Page 1

visų

Salių

proletarai, vtenykitEsi

C0J2VBIDIS sccioencas

196/ m.

h

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

SAUSIO

10 d. Nr. 1(661)

KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

Šiukšlintojams — šluotą į rankas „Paskutiniu metu buvo im­ tasi veiksmingų priemonių švarai ir tvarkai Universitete pagerinti. Padėtis šiek tiek pagerėjo. Tačiau dar toli iki tikros tvarkos ir švaros. Dar per mažai rūmų komendantai kontroliuoja valytojų ir kiemsargių darbą, nesijaučia patalpų ūkiniais šeiminin­ kais. Kai kuriuose fakultetuo­ se ant grindų, palangių mė­ tosi popiergaliai, nuorūkos, degtukai, suolai išmarginti Įvairiais užrašais ir pieši­ niais", — kalbėjo prorekto­ rius P. Eigminas gruodžio pa­ baigoje įvykusiame atvirame išplėstiniame administracijos partinės organizacijos susi­ rinkime. Jame dalyvavo fa­ kultetų partorgai, visuomeni­ nių organizacijų atstovai. Kas per priežastis, paskati­ nusi sušaukti tokį susirinki­ mą? Neseniai kalbėjomės su administracijos partinės orga­ nizacijos sekretoriumi A. Boiko: — Vykdydami Rektoriaus gruodžio 9 d. įsakymą (jį skelbėme „TS" Nr. 35, 1968 m. — Red. past.j, padidino­

me reikalavimus komendan­ tams, valytojoms. Bet pasiro­ do, fizikos dėsnių neapeisi: mes irgi gavome daugybę klausimų, j kuriuos atsakyti vieni nepajėgiame. Todėl nu­ tarėme bendromis jėgomis pasvarstyti, ką daryti? Įsiklausykime į susirinkime kalbėjusiųjų žodžius. Juk reikia pagaliau išsiaiškinti, kodėl vis nėra ir nėra tvar­ kos. Prorektorius P. Eigminas. Žinoma, gerų pavyzdžių pas mus yra. Štai neperseniausiai komisija, apžiūrėjusi visus šešis mūsų bendrabučius, nustatė, kad švariausias ir tvarkingiausias bendrabutis Nr. 2 (komendante drg. J. Ragaišienė), nors tuo metu bendrabutyje vyko remonto darbai. Iš mokomųjų patalpų švariausiomis ir tvarkingiau­ siomis to patikrinimo metu pripažintos Čiurlionio g. rū­ mų komplekso patalpos (ko­ mendante drg. Visockienė), nors jos reikalingos kapita­ linio remonto — laukia eilės. Tai rodo, kad švarai ir tvar­ kai palaikyti reikia tik noro

ir rūpestingumo. Komendantai galėtų pripra­ tinti studentus ir kt., lan­ kančius Universitetą, valytis batus įeinant į vidų. Pasižiū­ rėjęs į grupę žmonių, einan­ čių į patalpas, retai pamaty­ si, kad vienas kitas iš grupės valytųsi. Abejoju, kad čia padėtų kai kur praktikuoja­ mi užrašai ant durų „Valyki­ te kojas", „Uždarykite duris". Reikia veiksmingesnių prie­ monių, ypač studentams, nes jie labai retai „mato" arba skaito panašius užrašus. Juos paprastai vykdo tik tie, ku­ rie ir be užrašų tai padarytų. Blogai apsirūpiname rei­ kalingomis medžiagomis ir inventoriumi švarai palaikyti. Daug kur trūksta dėžių, elekt­ rinių blizgintuvų grindims, visai nėra niekur batams va­ lyti šepečių. Dažnai nusiskun­ džia valytojos, kad trūksta chlorkalkių, skalbimo milte­ lių, grindims pastos, įvairių chemikalų. Tiekimo skyriui reikėtų labiau pasirūpinti mi­ nėtų dalykų gavimu. Daug netvarkos pasitaiko ir kitur, kaip pvz.:

JEI SESIJOS NEBŪTŲ? Šiandien jau dešimta sesi­ jos diena. Beveik kiekviena grupė išlaikė po pusę šiam mėnesiui skirtų egzaminų. Ir jeigu pabandytume palyginti šią sesiją su praėjusiomis, tai vargu ar surastume kokius nors skirtumus. Viskas taip pat, kaip buvo prieš du me­ tus, prieš metus. Viskas įprasta ir net paprasta: ką išmoksi, taip ir vertins tavo žinias. Mes paruošėme klausimų ir pasiūlėme į juos atsakyti keletui „Tauro" bendrabučio gyventojų. 1. Be abejo, jau išlaikei bent vieną egzaminą. Ar pa­ tenkintas (a) rezultatais? Kaip ruošiesi egzaminui? Patenkinta. Mokausi dieną ir... jokiu būdu ne naktį (ketvirtakursė Eugenija). Ne­ išlaikiau. Ruošiausi tik pus­ dienį (Mankevlčiūtė, III k. žurnalistė). Išlaikiau, paten­ kintas. Nesiruošiau, tik pa­ varčiau užrašus (Šemberas, diplomantas). Nelabai. Tiek daug ruošiausi, o tiek mažai parašė! (Laima, lituanistė). Išlaikiau du, — labai gerai, bet pasitenkinimo nejaučiu, nes egzaminų nepripažįstu (IV k. žurnalistas). Nei paten­ kinta, nei nepatenkinta. Vie­ na bėda nuo galvos, ir gerai (A., IV kursas). 2. Ar turi sesijos metu ir šviesių valandėlių, žinoma, išskyrus džiaugsmą po išlai­ kyto egzamino? Nejau sesijos metu gyveni vien tik egzaminais?! (Šembe­ ras, diplomantas). Gerai išsimiegu (A., IV k.). Visų kitų atsakymų mintis viena: be prošvaisčių! 3. O jeigu nebūtų sesijos.

OiT

Pvz.: perskaitė dėstytojas kursą ir — egzaminas. Geriau būtų ar blogiau? Gal būtų geriau be sesi­ jos, nes tada žinios tikrai bū­ tų gilesnės ir nereikėtų šo­ kinėti nuo tvoros ant kupste­ lio (Eugenija, IV k.). Kad iš vis nebūtų sesijų, o tik pri­ valomas paskaitų lankymas (Laima, lituanistė). Būtų gera, kad nebūtų sesijos, o galėtum laikyti egzaminą tada, kai paslruošei (trys filologės). Lengviau būtų pasiruošti ir geriau mokėtume (Šemberas, diplomantas). Geras dalykas, bet manyčiau, kad reikalin­ gas tam tikras žinių „susitupėjimas" (IV k. žurnalistas). Seniai laikas tokiai reformai. Sesijos išsekina žmones fiziš­ kai, tarti „už" turėtų gydyto­ jai (Mankevlčiūtė, žurnalistė). Gal nebūtina laiku surinkti įskaitų, be kurių žmogus nė iš tolo neleidžiamas laikyti egzaminų (A., IV k.). 4. Neretai skundžiamasi dėstytojų neobjektyvumu. O ką Tu manai apie tai? Visų atsakymų Į šį klausi­ mą mintis tokia: „Kiekvienas yra žmogus. Priklauso tiek nuo dėstytojo, tiek nuo stu­ dento". 5. Įsivaizduokim, kad dėsty­ tojas — Tavo studentas... To nebuvo ir nebus. Lygiai kaip vaikas negali būti su­ augusiu (IV k. žurnalistas). Atsilyginčiau už visas studen­ tų kančias. Ne visi dėstytojai išminčiai (Laima, lituanistė). Nenoriu tokios „garbės“ (Šemberas, diplomantas). No­ rėtumėm. Įdomu būtų pažiū­ rėti, kaip atrodytų dauguma dėstytojų, jeigu jiems tektų atsakinėti be konspektų. At­

sisveikindamos pasakytume: „Ne visada katinui užgavė­ nes" (trys filologės). Situacija neįtikėtina, bet būtų velniš­ kai įdomu. Kai kuriuos dėsty­ tojus priversčiau laikyti įskaitas po 66 kartus (A., IV k.). Stengčiausi sudominti studentą pasirinktosios profe­ sijos studijavimu. Reikia, kad studentas „nepradainuotų" semestro, kaip žiogas va­ saros (Mankevlčiūtė, žurnalis­ tė). 6. Ir vis dėl to prieš akis dar ne tik šios sesijos egza­ minai, bet dar daug panašių nemigo naktų, rūpesčių. Ką norėtum palinkėti sau ir sa­ vo kolegoms? Mažiau susitikimų su de­ kanu ir visiems — stipendiją! (Laima, lituanistė). Jokių lin­ kėjimų, tik pamokymas: „Dėstytojai gudrūs, o studen­ tai dar gudresni" (A., IV k.). Charakterio ir užsispyrimo (IV k. žurnalistas). Neverkš­ lenti! (trys filologės). Taigi. Studentas nebūtų studentu, jeigu net labiausiai karštomis sesijos dienomis nesugebėtų ne tik pasėdėti prie knygos, bet ir į koncertą, ir j šokius nueiti. Ir jeigu nebūtų sesijos, būtų lygiai tas pats. Nes ir dabar kiekvienais metais se­ mestrų metu mokomės ne ką mažiau kaip sausio dienomis. Kiekvienais metais vis didė­ ja informacijos kiekis, kurią mums reikia kaip nors sutal­ pinti savo galvose. O reika­ lavimai vis vien tokie patys — kuo daugiau duoti studen­ tui žinių. A.DARGŪNAS A. NARMONTO, J. KETLERIO ir M. KURAIČIO nuotr.

Universiteto patalpų, ypač koridorių apšvietime — daž­ nai pasigendame šviesos kaip tik tose vietose, kur ji la­ biausiai reikalinga: laiptų narveliuose, koridorių galuo­ se ir pan. Komendantams rei­ kėtų daugiau dėmesio skirti tam, ypač Ekonomikos, Filo­ logijos, Istorijos, Chemijos fakultetuose: viešo naudojimosi vietų priežiūroje — ne kasmet re­ montuojama visų Universi­ teto tualetu patalpos, bendra­ bučių virtuvės, skalbyklos, pagalbinės patalpos, dušai ir kt. Ypač blogai prižiūrimi centriniai įėjimai j Universi­ teto rūmus. Esant blogoms oro sąlygoms, nepaskiriamos budinčios valytojos, todėl puivas ir sniegas nešamas po visas patalpas, o kartais įėji­ muose net pavojinga praeiti: labai slidu, ūkio skyriui rei­ kėtų ir tai „matyti": plotų valytojoms paskirsty­ me — daug jau buvo visur kalbėta, kad reikalinga per­ žiūrėti valymo plotus, tačiau ūkio skyrius vis dar neprisi­ ruošia. Daug įvairių betvarkės faktų ir trūkumų įvairiuose darbo baruose galima suras­ ti ir iškelti. Man atrodo, kad jie daug kam yra žinomi ar­ ba girdimi nebe pirmą kartą. Man tik norisi paklausti: kiek ilgai mes dar kalbėsime apie tas pačias bėdas? (Nukelta j 2 psl.)

JK Dviejų savaičių kelio­ nėn po Jordaniją, Libaną ir kitas arabų šalis drau­ ge su kitais respublikos komjaunimo darbuotojais išvyko WU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Sausio 7—9 dienomis | vyko antroji respublikos | bibliografų konferencija, ' kurioje dalyvavo ir mūsų ! Mokslinės bibliotekos bei į Bibliotekininkystės kated- : ros darbuotojai. Praneši­ mus skaitė Bibliografijos į skyriaus vedėja A. Juiflu- j konienė, dėstytojai V. Žu­ kas ir V. Lirovas. Pirmadienį jvyko stu­ dentų mokslinė konferen- i cija-minėjimas, skirtas V. į Mykolaičio-Putino 76osioms gimimo metinėms. ! Pranešimus skaitė studen­ tai lituanistai. Vakare taip pat dalyvavo kompozito­ rius V. Paltanavičius, ak­ torius L. Noreika, solistas K. Šilgalls, kritikė V. Zi» borskaitė ir rašytojo žmo­ na. Antradienį Jvy<o Fi­ lologijos fakulteto litua­ nistų ir užsienio kalbų spe­ cialybių ketyirtakurslų pa­ sitarimas apie būsimą šių metų pedagoginę praktiką.


2 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

Šiukšlintoj am s- Į 0UOl/(/c/jOS šluotą į rankas w-mėlis (Atkelta iš 1 psl.)

Dar vis per mažą paramą ūkininkams teikia fakultetų dekanatai ir visuomeninės or­ ganizacijos. Tiesa, po minėto rektoriaus įsakymo žymiai pagerėjo pa­ dėtis visuose fakultetuose, o ypač Matematikos ir mecha­ nikos bei Ekonomikos fakul­ tetuose. Visuomet gerą ini­ ciatyvą rodo švaros ir tvar­ kos palaikyme Medicinos, Gamtos fakultetų dekanatai, jų partinės ir profsąjunginės organizacijos. Neseniai Medi­ cinos fak. partinis biuras svarstė padėtį fakulteto mo­ komosiose patalpose ir bendrabutyje ir pateikė eilę vertingų pasiūlymų. Medici­ nos ir Gamtos fakultetų de­ kanatai ir visuomeninės or­ ganizacijos švara ir tvarka rūpinasi pastoviai, tačiau to negalima pasakyti apie kitus fakultetus. Mūsų nuomone, užtikrinti reikiamą švarą ir tvarką Uni­ versiteto patalpose ir terito­ rijoje galima ir reikia tik glaudžiai bendradarbiaujant ūkininkams ir fakultetų bei administracijos partinėms, vi­ suomeninėms organizacijoms. Bendrabučio Nr. 3 komendantė S. Janulytė. Iškabino­

me užrašus, kur rūkymo vie­ tos. Bet studentai nuplėšė juos, šiukšlių dėžes išmėtė. Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Simaška. Vien valyto­ jos tvarkos palaikyti negali. Reikalingos bendros pastan­ gos. Mes numatome sudaryti studentų švaros postus, kad grupė, išeidama iš auditori­ jos, paliktų ją švarią kitai grupei. Jei grupė prišiukšlino auditoriją, ją privalo ir su­ tvarkyti. Komjaunimo komiteto sek­ retorius A. Skrupskelis. Ne­ tvarka, studentų padaryta, turi būti jų pačių pašalinama. Bendrabučių ir rūmų komen­ dantai, radę patalpas studen­ tų prišiukšlintas, turi į tai atkreipti studentų dėmesį. Teisės fakulteto studentas A. Sarpalius. Švara ir tvar­ ka turi rūpintis patys studen­ tai. Jie turi būti suinteresuo­ ti palaikyti švarą, sudrausti savo draugus, o ne laukti, kol komendantas iškabins užrašus „Čia negalima rūky­ ti", „Valykite kojas" ir pan. Taigi, beveik jau aišku, ką daryti. Belieka laukti, kad šiukšlintojai paimtų paga­ liau į rankas šluotas. Pasiro­ do, jie nuo grąsinimų, pata­ rinėjimų tik tunka...

Q I T DIDELIU dvasios paII kilimu pažangieji JAV lietuviai dar­ bininkai ir LSS (Lietuvių so­ cialistų sąjunga) nariai sutiko žinią apie 1917 metų vasario mėnesį prasidėjusią Rusijos revoliuciją. Šiai revoliucijai daug vietos skyrė pažangiųjų JAV lietuvių spauda, — „Ko­ va", „Naujoji gadynė", „Lais­ vė" ir „Moterų Balsas". Priėjusi išvadą, kad „Rusi­ joje dar tik prasidėjo revoliu­ cija", pažangiųjų JAV lietu­ vių spauda šaukė lietuvius darbininkus visomis išgalėmis remti revoliucijos gilinimą. LSS-gos spauda, vadovauda­ masi proletarinio internacio­ nalizmo principais, įrodinėjo, jog prasidėjusi Rusijoje revo­ liucija tiesiogiai įtakosianti ir Lietuvos darbo žmonių išsiva­ davimo judėjimą. 1917 m. balandžio mėnesio 1 dieną LSS-gos iniciatyva Bruklyne įvyko JAV lietuvių kairiųjų organizacijų atstovų konferencija, kurioje svarbiau­ siu klausimu buvo Rusijos re­ voliucija ir jos rėmimas. Vie­ nas iš daugelio kalbėtojų šio­ je konferencijoje buvo ir V. Kapsukas, kuris padarė gilią prasidėjusios revoliucijos ana­ lizę.

Konferencijos metu buvo iš­ rinktas ir Centrinis Rusijos re­ voliucijos rėmimo komitetas. Sis komitetas išleido specia­ lų atsišaukimą į LSS narius ir kitus pažangiuosius JAV lietuvius. Jame nurodoma, kad caras jau nuverstas, kad jo nuvertime svarbiausią vaid­ menį suvaidino Rusijos dar­ bininkų klasė, kad buržuazi­ ja dalyvavo revoliucijoje tik tuo tikslu, kad paimtų visą valdžią į savo rankas, o pas­ kui vėl prispaustų darbo žmo­ nes. „Ir štai, kad nedavus progos vėl atgyti reakcijai ir kad neatidavus šalies tvarky­ mo į buržuazijos rankas, darbo žmonės privalo darbuotis... Mes gi, Amerikos lietuviai, būdami darbo žmonėmis pri­ valome juos paremti sunkioje kovoje" (Kova, 1917 m. ba­ landžio 20 d.). Sis komiteto atsišaukimas turėjo didelės reikšmės visose Amerikos lietuvių kolonijose. Čia prasidėjo organizavimas Rusijos Revoliucijos rėmimo komiteto skyrių. Prasidėjo au­ kų rinkimas ir siuntimas Ru­ sijos lietuviams revoliucionie­ riams. 1917 m. balandžio mėnesį vien tik LSDP Atstovybės Amerikoje linija Rusijos re­ voliucijai remti buvo suauko­ ta 773,37 dol. Šią sumą L. Prūseika, LSDP Atstovybės Ame­ rikoje narys, įteikė Rusijos Revoliucijos Rėmimo Komi­ teto (RRRK) iždininkui V. Paukščiui. Daug RRRK-to, o taip pat kitų fondų surinktų aukų buvo skirta Vincui Kapsukui, Ka­ ziui Giedriui, kitiems lietu­

viams, o taip pat ir kitų tau­ tybių socialistams, kurie 1917 metų vasarą išvyko į Rusiją padėti jos darbo žmonėms plėsti ir gilinti revoliuciją. Didžiojo Spalio įtakos pasi­ reiškimas ir jos stiprėjimas JAV-bėse iššaukė pašėlusią JAV valdančiųjų sluoksnių reakciją prieš pirmąją pasau­ lyje socialistinę valstybę — Tarybų Rusiją. Amerikos ka­ lėjimuose sparčiai daugėjo politinių kalinių. JAV reakcijos siautėjimas daug nuostolių padarė JAV kairiųjų lietuvių socialistų or­ ganizacijoms. 1917 metų pa­ baigoje buvo uždaryta LSS spaudos organas „Kova". LSS centro komiteto patalpose po­ licija padarė kratą, paėmė vi­ są dokumentaciją. „Kovos" redaktorius K. Vidikas, J. V. Stalioraitis ir kiti redakcijos darbuotojai buvo priversti slapstytis. Dėl sustiprėjusio teroro nebegalėjo toliau išeiti ir teorinis LSS organas „Nau­ joji Gadynė". Daugelis „Mo­ terų Balso" numerių nebuvo leista platinti. Apsiginimui nuo reakcijos, o taip pat reakcijos aukoms gel­ bėti ir jas šelpti visoje Ame­ rikoje pažangieji darbininkai, jų tarpe ir lietuviai, pradėjo kurti Apsigynimo fondus, Po­ litinių kalinių šelpimo komite­ tus. Kadangi reakcija sustip­ rėjo visose imperialistinėse valstybėse, todėl buvo kuria­ mi ir Tarptautinio politinių kalinių gelbėjimo ir šelpimo skyriai. Tuo pačiu metu kūrė­ si ir Tarybų Rusijos Draugi} komiteto skyriai, metais vėliau pradėjo kurtis ir Tarybų Ru­

sijos Baduoliams (badaujan­ tiems) šelpti komitetai, Tary­ bų Rusijai medicinos pagal­ bos teikimo fondo skyriai. Suvaržius pažangiųjų JAV lietuvių periodikos leidimą, socialistinės spaudos paklausa lietuvių kalba dar labiau paki­ lo. Tai sąlygojo ir LSS išaugi­ mas, o taip pat jos įtakos pa­ didėjimas JAV lietuvių darbi-

„DARBO privalo ninku tarpe. Dėl šios priežas­ ties LSS Centro Komitetas pra­ dėjo leisti daugiau marksisti­ nės literatūros, lapelių, atsi­ šaukimų. Buvo išleisti kapita­ liniai marksizmo klasikų vei­ kalai: K. Markso ir F. Engel­ so „Komunistų Partijos Mani­ festas", V. Lenino „Valstybė ir revoliucija", „Rusijos revo­ liucijos istorija", brošiūros, skirtos Didžiajai Spalio revo­ liucijai ir daugelis kitų kny­ gų. Jos buvo plačiai paskleis­ tos JAV lietuvių darbininkų tarpe. Jos buvo skaitomos LSS ir kituose pažangiųjų JAV lietuvių klubuose, rateliuose, sukurtuose specialiai marksiz­ mui nagrinėti. Šios spaudos pagalba lietuviai darbininkai

„Šturmuojame“ sesiją, „šturmuojame“ ir... S polikl iniką

TUDIJŲ metai — links­ mas ir kartu sunkus, džiaugsmų ir rūpesčių, įtempto mokymosi laikas. Kaip suspėti visur, kaip pralenkti laiką, kad išliktum darbin­ gas, kad nesijaustų nuovar­ gis, kad galėtum sėkmingai studijuoti? Panagrinėjus studentų ser­ gamumą pagal kursus, matyti, kad ypač daug pirmo-antro kurso studentų kreipiasi į Aukštųjų mokyklų polikliniką gruodžio—sausio ir gegužės— birželio mėnesiais. Aišku: ren­ kamos įskaitos, laikomi egza­ minai, „šturmuojama" ir... po­ liklinika. Bet negi vyresnių kursų studentams sesijos leng­ vesnės? Kodėl jie serga re­ čiau? Pirmakursis dažniausiai dar neturi įpročio planingai dirb­ ti per visą semestrą, metasi nuo vieno dalyko prie kito, „šturmuoja" sesijos metu. At­ vykęs pas mus 18-tis jaunuo­ lis, išsivadavęs iš mokyklos kontrolės ir šeimos globos, ne­ moka tvarkyti laiko, nesugeba atsispirti įvairioms linksmy­ bėms, kurios jam dabar priei­ namos. Jis nori tapti kuo greičiau subrendusiu, nepri­ klausomu ir mano, kad ciga­ retė, vakarai kavinėje suteiks jam savarankiškumo. O mo­ kytis reikia, reikalavimai Uni­ versitete nemaži, štai ir atsi­ randa blogas pažangumas, protinis ir fizinis pervargimas. Jaunas organizmas, nors ir iš­ tvermingas, gali taip pat kapi­ tuliuoti. Aišku, dauguma mūsų stu­ dentų —- sveiki žmonės. Me­ dicinos fakulteto docento S. Pavilonio, kuris jau eilę me­ tų tiria stojančiųjų į Univer­ sitetą išsivystymą, duomeni­ mis, kasmet į Universitetą sto­ ja vis geriau fiziškai išsivys­ tęs, geros sveikatos jaunimas. Bet štai atsiranda polikliniko­ je pacientų, kurie patys save susirgdino. Skundžiamasi blo­ gu miegu, galvos skausmais, atminties susilpnėjimu, grei-

tu nuovargiu, bendru silpnu­ mu. Tabletės čia maža ką pa­ dės. Pats geriausias vaistas tuo atveju — griežtas dienos režimas, tolygus krūvio pa­ skirstymas ir sveikas, aktyvus poilsis. Sprendžiant iš studentų profkomitetui pateikiamų pareiški­ mų dietiniam maitinimui, stu­ dentai dažnai serga gastritu, opalige. Ypač tas būdinga Ekonomikos fakulteto studen­ tams. Maitinimosi režimo nesi­ laikymas, piktnaudžiavimas degtine priverčia jauną žmo­ gų ilgiau laikytis dietos. Pažiūrėsime, ką galima būtų patarti studentui, kuo . galėtų prisidėti dekanatai, visuome­ ninės organizacijos prie stu­ dentų sveikatos lygio kėlimo. Bendrabučio kambaryje li­ kimas suveda įvairaus tempe­ ramento, gyvenimo būdo, sveikatos žmones. Vienas ga­ li miegoti, degant šviesai, mo­ kytis, grojant radijui, o kitam tai — kančia. Kai kam nieko nereiškia, grįžus iš naktinio baro, savo „arija" prikelti iš miego visą bendrabutį (kas dažnokai dar atsitinka IV bendrabutyje) Arba, žiūrėk, skaitykloje dvi „kūmutės" taip užsiplepėjo, kad nepaste­ bi aplink besinervinančių stu­ dentų. Reikia gerbti vienas kitą kasdieniniame gyvenime. Tai tausoja nervų energiją. Maitintis reikia reguliariai, stengtis, kad maisto racione būtų pakankamai baltymų. Čia labai tinka varškė. Naudin­ gi yra daržovių patiekalai, saldumynų valgyti perdaug nepatartina. Jokiu būdu ne­ leistina, kad studentas išeitų į užsiėmimus nepapusryčiavęs. Per pietus nepamirškime sriu­ bos. Svarbiausia: laikytis mai­ tinimosi režimo. Nereikia pamiršti elementa­ rių higienos reikalavimų:

plauti dantis kasdien, praustis duše arba apsitrinti šaltu van­ deniu, plauti kojas. Poilsis turi būti aktyvus, gry­ name ore — fizkultūra, spor­ tas, turistiniai žygiai. Gal to­ dėl Gamtos fakulteto studen­ tai ir serga rečiau ir mažiau negu kitų fakultetų: dauguma gamtininkų — aktyvūs turis­ tai. Didelis vaidmuo, kovojant už studentų sveikatingumų, tenka studentų profsąjungai. Ji rūpinasi: skiria dietinį mai­ tinimą, išrašo kelialapius į sanatorijas ir poilsio namus, vasarą organizuoja sporto sveikatingumo stovyklas. Pa­ tiems studentams reikėtų bū­ ti aktyvesniems. Susirgai, gy­ dytojai rekomenduoja sanato­ rinį gydymą, — kreipkis į profkomitetą, ir, jei tai bus ru­ duo, žiema ar pavasaris, tavo pareiškimas bus patenkintas. Deja, daugiausia reikalaujama kelialapių vasarai, kada joks profkomitetas nesugeba paten­ kinti visų norinčiųjų. Dekanatai turėtų atidžiau sudarinėti tvarkaraščius. Ne­ galima taip perkrauti studen­ tą, kad jam nebelieka laiko papietauti (kaip kad buvo Chemijos f-te). Ūkio skyrius galėtų aprū­ pinti pakankamo šviesumo lemputėmis skaityklas ir bend­ rabučių kambarius. Gal ta­ da mažiau studentų matytume su akiniais. Visos čia mano paminėtos tiesos yra seniai žinomos. Bet, deja, dar nepakankamai krei­ piamas dėmesys į jas. O at­ kreipti reikėtų. Žymiai ma­ žiau studentų sirgtų, mažiau studentų išeitų į akademines atostogas. Sveikata — bran­ giausias žmogaus turtas. Ir ją reikia iš jaunų dienų saugoti. R. MATUZAS MF V k.

fotokonkursas „VLKJS - 50“

G. MEDZEVlClUS. XX a. alchemikai.


TARYBINIS STUDENTAS

|3 psL

geriau suprato Spalio revoliu­ cijos reikšmę ir esmę. Pirma patikima žinia apie revoliucinius įvykius Lietuvo­ je JAV lietuvių socialistų spaudą pasiekė 1919 m. sausio 28 d. „Laisvė" pacitavo Tary­ bų Rusijoje leidžiamą laikraš­ tį „Severnaja Komuna", kurio­ je buvo rašoma apie lietuvius bolševikus ir Tarybų valdžios

sukūrimą Lietuvoje. Ta proga „Laisvė" pridėjo, jog bolševi­ kai „turi pilną moralę ir tei­ sę ateiti į Lietuvą su nauja programa. Lietuvos gyvenime jie įneš daug naujo, jie įves pamatinių permainų, jie mė­ gins perbūdavoti visą sociali­ nę visuomenės struktūrą. Te­ gu nors sykį būna žmonių va­ lia" Apie tai, kad 1918 m. gruodžio 18 d. Lietuvoje buvo sudaryta revoliucinė vyriausy­ bė ir paskelbta Tarybų valdžia JAV spaudoje buvo rašyta tik 1919 m. balandžio mėnesį. Kai JAV spaudoje pasirodė žinios apie revoliucinius įvy­ kius Lietuvoje, JAV lietuviai nacionalistai, kurių tarpe vy­ ravo klerikalai ir jų vadovau­ jama Tautos Taryba pradėjo

pašėlusią kompaniją už gink­ luotą užsienio intervenciją prieš Tarybų Lietuvą už Lie­ tuvos darbo žmonių valdžios sužlugdymą. Tuo tikslu jie pradėjo lankytis įvairiose JAV valdžios įstaigose maldaudami pastarųjų organizuoti JAVbėse 30.000 kareivių, išskirti atitinkamas lėšas jiems finan­ suoti ir šiuos kareivius pasiųs­ tų į Lietuvą Tarybų valdžiai užgniaužti JAV lietuvių nacionalistų kėslai buvo demaskuoti pa­ žangiųjų JAV lietuvių susi­ rinkimuose ir spaudoje. Joje buvo rašoma, jog JAV lietu­ viai darbininkai privalo įtemp­ ti visas jėgas prieš tuos bude­ liškus klerikalų ir tautininkų sumanymus JAV-bėse organi­ zuoti lietuvių armiją ir pa­ siųsti į Lietuvą revoliuciniam darbo žmonių judėjimui slo­ pinti ir buržuazinei santvarkai atkurti, „Kiekvienas į Ameri­ kos „lietuvišką vaiską" įtrauk­ tas vyras reiškia ginkluotą proletarinės revoliucijos nai­ kintoją, mūsų brolių revoliu­ cionierių skerdiką; kiekvienas duotas klerikalams arba tau­ tininkams doleris reiškia durklą arba kulką prieš kitą darbininkų klasės draugą-kovotoją" (Mūsų Tiesa, nr. 1, 1919 m. kovo mėn.). Užsienio imperialistų kariuo­ menė ir Lietuvos buržuazijos sukurti kariniai daliniai, Vaka­ rų imperialistų apginkluoti ir apmunduruoti, kraujuose pa­ skandino Lietuvos darbo žmo­ nes, kovojusius už Tarybų valdžią Lietuvoje. Si skaudi ži­ nia jaudino pažangiuosius JAV lietuvius ir jų spaudą.

„Nuo to laiko, kaip Lietuvos ponai paėmė valstybės vairą į savo rankas... tuojau visoje Lietuvoje buvo įvestas karės stovis, darbininkų laikraščiai buvo uždaryti, organizacijos užgniaužtos, šimtai darbininkų sukimšti į kalėjimus ir dauge­ lis nužudyta" (Moterų Balsas, nr. 11, 1921 m. lapkričio mėn, psl, 319). Pažangieji JAV lietuviai su skausmu širdyje pagerbė Lie­ tuvos revoliucionierius, kritu­ sius kovoje už socialistinės santvarkos nuvertimą ir įsipa­ reigojo padėti tiems, kurie to­ liau tęsė kovą už kapitalisti­ nės santvarkos atkūrimą. Pažangiųjų JAV lietuvių parama Lietuvos darbo žmo­ nėms, jų kovoje už socialinį išsivadavimą, už Tarybų val­ džios atkūrimą, nenutrūko per visą Lietuvos buržuazijos vieš­ patavimo laiką. Lietuvos darbo žmonės, sėkmingai šiuo metu statan­ tieji komunizmą, niekada ne­ užmirš broliškos pažangiųjų JAV lietuvių paramos sunkios ir atkaklios kovos metais. Ši parama daug prisidėjo prie Lietuvos darbo žmonių socia­ linio išsivadavimo priartini­ mo, prie daugelio revoliucinių kovotojų, patekusių į fašisti­ nius kalėjimus ir koncentraci­ jos stovyklas, jėgų ir gyvy­ bės išsaugojimo ir tuo padėjo jiems sulaukti laimingiausios j U gyvenimo valandos — ka­ pitalistinės santvarkos sunai­ kinimo.

Stebuklų-reikia Išėjom (ORGANINES SINTEZĖS LABORATORIJOJE)

< Įsivaizduokite, prieš jus benzolas ir azoto rūgštis. Kaip gauti nitrobenzolą? Cheminę reakciją pavaizduoti popie­ riuje sugebėtų ir pats lyriškiausias filologas. — Organinės sintezės laboratorijos uždavinys yra supa­ žindinti chemijos ir gamtinių junginių chemijos specialy­ bių III kurso studentus, išklausiusius jau analitinės, organi­ nės ii neorganinės sintezių teorijos kursą, su pagrindiniais sintetinimo metodais ir priemonėmis, — mums aiškina užsi­ ėmimų vadovas docentas P. Kadzlauskas. Pagal mokymo planą studentai šioje laboratorijoje dirba vieną semestrą po dvi dienas savaitėje. Kiekvienas stu­ dentas turi atlikti po 20 sintezės darbų. Pagamintos me­ džiagos teorinį kiekį turi atitikti bent 50%, o grynumą — 90%. Studentai naudojasi literatūra, išsirenka pageidauja­ mus metodus, konsultuojasi su dėstytoju, suderina galimy­ bes. Atliekami darbai skirstomi j 7 ar 9 pagrindines klases. Pradedama paprasčiausiu kristalų ir skysčių valymu nuo ne­ organinių medžiagų, o vėliau studentai šioje laboratorijoje gamina dažus, iš pieno — kazeiną ir t. t. Mes, nors ir jpratę prie dar neįtikimesnių dalykų, vis dėl­ to nueinam pažiūrėti .stebukladarių" iš arčiau. Vieni kažką virina, kiti kaitina, pilsto, maišo, o čia dar kažkas padidino spaudimą, ir mes — „pakrikštyti"... Laimei, ne sieros rūgš­ timi, nuo kurios dar mokyklos suole buvom atgrąsyti. Na, darbo ir savisaugos taisykles palikime patiems stu­ dentams ir jų dėstytojams aiškintis. Bet ir ūkio dalis darbo sąlygomis turėtų būtinai pasirūpinti. Reikalingi kaitinimo tinkliukai, o visų pirma būtina pagerinti ventiliaciją. — Taip, su ventiliacija mums didžiausias vargas. Ir dar... Studentų padaugėjo, o reagentų balansavimas koks buvo, toks ir liko, todėl daug laiko sugaištam jų ieškojimui, sko­ linimui, tenka atsisakyti aktualių darbų, — sako doc. P. Kadziauskas. Taigi, pasikiiaukim Naujais Metais ir vadovų rūpestingu­ mu. Tegu būna visos sąlygos gimti naujiems „stebuklams" ne tik šioje, bet ir kitose Chemijos fakulteto laboratorijose.

G. BULKYTĖ, V. PREIDYTE II k. žurnalistės

L. KAPOČIUS

OLANDIJA

Aukštoji matematika — bibliotekininkams

Užsiauginę ant pečių krin­ — tai tik nekaltos jų išdai­ tančius, kiek paraitytus plau­ gos. Įsibrauti į demonstrantų pešty­ kus, Jie slampinėja be darbo tarpą ir išprovokuoti vakarais gatvėmis, spjauna į nes — čia jau rimtesnis daly­ viską, kas žmogui brangu ir kas. Gal būt, dėl to juos ir šventa. Atsigulti į gėlių lys­ vę miesto aikštėje, užsiropšti Olandijos valdžios organai to­ ant paminklo figūros pečių leruoja.

Mokslo ir technikos pažanga, nuolat kylantis gyventojų kultūrinis lygis iškelia busimiesiems bibliotekininkams eilę problemų. Mūsų respublikos bibliotekose naujai kuriama informacinių paieškų sistema, kuri pareikalaus biblloteklninkų-informatorių, sugebančių dirbti su skaičiavimo maši­ nomis. Tuo tikslu 1967 m. bibliotekininkystės katedra pa­ keitė specialistų ruošimo Universitete planą. Pagal šį pla­ ną studijų laikas pratęstas iki penkerių metų. 1968-69 m. m. pirmo ir antro kurso studentams bus dės­ toma aukštoji matematika. Sekančiais mokslo metais jie su­ sipažins su skaičiavimo mašinomis ir programavimu, moky­ sis dvi užsienio kalbas. Jie dirbs mokslinėse bei masinėse bibliotekose. Naujas bibliotekų darbo problemas studentai aptaria ne tik paskaitų ar pratybų metu. Dažnai organizuojame susi­ tikimus su vyresniaisiais draugais-bibliotekininkais, susipa­ žinusiais su mokslinės ir techninės informacijos pasieki­ mais užsienyje. Pavyzdžiui, Įvyko susitikimas su Lietuvos TSR kultūros ministro pavaduotoju drg. V. Jakelalčiu. Po­ kalbio tema: „Kultūra šiandien ir rytoj". Pranešėjas papasa­ kojo studentams apie didelius Tarybą Lietuvos kultūros ir meno pasiekimus per 50 metų. Pokalbis buvo nuoširdus ir įdomus. V. DARGUŽYTĖ

Juos dažnai matai. Vienus jau senokai pažįsti, kiti at­ ėjo vos tik antrą, trečią kar­ tą. Kasdien viskas kartojasi: atskaičiuoji pinigus, žmogus pasirašo, ir vėl lauki sekan­ čio. .. Sako, kad tokia kiekvieno Vyriškis kukliai ištiesia ke­ doro žmogaus pareiga. Bet lis rublius: juk labai gera, kai jis atlie­ — Padauginot anądien. .. ka savo pareigą sąžiningai!

ŽMOGUS

PRIE KASOS

Naujųjų Metų šventė, tur būt, kiekvienam pati didžiau­ sia. Ir visi nori ją sutikt senų, gerų draugų tarpe, mieloje aplinkoje. Vieni skuba namo, kiti — kuo toliau nuo namų, o turistai — į gamtą. Susirinko gana nemažas bū­ rys. Keletas organizacinių sunkumų, ir mes važiuojame link Aukštadvario Naujuo­ sius sutiksime garsiojoje Vel­ nio duobėje. Laikinas prie­ globstis — Mergiškių aštuon­ metė mokykla. Kas pėsčias, kas ant sli­ džių, patraukėme apsnigtais takais per mišką ir mes... — Klaupk! — rėkia ilgauo­ degiai, — galvojat, pas vel­ nius taip lengva patekti?! Oi! Kas bus? Gelbėkis, vargšeli turistėli! Kažkokiu srėbalu valgydina; gal... de­ gutas? „Vai, nelengva į pra­ garą patekt..." — dūsauja kažkas. „Oi-oi! Velniai slidę nujojo!" — rėkia antras... O velniai šaiposi, o velniai triumfuoja! Pats Liucipierius diktuoja pragaro sąlygas. Ki­ taip — atsimink, dar nė vie­ nas turistas sveikas ir gyvas neišsikapstė iš tos Velnio sky­ lės. .. Gelbėdami savo pavargu­ sias dūšias klaupėmės ir kuo nuolankiausiai bliovėme: „Pasižadam. .." Silpnumo valandėlėje mes ko tik neprižadėjome Ir drau­ gams į kuprines akmenis kraut, ir... Et, geriau ir neprisimint... ... Toli nuo žmonių, nuo miestų, miške girdėjosi Krem­ liaus kurantai. Naujieji atėjo! Taip ilgai laukti, dar svetimi, ir jau savi... Pragaro dva­ sios dingo. Aplink vėl tie pa­ tys kolegų veidai. Ir atrodo, ta naktis buvo tik sapnas. Vėl išėjom į girią. Namo, namo! Kažkas kalba apie įskaitas, kažkas — apie egzaminus... D. MIELIAUSKAITE

Paskaičiavus

Geologų „iškasenos“ Įdomu Gamtos fakulteto geologų būrelyje. Štai lapkričio pabaigoje (vyko susirinkimas, kuriame Geologijos instituto direktorius A. Grigelis papasako|o apie 1968 m. liepos mėnesį Prahoje vykusį Tarptautinį Geologų kongresą, apie įvairių šalių geologų problemas, ieškojimus, atradimus. Pra­ tęsiant gražią būrelio tradiciją, gruodžio pradžioje (vyko mokslinė diskusija pleistoceno apledėjimo klausimu. Į ją atėjo ir gausus negeologų būrys. Kalbėję studentai ir dėsty­ tojai stengėsi plačiau Išsiaiškinti neaiškią šio ledyninio laikotarpio istoriją. O gruodžio pabaigoje būrelio susirinkime buvo paminė­ tas įžymaus lietuvių geologo A. Giedraičio 120-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Apie šio geologo gyvenimą ir mokslinį darbą papasakojo prof. I. Daiinkevičius, doc. I. Paškevičius bei doc. P. Vaitiekūnas. Po susirinkimo visi susidomėję žiūrėjo savos kūrybos filmą „Geologai, (vykiai, laikas" (operatorius V k. studentas Z. Malinauskas). J. VALIUKEVIČIUS GF III k. studentas

pasitikti Naujųjų

JAPONIJA Japonijos visuomenė su­ krėsta: irsta viena iš tvirčiau­ sių tradicijų. Tokijo imperatoriškasis (dabar valstybinis) universi­ tetas pergyveno ir restauraci­ jos bandymus, ir 1923 m. že­ mės drebėjimą, ir Japonijos pralaimėjimą II pasauliniame kare. Nuo savo įsikūrimo dienos universitetas buvo po-

Nespėjau tada, man atrodo, kaip reikiant padėkoti Stasiui Liberiui, skaičiavimo centro darbuotojui, grąžinusiam per­ mokėtus pinigus. Todėl, pa­ sitaikius progai, dar kartą tariu jam širdingą ačiū. A. ANDRONOVA Kasininkė

iitikierių, biurokratijos, di­ džiojo biznio kadrų monopo­ lis. Bet ir elito universitetas negali, atrodo, pergyventi da­ bartinės aukštojo mokslo kri­ zės, studentų maišto. Daugelį mėnesių užsitęsęs konfliktas tarp studentų ir administraci­ jos dėl universiteto tvarkos ne tik privertė nutraukti už­ siėmimus. Atsirado grėsmė ir stojamiesiems egzaminams, kurie turi/vykti prieš naujuo­ sius mokslo metus, balandy. Švietimo ministras Sakata ketina Tokijo universitetą, jeigu neįvyks stojamieji, per­ organizuoti į aspirantūrą. Tiesa, šis planas — greičiau šantažo priemonė. Ministras žada pakeisti savo poziciją, jeigu konfliktas universitete bus sureguliuotas. Kaip be­ būtų, užsiėmimai tebeboikotuojami, kairuoliškai nusitei­

kę studentai atsisako derėtis su administracija. Išrinktųjų įstaiga — prie katastrofos ribos.

BELGIJA Inžinerinius-techninius in­ stitutus ir Briuselio universi­ tetą užliejo studentų judėjimų banga. Studentų-komunistų feiedacija pasmerkė Universi­ teto administraciją, kuri mal­ šinti studentams į pagalbą ipasitelkė policiją. Federacija pareiškė nepasitenkinimą po­ licija, kuri mušė studentus gu­ minėmis lazdomis, panaudojo ašarines dujas ir gaisrininkų brandspoitus. Studentai rei­ kalauja, kad atsistatydintų administracinės tarybos pir­ mininkas, kad būtų gerbiamos studentiškų organizacijų tei­ sės ir Universiteto teritorijos neliečiamumas.

Pasibaigė spaudos platini­ mas 1969 metų I ketvirčiui. Suvesti rezultatai rodo, kad Universiteto studentai užsi­ sakė apie 4.600 periodikos egzempliorių. Kaip ir visuomet, neišveng­ ta nesklandumų. Nepakanka­ mai padirbėjo IF, EF spaudos platintojai. FF spaudos sekto­ riaus narė D. Martinkutė net nepristatė ataskaitos apie spaudos platinimą. Gerai padirbėjo TF (I k. stud. Černiauskaitė) MMF (IV k. stud. Ivoncius), MF (V k. stud. Kolytaitė) spaudos platintojai, šie fakultetai pa­ siekė ir viršijo šimtaprocenti­ nį egzempliorių skaičių. Ne­ blogai spaudą platino ir liku­ sieji fakultetai. Reikia pažy­ mėti, kad pirmaujančių fakul­ tetų spaudos platintojai vi­ suomet laiku ir gerai atlieka pavestą darbą, štai kaip pre­ numeravo fakultetai:

Fak. TF MMF MF GF ChF EF EF Fil. F IF

— — — — — —

stud. 203 534 961 500 350 1124

952

egz. sk. — 339 — 661 — 1049 — 421 — 288 — 650 apie 50% — 422 pie 34,5%

Buvo nustatytos trys ge­ riausiai spaudą platinusios grupės Universitete, tai — GF IV k. biofizikai, MMF IV k. 4 grupė ir MMF I k. 1 gru­ pė. Geriausi spaudos platin­ tojai bus apdovanoti asmeni­ nėmis dovanomis. Šiuo metu padėtį taiso EF spaudos plati­ nimo sektorius. Jie pradėjo papildomai prenumeruoti 1969 m. Ar nevertėtų ir kitų spaudos platinime atsiliekan­ čių fakultetų spaudos platin­ tojams pasekti |ų pavyzdžiu? R. JONAITYTE Studentų profkomiteto spaudos platinimo sektoriaus narė


NAUJAS

„KROKODILO"

STUDENTIŠKAS

Sąmojingųjų universiada

KONKURSAS šiandien mas šių

pasirodė pir­

metų

„Krokodi­

lo“ numeris, kuriame pra­ dėtas

naujas studentiškas

konkursas universiada“.

„Sąmojingųjų

Konkurse

dalyvaus studentų

briga­

dos.

Išsprendę pirmojo turo uždavinius, būtinai atsiųs­ kite j redakciją visą tos grupės sąrašą: kiekvieno pavardę, vardą, amžių, fakultetą Ir kursą.

Dabar aš kreipiuosi į dau­ giamilijoninę skaitytojų armi­ ją: „Visiems! Visiems!“ Mano naujame konkurse, kuris tę­ sis iki šių metų birželio pa­ baigos, kviečiami dalyvauti tik universitetų studentai. Bet ir ne atskiros, trykštančios jumoru asmenybes, o monoli­ tinės, draugiškos sąmojingųjų brigados. Kiekviena brigada turi būti sudaryta iš 13 (trylikos) ne­ sibijančių kvailų prietarų aštrialiežuvių. Varžybos vyks trimis turais, turinčiais po

tris užduotis. Už sėkmingą vienos užduoties sprendimą sąmojingųjų kolektyvui duo­ dama iki trylikos laimingų taškų. Taigi, sėkmingai susi­ dorojus su visomis kiekvieno turo trim užduotimis, galima iškovoti iki 39 taškų ir spe­ cialią tarpinę premiją. Trims kolektyvams, surin­ kusiems visuose turuose dau­ giausia taškų, bus suteikti „Sąmojingųjų universiados' čempionų vardai. Jie bus ap­ dovanoti specialiais medaliais ir gana įsimintinais prizais. Ir taip — PIRMAS TURAS. Jo tema — ne visada, gal būt, pati maloniausia, bet pati svarbiausia studento gyvenime — mokymasis. Būtina įvykdyti sekančias tris užduotis: 1) Nupiešti karikatūrą iš studentiško gyvenimo, sąmojingiausiai atitinkančią šį dialogą: „Ką jūs čia darote?“ „O kitos išeities nėra!...“ 2) Sugalvoti tekstą šiam mano dailininko G. Ogorodnikovo piešinėliui (žr. kairė­ je). 3) atsiųsti pačią juokingiau­ sią karikatūrą iš universiteto daugiatiražinio laikraščio ar­ ba sienlaikraščio, išspausdintą šiais metais. Ir taip — į startą, draugai! Medžiagą su įvykdytomis pirmojo turo užduotimis rei­ kia atsiųsti iki 1969-ųjų metų sausio 30 dienos. „KROKODILAS"

Z*/*/*/*/*'*'*'*/*'*'*'

Alkoholis ir palikuonys Kartais iškyla klausimas, ar besaikis alkoholio vartoji­ mas liga ar tik žalingas įpro­ tis. Reikia priminti, kad li­ gos, tame tarpe ir alkoholiz­ mas, gali prasidėti nuo įpro­ čio. Mat, sistemingai naudo­ jant alkoholį, prie jo pripran­ tama. Ilgainiui kyla noras vis daugiau ir daugiau išgerti. Praėjus 1,5 min. po išgėrimo alkoholis aptinkamas kraujuje, o praėjus 1—2 vai. jis prasiskverbia j visus organiz­ mo audinius. Yra įrodyta, kad 15—20 proc. išgerto alkoho­ lio išbūna audinių ląstelėse net keliolika dienų. Alkoho­ lis žaloja ląstelę; jei per tą laiką vėl išgeriama — alko­ holis ląstelėse dar ilgiau iš­ būna. Vėliau ląstelės įpranta prie alkoholio. Tuo pačiu la­ bai pasikeičia žmogaus ner­ vų sistema, žmogaus elgesys. Piktnaudžiavimas spiritiniais gėrimais gali vesti prie psichozinių ligų, epilepsijos išsi­ vystymo, pakenkiamos kepe­ nys, sutrinka normalus inks­ tų, plaučių, širdies, skrandžio, žarnyno darbas. Labai lengva įsitikinti, kad alkoholis turi žalingą įtaką palikuonims. Gydytojas Burnevilis Ištyrė 3130 vaikų, ku­ rie sirgo silpnaprotybe ir epilepsija. Išryškėjo, kad 1262-jų šių vaikų tėvai buvo alkoholikai. Tikrai, silpna­ protybe, protiniu atsilikimu, epilepsija, fiziniu nepilnaver­

„TARYBINIS STUDENTAS“ «COBETCKHFI CTYJIEHT®

tiškumu, polinkiu įvairioms ligoms — štai kuo dažniau­ siai savo vaikus „apdovano­ ja“ šio nuodo mėgėjai. Koks šio žalingo poveikio mechanizmas? Kas dėl to labiau kaltas — tėvas ar mo­ tina. Pagrindinė • alkoholio kenksmingo poveikio priežas­ tis polikuonims — betarpiš­ kas alkoholio poveikis į lyti­ nes ląsteles dar iki apvaisini­ mo. Daugelio mėgstančiųjų spiritinius gėrimus lytinės liaukos pakenktos, labai greitai alkoholis patenka į vaisiaus organizmą, jeigu jį priima nėščia moteris. Moks­ lininkas Nikliū įleisdavo į nėščių jūros kiaulyčių skran­ dį spiritą ir jau po 5 min. jį rasdavo vaisiaus kraujuje. Ypač jautrus vaisius pirmais trimis savo gyvenimo mėne­ siais, kada jis tik formuojasi. Alkoholis čia labai greitai at­ lieka savo juodą darbą: gims­ ta nepilnaverčiai vaikai. Pa­ galiau vaisius gali būti ir neišnešiojamas iki galo. Įvyks­ ta priešlaikinis gimdymas, ir vaisius žūva. Prancūzų psichiatrų buvo nustatyta, kad iš 2072 berniukų ir 492 mergaičių, sergančių silpna­ protybe bei psichinėmis li­ gomis, 36 proc. vaikų tėvai buvo girtuokliai: 3,1 proc. — girtuoklės motinos, 1,5 proc. — abu tėvai girtuokliai ir 12,5 proc. — apvaisinimo metu tėvas buvo girtas. Tai­

IŠEINA PENKTADIENIAIS

gi, labai nepalankiai atsilie­ pia į būsimo vaiko sveikatą ir tai, kad abu sutuoktiniai apvaisinimo metu buvo girti. Ne veltui senovės Kartagino­ je egzistavo įstatymas, kuris draudė jaunavedžiams gerti vyną per vestuves. Romėnų įstatymai vyrui prieš povestu­ vinę naktį leido gerti tik vandenį. Yra žinomas graikų filosofo Diogeno, pamačiusio idiotą vaiką, posakis: „Jo tėvas buvo girtas, kai motina tapo nėščia". Graikų legenda pasakoja, kad dievas Vulka­ nas gimė raišas, nes buvo pradėtas girto tėvo Jupiterio. Šveicarų gydytojas Becala pastebėjo, kad dauguma iš 9000 jo ištirtų idiotų buvo pradėti arba vynuogių der­ liaus nuėmimo, arba karna­ valų bei liaudies švenčių me­ tu. Daktaras Salivanas nusta­ tė, kad iš 600 vaikų, pasiro­ džiusių pasaulyje pas moteris alkoholikes, 335 gimė negy­ vi arba mirė, nesulaukę 2 m amžiaus. Reikia atkreipti ypa­ tingą dėmesį ir į tai, kad al­ koholis labai greitai (maž­ daug praėjus 15 min. po išgė­ rimo) pakliūna j motinos pie­ ną, o su juo ir į vaiko orga­ nizmą. Dėl to sutrinka nor­ mali vaiko mityba, fizinis vystymasis, atsiranda trauku­ liai. Išvada? Ji jau prašosi pati savaime: argi galima visiems, kam rūpi mūsų tautos liki­ mas, jos šviesi ateitis, pikt­ naudžiauti alkoholiu. Argi mes nenorime, kad mūsų vai­ kai gyventų pilnavertį gyve­ nimą? B. JUREVIČIUS med. m. kand., V. BEIVYDAITĖ MF III k.

SU ŠIA BLOGYBE KOVOJO TAIP.. -o 1220 metais Iki mūsų eros kinų imperatorius Vu Vengas išleido ediktą, pagal kurį visi asmenys, užtikti gir­ tuokliaujant, buvo baudžiami mirties bausme.

ŠK Senovės Indijoje susilaikymas nuo alkoholio buvo privalomas visoms kastoms. Žmones, įtariamus girtuoklys­ te, girdė ištirpintu sidabru, švinu arba variu.

# Mahometas, musulmonų religijos įkūrėjas, draudė ger­ ti vyną. Tuos, kurie pažeisdavo draudimą, mušė lazdomis — laisvą žmogų 40 kartų, vergą — 80.

rK Senovės Spartoje tyčia nugirdydavo belaisvius ver­ gus ir rodydavo juos jaunuoliams-spartiečiams, kad įdieg­ tų pasišlykštėjimą vynui Ir neapykantą girtuokliams. Karolis Didysis, prancūzų imperatorius, girtuoklius pirmą kartą bausdavo uždaroje patalpoje, vėliau viešai. Jeigu šitos priemonės nepadėdavo, girtuoklius bausdavo mirties bausme. rK Pereito šimtmečio pradžioje Anglijoje jūrininkus, pa­ gautus girtuokliaujant, aprengdavo nešvariais drabužiais, kabindavo ant kaklo užrašą „girtuoklis" ir priversdavo atlikti pačius nešvariausius darbus.

A. NARMONTAS. My­ liu, myliu vieną, myliu vi­ sas kartu...

FOTOKONKURSAS „VLKJS5 0"

Išskleisti „Sparnai“ Kasmet sparčiai augantis respublikos visuomenės ir ypač jaunimo dėmesys avia­ cijos sporto bei kosmonauti­ kos laimėjimams paskatino Lietuvos TSR LDAALR Avia­ cijos sporto federaciją išleisti vienkartinį informacinį leidi­ nį „Sparnai". „Sparnai" pirmiausia ski­ riami Tarybų Lietuvos jauni­ mui, trokštančiam žygdarbių, atradimų, drąsios veiklos, ku­ pinam gaivalingo noro kurti minčių, jausmų ir judesių harmoniją", — sakome ve­ damajame straipsnyje. „Sparnuose“ pasisako LDAALR respublikinio komi­

teto pirmininkas J. ‘ Žiburkus, LLKJS CK sekretorius A. Judeika ir kt. Leidinyje išspaus­ dinta J. Dovydaičio pasakoji­ mas apie S. Dariaus ir S. Gi­ rėno legendarinį žygdarbį, iš­ trauka iš J. Gagarino knygos „Psichologija ir kosmosas", prof. Z. Žemaičio pasakojimas „Iš Lietuvos aerosporto praei­ ties”. Gausiai iliustruotame leidi­ nyje rasime daug informaci­ nės ir metodinės medžiagos aviamodelizmo ir sklandymo klausimais. Dėstytojau ir studente! Ei­ dami pro kioską, pasiteirauki­ te ir „Sparnų".

Anglų k. ir lit. spec. I kurso studentę Olgą GA­ RINA, mirus tėveliui, nuo­ širdžiai užjaučia kurso draugai ir dėstytojai.

Filologilos fakulteto už­ sienio kalbų ir užsienio literatūros katedros reiš­ kia gilią užuojautą vyr. dėstytojai Uršulei ŽEMAI­ TIENEI, Jos tėvui mirus.

LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS, MTP-3,

UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVĖ VILNIUJE •

KAINA 2 KAP.

LV 08416

Užs. Nr. 104

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1969 m. sausio 10 d. Nr. 1 (661)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1969 m. sausio 10 d. Nr. 1 (661)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement