VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 1 (511)
Eina nuo 1950 m.
1965 m. sausio mėn. 14 d. KETVIRTADIENIS
j Kaina 4 kap.
Egzaminai ir grynas oras Tūlas, šiandien patekęs į universitetą, nu stebtų. Kur dingo iš auditorijų ir koridorių jaunatviškas juokas? Kodėl pritilo judrus studentiško gyvenimo pulsas? Mums tai vi siškai suprantama: po universiteto auditori jas, bibliotekas, skaityklas, koridorius vaikšto triukšmo nemėgstanti Egzaminų sesija. Jau išlaikyti pirmieji egzaminai. Per veidą kai kuriems nubėga pasitenkinimo šypsena, kai kam — nepasitenkinimo šešėlis, o kai kas ir apie nuovargi pradėjo kalbėti. Pastarasis ir paskatino mus pasidalinti su jumis keletu minčių. Egzaminai dažnai nebūna sunkūs tiems, kurie pradeda jiems ruoštis kartu su pirmo siomis semestro paskaitomis. Tačiau Įtempto darbo palydovas — nuovargis — vis tiek ap lanko visus. Tik vienus anksčiau, kitus vėliau. Todėl netenka stebėtis, kad jau po poros eg zaminų kai kas sako: „nelenda į galvą tos formulės“, „nesimiega“, „žinojau, bet pa miršau“. Galvos skausmai, blogas miegas, ne galėjimas susikaupti, atminties susilpnėjimas ir yra pirmieji nuovargio požymiai. Šie sig nalai turi priversti kiekvieną peržiūrėti s avo darbo sistemą ir ypač poil sio valandas bei pertraukas. Mes neturime pamiršti, kad egzaminų sėkmė priklauso ne tik nuo mokymosi semestro bė gyje bei laiko, kurį sugaištame, ruošdamie si atskiram egzaminui, bet ir nuo to, kaip mes ruošiamės. Nuovargis per anksti mus aplanko dažniausiai todėl, kad mes ne duodame organizmui reikiamo poilsio. Kiekvienas studentas, norėdamas optima liausiais pažymiais išlaikyti egzaminus, priva lo gerai numatyti ne tik ruošimosi atskiriems egzaminams vietas, aplinką, laiką, bet ir p oilslo formas. Kaip turistas, leisdamasis j ilgą kelionę, iš anksto užplanuoja poilsio dienas, o dienos žygyje — poilsio valandas, taip lygiai ir ruošiantis egzaminams, reikia numatyti ištisas poilsio dienas ir poilsio va landėles darbo metu. Kokias dienas turėtume skirti poilsiui? Pats tinkamiausias laikas ilsėtis yra sekanti diena po egzamino. Ją turėtume pašvęsti a ktyviam poilsiui. Aišku, dauguma studentų taip ir daro. Tačiau ar visi mes su gebame pasirinkti pačią efektyviausią poil sio formą? Štai kaip kartais praleidžiama po ilsio diena. Miegama iki 10—11 vai. Po to
i Filologo sukaktis 'Sausio 19 d. vienam iš seniausių mūsų Almae Matris darbuotojų, icinės filologijos katedros prof. M. Račkauskui sukanka 80 metų. kerbiamasis •jubiliatas, .kilęs iš Žemaičių krašto, gimęs valstiečių šciiš mažens pasižymėjo gabumais ir darbštumu: versdamasis priva liu pamokomis bei kitokiais atsitiktiniais darbais, 1904 m. baigė Šiaulių kinę gimnaziją ir išvyko į Peterburgo universitetą studijuoti teisės, čia teisės disciplinos jaunojo studento i^esužavėjo. Ilgėdamasis mėgiafilologijos, jis klausydavo žymiųjų Peterburgo filologų, pasaulinio 1 mokslininkų (T. Zielinskio, J. Bodueno de Kurtene ir kt.) paskaitų, us sveikatai šiauriniame klimate, gydytojų patartas, 1906 m. išsikėlė /sijos pietus ir įstojo į Odesos universitetą. Bet čia jau studijavo ne Į o dar Leningrade pamėgtąją klasikinę filologiją. Rūpestingai dirb os, prof. M. Račkauskas per ketvertą metų gerai baigė universitetą ir fėjo mokytojauti: dėstė Belgrado ir Chersono gimnazijose klasikines tz.s. Išdirbęs čia daugiau kaip vienuoliką metų, 1921 m. sugrįžo į Lieį kur besikuriančiose mokyklose kaip tik stigo gerų, kvalifikuotų U tojų. Mūsų jubiliatas tuojau pat įsijungė į darbą: dėstė Panevėžio aklose įvairiausius dalykus, organizavo Mažeikių gimnaziją, o nuo m. pradėjo važinėti į besikuriantį Kauno universitetą, kur, kaip antraiukas, dėstė senąsias kalbas. <927 m. persikėlęs į Kauną, apie 13 metų dirbo Švietimo ministerijoje, įgrečiai dėstydamas įvairius klasikinės filologijos dalykus universitete. -1941 tarybiniais metais buvo Kauno I Il-sios vidurinės mokyklos tetarius. Karo metais, vokiečių okupantų pašalintas iš šios mokyklos, tokai vertėsi, turėdamas keliolika pamokų suaugusiųjų gimnazijoje. Išvadavus kraštą iš fašistų okupantų, gerbiamasis jubiliatas vėl sugrįžo mno universitetą ir įsijungė į darbą. Jam buvo suteiktas profesoriaus los. 1949 m. kartu su visu fakultetu persikėlė į Vilnių, kur iki šiol, ir sulaukęs garbingo amžiaus, sėkmingai tebedirba. Matome, kad jubiliato ilgametė veikla susijusi su viduriniąja ir aukštąja ykla: kaip pats profesorius mėgsta pažymėti, jį „jau 55 metus skams kviečia į darbą'1. Per tų laiką tūkstančiai jo mokinių yra pasklidę jisą Lietuvą (o gal ir už Lietuvos ribų) ir sėkmingai dirba mokytoju, nerių, gydytojų ir kitokį darbą. Ir mūsų Istorijos ir filologijos fakulsėkmingai dėsto filologijos disciplinas buvę jo klausytojai, kaip doc. •tironas, doc. V. Mažiulis, dėst. J. Mažiulienė ir kt. Nemažas jo kiau tų būrys dirba Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute tose įstaigose. 'rof. M Račkauskas — geras antikinių kalbų žinovas, puikus ir reiklus 'ogas, nuolatos skatinąs savo klausytojus siekti gilių ir tvirtų žinių, sakyti, kad jis laikosi seniai metodistų patikrinto ir pripažinto pėda nio principo- ,,Non muitą, sėd multum“ — ,,Ne daug, bet giliai ir i1“ Jubiliatas — žymus pedagoginės literatūros rašytojas, per ilgą savo >o laiką išleidęs apie 20 lotynų kalbos vadovėlių, komentuotų romėnų rių tekstų ir kitokios pagalbinės literatūros. Lietuvių mokyklose jo mėliais naudojosi beveik dvidešimtį metų. Iš jo knygų mokiniai ir entai betarpiškai susipažindavo su garsiaisiais antikinės literatūros niais; tos knygos atverdavo mokiniams nuostabų antikos pasaulį, rody> Senovės didžiųjų veikalų meniškumą, senovės rašytojų minties gilumą ingrumą, pavaizduotųjų herojų užmojų didingumą, poezijos grožį ir škos priemonių saikingumą. Prof. M. Račkauskas —• žymus antikinės literatūros populiarintojas: jis išvertęs ir paskelbęs nemažą pluoštą antikinių autorių veikalų. Būdamas s .stilistas, sugebėdamas įvertinti žodžio jėgą kiekviename kontekste, oirmasis supažindino lietuvį skaitytoją su garsiaisiais Platono dialogais bent penketą yra~ paskelbęs), su žymiąja Erazmo Roterdamiečio sa— „Pagiriamasis žodis kvailybei“, pagaliau 1964 m. pasirodė didžiojo vės materialisto Lukrecijaus poemos — „Apie daiktų prigimtį“ vertimas. > vertimuose profesorius, kiek galėdamas, stengiasi tiksliai perteikti inalo stilių, ritmikų ir kalbos puošmenas. Tie vertimai supažindina tUtpją su senovės kultūra, minties vystymusi. Pagaliau prof. M. Račkauskas nemažai pagelbsti ugdant mūsų respubs 'mokslinius kadrus: dalyvauja kandidatinių egzaminų komisijose, slinėse tarybose, kasmet recenzuoja, įvertina np keletą disertacijų. Kad ir garbingo amžiaus sulaukęs, profesorius tebėra judrus ir darbšrupestingas ir drausmingas dėstytojas, linksmo būdo, optimistinės taikos žmogus. SAikindami prof. M. Račkauską garbingos sukakties proga, linkime >s OĮveikatos, giedrios nuotaikos ir gero pasisekimo darbe. Pturimam salutem, omnia laeta atgue felicia optamus et ominamur, Tibi, spectatissime Professorl KLASIKINES FILOLOGIJOS KATEDROS KOLEKTYVAS
PO EGZAMINŲ — Į KELIONĘ! _ Jaunimo Tarptautinio turizmo „Sputnik ‘ biuras stu dentų žiemos atostogų metu organizuoja studentų gru’ių priėmimą Maskvoje, Leningrade, Kijeve, Rygo je, Volgograde ir Jerevane. Grupę turi sudaryti 25—30 žmonių. Ekskursantai aprūpinami pusryčiais ir vakariene (talonas — 1,40 rub.) Kelialapio kaina vienam žmogui 17 — 23 rub. Ekskursijos trukmė — 4—5 dienos. Smulkesnė informacija teikiama Universiteto Kom jaunimo komitete.
i
DU UŽMIRŠTI DRAUGAI.
DH-ooLj
— „Svarūs Įrodymai“, pietūs, ruošimasis į „Sevilijos kirpėją“, grĮžus — „Kaimas kryž kelėje“. Visa tai, žinoma, Labai reikalinga. Reikia nueiti ir Į kiną, ir teatrą, ir su nau jausia grožine literatūra susipažinti. Tačiau ar tikslinga tai daryti vykstant egzaminų se sijai? Šiuo Įtempto protinio bardo metu poil sio dieną būtinai reikėtų praleisti gryna me ore. Slidės, pačiūžos, linksmi pokal biai draugų būryje turėtų užpildyti beveik visą poilsio dieną. Žiemos peizažas, grynas, sniegu kvepiantis oras — pats tinkamiausias šio laikotarpio poilsis. Fiziniai pratimai žie mos ore yra ne tik nepakeičiama aktyvaus poilsio forma, bet ir patikimas sveikatos sar gybinis. Todėl egzaminų sesijos metu vi siems studentams turėtų būti plačiai atvertos slidžių bazės, sporto salės, čiuožyklos. Nesant galimybių poilsio dieną praleisti lauke, pa tartina pasimankštinti sporto salėje. Krepši nis, tinklinis ir kiti kolektyviniai žaidimai pa deda greit ir efektyviai atstatyti nervinės sis temos veiklą, pataisyti nuotaiką, sukaupti jė gų tolimesniam darbui. Poilsis būtinas ir tomis dienomis, kurio mis Įtemptai ruošiamasi egzaminui. Rytinė 5—10 minučių mankšta ore ar prie atviro lango, o taip pat 20—30 minučių pasivaikš čiojimas prieš einant gulti turi būti dienos alfa ir omega. Poilsio negalima pamiršti ir tiesioginio darbo su knyga metu. Šiomis dienomis daugelyje skaityklų sunku surasti laisvą kėdę. Visi skaito, skaito. Tačiau ar visi pastebime, kad oras, kuriuo kvėpuo jame yra Įkyriai kartus, kad jame daug amo niako, anglies dvideginio. Mokydamiesi skai tyklos sąlygomis, turėtume kas valandą, dvi valandas daryti pertraukas. Jų metu reikia išeiti Į orą arba bent prie atviro lango ir kelioliką kartų giliai Įkvėpti ir iškvėpti, pada ryti keletą pratimėlių, akcentuojant kūno iš tiesimą. Gilūs Įkvėpimai, išėjus Į gryną orą, turėtų būti praktikuojami ne tik egzaminų metu. Darbo ir poilsio režimo tinkamas organi zavimas padeda ilgai ir našiai dirbti. Egzami nų sesijos metu stenkimės daugiau būti gry name ore. Grynas oras ir fiziniai pratimai padės surinkti daugiau penketukų ir išlaiky ti žvalų, kūrybišką mąstymą iki paskutinio parašo studijų knygelėje. V. MATULAITIS
J. GIRDVAINIO nuotr.