visų
Salių
proletarai, vtenykitEsi
C0J2VBIDIS sccioencas
196/ m.
h
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
SAUSIO
10 d. Nr. 1(661)
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
Šiukšlintojams — šluotą į rankas „Paskutiniu metu buvo im tasi veiksmingų priemonių švarai ir tvarkai Universitete pagerinti. Padėtis šiek tiek pagerėjo. Tačiau dar toli iki tikros tvarkos ir švaros. Dar per mažai rūmų komendantai kontroliuoja valytojų ir kiemsargių darbą, nesijaučia patalpų ūkiniais šeiminin kais. Kai kuriuose fakultetuo se ant grindų, palangių mė tosi popiergaliai, nuorūkos, degtukai, suolai išmarginti Įvairiais užrašais ir pieši niais", — kalbėjo prorekto rius P. Eigminas gruodžio pa baigoje įvykusiame atvirame išplėstiniame administracijos partinės organizacijos susi rinkime. Jame dalyvavo fa kultetų partorgai, visuomeni nių organizacijų atstovai. Kas per priežastis, paskati nusi sušaukti tokį susirinki mą? Neseniai kalbėjomės su administracijos partinės orga nizacijos sekretoriumi A. Boiko: — Vykdydami Rektoriaus gruodžio 9 d. įsakymą (jį skelbėme „TS" Nr. 35, 1968 m. — Red. past.j, padidino
me reikalavimus komendan tams, valytojoms. Bet pasiro do, fizikos dėsnių neapeisi: mes irgi gavome daugybę klausimų, j kuriuos atsakyti vieni nepajėgiame. Todėl nu tarėme bendromis jėgomis pasvarstyti, ką daryti? Įsiklausykime į susirinkime kalbėjusiųjų žodžius. Juk reikia pagaliau išsiaiškinti, kodėl vis nėra ir nėra tvar kos. Prorektorius P. Eigminas. Žinoma, gerų pavyzdžių pas mus yra. Štai neperseniausiai komisija, apžiūrėjusi visus šešis mūsų bendrabučius, nustatė, kad švariausias ir tvarkingiausias bendrabutis Nr. 2 (komendante drg. J. Ragaišienė), nors tuo metu bendrabutyje vyko remonto darbai. Iš mokomųjų patalpų švariausiomis ir tvarkingiau siomis to patikrinimo metu pripažintos Čiurlionio g. rū mų komplekso patalpos (ko mendante drg. Visockienė), nors jos reikalingos kapita linio remonto — laukia eilės. Tai rodo, kad švarai ir tvar kai palaikyti reikia tik noro
ir rūpestingumo. Komendantai galėtų pripra tinti studentus ir kt., lan kančius Universitetą, valytis batus įeinant į vidų. Pasižiū rėjęs į grupę žmonių, einan čių į patalpas, retai pamaty si, kad vienas kitas iš grupės valytųsi. Abejoju, kad čia padėtų kai kur praktikuoja mi užrašai ant durų „Valyki te kojas", „Uždarykite duris". Reikia veiksmingesnių prie monių, ypač studentams, nes jie labai retai „mato" arba skaito panašius užrašus. Juos paprastai vykdo tik tie, ku rie ir be užrašų tai padarytų. Blogai apsirūpiname rei kalingomis medžiagomis ir inventoriumi švarai palaikyti. Daug kur trūksta dėžių, elekt rinių blizgintuvų grindims, visai nėra niekur batams va lyti šepečių. Dažnai nusiskun džia valytojos, kad trūksta chlorkalkių, skalbimo milte lių, grindims pastos, įvairių chemikalų. Tiekimo skyriui reikėtų labiau pasirūpinti mi nėtų dalykų gavimu. Daug netvarkos pasitaiko ir kitur, kaip pvz.:
JEI SESIJOS NEBŪTŲ? Šiandien jau dešimta sesi jos diena. Beveik kiekviena grupė išlaikė po pusę šiam mėnesiui skirtų egzaminų. Ir jeigu pabandytume palyginti šią sesiją su praėjusiomis, tai vargu ar surastume kokius nors skirtumus. Viskas taip pat, kaip buvo prieš du me tus, prieš metus. Viskas įprasta ir net paprasta: ką išmoksi, taip ir vertins tavo žinias. Mes paruošėme klausimų ir pasiūlėme į juos atsakyti keletui „Tauro" bendrabučio gyventojų. 1. Be abejo, jau išlaikei bent vieną egzaminą. Ar pa tenkintas (a) rezultatais? Kaip ruošiesi egzaminui? Patenkinta. Mokausi dieną ir... jokiu būdu ne naktį (ketvirtakursė Eugenija). Ne išlaikiau. Ruošiausi tik pus dienį (Mankevlčiūtė, III k. žurnalistė). Išlaikiau, paten kintas. Nesiruošiau, tik pa varčiau užrašus (Šemberas, diplomantas). Nelabai. Tiek daug ruošiausi, o tiek mažai parašė! (Laima, lituanistė). Išlaikiau du, — labai gerai, bet pasitenkinimo nejaučiu, nes egzaminų nepripažįstu (IV k. žurnalistas). Nei paten kinta, nei nepatenkinta. Vie na bėda nuo galvos, ir gerai (A., IV kursas). 2. Ar turi sesijos metu ir šviesių valandėlių, žinoma, išskyrus džiaugsmą po išlai kyto egzamino? Nejau sesijos metu gyveni vien tik egzaminais?! (Šembe ras, diplomantas). Gerai išsimiegu (A., IV k.). Visų kitų atsakymų mintis viena: be prošvaisčių! 3. O jeigu nebūtų sesijos.
OiT
Pvz.: perskaitė dėstytojas kursą ir — egzaminas. Geriau būtų ar blogiau? Gal būtų geriau be sesi jos, nes tada žinios tikrai bū tų gilesnės ir nereikėtų šo kinėti nuo tvoros ant kupste lio (Eugenija, IV k.). Kad iš vis nebūtų sesijų, o tik pri valomas paskaitų lankymas (Laima, lituanistė). Būtų gera, kad nebūtų sesijos, o galėtum laikyti egzaminą tada, kai paslruošei (trys filologės). Lengviau būtų pasiruošti ir geriau mokėtume (Šemberas, diplomantas). Geras dalykas, bet manyčiau, kad reikalin gas tam tikras žinių „susitupėjimas" (IV k. žurnalistas). Seniai laikas tokiai reformai. Sesijos išsekina žmones fiziš kai, tarti „už" turėtų gydyto jai (Mankevlčiūtė, žurnalistė). Gal nebūtina laiku surinkti įskaitų, be kurių žmogus nė iš tolo neleidžiamas laikyti egzaminų (A., IV k.). 4. Neretai skundžiamasi dėstytojų neobjektyvumu. O ką Tu manai apie tai? Visų atsakymų Į šį klausi mą mintis tokia: „Kiekvienas yra žmogus. Priklauso tiek nuo dėstytojo, tiek nuo stu dento". 5. Įsivaizduokim, kad dėsty tojas — Tavo studentas... To nebuvo ir nebus. Lygiai kaip vaikas negali būti su augusiu (IV k. žurnalistas). Atsilyginčiau už visas studen tų kančias. Ne visi dėstytojai išminčiai (Laima, lituanistė). Nenoriu tokios „garbės“ (Šemberas, diplomantas). No rėtumėm. Įdomu būtų pažiū rėti, kaip atrodytų dauguma dėstytojų, jeigu jiems tektų atsakinėti be konspektų. At
sisveikindamos pasakytume: „Ne visada katinui užgavė nes" (trys filologės). Situacija neįtikėtina, bet būtų velniš kai įdomu. Kai kuriuos dėsty tojus priversčiau laikyti įskaitas po 66 kartus (A., IV k.). Stengčiausi sudominti studentą pasirinktosios profe sijos studijavimu. Reikia, kad studentas „nepradainuotų" semestro, kaip žiogas va saros (Mankevlčiūtė, žurnalis tė). 6. Ir vis dėl to prieš akis dar ne tik šios sesijos egza minai, bet dar daug panašių nemigo naktų, rūpesčių. Ką norėtum palinkėti sau ir sa vo kolegoms? Mažiau susitikimų su de kanu ir visiems — stipendiją! (Laima, lituanistė). Jokių lin kėjimų, tik pamokymas: „Dėstytojai gudrūs, o studen tai dar gudresni" (A., IV k.). Charakterio ir užsispyrimo (IV k. žurnalistas). Neverkš lenti! (trys filologės). Taigi. Studentas nebūtų studentu, jeigu net labiausiai karštomis sesijos dienomis nesugebėtų ne tik pasėdėti prie knygos, bet ir į koncertą, ir j šokius nueiti. Ir jeigu nebūtų sesijos, būtų lygiai tas pats. Nes ir dabar kiekvienais metais se mestrų metu mokomės ne ką mažiau kaip sausio dienomis. Kiekvienais metais vis didė ja informacijos kiekis, kurią mums reikia kaip nors sutal pinti savo galvose. O reika lavimai vis vien tokie patys — kuo daugiau duoti studen tui žinių. A.DARGŪNAS A. NARMONTO, J. KETLERIO ir M. KURAIČIO nuotr.
Universiteto patalpų, ypač koridorių apšvietime — daž nai pasigendame šviesos kaip tik tose vietose, kur ji la biausiai reikalinga: laiptų narveliuose, koridorių galuo se ir pan. Komendantams rei kėtų daugiau dėmesio skirti tam, ypač Ekonomikos, Filo logijos, Istorijos, Chemijos fakultetuose: viešo naudojimosi vietų priežiūroje — ne kasmet re montuojama visų Universi teto tualetu patalpos, bendra bučių virtuvės, skalbyklos, pagalbinės patalpos, dušai ir kt. Ypač blogai prižiūrimi centriniai įėjimai j Universi teto rūmus. Esant blogoms oro sąlygoms, nepaskiriamos budinčios valytojos, todėl puivas ir sniegas nešamas po visas patalpas, o kartais įėji muose net pavojinga praeiti: labai slidu, ūkio skyriui rei kėtų ir tai „matyti": plotų valytojoms paskirsty me — daug jau buvo visur kalbėta, kad reikalinga per žiūrėti valymo plotus, tačiau ūkio skyrius vis dar neprisi ruošia. Daug įvairių betvarkės faktų ir trūkumų įvairiuose darbo baruose galima suras ti ir iškelti. Man atrodo, kad jie daug kam yra žinomi ar ba girdimi nebe pirmą kartą. Man tik norisi paklausti: kiek ilgai mes dar kalbėsime apie tas pačias bėdas? (Nukelta j 2 psl.)
JK Dviejų savaičių kelio nėn po Jordaniją, Libaną ir kitas arabų šalis drau ge su kitais respublikos komjaunimo darbuotojais išvyko WU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Sausio 7—9 dienomis | vyko antroji respublikos | bibliografų konferencija, ' kurioje dalyvavo ir mūsų ! Mokslinės bibliotekos bei į Bibliotekininkystės kated- : ros darbuotojai. Praneši mus skaitė Bibliografijos į skyriaus vedėja A. Juiflu- j konienė, dėstytojai V. Žu kas ir V. Lirovas. Pirmadienį jvyko stu dentų mokslinė konferen- i cija-minėjimas, skirtas V. į Mykolaičio-Putino 76osioms gimimo metinėms. ! Pranešimus skaitė studen tai lituanistai. Vakare taip pat dalyvavo kompozito rius V. Paltanavičius, ak torius L. Noreika, solistas K. Šilgalls, kritikė V. Zi» borskaitė ir rašytojo žmo na. Antradienį Jvy<o Fi lologijos fakulteto litua nistų ir užsienio kalbų spe cialybių ketyirtakurslų pa sitarimas apie būsimą šių metų pedagoginę praktiką.