prieš tuos bude liškus klerikalų ir tautininkų sumanymus JAV-bėse organi zuoti lietuvių armiją ir pa siųsti į Lietuvą revoliuciniam darbo žmonių judėjimui slo pinti ir buržuazinei santvarkai atkurti, „Kiekvienas į Ameri kos „lietuvišką vaiską" įtrauk tas vyras reiškia ginkluotą proletarinės revoliucijos nai kintoją, mūsų brolių revoliu cionierių skerdiką; kiekvienas duotas klerikalams arba tau tininkams doleris reiškia durklą arba kulką prieš kitą darbininkų klasės draugą-kovotoją" (Mūsų Tiesa, nr. 1, 1919 m. kovo mėn.). Užsienio imperialistų kariuo menė ir Lietuvos buržuazijos sukurti kariniai daliniai, Vaka rų imperialistų apginkluoti ir apmunduruoti, kraujuose pa skandino Lietuvos darbo žmo nes, kovojusius už Tarybų valdžią Lietuvoje. Si skaudi ži nia jaudino pažangiuosius JAV lietuvius ir jų spaudą.
„Nuo to laiko, kaip Lietuvos ponai paėmė valstybės vairą į savo rankas... tuojau visoje Lietuvoje buvo įvestas karės stovis, darbininkų laikraščiai buvo uždaryti, organizacijos užgniaužtos, šimtai darbininkų sukimšti į kalėjimus ir dauge lis nužudyta" (Moterų Balsas, nr. 11, 1921 m. lapkričio mėn, psl, 319). Pažangieji JAV lietuviai su skausmu širdyje pagerbė Lie tuvos revoliucionierius, kritu sius kovoje už socialistinės santvarkos nuvertimą ir įsipa reigojo padėti tiems, kurie to liau tęsė kovą už kapitalisti nės santvarkos atkūrimą. Pažangiųjų JAV lietuvių parama Lietuvos darbo žmo nėms, jų kovoje už socialinį išsivadavimą, už Tarybų val džios atkūrimą, nenutrūko per visą Lietuvos buržuazijos vieš patavimo laiką. Lietuvos darbo žmonės, sėkmingai šiuo metu statan tieji komunizmą, niekada ne užmirš broliškos pažangiųjų JAV lietuvių paramos sunkios ir atkaklios kovos metais. Ši parama daug prisidėjo prie Lietuvos darbo žmonių socia linio išsivadavimo priartini mo, prie daugelio revoliucinių kovotojų, patekusių į fašisti nius kalėjimus ir koncentraci jos stovyklas, jėgų ir gyvy bės išsaugojimo ir tuo padėjo jiems sulaukti laimingiausios j U gyvenimo valandos — ka pitalistinės santvarkos sunai kinimo.
Stebuklų-reikia Išėjom (ORGANINES SINTEZĖS LABORATORIJOJE)
< Įsivaizduokite, prieš jus benzolas ir azoto rūgštis. Kaip gauti nitrobenzolą? Cheminę reakciją pavaizduoti popie riuje sugebėtų ir pats lyriškiausias filologas. — Organinės sintezės laboratorijos uždavinys yra supa žindinti chemijos ir gamtinių junginių chemijos specialy bių III kurso studentus, išklausiusius jau analitinės, organi nės ii neorganinės sintezių teorijos kursą, su pagrindiniais sintetinimo metodais ir priemonėmis, — mums aiškina užsi ėmimų vadovas docentas P. Kadzlauskas. Pagal mokymo planą studentai šioje laboratorijoje dirba vieną semestrą po dvi dienas savaitėje. Kiekvienas stu dentas turi atlikti po 20 sintezės darbų. Pagamintos me džiagos teorinį kiekį turi atitikti bent 50%, o grynumą — 90%. Studentai naudojasi literatūra, išsirenka pageidauja mus metodus, konsultuojasi su dėstytoju, suderina galimy bes. Atliekami darbai skirstomi j 7 ar 9 pagrindines klases. Pradedama paprasčiausiu kristalų ir skysčių valymu nuo ne organinių medžiagų, o vėliau studentai šioje laboratorijoje gamina dažus, iš pieno — kazeiną ir t. t. Mes, nors ir jpratę prie dar neįtikimesnių dalykų, vis dėl to nueinam pažiūrėti .stebukladarių" iš arčiau. Vieni kažką virina, kiti kaitina, pilsto, maišo, o čia dar kažkas padidino spaudimą, ir mes — „pakrikštyti"... Laimei, ne sieros rūgš timi, nuo kurios dar mokyklos suole buvom atgrąsyti. Na, darbo ir savisaugos taisykles palikime patiems stu dentams ir jų dėstytojams aiškintis. Bet ir ūkio dalis darbo sąlygomis turėtų būtinai pasirūpinti. Reikalingi kaitinimo tinkliukai, o visų pirma būtina pagerinti ventiliaciją. — Taip, su ventiliacija mums didžiausias vargas. Ir dar... Studentų padaugėjo, o reagentų balansavimas koks buvo, toks ir liko, todėl daug laiko sugaištam jų ieškojimui, sko linimui, tenka atsisakyti aktualių darbų, — sako doc. P. Kadziauskas. Taigi, pasikiiaukim Naujais Metais ir vadovų rūpestingu mu. Tegu būna visos sąlygos gimti naujiems „stebuklams" ne tik šioje, bet ir kitose Chemijos fakulteto laboratorijose.
G. BULKYTĖ, V. PREIDYTE II k. žurnalistės
L. KAPOČIUS
OLANDIJA
Aukštoji matematika — bibliotekininkams
Užsiauginę ant pečių krin — tai tik nekaltos jų išdai tančius, kiek paraitytus plau gos. Įsibrauti į demonstrantų pešty kus, Jie slampinėja be darbo tarpą ir išprovokuoti vakarais gatvėmis, spjauna į nes — čia jau rimtesnis daly viską, kas žmogui brangu ir kas. Gal būt, dėl to juos ir šventa. Atsigulti į gėlių lys vę miesto aikštėje, užsiropšti Olandijos valdžios organai to ant paminklo figūros pečių leruoja.
Mokslo ir technikos pažanga, nuolat kylantis gyventojų kultūrinis lygis iškelia busimiesiems bibliotekininkams eilę problemų. Mūsų respublikos bibliotekose naujai kuriama informacinių paieškų sistema, kuri pareikalaus biblloteklninkų-informatorių, sugebančių dirbti su skaičiavimo maši nomis. Tuo tikslu 1967 m. bibliotekininkystės katedra pa keitė specialistų ruošimo Universitete planą. Pagal šį pla ną studijų laikas pratęstas iki penkerių metų. 1968-69 m. m. pirmo ir antro kurso studentams bus dės toma aukštoji matematika. Sekančiais mokslo metais jie su sipažins su skaičiavimo mašinomis ir programavimu, moky sis dvi užsienio kalbas. Jie dirbs mokslinėse bei masinėse bibliotekose. Naujas bibliotekų darbo problemas studentai aptaria ne tik paskaitų ar pratybų metu. Dažnai organizuojame susi tikimus su vyresniaisiais draugais-bibliotekininkais, susipa žinusiais su mokslinės ir techninės informacijos pasieki mais užsienyje. Pavyzdžiui, Įvyko susitikimas su Lietuvos TSR kultūros ministro pavaduotoju drg. V. Jakelalčiu. Po kalbio tema: „Kultūra šiandien ir rytoj". Pranešėjas papasa kojo studentams apie didelius Tarybą Lietuvos kultūros ir meno pasiekimus per 50 metų. Pokalbis buvo nuoširdus ir įdomus. V. DARGUŽYTĖ
Juos dažnai matai. Vienus jau senokai pažįsti, kiti at ėjo vos tik antrą, trečią kar tą. Kasdien viskas kartojasi: atskaičiuoji pinigus, žmogus pasirašo, ir vėl lauki sekan čio. .. Sako, kad tokia kiekvieno Vyriškis kukliai ištiesia ke doro žmogaus pareiga. Bet lis rublius: juk labai gera, kai jis atlie — Padauginot anądien. .. ka savo pareigą sąžiningai!
ŽMOGUS
PRIE KASOS
Naujųjų Metų šventė, tur būt, kiekvienam pati didžiau sia. Ir visi nori ją sutikt senų, gerų draugų tarpe, mieloje aplinkoje. Vieni skuba namo, kiti — kuo toliau nuo namų, o turistai — į gamtą. Susirinko gana nemažas bū rys. Keletas organizacinių sunkumų, ir mes važiuojame link Aukštadvario Naujuo sius sutiksime garsiojoje Vel nio duobėje. Laikinas prie globstis — Mergiškių aštuon metė mokykla. Kas pėsčias, kas ant sli džių, patraukėme apsnigtais takais per mišką ir mes... — Klaupk! — rėkia ilgauo degiai, — galvojat, pas vel nius taip lengva patekti?! Oi! Kas bus? Gelbėkis, vargšeli turistėli! Kažkokiu srėbalu valgydina; gal... de gutas? „Vai, nelengva į pra garą patekt..." — dūsauja kažkas. „Oi-oi! Velniai slidę nujojo!" — rėkia antras... O velniai šaiposi, o velniai triumfuoja! Pats Liucipierius diktuoja pragaro sąlygas. Ki taip — atsimink, dar nė vie nas turistas sveikas ir gyvas neišsikapstė iš tos Velnio sky lės. .. Gelbėdami savo pavargu sias dūšias klaupėmės ir kuo nuolankiausiai bliovėme: „Pasižadam. .." Silpnumo valandėlėje mes ko tik neprižadėjome Ir drau gams į kuprines akmenis kraut, ir... Et, geriau ir neprisimint... ... Toli nuo žmonių, nuo miestų, miške girdėjosi Krem liaus kurantai. Naujieji atėjo! Taip ilgai laukti, dar svetimi, ir jau savi... Pragaro dva sios dingo. Aplink vėl tie pa tys kolegų veidai. Ir atrodo, ta naktis buvo tik sapnas. Vėl išėjom į girią. Namo, namo! Kažkas kalba apie įskaitas, kažkas — apie egzaminus... D. MIELIAUSKAITE
Paskaičiavus
Geologų „iškasenos“ Įdomu Gamtos fakulteto geologų būrelyje. Štai lapkričio pabaigoje (vyko susirinkimas, kuriame Geologijos instituto direktorius A. Grigelis papasako|o apie 1968 m. liepos mėnesį Prahoje vykusį Tarptautinį Geologų kongresą, apie įvairių šalių geologų problemas, ieškojimus, atradimus. Pra tęsiant gražią būrelio tradiciją, gruodžio pradžioje (vyko mokslinė diskusija pleistoceno apledėjimo klausimu. Į ją atėjo ir gausus negeologų būrys. Kalbėję studentai ir dėsty tojai stengėsi plačiau Išsiaiškinti neaiškią šio ledyninio laikotarpio istoriją. O gruodžio pabaigoje būrelio susirinkime buvo paminė tas įžymaus lietuvių geologo A. Giedraičio 120-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Apie šio geologo gyvenimą ir mokslinį darbą papasakojo prof. I. Daiinkevičius, doc. I. Paškevičius bei doc. P. Vaitiekūnas. Po susirinkimo visi susidomėję žiūrėjo savos kūrybos filmą „Geologai, (vykiai, laikas" (operatorius V k. studentas Z. Malinauskas). J. VALIUKEVIČIUS GF III k. studentas
pasitikti Naujųjų
JAPONIJA Japonijos visuomenė su krėsta: irsta viena iš tvirčiau sių tradicijų. Tokijo imperatoriškasis (dabar valstybinis) universi tetas pergyveno ir restauraci jos bandymus, ir 1923 m. že mės drebėjimą, ir Japonijos pralaimėjimą II pasauliniame kare. Nuo savo įsikūrimo dienos universitetas buvo po-
Nespėjau tada, man atrodo, kaip reikiant padėkoti Stasiui Liberiui, skaičiavimo centro darbuotojui, grąžinusiam per mokėtus pinigus. Todėl, pa sitaikius progai, dar kartą tariu jam širdingą ačiū. A. ANDRONOVA Kasininkė
iitikierių, biurokratijos, di džiojo biznio kadrų monopo lis. Bet ir elito universitetas negali, atrodo, pergyventi da bartinės aukštojo mokslo kri zės, studentų maišto. Daugelį mėnesių užsitęsęs konfliktas tarp studentų ir administraci jos dėl universiteto tvarkos ne tik privertė nutraukti už siėmimus. Atsirado grėsmė ir stojamiesiems egzaminams, kurie turi/vykti prieš naujuo sius mokslo metus, balandy. Švietimo ministras Sakata ketina Tokijo universitetą, jeigu neįvyks stojamieji, per organizuoti į aspirantūrą. Tiesa, šis planas — greičiau šantažo priemonė. Ministras žada pakeisti savo poziciją, jeigu konfliktas universitete bus sureguliuotas. Kaip be būtų, užsiėmimai tebeboikotuojami, kairuoliškai nusitei
kę studentai atsisako derėtis su administracija. Išrinktųjų įstaiga — prie katastrofos ribos.
BELGIJA Inžinerinius-techninius in stitutus ir Briuselio universi tetą užliejo studentų judėjimų banga. Studentų-komunistų feiedacija pasmerkė Universi teto administraciją, kuri mal šinti studentams į pagalbą ipasitelkė policiją. Federacija pareiškė nepasitenkinimą po licija, kuri mušė studentus gu minėmis lazdomis, panaudojo ašarines dujas ir gaisrininkų brandspoitus. Studentai rei kalauja, kad atsistatydintų administracinės tarybos pir mininkas, kad būtų gerbiamos studentiškų organizacijų tei sės ir Universiteto teritorijos neliečiamumas.
Pasibaigė spaudos platini mas 1969 metų I ketvirčiui. Suvesti rezultatai rodo, kad Universiteto studentai užsi sakė apie 4.600 periodikos egzempliorių. Kaip ir visuomet, neišveng ta nesklandumų. Nepakanka mai padirbėjo IF, EF spaudos platintojai. FF spaudos sekto riaus narė D. Martinkutė net nepristatė ataskaitos apie spaudos platinimą. Gerai padirbėjo TF (I k. stud. Černiauskaitė) MMF (IV k. stud. Ivoncius), MF (V k. stud. Kolytaitė) spaudos platintojai, šie fakultetai pa siekė ir viršijo šimtaprocenti nį egzempliorių skaičių. Ne blogai spaudą platino ir liku sieji fakultetai. Reikia pažy mėti, kad pirmaujančių fakul tetų spaudos platintojai vi suomet laiku ir gerai atlieka pavestą darbą, štai kaip pre numeravo fakultetai:
Fak. TF MMF MF GF ChF EF EF Fil. F IF
— — — — — —
stud. 203 534 961 500 350 1124
—
952
egz. sk. — 339 — 661 — 1049 — 421 — 288 — 650 apie 50% — 422 pie 34,5%
Buvo nustatytos trys ge riausiai spaudą platinusios grupės Universitete, tai — GF IV k. biofizikai, MMF IV k. 4 grupė ir MMF I k. 1 gru pė. Geriausi spaudos platin tojai bus apdovanoti asmeni nėmis dovanomis. Šiuo metu padėtį taiso EF spaudos plati nimo sektorius. Jie pradėjo papildomai prenumeruoti 1969 m. Ar nevertėtų ir kitų spaudos platinime atsiliekan čių fakultetų spaudos platin tojams pasekti |ų pavyzdžiu? R. JONAITYTE Studentų profkomiteto spaudos platinimo sektoriaus narė